- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- I-2653-554/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017-10-22 iki 2018-01-22.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-10-22 iki 2018-01-22 buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo paskirtas į 20 būrį (drausmės grupė), kuriame nebuvo sudarytos sąlygos privačiai naudotis dušu. Paaiškino, kad praustis turėjo kartu su kitais nuteistaisiais, nes dušai neatskirti sienelėmis, be to, dušo patalpose neįrengtos persirengimo kabinos, dėl to rengdavosi drabužius matant kitiems nuteistiesiems. Dušas yra avarinės būklės, o dėl skersvėjo sušalo ir susirgo. Dėl minėtų aplinkybių patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, baimę, diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsikirtimu į atsiliepimą (b. l. 25) pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė ne uždarosios zonos dušo patalpų foto nuotraukas. Paaiškino, kad dušų patalpose taip pat neįrengtos užuolaidėlės, dėl ko pareiškėją buvo galima laisvai stebėti.
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 5-7) ir atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko.
Pažymėjo, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu kartą per savaitę pagal nustatytą grafiką. Drausmės grupėje laikomi nuteistieji prausiasi bendrame duše. Nuteistieji būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną. Asmeninius drabužius prieš išeinant į dušą nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje. Alytaus pataisos namų pareigūnai nuteistųjų dušinėse ir persirengimo kambariuose nestebi, tačiau išgirdus, kad tarp nuteistųjų yra konfliktas, adekvačiai reaguoja į susidariusią situaciją ir gali užeiti į nuteistųjų persirengimo kambarį ar dušinę. Pertvaros dušinėse yra įrengtos. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 20 būryje laikotarpiu nuo 2017-10-22 iki 2018-01-22 netinkamomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2011-03-31 nutartis Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpoje. Nurodo, kad praustis po dušu jam buvo leidžiama kartą per savaitę, dušo patalpose nebuvo sienelių ir persirengimo kabinų, taigi pareiškėją kiti asmenys galėjo stebėti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus pataisos namus atvyko 2010-03-30 (b. l. 8). 20 būrio 201 brigadoje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-10-12 iki 2018-01-12 (b. l. 12).
Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatyta.
Pareiškėjas nurodo, kad dušo patalpose nebuvo pertvarų ir persirengimo kabinų, tokiu būdu nebuvo užtikrintas jo privatumas. Atsakovo atstovas atsiliepime ir teisme pažymėjo, kad pertvaros dušinėje įrengtos, o nuteistieji gali persirengti persirengimo kambaryje.
Teismas pažymi, kad nors teisės aktai nereglamentuoja pertvarų įrengimo dušo patalpose, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju pertvaros dušo patalpose įrengtos, o nuteistieji gali persirengti persirengimo kambaryje (b. l. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21). Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kabinų įrengimo kiekvienam besiprausiančiam asmeniui, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini, o pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie dušo patalpų įrengimą. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė ne drausmės grupės, bet uždarosios zonos dušo patalpų foto nuotraukas. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėjų spręsti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo vedamas praustis į kitą dušą, nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi (ABTĮ 56 str.). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl dušo pertvarų ir persirengimo patalpų neįrengimo, iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.
Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpos avarinės būklės, tačiau, teismo vertinimu, minėtus argumentus paneigia į bylą pateiktos dušo patalpų foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad dušo patalpos yra tvarkingos ir suremontuotos. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl avarinės dušo patalpų būklės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtinta, kad dėl skersvėjo sušalo ir susirgo, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms nepateikia. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą, kurį galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos Alytaus pataisos namuose. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai apie sveikatos pablogėjimą iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais, nepatogumais, baime, diskomfortu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.