Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 11 klasių išsilavinimo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas 16 kartų, paskutinį kartą 2012 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 metams ir 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, bausmės atlikimo pradžia - 2012 m. gruodžio 3 d., teistumas neišnykęs,

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji D. V. ir D. S. 2014 m. spalio 15 d. apie 15 val., veikdami kartu bendrai ir kitais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, savo ir kitų asmenų naudai įgijo Ž. R. priklausančius 1000 Lt (289,62 Eur): o būtent, D. S., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose Ulonų g. 8, Alytuje, 2014 m. spalio 15 d. apie 9 val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino Ž. R. į šio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) , prisistatė D. V. ir nurodė, kad už tariamai turimą ir parduodamą automobilį „Audi A4“ reikalingas 1000 Lt (289,62 Eur) užstatas, kurį reikia pervesti į D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „DNB“ banke, o nukentėjusiajam Ž. R. pervedus nurodytą sumą į šią sąskaitą, D. V. pervestus pinigus, t. y. 1000 Lt (289,62 Eur) 2014 m. spalio 17 d. išgrynino bankomate Šiaulių g. 37, Marijampolėje ir dalį pinigų D. S. nurodymu perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Kaltinamasis D. V. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad galimai 2015 m. spalio 15 d. jam į mobilų telefoną paskambino D. S. ir pasakė, kad į DNB banke esančią jo sąskaitą „ateis“ 1000 Lt, kuriuos reikės nuimti ir perduoti jam nepažįstamam asmeniui. Paskui jam pranešė, kad pinigai jau yra. Jis pinigus nuėmė bankomate prie parduotuvės IKI Marijampolėje ir visus atidavė kažkokiam paskambinusiam žmogui. Su D. S. susipažino prie dvejus metus per savo pusbrolį G. V., su kuriuo išgėrinėdami pradėjo kalbėti apie S., tada telefonu per Facebook su šiuo susisiekė, pasikeitė numeriais ir pradėjo bendrauti telefonu ir per socialinį tinklą. Nepamena, ar G. jam, ar pats S. paskambino, pasiūlė D. V. bendrauti, kad šis legaliai padėtų daiktus nupirkti. D. S. prisistatė savo vardu, sakė, kad jau ilgokai sėdi Alytaus pataisos namuose, nurodė savo Facebook paskyrą, kur buvo D. S. nuotrauka. Po mėnesio ar dviejų S. paprašė sąskaitos numerio. Sąskaitą davė, nes S. pasakė, kad D. V. jam padės, o po to jis atsilygins. S. žinojo dvi jo sąskaitas, į sąskaitą AB Swedbank atsiųsdavo pinigų, sakydavo, kad juos siuntė S. draugė. Daugiau niekas iš S. giminaičių pinigų jam nesiųsdavo. Yra jo draugei gėlių nuo jo perdavęs. Iš savo pinigų pirkdavo kažkokį daiktą, muzikinį centrą, paskui jam atsiuntė už tai pinigus. Jam už paslaugas porą kartų atsilygino. S. pasakydavo, kurią valandą sąskaitoje bus pinigai. Didžiausia suma, kuri buvo pervesta ir jo atiduota kitiems asmenims, buvo 1000 Lt. Kiti du pervedimai neviršijo 500 Lt. Jo DNB banko sąskaita S. kažkiek naudojosi, kai tris kartus iš sąskaitos buvo nuimti pinigai. S. skambindavo iš skirtingų telefono numerių, prisistatydavo vardu. Pažindavo, kad tai D. S., balsas būdavo panašus. Girdėdavo, kad kažkas šalia dar kalbėdavo. Paskutinio pokalbio metu buvo įsitikinęs, kad D. S. skambina, o kai sutiko jį realiai akistatos metu, mano, kad tai visai ne tas balsas, skambinusio balsas gal buvo storesnis. Iš pradžių nekilo abejonių, bet paskui pagalvojo, kad kažkas ne taip. Daugiau nieko iš Alytaus pataisos namų nepažįsta. Neturėjo automobilio parduoti R.. Tas pats asmuo, kuris prisistatė D. S. vardu, maždaug mėnuo prieš 1000 Lt atsiuntimą į jo sąskaitą pasakė nueiti į turgų ir nufotografuoti naujesnį automobilį iš vidaus ir iš išorės, suformuoti skelbimą pardavimui ir įkelti į internetą, bet jis atsisakė. Viskas buvo maždaug mėnuo prieš 1000 Lt atsiuntimą. Ryšys po to nutrūko ir nebendravo su S.. Nėra įsitikinęs, kad visada kalbėjo telefonu su tikruoju D. S.. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos jo apklausos protokolas surašytas teisingai iš jo žodžių.

Kaltinamasis D. S. savo kaltę neigė. Paaiškino, kad su D. V. susipažino 2013 m. vasaros pradžioje. Ten, kur gyvena D. V., turi daug draugų, ten gyveno ir S. panelė. Atrodo, kad su juo susipažino ne per G. V.. Kalbėjo su draugais telefonu, gavosi taip, kad jam davė D., šis prisistatė. S. paėmė jo telefono numerį ir po keleto dienų paskambino, paklausė, ar šis nori legaliai užsidirbti, reikės kokių nors paslaugų – nunešti panelei gėlių, saldainių ar kokį telefoną nupirkti, perduoti kam reikia, kad atvežtų S. į pataisos namus. Bendravo gal 6 mėnesius kas dvi tris savaites, daugiau internetu per socialinį tinklą. S. skambindavo labai retai. D. V. pinigus jis visada atsiųsdavo arba paduodavo kažkokie draugai, D. V. jam nėra nieko pirkęs pats, nes neturėdavo pinigų. Suma susikaupė, ir 2014 metais per gimtadienį S. jam skambino. Tas neatsiliepė, tik po gimtadienio pavyko prisiskambinti, V. sakė, kad dabar pinigų neturi, kai galės, paduos. S. užpyko ir kažkiek laiko išvis su juo nebendravo. Nesusisiekė nuo 2014 m. liepos 24 ar 25 d. Pataisos namuose turėjo tik vieną telefono kortelę, o telefonu jie pasidalina. Perka telefoną iš kitų nuteistųjų arba pataisos namų darbuotojų. Su V. bendravo apie metus ir du mėnesius. V. jam pirkdavo iš pinigų, kuriuos S. duodavo močiutė, draugai. Neturėjo savo sąskaitos, sudėtinga ją atsidaryti, būnant įkalinimo įstaigoje, reikia rašyti įgaliojimą. Per bendrus draugus jokių nurodymų V. nėra perdavęs. G. V. davė parodymus, kad jiedu pažįstami 5 metus, esą per žmoną, tačiau S. su žmona V. M. tik prieš dvejus metus su trupučiu susipažino. Pas jį važinėja draugai iš Jiezno, su jais bendrauja telefonu ar per socialinį tinklą. Palangoje susipažino su R. S. ir dar keliais, nenori vardinti. Jo draugė vardu R. K.. Jam pinigus į D. V. sąskaitą pervesdavo artimieji, arba koks draugas grįždavo iš užsienio, klausdavo S., sakydamas, kad duoda jam, tarkim, 100 Lt, kur pinigus padėti, tada S.duodavo V. duomenis. Jam pinigus pervedė močiutė R. V., draugas M. S., dar vaikystės draugė K. S., bet ši Lietuvoje būna retai, neturėjo sąskaitos, todėl grįžusi į Lietuvą, paduodavo pinigus po 100-150 Lt kažkuriai draugei, ir ši tada pervesdavo D. V.. D. V. S. neduodavo pinigų, šie pas jį kaupėsi, už juos V. jam suteikdavo paslaugų - nupirkdavo gėles. Jis išleisdavo 50 Lt, o S. jam už tai 100 Lt mokėjo, kad jis gėles įteikdavo. Žino, kad D. ta pati mergaitė gal 400 Lt padavė, po to draugas padavė dar kelis šimtus litų ir gavosi pas jį ta suma, jis pirko minicentriuką, bet V. jį perdavė R. K., nes S. draugas jau buvo nupirkęs. Draugė jį lankydavo, draugavo gal 4 - 5 mėnesiais ilgiau nei jis su D. V.. D. S. žinojo tik AB Swedbank esančią D. V. sąskaitą, DNB Nord banko išvis nežinojo. Niekam pataisos namuose nedavė D. V. telefono numerio. Buvo keletą kartų dingusios jo užrašų knygutės, bet jose byloje minimo D. V. telefono numerio nebuvo. Neskaičiavo, kiek jam D. V. liko skolingas, gal 700 Lt. Šis pasakė, kad neturi iš ko grąžinti. 2014 m. spalio 15 d. 9.00 val. pagal pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles kaltinamasis ėjo pasiimti vaistų, dėl eilių, todėl užtruko maždaug iki 9.40 val. Be to, jo būryje nėra galimybės bendrauti mobiliuoju ryšiu, nes ryšys blokuojamas. Pokalbiai vyksta tik tam tikrose vietose, išėjus iš būrio. Po 9.40 val. buvo būryje, savo gyvenamoje vietoje, gal net ne būryje, lyg nuo 10.00 val. buvo susirinkimas salėje, o jo metu stovi apie 50 pareigūnų ir salėje apie 100 žmonių, tai nėra galimybės kalbėti telefonu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. R. parodė, jog buvo padavęs skelbimą, kad ieško tam tikro modelio automobilio. Jam 2015 m. spalio 15 d. apie 9.00 val. važiuojant į automobilių turgų, paskambino kažkoks asmuo. Balsas, kalbėjęs telefonu, nepanašus kaltinamojo D. V.. Iš balso, intonacijos, iš greitakalbės, pagal kalbos manierą nukentėjusysis teigia, kad tai buvo D. S.. Kalbėjo greitai, aiškiai, tiksliai, mandagiai. Šis asmuo prisistatė lyg kažkokios firmos vadybininku D., lyg V. pavarde ir pasiūlė būtent tokį automobilį, kokio reikia, sakė, kad yra Vokietijoje, kad reikia užstato, tada jis atvešiąs tą automobilį. Jis pasakė, kad jam į sąskaitą pervesti 1000 Lt užstatą, žinute atsiuntė sąskaitos duomenis. Nukentėjusysis pasakė, kad apžiūrės turguje automobilius ir paskambins vėliau. Paskambino jau beveik apie pietus. Pagal balsą atsiliepė tas pats asmuo, buvo kažkoks uždusęs, sakė, kad jam kažkokie reikalai ar mašinoje telefoną buvo palikęs. Aptarė detales, sutarė susitikti po dviejų dienų Kaune prie „Kauno švara“. Tą pačią dieną, po antro pokalbio nukentėjusysis pervedė pinigus. Nuvykęs į sutartą vietą Kaune, skambino jam, niekas neatsiliepė ir neatvyko. Tada parašė žinutę, gavo atsakymą, kad rašo to asmens žmona, nes šis pateko į avariją, yra sunkios būklės. Tada suprato, kad buvo apgautas.

Liudytojas G. V. parodė, kad D. S., buvusį pusseserės vyrą, pažįsta 6-7 metus. Bendraudavo tik telefonu, nes S. buvo įkalinimo įstaigoje, bet S.dažnai jam paskambindavo. (duomenys neskelbtini), kur jis ir D. V. gyvena, S. nesilankydavo, su jiezniškiais nebendravo. Liudytojui būnant su pusbroliu D. V., paskambino S., paprašė duoti pakalbėti su savo draugais. S. pažino iš balso, davė pakalbėti su D. V.. Jų pokalbio negirdėjo. S. dažnai keisdavo savo telefono numerius, jis paskambinęs porą kartų prašė padaryti paslaugą, pervesti tam tikrą pinigų sumą, duodavo nepažįstamų žmonių prisijungimo duomenis, o liudytojas tiesiog pervesdavo pinigus. Už vieną pervedimą gavo 90 litų.

Iš savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo 2014 m. spalio 20 d. protokolu pateiktų Ž. R. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašų matyti, jog iš Ž. R. banko sąskaitos 2014 m. spalio 15 d. į D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1000 litų (289,62 Eur) kaip užstatas už automobilį (1 t., 17-18 b. l.).

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kaltinamasis D. V. turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke (1 t., 19-20 b. l.).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. M. 2014 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Ž. R. asmuo, prisistatęs D. V., skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), tai yra išankstinio apmokėjimo kortelė, veikianti UAB „Bitė“ tinkle (1 t., 23 b. l.).

Apžiūros protokole 2014 m. spalio 31 d. užfiksuota, jog mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajam, 2014 m. spalio 10-15, 17-19, 22 dienomis veikė Alytaus mieste, asmuo, skambinęs nukentėjusiajam, penkis kartus bendravo su abonento numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu D. V. (1 t., 27-29 b. l.).

Iš AB DNB banko pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad 2014 m. spalio 15 d. iš Ž. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1000 litų (289,62 Eur), ši pinigų suma 2014 m. spalio 17 d. paimta iš bankomato Marijampolėje, Šiaulių g. 37 (1 t., 40-42, 74-77 b. l.).

Iš AB „Swedbank“ banko pateiktų sąskaitų laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d. išrašų matyti D. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos piniginės operacijos, jokių R.ar E. V., K. S. atliktų pervedimų į šią sąskaitą nėra (1 t., 82-87 b. l.).

AB „Nordea bank“ pateikta informacija apie D. V. vardu išduotos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) operacijas 2014 m. spalio 23 d. V. Kudirkos g. 3, Marijampolėje ir fotonuotraukos (1 t., 51-53 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos AB „Nordea bank“ pateiktos bankomato V. Kudirkos g. 3, Marijampolėje 2014 m. spalio 23 d. vaizdo kamerų nuotraukos, kuriose matyti D. V., paimantis pinigus iš bankomato (1 t., 54-60 b. l.).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2015 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Alytaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojas M. D. telefonu informavo, kad neturi duomenų apie D. S. buvimo vietą 2015 m. spalio 15 d. apie 9 val. (sukčiavimo metu), nes D. S. tuo metu tvarkiniu nedirbo, tačiau net jei ir D. S. buvo Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose minimu laiku, tai tik 10-15 min. (1 t., 89 b. l.).

Alytaus pataisos namų 2015 m. birželio 15 d. rašte Nr. 8-9437 nurodyta, jog negali suteikti informacijos, ar nuteistasis D. S. 2014 m. spalio 15 d. apie 9 val. galėjo būti su būrio viršininku Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose ir ar tuo metu galėjo naudotis mobiliuoju telefonu, tačiau informuoja, kad D. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, yra šešis kartus baustas už mobiliojo ryšio telefono turėjimą (1 t., 91 b. l.).

Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad Ž. R. 2014 m. spalio 15 d. pervedė 1000 Lt į D. V. sąskaitą, o pastarasis šią sumą paėmė iš bankomato Marijampolėje, patvirtina nukentėjusiojo ir kaltinamojo D. V. parodymai, byloje pateikti jų banko sąskaitų išrašai, AB „Nordea bank“ pateikta informacija. Telefono numeris, iš kurio skambinta nukentėjusiajam Ž. R. dėl tariamo automobilio pardavimo, pagal byloje surinktą informaciją 2014 m. spalio 15 d. veikė tik Alytaus mieste, o asmuo, skambinęs nukentėjusiajam iš šio telefono numerio, penkis kartus bendravo ir su kaltinamajam D. V. priklausančiu telefono numeriu. D. V. nurodė, kad be D. S. jokių kitų asmenų Alytaus pataisos namuose nepažįsta. Kaltinamasis D. S. pripažino, kad jis tuo metu, kai buvo įvykdyta jam inkriminuojama nusikalstama veika, turėjo D. V. telefono numerį, bendravo su šiuo kaltinamuoju daugiau kaip vienerius metus. Taip pat jis parodė, kad niekam kitam nedavė D. V. telefono numerio, nors pataisos namuose prarado kelias užrašines, jose D. V. telefono numerio nebuvo. Taigi, nėra jokių duomenų, kad be D. S. dar kas nors kitas asmuo Alytuje būtų turėjęs D. V. telefono numerį ir juo labiau, žinojęs šio asmens banko sąskaitų duomenis. Tuo tarpu, pats D. S. pripažino, kad žinojo D. V. sąskaitos AB „Swedbank“ rekvizitus, o D. V. parodė, kad D. S. žinojo ir jo sąskaitos AB DNB banke rekvizitus. D. V. parodė, kad su D. S. susipažino šiam jau atliekant laisvės atėmimo bausmę, šis kaltinamasis jam prisistatė tikru vardu ir pavarde, jo, nuotrauką matė D. S. profilyje socialiniame tinkle Facebook, be to, tai, kad bendrauja būtent su D. S., jam nurodė ir pastarojo žmonos V. M. pusbrolis G. V., kuris juos ir supažindino. Taip pat D. V. teigė, kad D. S., nors šis ir keisdavo telefono numerius, visada atpažindavo iš balso. Nors po akistatos ikiteisminio tyrimo metu D. V. pradėjo teigti, kad jis nėra įsitikinęs, jog būtent paskutinį kartą, kai buvo tariamasi dėl 1000 Lt nuėmimo iš bankomato, jis kalbėjo su D. S., esą, to asmens balsas buvo storesnis, teismas tokiais jo parodymais netiki. Iki pat akistatos ikiteisminio tyrimo metu jis nuosekliai aiškino, kad D. S. iš balso atpažindavo ir tai būtent šis asmuo jo prašė nuimti pervestus 1000 Lt. D. V. teigė, kad netgi kai D. S. jam paskambino dėl šių pinigų nuėmimo, jam nekilo abejonių, kad tai kitas asmuo, tik esą vėliau pagalvojo, kad kažkas ne taip. Tačiau kodėl būtent taip pagalvojo, kaltinamasis nenurodė. Pastebėtina, kad dėl inkriminuojamo nusikaltimo darymo su asmeniu, D. V. bendravo ne vieną, o penkis kartus, taigi, teismas neabejoja, kad tokiu atveju D. V. pasikeitusį balsą būtų atpažinęs. Teismas tokius prieštaringus ir nenuoseklius kaltinamojo D. V. parodymus dėl D. S. balso vertina kaip vėliau kilusį jo siekį padėti D. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais netiki. Pažymėtina, kad būtent D. S. balsą teisiamojo posėdžio metu atpažino pats nukentėjusysis Ž. R., nurodydamas, kad šį balsą atpažįsta ir greitakalbės, balso, intonacijos, kalbėjimo manieros. Teismo vertinimu, D. S. balsas, jo kalbėjimo maniera iš tikrųjų yra specifinė ir įsimenanti. Todėl teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo, vėl D. S. balsą išgirdusio teisiamajame posėdyje, parodymais, jog dėl užstato už automobilį pervedimo jam skambino D. S..

Nors D. S. teigė, kad jis D. V. sąskaita naudojosi tik tam, kad į šią sąskaitą pinigus galėtų pervesti jo artimieji ir draugai, o D. V. galėtų už juos jam kažką nupirkti ar suteikti paslaugas, teismas tuo visiškai netiki. D. S. nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl tokiam artimųjų ir draugų jam skirtų lėšų kaupimui jis naudojo visiškai nepažįstamo asmens, su kuriuo susipažino tik telefonu, sąskaitą. Jokių D. S. nurodytų esą jam pinigus pervedusių močiutės E. (taip nurodė ikiteisminio tyrimo metu) ar R.(taip nurodė teisiamajame posėdyje) V. ar draugų bankinių pavedimų D. V. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje per visus 2014 metus nėra. Be to, visiškai nelogiški ir šio kaltinamojo aiškinimai, kad jo artimieji ir draugai pinigus į D. V. sąskaitą pervedinėjo dar per kažkieno kito sąskaitas. Tokių asmenų D. S. nesugebėjo įvardinti. Nors jis teigė turintis daug draugų Jiezne, nenurodė tokių asmenų vardų ar pavardžių, o liudytojas G. V. teigė, kad D. S. nebendravo nei su jiezniškiais, nei su (duomenys neskelbtini) gyventojais. Teisiamajame posėdyje D. S. aiškino su D. V. susipykęs ir nebendravęs nuo 2014 m. liepos pabaigos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jiedu susipyko 2014 m. lapkritį, kai D. V. jam pasakė, kad neišeisiąs į laisvę (2 t., 50-51, 59-60 b. l.). Nors D. S. aiškino, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo metu – 2014 m. spalio 15 d. apie 9 val. negalėjo niekam skambinti, nes ėjo pasiimti vaistų, o po 9.40 val. buvo savo būryje ar netgi susirinkime salėje, pagal Alytaus pataisos namų pateiktą informaciją tai nepatvirtinta, nurodyta, kad netgi jei D. S. tą dieną ir buvo Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, jis ten galėjo užtrukti tik 10-15 minučių. Be to, D. S. teigė, kad iš Alytaus pataisos namų paskambinti negali, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė, nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. dėl ten veikiančių ryšio blokatorių, tam prieštarauja surinkta medžiaga, netgi pats D. S. parodė bendravęs telefonu su D. V. tiek 2013 m., tiek bent jau iki 2014 m. liepos pabaigos. Jis aiškino, kad skambindavo tik retai iš skolinto telefono aparato, bet bylos medžiaga patvirtina, kad pas D. S. Alytaus pataisos namuose rasta net šeši telefono aparatai. Remiantis bylos duomenimis, kaltinamojo iškeltų versijų dėl to, kad jis negalėjo skambinti nusikaltimo dieną iš įkalinimo įstaigos, nepatvirtina jokia bylos medžiaga, o paties D. S. parodymai yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi. Taigi, teismas neabejoja, kad Ž. R. dėl 1000 Lt užstato pervedimo į D. V. sąskaitą ir D. V. dėl šių pinigų paėmimo iš bankomato bei perdavimo kitiems nenustatytiems asmenims skambino būtent D. S..

Nekelia abejonių, kad tiek D. V., tiek D. S. nusikalstamos veikos padarymo metu suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. suvokė, kad jie apgaule, suklaidindami automobilį pirkti besiruošiantį Ž. R. dėl tikrųjų savo ketinimų, įgyja svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia. D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. S. prašymu sutiko gryninti pinigus ir perduoti juos kitiems, nes tikėjosi, kad tai daryti saugu ir jis neįkliūsiąs policijai (1 t., 117 b. l.), akivaizdu, jog jis suvokė nusikalstamą daromos veikos pobūdį. D. S. daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, jis buvo ir šios nusikalstamos veikos iniciatorius, pats skambino nukentėjusiajam Ž. R., pateikė jam melagingą pasiūlymą, apgaule išviliodamas iš jo 1000 Lt, taigi, teismui taip pat nėra abejonių, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Veika baigta, ji atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę D. V., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į jos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – D. V. teisiamas pirmą kartą (1 t., 94-95 b. l.), nebuvo nusikaltimo iniciatorius, jam skirta administracinė nuobauda už KET numatytos pėsčiojo pareigos pažeidimą nebegalioja (1 t., 104 b. l.). Jis VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., 101 b. l.), nedirba (1 t., 108 b. l.), mokosi, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai – praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, ne visada atsakingas, tačiau nekonfliktuojantis (1 t., 107 b. l.). Jo atsakomybę lengvina tai, kad nuoširdžiai gailisi, padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkina, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nebuvo visiškai nuoširdus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, jam skirtinas laisvės apribojimas terminui, atitinkančiam straipsnio sankcijoje numatytą jo vidurkį, ir BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatytas įpareigojimas bausmės vykdymo metu neatlygintinai per bausmės atlikimo laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Skiriant bausmę D. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į jos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – D. S. teistas labai daug kartų (2 t., 3-3-30 b. l.), buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius ir aktyvus vykdytojas, naują nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose. Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai - drausmine tvarka baustas 44 kartus, nuobaudos gana grubios, linkęs konfliktuoti su pataisos namų pareigūnais, neprisiima atsakomybės, linkęs kaltinti kitus, kai susiduria su sunkumais, manipuliatyvus, nesimoko, nedalyvauja visuomeninėje veikloje (2 t., 33 b. l.). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, jog D. S. yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas. Kaltinamasis D. S. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtų bausmių, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais teismų nuosprendžiais (BK 64 straipsnis). Tačiau bausmių bendrinimo klausimas šioje baudžiamojoje byloje nespręstinas, nes Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka ir kol kas neįsiteisėjęs. Todėl bausmių subendrinimo klausimas bus išspręstas vėliau, Kauno apygardos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl šio vėliausiojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Skirtina kardomoji priemonė – suėmimas. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016 m. kovo 7 d. Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusysis Ž. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 289,62 eurų (1000 litų) turtinės žalos atlyginimo (1 t., 15 b. l.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Padarytos turtinės žalos dydį patvirtina pateikti banko duomenys apie pinigų pervedimą iš nukentėjusiojo sąskaitos į kaltinamojo D. V. sąskaitą. Tarp kaltinamųjų nusikalstamo veikimo ir šios atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Todėl civiliniam ieškovui Ž. R. iš kaltinamųjų D. S. ir D. V. solidariai priteistina 289,62 Eur, nes ši žala buvo padaryta dėl jų bendrų nusikalstamų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai per bausmės atlikimo laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Paskirti kardomąją priemonę - suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Ž. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš D. S. ir D. V. solidariai 289,62 eurų (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.