- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-360-957/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02414-2024-2
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- K. Ž., J. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.6Kiti BK 63 str. nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
- 1.2.292.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5 1.1.8.10; 1.1.8.10.3; 1.1.8.1; 1.1.8.10.6; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 1.2.292.1; 2.4.6.1
2026 m. lapkričio 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Ž. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir nuteistojo J. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. sausio 4 d. – 2024 m. gegužės 11 d. vagystė) – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. gegužės 18 d. vagystė) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, griežčiausiai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už apysunkį nusikaltimą, apimant arešto bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą, ir prie jos pridėjus dalį švelnesnės 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir K. Ž. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas K. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 21 d. 11.50 val. iki 2025 m. spalio 21 d. 15.00 val. (viena diena).
K. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos iki bausmės vykdymo pradžios.
J. V. (J. V.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. V. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi, paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – prie 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos arešto bausmės – 15 (penkiolika) parų arešto, vieną arešto parą pakeičiant į vieną dieną laisvės atėmimo, ir J. V. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė.
J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendis buvo priimtas ir dėl E. M., tačiau jis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad:
2024 m. sausio 4 d. apie 6.28 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 3, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš autonominės parduotuvės „IKI966“ pagrobė svetimą UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. nuo prekių lentynų paėmęs 4 vnt. saldainių „Rafaello X15“, kurių vieneto kaina 4,79 Eur, bendros 19,16 Eur vertės; 2 vnt. „Kinder Bueno“ šokoladukų, kurio vieneto kaina 1,19 Eur, bendros 2,38 Eur vertės; 12 vnt. saldainių „Toffifee“ dėžučių 125 g, kurios vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 35,88 Eur vertės; 3 vnt. „Kinder“ šokolado T4, kurio vieneto kaina 1,19 Eur, bendros 3,57 Eur vertės; 12 vnt. „Harribo“ guminukų „Auksiniai meškučiai“ 175 g, kurio vieneto kaina 3,29 Eur, bendros 39,48 Eur vertės; 7 vnt. „Kinder bueno white“ vaflinių batonėlių, kurių vieneto kaina 1,19 Eur, bendros 8,33 Eur vertės; 6 vnt. „Maoam kracker“ kramtomųjų saldainių 200 g, kurio vieneto kaina 3,29 Eur, bendros 19,74 Eur vertės; 12 vnt. „Milka Lila stix“ sausainių, kurių vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 35,88 Eur vertės; 18 vnt. „Toblerone“ pieninio šokolado, kurio vieneto kaina 2,79 Eur, bendros 50,22 Eur vertės; „M&M’S peanut dražė“ 200 g, 3,99 Eur vertės; 6 vnt. „Skittles fruit“ kramtomųjų saldainių 174 g, kurių vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 17,94 Eur vertės; „Milka cookies sensations“ sausainių su pieniško šokolado gabaliukais, 3,49 Eur vertės; 2 vnt. „Vidal rainbow belts“ guminukų, kurių vieneto kaina 1,49 Eur, bendros 2,98 Eur vertės, bei nesumokėję už paimtas prekes, išėjo iš parduotuvės, taip bendrais veiksmais UAB „IKI Lietuva“ padarydami 243,04 Eur turtinę žalą;
tęsdamas nusikalstamą veiką, K. Ž. 2024 m. balandžio 2 d. apie 10.51 val., veikdamas kartu su E. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasinaudojęs AB „SEB“ banko kortele, užėjo į autonominę parduotuvę „IKI“, esančią Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 3, E. M. stebint aplinką ir laikant įėjimo į parduotuvę duris, jis nuo prekių lentynų paėmęs 4 vnt. šokoladinių batonėlių „Bounty“ 57 g, kurio 1 vnt. kaina 1,39 Eur, bendros 5,56 Eur vertės; 12 vnt. „Milka alpene milk“ šokoladų, kurio 1 vnt. kaina 2,29 Eur, bendros 27,48 Eur vertės; 6 vnt. „Kinder“ šokoladų, kurio 1 vnt. kaina 1,19 Eur, bendros 7,14 Eur vertės; 5 vnt. „Bernų“ vytintos dešros 90 g, kurios 1 vnt. kaina 3,79 Eur, bendros 18,95 Eur vertės; 6 vnt. pakelių „Arimex“ bananų riekučių, kurių 1 vnt. kaina 1,99 Eur, bendros 11,94 Eur vertės; 2 vnt. „Orbit sweetmint“ kramtomosios gumos, kurios 1 vnt. kaina 4,79 Eur, bendros 9,58 Eur vertės; 7 vnt. pilnų vienkartinių plastiko pakuočių, kurios 1 vnt. kaina 0,10 Eur, bendros 0,70 Eur vertės; 4 vnt. buteliukus „Sun365“ melionų, mangų ir ananasų sulčių po 500 ml, kurio 1 vnt. kaina 3,99 Eur, bendros 15,96 Eur vertės; 2 buteliukus „Sun365“ braškių glotnučio 250 ml, kurio 1 vnt. kaina 2,79 Eur, bendros 5,58 Eur vertės; 1 buteliuką „Sun365“ mango glotnučio 250 ml, 2,79 Eur vertės; pakuotę „Kinder maxi king“ batonėlių su pienu, 3X35g, 2,99 Eur vertės; 2 vnt. „Biovela stix“ karštai rūkytų kabanosi lazdelių 100 g, kurių 1 vnt. kaina 3,79 Eur, bendros 7,58 Eur vertės; 5 vnt. „Kabanos exclusive“ dešrelių su sūriu II rūšis, kurių 1 vnt. kaina 3,49 Eur, bendros 17,45 Eur vertės; „Arimex“ ekologiškų migdolų 150 g, 4,79 Eur vertės; 5 vnt. „Arimex“ ekologiškų anakardžių 150 g, kurių 1 vnt. kaina 5,99 Eur, bendros 29,95 Eur vertės; 7 vnt. „Uriga“ glaistytų varškės sūrelių su aguonomis 16% rieb., kurio 1 vnt. kaina 0,89 Eur, bendros 6,23 Eur vertės, išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už paimtas prekes, taip kartu su E. M. pagrobė prekių už 174,67 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2024 m. gegužės 9 d. apie 18.36 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su J. V., iš autonominės parduotuvės „IKI966“, esančios Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 3, nuo prekių lentynų paėmęs 6 vnt. „Maoam kracker“ kramtomųjų saldainių 200 g, kurių vieneto kaina 3,29 Eur, bendros 19,74 Eur vertės; 13 vnt. „Mentos“ vaisinių saldainių, kurių vieneto kaina 1,19 Eur, bendros 15,47 Eur vertės; 4 vnt. „Orbit spearmint“ kramtomosios gumos 14 g, kurios vieneto kaina 0,85 Eur, bendros 3,40 Eur vertės; 4 vnt. „Bernų“ vytintos dešros 90 g, kurios vieneto kaina 3,79 Eur, bendros 15,16 Eur vertės; 8 vnt. „Karališkųjų“ koldūnų su mėsa 400 g/Liūtukas ir Ko, kurių vieneto kaina 3,99 Eur, bendros 31,92 Eur vertės; 4 vnt. „Skittles fruit“ kramtomųjų saldainių 174 g, kurių vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 11,96 Eur vertės; 13 vnt. pilnų vienkartinių plastiko pakuočių, kurių vieneto kaina 0,10 Eur, bendros 1,30 Eur vertės; 5 butelius „Sun365“ melionų, mangų ir ananasų sulčių 500 ml, kurių vieneto kaina 3,99 Eur, bendros 19,95 Eur vertės; 4 buteliukus „Sun365“ braškių glotnučių 250 ml, kurio vieneto kaina 2,79 Eur, bendros 11,16 Eur vertės; 4 buteliukus „Sun365“ mango glotnučių 250 ml, kurio vieneto kaina 2,79 Eur, bendros 11,16 Eur vertės; 6 vnt. „Skittles wildberry“ kramtomųjų saldainių 125 g, kurių vieneto kaina 2,29 Eur, bendros 13,74 Eur vertės; 6 vnt. „Ristorante mozzarella picos Dr. Oetker“, kurios vieneto kaina 4,99 Eur, bendros 29,94 Eur vertės; 5 vnt. „Feliciana picos su kumpiu ir pesto padažu Dr. Oetker“, kurios vieneto kaina 4,29 Eur, bendros 21,45 Eur vertės, 3 vnt. karštai rūkytų „Biovela stix kabanossi“ lazdelių 100 g, kurių vieneto kaina 3,79 Eur, bendros 11,37 Eur vertės; 4 vnt. karštai rūkytų „Kabanos exclusive“ dešrelių su sūriu, kurių vieneto kaina 3,49 Eur, bendros 13,96 Eur vertės, 3 vnt. karštai rūkytų kabanosi kiaulienos dešrelių 105 g, kurių vieneto kaina 3,46 Eur, bendros 10,47 Eur vertės, pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už paimtas prekes, taip kartu su J. V. pagrobė prekių už 242,15 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. gegužės 11 d., apie 14.09 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su J. V., iš autonominės parduotuvės „IKI966“, esančios Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 3, nuo prekių lentynų paėmęs 10 vnt. „Twix extra“ batonėlių, kurio vieneto kaina 1,39 Eur, bendros 13,9 Eur vertės; 7 vnt. „Haribo“ guminukų „Auksiniai meškučiai“ 175 g, kurių vieneto kaina 3,29 Eur, bendros 23,03 Eur vertės; 8 vnt. „Bernų“ vytintos dešros 90 g, kurios vieneto kaina 3,79 Eur, bendros 30,32 Eur vertės; 6 vnt. „BIT“ šokoladų, kurio vieneto kaina 0,89 Eur, bendros 5,34 Eur vertės; 10 vnt. „Karališkųjų“ koldūnų su mėsa 400 g, Liūtukas ir Ko, kurių vieneto kaina 3,99 Eur, bendros 39,9 Eur vertės; 5 vnt. „M&M’S peanut“ dražė, 200 g, kurių vieneto kaina 3,99 Eur, bendros 19,95 Eur vertės; 2 vnt. pilnų vienkartinių stiklo pakuočių, kurios vieneto kaina 0,10 Eur, bendros 0,20 Eur vertės; 10 vnt. „Skittles wildberry“ kramtomųjų saldainių 125 g, kurių vieneto kaina 2,29 Eur, bendros 22,90 Eur vertės; 4 vnt. „Ristorante Mozzarella Picos Dr.Oetker“, kurios vieneto kaina 4,99 Eur, bendros 19,96 Eur vertės; 3 vnt. „Feliciana Picos su kumpiu ir pesto pad. Dr. Oetker“, kurios vieneto kaina 4,29 Eur, bendros 12,87 Eur vertės; karštai rūkytų „Biovela stix kabanossi“ lazdelių 100 g a. r., kurių vieneto kaina 3,79 Eur, bendros 11,37 Eur vertės; karštai rūkytų „Kabanos exclusive“ dešrelių su sūriu/II rūšis, kurių vieneto kaina 3,49 Eur, bendros 3,49 Eur vertės, 2 vnt. karštai rūkytų „Kabanos“ kiaulienos dešrelių, kurių vieneto kaina 3,49 Eur, bendros 6,98 Eur vertės; 2 vnt. „Granini“ mėlyno vaisių kokteilio 250 ml, kurio vieneto kaina 2,79 Eur, bendros 5,58 Eur vertės, pasišalino iš parduotuvės nesumokėję už paimtas prekes, taip bendrais nusikalstamais veiksmais pagrobė UAB „IKI Lietuva“, priklausantį 215,79 Eur vertės turtą, tuo padarydamas bendrą 875,65 Eur turtinę žalą.
Be to, K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. kovo 29 d. laikotarpiu nuo 9.20 iki 10.24 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, iš E. M. paėmęs M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo fizinio asmens dokumentą, kurį laikė iki 2024 m. kovo 29 d. apie 10.25 val., kai Vilniuje, prie Laisvės pr. 78 pastato, visuomeninio transporto stotelėje „Čiobiškio“ panaudojo pateikdamas dokumentą Vilniaus keleivių kontrolieriui.
Taip pat K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 20.24 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pagrobė svetimą – A. G. priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. paėmęs prie pavėsinės stulpo prirakintą nukentėjusiajam A. G. priklausantį elektrinį paspirtuką „Xiaomi pro 2“, 350 Eur vertės, juo išvažiavo, taip nukentėjusiajam A. G. padarydamas 350 Eur turtinę žalą.
J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad:
2024 m. gegužės 9 d. apie 18.36 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 3, veikdamas kartu su K. Ž., iš autonominės parduotuvės „IKI966“ pagrobė svetimą – UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. nuo prekių lentynų paėmęs 6 vnt. „Maoam kracker“ kramtomųjų saldainių 200 g, kurio vieneto kaina 3,29 Eur, bendros 19,74 Eur vertės; 13 vnt. „Mentos“ vaisinių saldainių, kurio vieneto kaina 1,19 Eur, bendros 15,47 Eur vertės; 4 vnt. „Orbit spearmint“ kramtomosios gumos 14 g, kurios vieneto kaina 0,85 Eur, bendros 3,40 Eur vertės; 4 vnt. „Bernų“ vytintos dešros 90 g, kurios vieneto kaina 3,79 Eur, bendros 15,16 Eur vertės; 8 vnt. „Karališkųjų“ koldūnų su mėsa 400 g/Liūtukas ir Ko, kurių vieneto kaina 3,99 Eur, bendros 31,92 Eur vertės; 4 vnt. „Skittles fruit“ kramtomųjų saldainių 174 g, kurių vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 11,96 Eur vertės; 13 vnt. pilnų vienkartinių plastiko pakuočių, kurių vieneto kaina 0,10 Eur, bendros 1,30 Eur vertės; 5 butelius „Sun365“ melionų, mangų ir ananasų sulčių 500 ml, kurių vieneto kaina 3,99 Eur, bendros 19,95 Eur vertės; 4 buteliukus „Sun365“ braškių glotnučių 250 ml, kurio vieneto kaina 2,79 Eur, bendros 11,16 Eur vertės; 4 buteliukus „Sun365“ mango glotnučių 250 ml, kurio vieneto kaina 2,79 Eur, bendros 11,16 Eur vertės; 6 vnt. „Skittles wildberry“ kramtomųjų saldainių 125 g, kurių vieneto kaina 2,29 Eur, bendros 13,74 Eur vertės; 6 vnt. „Ristorante mozzarella picos Dr. Oetker“, kurios vieneto kaina 4,99 Eur, bendros 29,94 Eur vertės; 5 vnt. „Feliciana picos su kumpiu ir pesto padažu Dr.Oetker“, kurios vieneto kaina 4,29 Eur, bendros 21,45 Eur vertės; 3 vnt. karštai rūkytų „Biovela stix kabanossi“ lazdelių 100 g, kurių vieneto kaina 3,79 Eur, bendros 11,37 Eur vertės; 4 vnt. karštai rūkytų „Kabanos exclusive“ dešrelių su sūriu, kurių vieneto kaina 3,49 Eur, bendros 13,96 Eur vertės; 3 vnt. karštai rūkytų „Kabanosi“ kiaulienos dešrelių 105 g, kurių vieneto kaina 3,46 Eur, bendros 10,47 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės, nesumokėjęs už 242,15 Eur vertės paimtas prekes;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2024 m. gegužės 11 d. apie 14.09 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 3, veikdamas kartu su K. Ž., iš autonominės parduotuvės „IKI966“ pagrobė svetimą – UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. nuo prekių lentynų paėmęs 10 vnt. „Twix extra“ batonėlių, kurio vieneto kaina 1,39 Eur, bendros 13,9 Eur vertės; 7 vnt. „Haribo“ guminukų „Auksiniai meškučiai“ 175 g, kurio vieneto kaina 3,29 Eur, bendros 23,03 Eur vertės; 8 vnt. „Bernų“ vytintos dešros 90 g, kurios vieneto kaina 3,79 Eur, bendros 30,32 Eur vertės; 6 vnt. „BIT“ šokoladų, kurio vieneto kaina 0,89 Eur, bendros 5,34 Eur vertės; 10 vnt. „Karališkųjų“ koldūnų su mėsa 400 g, Liūtukas ir Ko, kurių vieneto kaina 3,99 Eur, bendros 39,9 Eur vertės; 5 vnt. „M&M’S peanut“ dražė, 200 g, kurių vieneto kaina 3,99 Eur, bendros 19,95 Eur vertės; 2 vnt. pilnų vienkartinių stiklo pakuočių, kurių vieneto kaina 0,10 Eur, bendros 0,20 Eur vertės; 10 vnt. „Skittles wildberry“ kramtomųjų saldainių 125 g, kurio vieneto kaina 2,29 Eur, bendros 22,90 Eur vertės; 4 vnt. „Ristorante Mozzarella Picos Dr.Oetker“, kurios vieneto kaina 4,99 Eur, bendros 19,96 Eur vertės; 3 vnt. „Feliciana Picos su kumpiu ir pesto pad. Dr.Oetker“, kurios vieneto kaina 4,29 Eur, bendros 12,87 Eur vertės; karštai rūkytų „Biovela stix kabanossi“ lazdelių 100 g/ a.r., kurių vieneto kaina 3,79 Eur, bendros 11,37 Eur vertės; karštai rūkytų „Kabanos exclusive“ dešrelių su sūriu/II rūšis, kurių vieneto kaina 3,49 Eur, bendros 3,49 Eur vertės; 2 vnt. karštai rūkytų „Kabanos“ kiaulienos dešrelių, kurių vieneto kaina 3,49 Eur, bendros 6,98 Eur vertės; 2 vnt. „Granini“ mėlyno vaisių kokteilio 250 ml, kurio vieneto kaina 2,79 Eur, bendros 5,58 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už paimtas 215,79 Eur vertės prekes, taip bendrais veiksmais UAB „IKI Lietuva“ padarydamas bendrą 457,94 Eur turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistojo K. Ž. gynėjas advokatas Marius Zabita prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendį: 1) 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. balandžio 2 d., 2024 m. gegužės 9 d. bei 2024 m. gegužės 11 d. vagysčių epizodus kvalifikuoti ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o kaip atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį; 2) K. Ž. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, nustatant teismo nuožiūra pasirinktus kontrolės, darbo, žalos atlyginimo ir elgesio korekcijos įpareigojimus, arba, nesant pagrindo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu, paskiriant įpareigojimus, susijusius su darbu, žalos atlyginimu, psichoaktyviųjų medžiagų nevartojimu ir elgesio korekcija. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Dėl nuteistojo K. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo K. Ž. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. balandžio 2 d., 2024 m. gegužės 9 d. ir 2024 m. gegužės 11 d. epizodus jungė vieninga nuteistojo tyčia (gynėjo vertinimu, visi epizodai turi būti vertinami atskirai ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį). Gynėjo teigimu, veika negali būti pripažinta tęstine nusikalstama veika vien dėl to, kad keli epizodai buvo padaryti toje pačioje vietoje, panašiu būdu ir dėl panašių socialinių ar turtinių priežasčių. Anot gynėjo, šie požymiai savaime neįrodo vieningos tyčios, buvusios jau darant pirmąją veiką. Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012, gynėjas pažymi, kad teismų praktikoje tęstinės nusikalstamos veikos samprata siejama ne vien su veikų panašumu, bet ir su bendru kaltininko sumanymu – asmuo, darydamas pirmą veiką, jau turi turėti susiformavusį pradinį sumanymą tęsti analogiškus veiksmus ateityje arba bent suvokti savo veiksmus kaip vieną vientisą nusikalstamą veiką. Gynėjo vertinimu, šiuo atveju būtent tokio pradinio sumanymo byloje nenustatyta.
Gynėjas skunde taip pat pažymi, kad nuteistasis K. Ž. aiškiai neigė tęstinę tyčią ir nurodė, kad kiekvienas epizodas buvo atskiras, spontaniškas sprendimas, kurį lėmė konkrečiu momentu susiklosčiusi situacija (turtinė padėtis, skolos ir poreikis gauti maisto ar kitų daiktų) ir susiformavusi tyčia. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią nuteistojo poziciją, rėmėsi nusikalstamos veikos epizodų panašumu, tačiau, gynėjo teigimu, panašus veikimo braižas nėra tas pats, kas vieninga tyčia, o priešingas vertinimas iš esmės panaikintų BK 178 straipsnio 5 dalies savarankišką teisinę reikšmę tais atvejais, kai asmuo per tam tikrą laiką padaro kelis atskirus nedidelės vertės turto pagrobimus.
Nesutikdamas su atskirų nusikalstamų veikų epizodų vertinimu kaip tęstinės nusikalstamos veikos, gynėjas skunde pažymi, kad nuteistasis skirtinguose epizoduose veikė su kitais arba nenustatytais bendrininkais, epizodus skyrė tam tikras laiko tarpas, skyrėsi konkrečios aplinkybės ir vėlesnis pagrobtų prekių panaudojimas, o tai, pasak gynėjo, leidžia kalbėti tik apie pakartotinį nusikalstamą elgesį, bet ne apie iš anksto susiformavusį planą, kuris apimtų visus epizodus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys apie skirtingas mokėjimo korteles, veidų dengimą gobtuvais, maišų turėjimą labiau apibūdina konkretaus epizodo pasiruošimą arba bendrą veikimo būdą, bet neįrodo, kad visi epizodai buvo vienos iš anksto suplanuotos veikos etapai. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB „IKI Lietuva“ atstovės paaiškinimais, kad K. Ž. jai buvo matytas ir iš kitų vagysčių įrašų, visgi gynėjas pažymi, kad šie neinkriminuoti arba procese neišnagrinėti epizodai negali būti naudojami kaip savarankiškas pagrindas sunkinti nuteistojo teisinę padėtį ir konstatuoti jo vieningą tyčią dėl šiame procese nagrinėtų epizodų.
Dėl nuteistajam K. Ž. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio
Gynėjo vertinimu, nuteistajam K. Ž. turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant realius kontrolės ir elgesio keitimo įpareigojimus, o jei teismas manytų, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti palikta, gynėjo vertinimu, jos vykdymas turėtų būti atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu, paskiriant įpareigojimus, kurie būtų tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio priežasčių šalinimu ir žalos atlyginimu.
Gynėjas sutinka, kad nuteistojo K. Ž. kriminalinė praeitis yra reikšminga aplinkybė skiriant bausmę, tačiau nurodo, kad vien ankstesni teistumai negali pakeisti konkrečios bylos veikų analizės ir automatiškai lemti realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, kai įstatymas leidžia paskirti kitas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Gynėjas skunde pažymi, kad nuteistasis esmingai pakeitė gyvenimo būdą, veikos yra turtinio pobūdžio ir nesmurtinės, jomis padaryta turtinė žala, kuri gali būti realiai atlyginama tik tuo atveju, jeigu nuteistasis turės galimybę dirbti ir gauti pajamas, ką jis daro šiuo metu. Gynėjas taip pat pažymi, kad nuteistasis, darydamas BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, asmens dokumentu disponavo labai trumpą laiką, dokumentas buvo panaudotas vieną kartą, keleivių kontrolės metu siekiant nuslėpti tikrąją tapatybę ir ši veika pagal pavojingumą nėra tokia, kad už ją būtų proporcinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Skunde pažymima ir tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailisi dėl savo elgesio, kas pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau pirmosios instancijos teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę sumažino iki formalios, nes, anot gynėjo, sprendimą dėl bausmės rūšies ir dydžio iš esmės nulėmė vien praeities teistumų ir nepalankių charakteristikų išvardijimas. Be kita ko, gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje yra duomenų apie K. Ž. (duomenys neskelbtini) ir šie duomenys, gynėjo vertinimu, rodo, kad vien trumpalaikis realus įkalinimas nebūtinai spręs elgesio priežastis, priešingai – laisvės apribojimo bausmė su intensyvesne kontrole, pareiga dirbti, atlyginti žalą, nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų, dalyvauti elgesio ar priklausomybių prevencijos programose yra labiau susijusi su realių rizikos veiksnių valdymu.
Gynėjo vertinimu, aplinkybė, kad nuteistasis K. Ž. nurodė gaunantis pajamas, turėtų būti vertinama ne kaip pagrindas izoliuoti asmenį (gynėjo teigimu, šią aplinkybę teismas panaudojo prieš nuteistąjį, akcentuodamas, kad žala iki šiol neatlyginta), o kaip pagrindas skirti tokią bausmę ir įpareigojimus, kurie realiai užtikrintų žalos atlyginimą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo nebendrinti bausmės su anksčiau priimtu teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir atkreipti dėmesį, kad jis visą laiką dirbo ir pripažino kaltę, o nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą – paskirti atlikti bausmę Vilniaus pataisos namuose. Nuteistasis pažymi, kad nusikaltimas buvo padarytas iki nuosprendžio, priimto pirmoje byloje, įsiteisėjimo, t. y. veika padaryta 2024 m. gegužės 9–11 d., o nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d.
Teismo posėdžio metu nuteistasis K. Ž. ir jo gynėjas advokatas Marius Zabita prašė tenkinti pastarojo apeliacinį skundą (atsisakė skundo dalies dėl bylų sujungimo), patikslindamas, kad įsiteisėjus Vilniaus mesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendžiui, jis prašo nuteistajam K. Ž. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį skirti arešto bausmes, o subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu – paskirti ne ilgesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pateikė nuteistojo K. Ž. darbdavio charakteristiką ir mokėjimo pavedimus. Nuteistasis J. V. ir jo gynėja Žana Timaškova prašė tenkinti nuteistojo J. V. apeliacinį skundą, taip pat neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, įskaityti suėmime išbūtą laiką. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo K. Ž. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir nuteistojo J. V. apeliaciniai skundai atmetami.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtus, apeliaciniuose skunduose išdėstytus, argumentus ir prašymus bei teismo posėdžio metu pareikštus prašymus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrins BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytose ribose, t. y. vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo K. Ž. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, taip pat spręs dėl nuteistiesiems K. Ž. ir J. V. paskirtų bausmių.
Dėl nuteistojo K. Ž. veiksmų kvalifikavimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
Nuteistojo K. Ž. gynėjas advokatas Marius Zabita, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nuteistajam K. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo kaip tęstinės. Gynėjas laikosi pozicijos, kad jo ginamojo nusikalstami veiksmai, atlikti 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. balandžio 2 d., 2024 m. gegužės 9 d. ir 2024 m. gegužės 11 d., turėjo būti kvalifikuojami kaip pavieniai baudžiamieji nusižengimai pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Apelianto teigimu, šioje byloje nepagrįstai nustatyta, kad visus minėtus epizodus jungė vieninga nuteistojo tyčia, leidžianti juos vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Taigi, esminis nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas šiuo aspektu yra susijęs ne su pačių atskirų veiksmų atlikimo faktu, bet su jų teisiniu vertinimu kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos ir iš to kylančiu veikos kvalifikavimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo sutikti su šiais gynėjo argumentais.
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas reglamentuojamas BK 63 straipsnyje, kurio 10 dalyje įtvirtinta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas ir plėtojamas teismų praktikoje.
Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021, 2K-155-981/2015 ir kt.). Taip pat tęstine veika gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).
Pažymėtina, kad be anksčiau nurodytų aplinkybių, veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į turto pagrobimo bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-454/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015 ir kt.). Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012, 2K-86-628/2024). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023, 2K-86-628/2024 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis K. Ž., veikdamas su skirtingais arba nenustatytais bendrininkais, kiek ilgesniu nei keturių mėnesių laikotarpiu (nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. gegužės 11 d.) per keturis kartus iš tos pačios autonominės parduotuvės „IKI966“, esančios Vilniuje, Stanevičiaus g. 3, pagrobė 875,65 Eur vertės prekių. Nuteistasis K. Ž. kiekvieną kartą rinkdavosi tą pačią, jau išbandytą autonominę parduotuvę, veikdavo analogišku principu, iš anksto ruošdavosi vagystei (panaudodavo net kelias svetimas mokėjimo korteles, pakankamai šiltu metų laiku (balandžio-gegužės veikos) į parduotuvę užeidavo su kepure, užsitraukęs striukės gobtuvą), nuteistojo ir kartu veikusio bendrininko veiksmai buvo suderinti, jie veikė greitai ir efektyviai, nesiblaškydami, pernelyg negalvodami apie grobiamų prekių asortimentą, prekes krovė į iš anksto pasiruoštus maišus, nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į vieną ir tą patį tikslą – skolų atidavimą ar narkotinių medžiagų įgijimą. Nustatyta, kad atskirus turto pagrobimo epizodus skyrė santykinai nedideli arba nedideli laiko intervalai. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu, kuriuo buvo įvykdyta vagystė, K. Ž. nedirbo (8 t., b. l. 48-49), nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (8 t., b. l. 50), neturėjo nuolatinių pajamų, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl 2024 m. balandžio 2 d. epizodo parodė, kad pusę vogtų prekių atidavė draugui, nes jam buvo skolingas 100 Eur, o kitą pusę pasiėmė bendrininkas (6 t., b. l. 141-142), dėl 2024 m. gegužės 9 d. epizodo parodė, kad tą dieną labai norėjo parūkyti „žolės“, buvo skolingas pažįstamui, kuriam atidavė vogtas prekes ir už jas gavo „žolės“ (6 t., b. l. 150-151), dėl 2024 m. gegužės 11 d. epizodo parodė, kad norėjo parūkyti „žolės“, buvo asmeniui, iš kurio pirkdavo „žolę“, skolingas apie 300 Eur, turėjo grąžinti skolą už narkotikus, minėtam asmeniui pardavė visas prekes už pusę kainos ir mainais gavo narkotikų (6 t., b. l. 160-161), o apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, vogtas prekes pasidalino, kažkokią dalį prekių atidavė, kažkokią dalį – parsinešė namo (8 t., b. l. 161). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybių, kuriomis buvo padaryti nusikalstami epizodai, pasikartojimas, vertinant tai kartu su nuteistojo paaiškinimais apie pagrobtų prekių panaudojimą skoloms grąžinti ar narkotinėms medžiagoms įgyti, leidžia spręsti, kad atskiri epizodai buvo susiję pasikartojančiu siekiu neteisėtai gauti turtinės naudos, iš to paties, fizinių asmenų nesaugomo šaltinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos patvirtinančiomis K. Ž. veiksmų tęstinumą ir jo kryptingą bendrą tyčią.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių tuo, kad K. Ž., net ir grobdamas nedidelės vertės svetimą turtą, turėjo išankstinį bendrą sumanymą tokius veiksmus tęsti ir po kiekvieno atskiro epizodo suvokė, jog jis ir toliau grobs prekes iš prekybos vietos. Nors nuteistasis teigė vagysčių iš anksto neplanavęs, tačiau pažymėtina, kad tam tikrais atvejais sumanymo pagrobti prekes spontaniškumas ir tyčios apibrėžtumo dėl grobiamų prekių ir (ar) jų kiekio nebuvimas nelaikytini esmine kliūtimi pripažinti turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tęstinumą, kadangi išvada dėl bendros kaltininko tyčios daroma įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-891/2025). Vien tai, kad atskirų epizodų metu nuteistąjį galėjo skatinti konkrečios gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos paskatos (turtinė padėtis, skolos ir poreikis gauti maisto ar kitų daiktų), savaime nereiškia, jog kiekvieną kartą susiformuodavo nauja, su ankstesniais veiksmais nesusijusi nuteistojo tyčia. Šiuo aspektu svarbu atskirti konkrečias paskatas, lėmusias atskiro epizodo atlikimą, nuo bendro siekio pakartotinai grobti svetimą turtą ir tokiu būdu gauti turtinės naudos. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo skundo teiginys, kuriuo nurodoma, jog kiekvienas nusikalstamos veikos epizodas buvo savarankiškas ir spontaniškas sprendimas, savaime nepaneigia bendros tyčios buvimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nusikalstamą K. Ž. elgesį galėjo paskatinti poreikis grąžinti skolą, įsigyti narkotinių medžiagų ir pan., savaime nereiškia, jog kiekvieną kartą nuteistojo tyčia susiformuodavo visiškai naujai ir nepriklausomai nuo ankstesnių veiksmų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo paaiškinimai apie turėtas skolas ir pagrobtų prekių panaudojimą joms grąžinti ar narkotinėms medžiagoms įsigyti, vertinant juos pasikartojančio veikimo būdo kontekste, leidžia spręsti, kad atskiri nusikalstami epizodai buvo susiję su bendru nuteistojo siekiu neteisėtai gauti turtinės naudos, o ne vertintini kaip visiškai savarankiški, tarpusavyje nesusiję veiksmai. Gynėjas taip pat nepagrįstai menkina pirmosios instancijos teismo nustatytų pasiruošimo nusikalstamai veikai aplinkybių įrodomąją reikšmę, teigdamas, kad skirtingų mokėjimo kortelių naudojimas, veido dengimas gobtuvu ar maišų turėjimas apibūdina tik atskirų epizodų atlikimo būdą. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad skirtingų mokėjimo kortelių naudojimas, veido dengimas gobtuvu ir iš anksto paruoštų maišų turėjimas, vertinami atskirai, savaime neįrodo, kad visi nusikalstami epizodai buvo suplanuoti iš anksto kaip vienos veikos dalys, kita vertus, šių aplinkybių įrodomoji reikšmė negali būti paneigiama jas vertinant izoliuotai. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad panašūs pasiruošimo ir veikimo elementai kartojosi visų keturių epizodų metu, vagystės buvo įvykdytos iš tos pačios autonominės parduotuvės, o nuteistojo veiksmai pasižymėjo nuosekliu ir iš esmės analogišku pobūdžiu. Tai rodo ne vien atskirų veiksmų atlikimo technikos panašumą, bet ir pasikartojantį nuteistojo veikimo modelį, kas, priešingai nei nurodoma skunde, rodo, kad visos vagystės buvo vienos iš anksto suplanuotos nusikalstamos veikos epizodai. Taigi, gynėjo argumentas, kad byloje nenustatyta, jog jau pirmojo nusikalstamo epizodo metu nuteistasis turėjo pradinį sumanymą tęsti analogiškus nusikalstamus veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tokio sumanymo buvimą leidžia konstatuoti byloje nustatytų aplinkybių visuma.
Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis skirtinguose epizoduose veikė kartu su kitais arba nenustatytais bendrininkais, epizodus skyrė tam tikras laiko tarpas, skyrėsi vėlesnių pagrobtų prekių panaudojimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie nuteistojo K. Ž. nusikalstamos veikos tęstinumą. Vien tai, kad atskirų epizodų metu nuteistasis veikė ne su tais pačiais asmenimis, nereiškia, jog jo paties veiksmai nebuvo nulemti bendro sumanymo. Tęstinės nusikalstamos veikos vertinimo požiūriu reikšminga tai, ar bendras nusikalstamas sumanymas siejo paties nuteistojo veiksmus, o ne tai, ar visuose epizoduose dalyvavo tie patys bendrininkai ir ar kiekvieno iš jų tyčia buvo vienoda. Todėl aplinkybė, kad skirtinguose epizoduose nuteistasis K. Ž. veikė su kitais arba nenustatytais bendrininkais, nepaneigia jo paties veiksmų tęstinumo. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl gynėjo skundo argumentų, susijusių su atskirus nusikalstamos veikos epizodus skiriančiu laikotarpiu, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikšmingesnis laiko tarpas skyrė tik pirmąjį ir antrąjį nusikalstamos veikos epizodus (t. y. 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. balandžio 2 d.), o vėlesni epizodai buvo padaryti vos vieno mėnesio ar dviejų dienų intervalu. Vis dėlto, net ir ilgesnis laiko tarpas tarp pirmųjų dviejų epizodų savaime nepaneigia veikos tęstinumo – kaip jau minėta, praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didesnis laiko tarpas, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Taigi, laiko tarpas tarp atskirų nusikalstamos veikos epizodų nėra savarankiškas ir lemiamas kriterijus, pagal kurį sprendžiama dėl veikos tęstinumo. Nagrinėjamu atveju ilgesnis laikotarpis tarp pirmųjų dviejų vagystės epizodų nepaneigia veikos tęstinumo ir nesudaro pagrindo išvadai apie pakartotinį nusikalstamą elgesį, nes, vertinant visų atskirų epizodų objektyviųjų požymių (nusikalstamų veiksmų atlikimo vietos, būdo ir aplinkybių) bei subjektyviųjų požymių (nuteistojo veiksmų kryptingumo, paskatų ir siekto rezultato) visumą, nustatytas pakankamas jų tarpusavio ryšys, leidžiantis daryti išvadą, kad atskirus nusikalstamus veiksmus siejo bendras nuteistojo sumanymas.
Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skundo argumentais, kuriais nurodoma, kad vien aplinkybės, jog atskiri nusikalstami epizodai buvo padaryti toje pačioje vietoje, panašiu būdu ir dėl panašių socialinių ar turtinių paskatų, savaime nėra pakankamos tęstinei nusikalstamai veikai konstatuoti. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju gynėjas šias aplinkybes vertina atsietai nuo kitų byloje nustatytų duomenų ir neatsižvelgia į jų tarpusavio sąsajas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nuteistojo veiksmų tęstinumo grindė ne vien nurodytų požymių panašumu, bet jų visuma, apimančia pasikartojantį veikimo principą, pasiruošimą nusikalstamiems veiksmams, tos pačios prekybos vietos pasirinkimą, pagrobtų prekių panaudojimo aplinkybes ir nuteistojo siekį gauti turtinės naudos. Šie duomenys sudaro pagrindą spręsti apie atskirų epizodų tarpusavio ryšį ir juos siejusį bendrą tikslą. Taigi, nors nė vienas iš nurodytų požymių atskirai nepatvirtina vieningos nuteistojo tyčios, jų visuma, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo K. Ž. veiksmai nebuvo vien atsitiktinai pasikartoję, tarpusavyje nesusiję nusikalstami veiksmai.
Teisėjų kolegija, nekvestionuodama gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos, pagal kurią tęstinę nusikalstamą veiką jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmąją veiką, jau turi pradinį sumanymą ir dėl tolesnių nusikalstamų veiksmų, pažymi, kad šio požymio buvimas vertintinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir jų visumą. Nagrinėjamu atveju gynėjas skunde nepateikia įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas dėl atskirų nusikalstamų epizodų tarpusavio sąsajų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gynėjas iš esmės sureikšmina išankstinio sumanymo konkretumo klausimą, tačiau neatsižvelgia į tai, kad bendros tyčios buvimas nustatomas vertinant ne vien kaltininko išankstinio plano turinį, bet ir objektyviųjų bei subjektyviųjų veikos požymių visumą, kuri įvertinta tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek šioje nutartyje. Todėl vien aplinkybė, kad nuteistasis dar 2024 m. sausio 4 d. nebuvo konkrečiai apsisprendęs dėl vėlesnių vagysčių laiko ar kitų jų aplinkybių, savaime nepaneigia veikos tęstinumo ir nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atskirus epizodus siejo bendras nusikalstamas sumanymas. Kaip jau minėta, vertinant bendros tyčios buvimą, svarbu atsižvelgti ne tik į kaltininko tiesiogiai išreikštą ketinimą ar jo paaiškinimus, bet ir į objektyviuosius veikos požymius, veikimo būdą, aplinkybes, kuriomis veiksmai buvo atliekami, jų pasikartojimą bei siekiamą rezultatą. Nagrinėjamoje byloje šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo K. Ž. veiksmai buvo kryptingi, tarpusavyje susiję ir atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su gynėjo skundo teiginiu, kad toks veikos tęstinumo vertinimas paneigia BK 178 straipsnio 5 dalies savarankišką teisinę reikšmę tais atvejais, kai asmuo per tam tikrą laiką padaro kelis atskirus nedidelės vertės turto pagrobimus. Aplinkybė, kad kiekvienas epizodas, vertinamas atskirai, galėtų atitikti baudžiamojo nusižengimo požymius, savaime nelemia būtinybės juos kvalifikuoti kaip savarankiškas veikas, jeigu nustatyta, kad jie sudaro vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju išvada dėl veikos tęstinumo padaryta įvertinus konkrečių aplinkybių visumą, leidžiančią nustatyti ne tik atskirų epizodų panašumą, bet ir jų tarpusavio ryšį bei bendrą kryptingumą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su gynėjo argumentais, kad UAB „IKI Lietuva“ atstovės paaiškinimai apie nuteistojo K. Ž. atpažinimą kituose vagysčių vaizdo įrašuose negalėjo būti vertinami sprendžiant dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų tęstinumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nuteistojo K. Ž. vieningą tyčią dėl šioje byloje nagrinėtų vagystės epizodų, šių duomenų nevertino kaip savarankiško pagrindo, patvirtinančio vieningą tyčią. Šie duomenys buvo paminėti vertinant nagrinėjamų vagysčių aplinkybes ir jų tarpusavio sąsajas, atsižvelgiant į tai, kad, liudytojos teigimu, nuteistasis buvo matytas tos pačios parduotuvės vagysčių vaizdo įrašuose sausio ir balandžio mėnesiais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad išvada dėl nuteistojo K. Ž. veiksmų tęstinumo grindžiama ne kitais, šioje byloje nenagrinėtais epizodais, o nagrinėjamos vagystės epizodų metu nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Atsižvelgiant į tai, aptariami gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam K. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos tęstinumo, nepagrįstai rėmėsi neinkriminuotų ar procese neišnagrinėtų veikų aplinkybėmis.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo K. Ž. nusikalstamus veiksmus, padarytus laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. gegužės 11 d., kaip tęstinę nusikalstamą veiką, nepadarė nei BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo klaidų, nei esminių BPK pažeidimų. Todėl naikinti ar keisti šią skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl nuteistajam K. Ž. paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo
Pirmiausia pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).
Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam K. Ž. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ar dydžiu neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų ar būtų aiškiai per griežta.
Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų; BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas; BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. Ž. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, artima šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 45 parų arešto bausmė, atitinkanti maksimalią šios bausmės rūšies trukmę, nustatytą už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis). Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, gerokai mažesnė už šios bausmės rūšies vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, griežčiausiai 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, apimant arešto bausmę, paskirtą už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, ir prie jos pridėjus dalį švelnesnės 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir K. Ž. paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė nuteistajam K. Ž. pirmosios instancijos teismo paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgus į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Antai, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 8 punktų reikalavimų, atsižvelgė į K. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, t. y. į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis), vieną nesunkų (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 302 straipsnio 1 dalis), visos veikos baigtos, į tai, kad nuteistasis svetimu asmens dokumentu disponavo itin trumpai, į laiką, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo, taip pat į tai, kad UAB „IKI Lietuva“ padaryta turtinė žala, kuri skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlyginta, nors nuo veikos padarymo praėjo daug laiko ir nuteistasis posėdžio metu nurodė gaunantis gana dideles pajamas. Be to, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažymėdamas, kad K. Ž. yra jauniausias iš visų nuteistųjų, jo kriminalinė praeitis apima laikotarpį nuo 2012 metų, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas penkioliktą kartą (daugiausia – už nusikalstamas veikas nuosavybei), nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teistas dešimt kartų ir vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistumai neišnykę dėl sistemingai daromų nusikalstamų veikų, per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka (teisėjų kolegija pažymi, kad visos administracinės nuobaudos nuteistajam paskirtos jau po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo (8 t., b. l. 51-56), kas rodo, kad nuteistojo teisei priešingi veiksmai tęsėsi ir po nusikalstamų veikų padarymo), ekspertizės akto Nr. 78TPK-190/2025 duomenimis byloje nagrinėjamų įvykių metu nuteistajam K. Ž. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl savo psichikos būsenos K. Ž. tiek įvykių metu, tiek šiuo metu galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, įvertino tai, kad nuteistasis K. Ž. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis K. Ž. padarė veikdamas bendrininkų grupe, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį, laipsnį, aktyvų vaidmenį, realizuotų nusikalstamų veiksmų apimtį ir pavojingumą, paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti būtent tokios rūšies ir dydžio bausmes, kokios buvo paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo skirti nuteistajam švelnesnes bausmes (tarp jų – ir laisvės apribojimo ar arešto bausmes) ar mažinti jų dydį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, neturi pagrindo sutikti su gynėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, sureikšmino nuteistojo kriminalinę praeitį ir nepakankamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir jo elgesio pokyčius. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas rėmėsi ne vien nuteistojo kriminaline praeitimi, bet visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, įskaitant padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo psichinę būklę, gailėjimąsi dėl padarytų veikų, taip pat kitas individualizuojant bausmę reikšmingas aplinkybes.
Be to, spręsdamas dėl galutinės nuteistajam skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas parinko jam palankius bausmių bendrinimo būdus. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, kurios priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 10 straipsnį, pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimdamas švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vėliau, bendrindamas šią subendrintą bausmę su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą ir prie pagal BK 302 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 5 dalį paskirtos subendrintos bausmės pridėjo mažiausią įstatymo leidžiamą pridėti švelnesnės bausmės dalį, t. y. tris mėnesius laisvės atėmimo (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis). Taigi, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas pasirinko nuteistajam palankesnius bausmių bendrinimo būdus ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko ginčo nagrinėjamoje byloje nėra.
Be kita ko, kadangi baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam K. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 64¹ nuostatomis pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu.
Nurodytų išvadų nekeičia aplinkybės, kad nuteistasis K. Ž. šiuo metu turi legalų pragyvenimo šaltinį, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai kaip sąžiningas, atsakingas, komandiškas, tvarkingas ir motyvuotas darbuotojas ir jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlygino dalį UAB „IKI Lietuva“ padarytos turtinės žalos. Antai, iš apeliacinio skundo nagrinėjimo metu pateiktų pinigų pervedimo kvitų matyti, kad nuteistasis K. Ž. civiliniam ieškovui UAB „IKI Lietuva“ 2026 m. balandžio 19 d. atlygino 87,33 Eur turtinės žalos, 2026 m. spalio 1 d. atlygino 50 Eur turtinės žalos, 2026 m. spalio 2 d. atlygino 150 Eur turtinės žalos, t. y. iš viso atlygino 287,33 Eur turtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistojo veiksmai, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlyginant dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (iš viso 287,33 Eur iš 875,65 Eur), vertintini teigiamai, ši aplinkybė, įvertinus praėjusį laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo, į simbolinę atlygintos žalos dalį ir į tai, kad didžioji dalis civiliniam ieškovui padarytos žalos vis dar neatlyginta, nesudaro pagrindo pripažinti šią aplinkybę nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-1073/2024) ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos atlyginimas turėtų būti vykdomas nuosekliai ir neturėtų būti proginis kaip nagrinėjamoje byloje, t. y. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, siekiant apeliaciniu skundu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, o turėtų būti nukreiptas į siekį kaip įmanoma greičiau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Priešingai, nei teigia gynėjas, pirmosios instancijos teismas neignoravo nuteistojo procesinio elgesio ir jo naudai vertintinų aplinkybių. Kaip pagrįstai skunde pažymi gynėjas, byla iš tiesų buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistasis gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri buvo įvertinta, be to, kaip minėta, skiriant bausmę, pagrįstai pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neskyrė nuteistojo ir jo gynėjo pageidaujamos švelnesnės bausmės rūšies ir dydžio, savaime nereiškia, kad atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nebuvo suteikta tinkama reikšmė.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į gynėjo argumentus dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis svetimu asmens dokumentu disponavo trumpą laiką, dokumentą panaudojo tik vieną kartą ir tik siekdamas nuslėpti savo tikrąją tapatybę keleivių kontrolės metu. Viena vertus, kaip minėta, aplinkybę, kad nuteistasis itin trumpą laiką disponavimo svetimu asmens dokumentu, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistajam palankiai skirdamas bausmę. Kita vertus, pažymėtina, kad trumpas disponavimo svetimu asmens dokumentu laikotarpis šiuo atveju negali būti vertinamas atsietai nuo aplinkybių, dėl kurių toks disponavimas nutrūko. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu tai, kad nuteistasis asmens dokumentu disponavo trumpą laiką ne savo valia atsisakydamas neteisėto elgesio ar savanoriškai nutraukdamas nusikalstamą veiką, bet dėl to, kad buvo sulaikytas kontrolierių, kuriems pateikė svetimą asmens dokumentą kontrolės metu ir paliko jiems šį dokumentą, pats iš įvykio vietos pasišalindamas. Taigi, disponavimo dokumentu trukmė savaime nepatvirtina nuteistojo iniciatyvos nutraukti neteisėtą elgesį ar mažesnio jo pavojingumo. Nors dokumento panaudojimo aplinkybės ir disponavimo trukmė reikšmingos vertinant konkrečios veikos pavojingumą, jos nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi gynėjo skundo argumentus, kuriais nurodoma, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra turtinio pobūdžio ir nesmurtinės, taip pat kad žalos atlyginimas būtų veiksmingesnis nuteistajam turint galimybę dirbti ir gauti teisėtų pajamų, pažymi, jog bausmės paskirtis neapsiriboja vien sąlygų žalai atlyginti sudarymu. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistasis turi galimybę dirbti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taigi laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime neužkerta kelio gauti teisėtų pajamų ir jomis prisidėti prie nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Todėl galimybė dirbti, gauti pajamų ir atlyginti padarytą žalą turi būti vertinama kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, įskaitant nuteistojo ankstesnį elgesį, pakartotinį nusikalstamų veikų darymą ir ankstesnių bausmių poveikį. Šių aplinkybių visuma šiuo atveju nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra neproporcinga ar neatitinka bausmės paskirties.
Aptariamų skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo argumentu, kuriuo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog nuteistasis K. Ž. gauna pajamas, nepagrįstai panaudojo prieš nuteistąjį, akcentuodamas, kad žala iki šiol neatlyginta. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad neigiamai buvo vertinama ne pati aplinkybė, jog nuteistasis gauna pajamų, o tai, kad, turėdamas galimybę atlyginti civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą žalą, jis ilgą laiką to nepadarė. Gynėjas, apeliaciniame skunde iš esmės akcentuodamas tik nuteistojo gaunamų pajamų faktą, selektyviai interpretuoja pirmosios instancijos teismo motyvus, neatsižvelgdamas į jų esmę ir kontekstą. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį padarytos turtinės žalos atlyginimo kontekste, o gynėjo argumentai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su gynėjo skundo argumentais dėl nuteistojo psichinės būklės reikšmės parenkant bausmės rūšį. Nors gynėjas teigia, kad reali laisvės atėmimo bausmė nebūtinai padės spręsti su nuteistojo (duomenys neskelbtini) susijusias elgesio problemas, tokie teiginiai iš esmės grindžiami prielaidomis apie galimą bausmės poveikį, tačiau savaime nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmė yra netinkama. Kita vertus, pažymėtina, kad dirbti, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, dalyvauti elgesio keitimo ir priklausomybių prevencijos programose bei lankyti užsiėmimus, skatinančius atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (kas akcentuojama apeliaciniame skunde), nuteistasis gali ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl reali laisvės atėmimo bausmė, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neužkerta kelio aptariamų rizikos veiksnių valdymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino duomenis apie nuteistojo (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės, vertinamos kartu su kitais bausmės individualizavimui reikšmingais duomenimis, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistajam turėjo būti paskirta švelnesnė, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Nuteistojo K. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia BK 75 straipsnio taikymo klausimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį, nors BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kita vertus, šis skundžiamo nuosprendžio trūkumas nesudaro pagrindo daryti išvadą apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nesudaro pagrindo nuteistajam K. Ž. pritaikyti BK 75 straipsnį ir jam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ištaisydama šį trūkumą, teisėjų kolegija išsamiau pasisako dėl galimybės nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą pritaikius BK 75 straipsnyje numatytą institutą.
BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnio taikymą. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, pirmosios instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslus bus galima pasiekti nuteistajam K. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus galutinę realią laisvės atėmimo bausmę. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai yra suprantamas nuteistojo gynėjo siekis išsaugoti nuteistojo darbinę veiklą, galimybę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius, tačiau negalima nepaisyti to, nurodytos aplinkybės nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Jau minėta, kad K. Ž. nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinės, veikiau tai nuoseklaus ir ilgą laiką besiformavusio neteisėto elgesio modelio tęsinys, atspindintis jo sąmoningą apsisprendimą nepaisyti teisės normų ir ankstesnių taikytų poveikio priemonių. Šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. Ž. jau anksčiau ne kartą buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl įvairių teisės pažeidimų (tarp jų – ir dėl analogiškų nusikalstamų veikų, už kurias jam buvo skiriamos ir realios laisvės atėmimo bausmės), o jo neteisėtas elgesys pasižymi pasikartojančiu ir sisteminiu pobūdžiu. Ankstesni teistumai nepasiekė savo tikslų – neskatino nuteistojo laikytis įstatymų ir nepakeitė jo gyvenimo būdo teisėta linkme, dėl ko nuteistasis pakartotinai nusikalto. Priešingai, ši kriminalinė patirtis rodo didėjantį abejingumą teisės normoms ir valstybės taikomoms poveikio priemonėms, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs koreguoti savo elgesio. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad pastaruoju metu stebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis (nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos). Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 27 punkte išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas ir iš naujo jų nekartodama, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti nuteistajam įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos jo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas nebepalaikė prašymo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nurodydamas tai, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju yra būtinas siekiant apsaugoti visuomenę nuo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio, sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties priėmimo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendis, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam K. Ž. yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu pastarasis nuosprendis buvo neįsiteisėjęs). Vis dėlto, skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bausme klausimas šioje byloje nespręstinas, nes toks prašymas nebuvo išdėstytas apeliaciniame skunde, o teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, bylą apeliacine tvarka nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Be to, iš gynėjo argumentų matyti, kad nuteistajam yra itin reikšmingas galutinės subendrintos bausmės dydis, nes siekiama, kad ji neviršytų vienerių metų laisvės atėmimo ir nuteistasis galėtų ją atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 1 dalis). Šiomis aplinkybėmis bausmių bendrinimo klausimo išsprendimas šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuri yra galutinė ir neskundžiama, galėtų apriboti nuteistojo galimybę pasinaudoti BPK 364 straipsnyje nustatyta tokio sprendimo apskundimo tvarka. Todėl bausmių bendrinimo klausimas paliktinas spręsti bausmės vykdymo procese, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos.
Dėl nuteistajam J. V. paskirtos bausmės
Iš nuteistojo J. V. pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo įvertinti tai, ar jam paskirta bausmė buvo individualizuota tinkamai, įvertinus tai, kad jis pripažino savo kaltę ir visą laiką dirbo, taip pat prašo nebendrinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės su bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu. Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju, bendrinant bausmes, negalėjo būti taikomas BK 64 straipsnis, kadangi ankstesnis teismo nuosprendis veikų padarymo metu nebuvo įsiteisėjęs. Tuo tarpu teismo posėdžio metu tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėja advokatė Žana Timaškova, išeidami už apeliacinio skundo ribų, prašė skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką ir paskirti ne ilgesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis galėtų atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam J. V. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ar dydžiu neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų, būtų aiškiai per griežta ar kad su ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo subendrinta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirta 45 parų arešto bausmė, atitinkanti maksimalią šios bausmės rūšies trukmę, nustatytą už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis), kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir J. V. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė nuteistajam J. V. pirmosios instancijos teismo paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgus į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų ir į tas, kurios akcentuojamos apeliaciniame skunde, t. y. kad nuteistasis pripažino kaltę ir dirbo. Antai, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 8 punktų reikalavimų, atsižvelgė į J. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, t. y. į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis), veika baigta, į tai, kad UAB „IKI Lietuva“ padaryta turtinė žala neatlyginta, nors nuo veikų padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik dveji metai. Be to, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažymėdamas, kad nuteistasis J. V. teisiamas dešimtą kartą, nagrinėjamos veikos metu buvo teistas aštuonis kartus (daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei), teistumas neišnykęs dėl sistemingai daromų nusikalstamų veikų, nusikalstamos veikos padarymo metu oficialiai dirbo, vėliau epizodiškai dirbo samdomus darbus, VSDFV duomenimis skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną oficialiai nedirbo, oficialaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, antstolių informacinės sistemos duomenimis jo atžvilgiu užvesta keliolika vykdomųjų bylų, galimybės sumokėti baudą jis neturi. Be to, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, įvertino tai, kad nuteistasis J. V. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertino tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį, laipsnį, aktyvų vaidmenį, realizuotų nusikalstamų veiksmų apimtį ir pavojingumą, paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą skirti 45 parų arešto bausmę, kurios nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo švelninti, mažinant jos dydį ar skiriant švelnesnę bausmės rūšį.
Be kita ko, kadangi baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam J. V. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ nuostatomis, pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu.
Nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad jam pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta arešto bausmė buvo nepagrįstai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, laikytini nepagrįstais.
Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis J. V. padarė netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendis, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi. Minėtu teismo nuosprendžiu J. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (6 veikos), 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje (5 veikos), 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), paskirta subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, 63 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. liepos 2 d. bei bausmės laikas, atliktas ir įskaičiuotas, vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendį. Taigi, nuteistasis J. V. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (padarytą 2024 m. gegužės 9-11 d.), padarė tuo laikotarpiu, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, aplinkybė, jog minėtas teismo nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas juo paskirtą bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme BK 64 straipsnio pagrindu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
Nepaisant to, kad, pagal BPK 339 straipsnio 3 dalį, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismų praktikoje nuosekliai yra išaiškinta, kad BK 64 straipsnio prasme asmuo laikomas neatlikusiu paskirtos bausmės ir tuo atveju, kai nauja nusikalstama veika yra padaroma po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Tokiais atvejais bausmės bendrinamos BK 64 straipsnio tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2008; 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011; 2023 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023, 11 punktas; 2026 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-891/2026). Aiškinant tokį BK 64 straipsnio taikymą, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nors dar nėra įsiteisėjęs ir nėra vykdomas, yra labai svarbus procesinis dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės (BPK 29 straipsnis). Juo asmuo sužino, kad jo veiksmai yra įvertinti kaip nusikalstami ir jam paskiriama bausmė, todėl naujo nusikaltimo padarymas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir jo polinkį nesilaikyti įstatymų. Nuosprendžio įsiteisėjimas yra siejamas su jo pateikimu vykdyti ir vykdymu (BPK 335 straipsnis), bet nėra siejamas su bausmių bendrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023, 10 punktas; 2026 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-891/2026).
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos nuostatas darytina išvada, kad nepaisant to, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, J. V. vos po keliolikos dienų nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo naujai padaryta nusikalstama veika sukelia teisines pasekmes, todėl neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirta bausmė turi būti bendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galutinės nuteistajam skirtinos bausmės, parinko jam palankų dalinį bausmių bendrinimo būdą ir, laikydamasis BK 64 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, prieš tai arešto bausmę pakeisdamas laisvės atėmimo bausme (65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).
Nuteistasis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prašė įskaityti jo suėmime išbūtą laiką (nuteistojo teigimu, apie pusmetį laisvės atėmimo bausmės). Visgi, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, iš 4 metų laisvės atėmimo bausmės išskaičiavo suėmime išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. liepos 2 d. (4 mėnesius 22 dienas) bei bausmės laiką, atliktą vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendį (2 metus 4 mėnesius). Taigi, pakartotinai įskaityti minėtą suėmime išbūtą laiką nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo J. V. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui patikslintą 2026 m. spalio 2 d. pažymą Nr. APD-2026-09959 dėl 487,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Žanos Timaškovos suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam J. V.
Nagrinėjamu atveju teismas J. V. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 322 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo J. V., taip pat tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kitame ikiteisminiame tyrime jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, spręstina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Nuteistojo K. Ž. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir nuteistojo J. V. (J. V.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo J. V. neišieškoti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.