- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-12
- Bylos Nr.
- 1-1967-1217/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00419-2025-8
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Civilinis ieškovas
- I. O.
- Kaltinamasis
- P. B.
Įžanginė dalis
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3.
2026 m. spalio 12 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 34 MGL (1 700 Eur) bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti transporto priemones 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti 893 Eur suma,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
P. B., 2025 m. gegužės 13 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas nukentėjusiojo I. O. bute, (duomenys neskelbtini), be jo leidimo, paėmė ir taip neteisėtai įgijo svetimą I. O. vardu išduotą AB „SEB“ elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinodamas kortelės PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ją neteisėtai laikė su savimi nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Be to, P. B. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms atlikti bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent: jis, 2025 m. gegužės 13 d. neteisėtai įgijęs I. O. vardu išduotą AB „SEB“ elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, žinodamas jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai iniciuoti – PIN kodą, neteisėtai atliko penkias finansines operacijas:
2025 m. gegužės 13 d., 15:00:37 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėjęs neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – suvesdamas PIN kodą iš I. O. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką 2025 m. gegužės 16 d., 20:25:48 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką 2025 m. gegužės 17 d., 00:42:13 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 400 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką 2025 m. gegužės 17 d., 04:53:11 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 100 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką 2025 m. gegužės 17 d., 18:25:25 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 300 Eur. Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Be to, P. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. gegužės 13 d., neteisėtai įgijęs I. O. vardu išduotą AB „SEB“ elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, žinodamas jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai iniciuoti – PIN kodą, 2025 m. gegužės 13 d., 15:00:37 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėjo neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – suvesdamas PIN kodą ir taip save identifikuodamas kaip I. O. iš jo AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 Eur, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. gegužės 16 d., 20:25:48 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėjo neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – suvesdamas PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip I. O. iš jo banko sąskaitos išgrynino 500 Eur, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. gegužės 17 d., 00:42:13 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėjo neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – suvesdamas PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip I. O. iš jo banko sąskaitos išgrynino 400 Eur, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. gegužės 17 d., 04:53:11 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėjo neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – suvesdamas PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip I. O. iš jo banko sąskaitos išgrynino 100 Eur, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. gegužės 17 d., 18:25:25 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėjo neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – suvesdamas PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip I. O. iš jo banko sąskaitos išgrynino 300 Eur , taip neteisėtai iniciavęs penkias finansines operacijas bendrai išgrynino 1 800 Eur ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą I. O. priklausantį 1 800 Eur turtą bei nukentėjusiajam padarė 1 800 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nelabai viską pamena, bet atėjo pas nukentėjusįjį, jis jį pats pakvietė, paskambindamas telefonu, ir davė savo bankinę kortelę, paprašė, kad apsipirktų parduotuvėje, nupirktų limonado ir degtinės, o po to jis nuėjo ir išgrynino pinigus. Parodė, kad nukentėjusysis pats padavė jam savo kortelę, nurodė PIN kodą, ir jis jį įsivedė į savo telefoną. Parduotuvėje atsiskaitė kortele. Buvo girtas ir dėl to nuėmė svetimus pinigus iš kortelės. Po pirmo apsipirkimo jis nukentėjusiajam grąžino kortelę, bet tada jis vėl paprašė nueiti paimti degtinės ir vėl davė savo kortelę. Po antro karto išsigrynino pinigus ir pasiliko kortelę pas save, ją turėjo dar 4 dienas. Netikrino, kiek pinigų sąskaitoje yra, tiesiog grynino ir viskas. Nukentėjusiajam apie tai, kad nugrynino pinigus, pats nepasakė. Nugrynintus pinigus išleido degtinei ir taksi, o dar būdamas taksi pametė didelę dalį pinigų. Nukentėjusiojo telefono jis neėmė. Nukentėjusysis jam apie pinigų dingimą iš sąskaitos pasakė po to, kai dingo visa pinigų suma. Bankomatas, kuriame grynino pinigus, yra (duomenys neskelbtini) netoli jo namų, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra naktinė parduotuvė, važiavo ten su taksi naktį, kad nupirkti degtinės. Už prekes mokėjo ir grynais, ir kortele. Netiksliai viską pamena. Kortelę nukentėjusiajam grąžino automobilyje. Nelabai pamena, kaip tiksliai jam atidavė, ar į rankas, ar ne. Kai grįžo namo, žmona pasakė, kad nei cento jau neturėjo. O dar kartu automobilyje važiavo su kažkokiu baltarusiu, ir jis ėjo pirkti degtinės. Jis jam davė pinigų ir pasakė, kad nueitų nupirktų degtinės. Tomis dienomis su juo kartu buvo A., jis nukentėjusiojo pažįstamas. Civilinį ieškinį pripažįsta ir nori atlyginti žalą, taip pat norėjo jau grąžinti nukentėjusiajam dalį žalos, bet jis neima. Moralinė žala 1 000 eurų – per daug, jo manymu, 500 eurų būtų maksimali suma moralinei žalai atlyginti. Šiai dienai jo alga yra 500 – 600 eurų per mėnesį. Parodė, kad civilinį ieškinį gebės atlyginti. Gailisi dėl to, kas nutiko. Taip nutiko dėl degtinės, po truputį gydosi nuo alkoholizmo tabletėmis ir dirba. Tačiau į medikus nesikreipė, jo kaimynė gydytoja ir ji jam davė vaistų. Su alkoholio vartojimu problemų turi, šiaip geria tik išeiginėmis. Į darbą eina blaivas. Gydytis nuo priklausomybės sutinka. Po įvykio su nukentėjusiuoju bandė tartis, sakė, kad ras darbą ir išmokės žalą, surašė raštišką įsipareigojimą atlyginti žalą nukentėjusiajam. Iki gegužės mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini), bet tada baigėsi darbo sutartis ir dirbo ten individualios veiklos pagrindu kelis kartus. Iš jo atlyginimo antstoliai atskaito tam tikras sumas ir po atskaitymų lieka 500 – 600 eurų. Baudą už vairavimo pažeidimą gavo, dalį išmokėjo, kiek liko mokėti, pasakyti negali. Jis neturi nukentėjusiojo banko sąskaitos, jei turėtų, būtų pervedęs jam dalį žalos, bandė pervesti į tą, iš kurios išsigrynino pinigus, bet bankas jam neleido pervesti. Norėjo grynaisiais jam sumokėti žalą, bet jis atsisakė paimti pinigus. Kaip nukentėjusysis nori gauti žalos atlyginimą iš jo, nežino, apie tai nekalbėjo. Savo kaltę pripažįsta pilnai už visas padarytas nusikalstamas veikas. Leidimo išgryninti nukentėjusiojo pinigus neturėjo, turėjo tik nupirkti alkoholį ir produktus. Po apsipirkimo parduotuvėje kortelės nukentėjusiajam negrąžino, nes buvo girtas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. O., apklausiamas dėl civilinio ieškinio, parodė, kad kaltinamasis neteisingai pasielgė. Jei jis būtų paėmęs pinigus ir tiesiog atėjęs ir pakalbėjęs, ji su juo būtų susitaręs, pasakytų: buvo ir buvo. Bet jis jam davė rašytinį įsipareigojimą, bet, matyt, galvodamas, kad jis neįgalus ir pensininkas, tuo ir apsiribojo. Po to, kai kaltinamasis jam parašė rašytinį įsipareigojimą atlyginti žalą, jis iš pradžių nusiramino, bet jis turėjo jam atlyginti žalą per pusę metų, tačiau nieko neatlygino. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad jis irgi pergyveno, nes iš jo paėmė paskutinius pinigus išgyvenimui. Dėl to patyrė nuoskaudą dėl kaltinamojo veiksmų. Neturtinę žalą įvertino 1 000 eurų suma, kadangi kaltinamasis į jį nesikreipė. Dėl šio įvykio patyrė stresą ir nemigą. Kodėl turėtų dovanoti kitam žmogui per tiek metų uždirbtą savo pensiją, nesupranta. Nemiga dėl šio įvykio jam tęsiasi dar iki dabar. Iki dabar turi prieraišių minčių, kurios trukdo jam miegoti. Į medikus nesikreipė, tačiau jam išrašė gerti vaistus nakčiai, skyrė vartoti visą mėnesį šiuos vaistus, juos vartoja apie pusę metų, gal daugiau. Jam šie vaistai buvo išrašyti dėl streso, kuris iš dalies kilo ir dėl kaltinamojo. Norėtų, kad jam padaryta turtinė žala būtų atlyginta tokiu būdu, kokiu kaltinamasis galės ją išmokėti. Jis gali duoti sąskaitą ir tegu jis perveda po tiek, kiek gali. Aišku, nenorėtų, kad žalos atlyginimas truktų 5–10 metų. Sutinka, kad kaltinamasis žalą jam atlygintų dalimis. Parodė, kad kaltinamuoju pasitikėjo kaip vaiku, todėl davė jam kortelę.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas advokatas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 13 d. apklaustas įtariamuoju P. B. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra aiškus, dėl kaltės prisipažįsta iš dalies. Parodo, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu su žmona ir vaikais, nurodytoje darbovietėje dirba apie porą mėnesių, prieš tai buvo darbo biržoje bei turėjo individualią veiklą. Nuo psichinių ligų ar priklausomybių gydęsis nėra, nėra tokiose įskaitose. Parodo, kad I. O. pažįsta daug metų, nuo vaikystės, jų santykiai buvo geri, jie buvo artimi pažįstami, kažkada gyveno šalia, kai dar buvo vaikas. 2025 metų pavasarį jį I. dažnai pasikviesdavo pas save į svečius išgerti, tai būdavo gal 2 – 3 kartus per mėnesį. Išgėrimai trukdavo 3 – 4 dienas, jie stipriai prisigerdavo, gerdavo ir dieną, ir naktį. Dar kartais būdavo jų bendras pažįstamas A., bet daugiau jo jokių duomenų neturi, jam apie 40 metų, jis iš (duomenys neskelbtini). I., kai būna blaivas, gali dar pats nueiti iki parduotuvės, tačiau išgėręs jis nepaeina, todėl kai jie gerdavo, jis jam duodavo savo banko kortelę, buvo pasakęs PIN kodą, kad jis nueitų nupirkti degtinės. Degtinę jis eidavo pirkti į įvairias parduotuves, o naktį į naktines parduotuves. Pranešime apie įtarimą nurodytus pinigus jis išgrynino nurodytomis aplinkybėmis ir sumomis, dėl to prisipažįsta. Šių pinigų jis I. neatidavė į rankas, tačiau banko kortelę visada paduodavo atgal jam. Pirmą kartą, kai nugrynino 500 eurų, jis pirko daug degtinės, buvo du krepšiai ir užkandos, cigarečių. Visas šias prekes nešėsi pas I. ir kartu gėrė. Likusių pinigų jis I. nepadavė, išgėręs išėjo namo, o paskui naktį I. jam vėl skambino, kad trūksta gerti. Kai jis buvo išėjęs namo, pas I. gal dar kažkas buvo užėjęs. Jis naktį nuvažiavo į naktinę parduotuvę ir nupirkęs degtinės grįžo pas I., matė, kad pas jį dar buvo likę neišgertų gėrimų. Atsimena, kad kažkada pabudo I. mašinoje, ten mėtėsi pora kupiūrų po 100 eurų. Visą laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. jis buvo labai girtas, kadangi jie stipriai gėrė tiek dieną, tiek naktį, dėl šios priežasties jis negali atsiminti nuosekliai įvykių ir konkrečių savo veiksmų. Atsimena, kad vieną kartą jis I. atidavė pas jį namuose 200 eurų po 100 eurų ir jo mašinoje jis padavė I. 300 eurų po 100 eurų, atsimena, jie abudu užmigo ir šie pinigai mėtėsi. Jis per miegus girdėjo, kaip I. kažkam priėjusiam sakė, kad nueitų dar nupirkti degtinės, bet nematė kam. Kai atsibudo, pinigų jau nebebuvo. Iš visų 1 700 eurų, kuriuos jis nugrynino bankomatuose, sutinka atlyginti 1 000 eurų, nes kitus jis išleido kartu su I. alkoholiui ir maistui, cigaretėms. Parodo, kad tai buvo vieninteliai keturi kartai, kai jis nugrynino pinigus iš I. kortelės, kitus kartus tiesiog atsiskaitydavo pačia kortele. Kodėl šiuos kartus jis pinigus nugrynino bankomate pats, nežino, gal reikėjo taksi, pripažįsta, kad 1 000 eurų jis pasisavino. Dėl savo veiksmų jis gailisi. Daugiau neturi ko papildyti (t. 1, b. l. 111–113).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. vasario 12 d. apklaustas įtariamuoju P. B. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam aiškus, dėl kaltės prisipažįsta iš dalies. Parodo, kad jis laikosi savo ankščiau duotų parodymų, jų laikosi ir prašo jais vadovautis. Papildomai parodo, kad 2025 m. gegužės 13 d. jį pasikvietė į svečius I. O., kiek buvo valandų, kai jis atėjo, neatsimena, jam atėjus pas I. jie kartu gėrė brendį. Pas I. buvo jo draugas V. (iš Baltarusijos, kur jis yra dabar nežino, seniai jo nematė) ir dar buvo A., apie kurį nieko daugiau nežino, kur jį galima būtų rasti, jis nežino. Po to jiems trūkstant gėrimų, I. jam padavė savo banko kortelę ir pasakė jos PIN kodą, kurį jis užsirašė savo telefone, kad nepamirštų. I. prašė jo nueiti į parduotuvę ir nupirkti gėrimų, cigarečių, limonado ir maisto. Jis nuėjo į netoli I. esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje apsipirko ir atsiskaitė I. kortele, suvesdamas PIN kodą. Su pirkiniais jis grįžo pas I. į namus ir banko kortelę atidavė I. į rankas. Kortelę jis įsidėjo į savo piniginę. Jie kartu dviese toliau gėrė. Tą pačią dieną, vakare, jam I. pasakė nueiti dar kartą į parduotuvę ir nupirkti degtinės. I. išėmęs iš piniginės banko kortelę jam ją vėl padavė, o PIN kodą, jau turėjo. Jis tada nuėjo į bankomatą (duomenys neskelbtini) ir išgrynino iš kortelės 500 eurų. Jis pinigus išgrynino, nes norėjo kažką pirkti, buvo girtas. Po to jis nuėjo lyg į (duomenys neskelbtini), kurioje pirko degtinę ir su taksi grįžo pas I.. Už taksi mokėjo grynais pinigais, davė taksistui 40 eurų. Grįžęs jis padavė kortelę I., jis ją pasidėjo kažkur prie telefono. Grįžęs jis I. grynų pinigų nedavė ir nesakė, kad išsigrynino. I. į telefoną turėjo gauti žinutę apie visas finansines operacijas, bet jis jam nieko nesakė. Jie toliau visi gėrė. Vakare jis grįžo namo, o 2025 m. gegužės 14 d. ryte jį I. vėl pasikvietė pas save. Pas I. buvo A. su V.. Jis atėjo tuščiomis, I. jam pasakė, kad jis per daug nuėmė, bet vėliau jis vėl jam davė savo kortelę, sakė nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės. Jis nuėjo į parduotuvę, visko nupirko ir grįžęs banko kortelę grąžino I.. Jie keturiese toliau gėrė. Jam atrodo, kad 2025 m. gegužės 14 d. vakare į parduotuvę ėjo V. su I. banko kortele ir pirko dar degtinės. Kiek jis atsimena, naktį jis dar važiavo su taksi į naktinę parduotuvę, iš kur jis tada turėjo pinigų, negali paaiškinti, galbūt buvo likę iš tų 500 eurų, kuriuos išgrynino. Atsimena, kad 2025 m. gegužės 14 d. I. nuėjo kažko pasiimti iš mašinos ir nebegalėjo iš jos išlipti, todėl jie visi, kad jo vieno nepalikti, gėrė automobilyje. Atsimena, kad automobilyje irgi buvo kažkiek palikęs pinigų, bet neatsimena kiek. Jie visi užmigo mašinoje, o paryčiais jis grįžo namo. Trečia dieną, t. y. 2025 m. gegužės 15 d. jis galimai tomis pačiomis aplinkybėmis grįžo pas I., jis sėdėjo automobilyje, nes nebegalėjo iš jo išlipti, jis jam davė banko kortelę, kuri buvo automobilyje, jis ėjo į parduotuvę, pirko degtinę ir grįžęs banko kortelę padėjo kažkur automobilyje. Vakare jis lyg dar kartą ėjo pirkti degtinės, o grįžus, jie visi keturiese gėrė automobilyje, kortelę jis tada įdėjo į automobilio daiktadėžę. 2025 m. gegužės 16 d. jie vis dar gėrė automobilyje. Tą dieną vakare I. miegojo automobilyje, jis paėmė jo kortelę be jo leidimo ir nuėjęs į bankomatą išgrynino 500 eurų. Kur dėjo šituos pinigus, jis neatsimena. Grįžęs pas I. jis kortelę padėjo atgal automobilyje. 2025 m. gegužės 17 d. kaip išgrynino 400 eurų jis neatsimena, atsimena, buvo toks girtas, kad taksistas nenorėjo jo vežti į naktinę parduotuvę. Jis neatsimena, kaip išgrynino 2025 m. gegužės 17 d., 100 eurų. 2025 m. gegužės 17 d. vakare jie norėjo vežti I. į Lazdynų ligoninę, kad išblaivytų, nes jam buvo bloga, todėl jis išgrynino 300 eurų ir apie tai pasakė I., jis sakė, gerai. Banko kortelė visada buvo automobilyje, jis pas save jos nelaikydavo. Paskui atvažiavo I. draugė ir jie išsiskirstė. Kitą rytą ketino vežti I. į ligoninę, bet nerado nei I., nei automobilio. Paskutinius 300 eurų, kuriuos išgrynino, jis neatidavė I., o pragėrė. Nori pažymėti, kad visą laiką nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. jis labai stipriai gėrė, dėl ko, jam sunku prisiminti visas aplinkybes ir įvykių seką. Jis sutinka, kad pasisavino 1 000 eurų, kodėl būtent 1 000 eurų, negali paaiškinti, tačiau kitus pinigus jie išleido visi kartu. 1 000 eurų jis atlygins, galės mokėti po 200 eurų į mėnesį. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 117–119).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. gegužės 5 d. įtariamasis P. B. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam aiškus, dėl kaltės prisipažįsta iš dalies. Parodo, kad laikosi savo 2026 m. vasario 12 d. šiame ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, jų nekeičia, prašo jais vadovautis, kadangi yra išsamiai pasisakęs dėl visų aplinkybių, šiuo metu neturi, ką papildomai nurodyti. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutiktų atlyginti nukentėjusiajam P. O. 1 000 eurų. Detaliai dėl visų aplinkybių pasisakys dar kartą teisme (t 1, b. l. 123–124).
2025 m. birželio 27 d. I. O. pareiškime nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. nuo jo „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per keturis kartus, t. y. 2025 m. gegužės 13 d. – 500 eurų, 2025 m. gegužės 16 d. – 500 eurų, 2025 m. gegužės 17 d. – 400 eurų, 2025 m. gegužės 17 d. – 300 eurų, P. B. išsigrynino bankomate be jo sutikimo ir pavogė jam priklausančius 1 700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) eurų. Dėl pinigų vagystės patyrė 1 700 eurų turtinę žalą (t. 1, b. l. 1 – 8).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 27 d. liudytoju apklaustas I. O. parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu ir nori parodyti, kad pas jį gyvenamuoju adresu dažnai į svečius ateina asmuo P. B., kuris yra jo sūnaus draugas, jį pažįsta nuo jo mažų dienų. P. B. jis pats duodavo savo banko kortelę, pasakė jam prisijungimo prie banko kodus, tuo tikslu, kad jis jam nuimdavo pinigų nuo jo banko sąskaitos, už juos nupirkdavo maisto ar kitų kokių produktų. Jis leisdavo P. B. naudotis savo banko kortele, nes iš namų pats toli eiti negali, kadangi yra po insulto ir prastai vaikščioja. 2025 m. gegužės 17 d. vakare nusprendė pasitikrinti savo „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad nuo jo banko sąskaitos be jo žinios yra per keturis kartus nuimta 1 700 eurų suma. Pirmas pinigų nuėmimas atliktas 2025 m. gegužės 13 d., 15:00 val., 500 Eur, antras 2025 m. gegužės 16 d., 20:25 val., 500 Eur, trečias 2025 m. gegužės 17 d., 00:42 val., 400 Eur ir ketvirtas 2025 m. gegužės 17 d., 18:25 val., 300 Eur. Šiuos pinigų nuėmimus be jo žinios atliko P. B., kuris žinojo, kur jis laiko savo banko kortelę ir ištraukęs ją iš tašės, nuėmė minėtus pinigus nuo jo sąskaitos be jo žinios. P. B. prisipažino jam, kad be jo žinios nuėmė pinigus nuo jo banko sąskaitos ir panaudojo juos savais tikslais. Paklausė P., ar jis gali jam grąžinti nuimtus pinigus, jis jam atsakė, kad jų nebeturi. Jis su P. pasirašė skolos raštelį, kurį taip pat pasirašė liudininkė I. F.. Skolos raštelyje nurodyta, kad P. yra jam skolingas 1 700 eurų ir įsipareigoja jam juos grąžinti. Skolos raštelis buvo pasirašytas 2025 m. gegužės 25 d., tačiau kiek bendravo su P. B., šis jam skolos nesiruošia grąžinti, nes paaiškino, kad neturi pinigų, todėl nusprendė dėl šio įvykio kreiptis į policiją. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 41–42).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 29 d. papildomai liudytoju apklaustas I. O. parodė, kad laikosi savo ankščiau duotų parodymų, prašo jais vadovautis. Papildomai nurodo, kad P. B. jam padėdavo, kai paprašydavo, jis nueidavo į parduotuvę nupirkti jam prekių, nes sunkiai vaikščioja. Jis P. B. duodavo savo banko kortelę ir PIN kodą, jis jam nupirkęs maisto grąžindavo kortelę. Ankščiau P. B. iš jo nėra pavogęs nieko, tačiau 2025 m. gegužės 13 d., apie 10.00 val., pas jį į svečius atėjo P. B. ir atsinešė brendžio, kurį jie kartu išgėrė, po ko jis užmigo. Atsikėlęs pamatė, kad nėra jo telefono, kuriame yra el. bankininkystė, todėl jis negalėjo pažiūrėti savo banko sąskaitos. Telefono jis nebandė ieškoti, tačiau negirdėjo, kad kas būtų kažkur skambėjęs. Paties P. B. namuose nebuvo. Banko kortelės jis neieško iš karto, nes neturėjo tokios minties, kad ji gali būti dingusi. 2025 m. gegužės 17 d. pas jį į svečius atėjo pažįstamas R. V.. Beveik tuo pačiu metu pas jį atėjo ir P. B.. Jis savo pažįstamo paprašė, kad paskambintų į jo telefoną, tuo metu P. B. nuėjo į virtuvę ir atnešė jo telefoną, pasakė, kad jį rado virtuvėje. Kai jam atidavė telefoną, neatsimena, ar garsas buvo įjungtas, buvo praleistų skambučių. Jis iškarto pasitikrino savo sąskaitą, pamatė, kad trūksta 1 700 eurų, paklausė P. B., kur dingo pinigai, jis pasakė, kad pragėrė. Jis pradėjo skambinti savo draugei I. F., tada P. B. pabėgo. Pačią banko kortelę jis tą pačią dieną rado savo automobilyje, kuris stovėjo kieme. Ar jam pasakė P. B., kad ten banko kortelė, neatsimena. 2025 m. gegužės 25 d. P. B. pasirašė skolos raštelį, sutiko grąžinti 1 700 eurų, tačiau gražiuoju pinigų negrąžino, todėl kreipėsi į policiją. Iki šiol jam P. B. nieko negražino, todėl jis teiks civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, kadangi jam ši situacija kainavo daug nervų. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 44–46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. O. papildomai parodė, kad nori patikslinti, kad nuo 2025 m. gegužės 13 d., kai pabudo savo bute vienas iki pat 2025 m. gegužės 17 d., kai pas jį atėjo P. B., jis namuose buvo vienas, kadangi labai sunkiai vaikščioja, jis pragulėjo lovoje, su savimi turėjo vaistų, maisto, nes išgėrus jam paskui būna labai bloga. Per šį laikotarpį P. B. nebuvo pas jį atėjęs, jam nieko nepirko ir neatnešė (t. 1, b. l. 47–48).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 23 d. papildomai liudytoju apklaustas I. O. parodė, kad jis lietuvių kalbą supranta, lietuviškai kalba, tačiau šios apklausos metu pageidautų duoti parodymus dalyvaujant rusų kalbos vertėjui, kad viskas būtų tikrai aišku. Papildomai prie savo ankščiau šiame ikiteisminiame tyrime duotų parodymų nori nurodyti, kad P. B. jis kartais duodavo savo banko kortelę ir jos PIN kodą, kad jis jam nuėjęs į parduotuvę nupirktų maisto ir kitų būtinų prekių. P. B. jam visada atnešdavo pavalgyti, butelį brendžio ir atiduodavo banko kortelę. Pirmą kartą P. B. savo banko kortelę davė prieš maždaug metus, jis jam nupirko maisto, grąžino kortelę. Kada antrą kartą jam davė savo banko kortelę neatsimena, bet tada jis ir išgrynino 20 eurų be jo leidimo ir žinios. Dėl šių 20 eurų jis jokių jam pretenzijų neturėjo ir neturi. Jis tikėjosi, kad tai nebe pasikartos, pasitikėjo P. B. kaip savo sūnumi. Be to, jis jo tada atsiprašė. Jie su P. B. alkoholį kartu vartodavo gal kartą į metus, tikrai negerdavo kas mėnesį. 2025 m. gegužės 13 d., apie 10.00 val., pas jį atėjo P. B., jis jį pasikvietė, kad jis nueitų į parduotuvę. Jis tada buvo vienas savo namuose. Jis tada jam davė savo banko kortelę, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų pavalgyti, brendžio. P. B. grįžo iš parduotuvės ir atidavė jam banko kortelę, jis ją įsidėjo į savo tašę. Ar jis jam davė grynų pinigų, jis negali atsiminti, neatsimena, ar jis prašė jo, kad jis išgrynintų pinigų jam, bet jokių grynų pinigų jis prie savęs po to nerado ir neturėjo. Toliau jie kartu gėrė brendį, jis užmigo, o kai atsikėlė, P. B. namie jau nebuvo. Gal po poros valandų jis pabudo ir nerado telefono. Jis labai sunkiai vaikščioja, todėl nėjo niekur ieškoti pagalbos. Nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. jis buvo vienas namuose, gulėjo lovoje, nueidavo iki šaldytuvo pasiimti maisto. Per šį laiką P. B. nei karto nebuvo grįžęs, jie daugiau kartu negėrė, jis nebuvo niekur iš namų išėjęs. Jo draugė neieškojo, nes jie buvo tada susipykę. 2025 m. gegužės 17 d., neatsimena, kada tiksliau, bet nakties metu, pas jį atvažiavo jo draugas (duomenys neskelbtini) V. R., kuris norėjo pas jį pernakvoti. Jis jo neprašė paskambinti jam į telefoną, nes nežinojo numerio. Kiek dabar jis atsimena, nori patikslinti prieš tai duotus parodymus – jie kartu su V. nuėjo iki jo automobilio ieškoti telefono. Jiems būnant automobilyje atėjo pas jį ir P. B., kiek tada buvo valandų negali pasakyti, buvo tamsu. Jis jo klausė, kur jo telefonas, tada P. B. jam telefoną atnešė iš jo namų. Bet jis mano, kad jis buvo jo telefoną išsinešęs su savimi, tik apsimetė, kad rado jį namie. Gavęs telefoną jis pasitikrino el. bankininkystę ir pamatė, kad nėra kortelėje pinigų, kai paklausė P. B., jis pasakė, kad pragėrė. Jis skambino savo draugei I. F. ir tada P. B. pabėgo. Prieš išeidamas P. B. jam metė banko kortelę ir 20 eurų prie kojų į automobilį. Daugiau automobilyje jokių pinigų nebuvo. Po to paanalizavęs savo banko išrašą pamatė, kad buvo išgryninti pinigai bankomatuose ir atsiskaityta parduotuvėse tuo laikotarpiu, kai P. B. be jo žinios buvo paėmęs. Dėl mažesnių sumų, kurios buvo išleistos parduotuvėse jis neturi pretenzijų, nes jis jam padavė 20 eurų, be to atnešė jam maisto ir brendžio. Jis turi pretenzijų dėl išgrynintų pinigų bankomatuose. Yra apsiskaičiavęs, nes iš tiesų nori pareikšti civilinį ieškinį dėl 1 800 eurų, o ne 1 700 eurų: 2025 m. gegužės 13 d. išgrynintų 500 eurų, 2025 m. gegužės 16 d. išgrynintų 500 eurų, 2025 m. gegužės 17 d. išgrynintų 100 eurų, 2025 m. gegužės 17 d. išgrynintų 400 eurų, 2025 m. gegužės 17 d. išgrynintų 300 eurų. Visi šitie pinigų išgryninimai buvo atlikti be jo leidimo ir žinios. Pateiks patikslintą civilinį ieškinį šiame ikiteisminiame tyrime. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 50–52).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 16 d. liudytoja apklausta I. F. parodė, kad I. O. yra jos sugyventinis, kartu jie yra apie 3 metus, gyvena pažymoje nurodytu adresu pas ją. P. B. buvo I. kaimynas (duomenys neskelbtini), kur I. turi pusę namo ir ten iki jos gyveno. P. buvo I. sūnaus draugas, o sūnui mirus padėdavo I., nueidavo į parduotuvę nupirkti maisto, atnešdavo malkų. Kiek žino I. duodavo P. savo banko kortelę, kad iš jos nupirktų produktus. 2025 m. gegužės 9 d., maždaug savaitę ji su I. buvo susipykusi, todėl jis grįžo gyventi pas save į (duomenys neskelbtini), o ji liko pas save. Po maždaug savaitės, jis jai paskambino ir pasakė, kad jam bloga, kad atvažiuotų. Kai ji atvažiavo, I. buvo vienas namuose, jis jai pasakė, kad per telefoną jis buvo prisijungęs prie savo bankininkystės ir pamatė, kad nuimti pinigai, likę tik apie 40 eurų. Kiek žino, pas I. banko sąskaitoje, kai jis išvažiavo iš jos, buvo virš 1 000 eurų, o per tą savaitę jis turėjo gauti dar pensiją 774 eurų. I. prie jos paskambino P., kuris prisipažino, kad pinigus nugrynino ir pasisavino. P. pažadėjo pinigus grąžinti, jis pažadėjo grąžinti 1 070 eurų. Į šią sumą jie priskaičiavo tik didesnius pinigų nuėmimus, ten, kur buvo atsiskaitoma parduotuvėje arba nuimta maža suma, jie neskaičiavo. 2025 m. gegužės 25 d., kai nesulaukė pinigų, ji su I. nuvažiavo pas P., kuris žadėjo pinigus atiduoti, prašė 5 mėnesių termino pinigams grąžinti. Todėl P. su I. pasirašė skolos raštelį, kurį ji patvirtino kaip liudininkė. Skolos raštelis yra pas ją. Praėjus 5 mėnesių terminui, jiems P. negrąžino nei vieno cento. Dar skambino P. žmonai, kuri sakė, kad apie pinigus nieko nežino, informavo, kad P. skolingas, ji atsakė, kad darytų ką nori, todėl kreipėsi į policiją. Jeigu P. būtų geranoriškai atlyginęs žalą, grąžinęs žadėtą pinigų sumą arba bent jau dalimis mokėtų, į policiją nebūtų kreipęsi. Šiuo metu su P. visiškai nebendrauja, jis nebandė su jais susisiekti. Prieš maždaug 3 savaites ji su I. buvo (duomenys neskelbtini) apsipirkti, ten pamatė P., kuris jiems parodė vidurinį pirštą iš tolo, jis buvo ne vienas ir nieko jiems nesakė. Daugiau šiuo metu neturi ką papildyti ar nurodyti (t. 1, b. l. 55–57).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. vasario 23 d. liudytojas A. Š. parodė, kad liudytojo teisės ir pareigos jam aiškios, gyvena pažymoje nurodytu adresu, šiuo metu yra užimtumo tarnyboje. P. B. jis pažįsta jau seniai, jie yra tik pažįstami, nes gyvena abu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, po to kai išėjo (duomenys neskelbtini) 2025 m. spalio mėnesį, nebevartoja alkoholio, tačiau ankščiau su P. jie yra kartu vartoję alkoholį gal 3 kartus. Jis yra girdėjęs, kad P. linkęs pasisavinti svetimus pinigus, stengiasi su juo daugiau reikalų neturėti. I. O. jis taip pat pažįsta seniai, jis buvo kažkada vairuotojas (duomenys neskelbtini). Su I. jie yra irgi tik pažįstami, jis geras žmogus, su juo yra kartu vartojęs alkoholį gal 2 kartus. Jis dabar negali atsiminti, kada tiksliai, tačiau galimai 2025 m. gegužės mėnesį jis su V. (kuris dabar yra Baltarusijoje, jokių jo duomenų daugiau nežino) gėrė miškelyje brendį, kai tuo metu V. paskambino I. ir pakvietė į svečius išgerti. Jiems atvykus pas I., ten buvo jau kažkokia moteris ir jie visi vartojo alkoholį, P. nebuvo. Nuo tada kai atvyko pas I., jie stipriai gėrė, buvo daugiadienės, kurios tęsėsi apie savaitę laiko, jam susimaišė diena su naktimi, jis nieko negali atsiminti. Atsimena tik, kad kažkurią dieną, negali įvardinti kelinta išgertuvių diena tai buvo, jis atsikėlė pas I. namuose, jį pažadino P. ir pasakė, kad einam gerti. Kada prie jų prisijungė P., jis neatsimena. Atsimena, kad jis ir V. miegojo namuose, o atsikėlę nuėjo į lauką, kur mašinoje buvo I. Moters jau nebebuvo, kada ji išėjo, jis neatsimena. Jie keturiese gėrė toliau, apie 10.00 val. jam I. davė savo banko kortelę ir paprašė nueiti į parduotuvę alkoholio. Duodamas jam kortelę jis pasakė, kad neduos kortelės P., nes jis paėmė pinigus. Kiek pinigų paėmė, jam nesakė, PIN kodo jam irgi nepasakė, jis atsiskaitė pridėdamas kortelę bekontakčiu būdu. Kaip į tai reagavo P. jis neatsimena, jam I. kortelę padavė išėmęs ją iš savo telefono dėklo. Jam grįžus iš parduotuvės, jis banko kortelę padavė I. ir išgėrė porą stikliukų, nuo kurių jam pasidarė labai blogai, todėl jis išvažiavo namo. Tai buvo paskutinė išgertuvių diena. Jis negali atsiminti, kas šių išgertuvių metu pirkdavo alkoholį, nematė, kad P. imtų I. banko kortelę, ar kad jis ją duotų pats. Jis asmeniškai į parduotuvę, kiek atsimena, ėjo vieną kartą. Kažkur 2025 metų gruodžio mėnesį, jis buvo sutikęs I., jis jam pasakė, kad jį gali kviesti į policiją dėl pinigų, kuriuos paėmė P.. Jis suprato, kad tai bus tas pats atvejis iš išgertuvių. Taip pat šį mėnesį jis sutiko P., jis jo klausė ar geria, jis atsakė, kad ne. Tada jis jam pasakė, kad jį gali kviesti liudyti į policiją dėl I. pinigų, daugiau jie nieko nekalbėjo. Daugiau jis negali nieko nurodyti, tai viskas, ką atsimena (t. 1, b. l. 59–61).
2026 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2025 m. liepos 1 d. AB „SEB“ banko pateikto I. O. banko išrašas. Apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrimas I. O. AB „SEB“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. Išraše matyti, kad 2025 m. gegužės 13 d. pradinis likutis sąskaitoje buvo 1 075,70 eurai, po ko nurodytu laikotarpiu atliktos bankinės operacijos:
2025 m. gegužės 13 d. gautas 228,80 eurų mokėjimas iš (duomenys neskelbtini) Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, dok. Nr. (duomenys neskelbtini) unik. mokėj. kodas (duomenys neskelbtini), mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 13 d., 15.00 val., atliktas 500 eurų grynųjų pinigų išėmimas bankomate BRINK'S ATM LITHUANIA, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 14 d. atliktas 53,34 eurų nuskaitymas už pirkimą (duomenys neskelbtini)13/05/2025 10:17 kortelė... (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 14 d. atliktas 30,69 eurų nuskaitymas už pirkimą UAB TOP MARKET 13/05/2025 15:385 kortelė... (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 15 d. gautas 774,58 eurų mokėjimas iš VALST. SOC. DRAUD. FONDO VALD. PRIE SOCIAL. APS. IR DARBO MINISTERIJOS (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)AB SEB BANKAS P.P. MOK. (duomenys neskelbtini)Data 2025-05-01 SoDros išmoka byla (duomenys neskelbtini) (I. O.), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. mokėj. kodas (duomenys neskelbtini), gav. ident. kodas (duomenys neskelbtini) mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), prad. mok. VSDF prie SADM, prad. mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), galut. gav. I. O., operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 15 d. atliktas 31,13 eurų nuskaitymas už pirkimą (duomenys neskelbtini) 14/05/2025 10:12 kortelė... (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 15 d. atliktas 25,13 eurų nuskaitymas už pirkimą (duomenys neskelbtini)14/05/2025 17:46 kortelė... 0(duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 16 d. atliktas 21,45 eurų nuskaitymas už pirkimą (duomenys neskelbtini)15/05/2025 10:00 kortelė... 0530(duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 16 d. atliktas 24,04 eurų nuskaitymas už pirkimą (duomenys neskelbtini)15/05/2025 16:14 kortelė... (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 16 d., 20.25 val., atliktas 500 eurų grynųjų pinigų išėmimas bankomate BRINK'S ATM LITHUANIA, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 16 d. nuskaitytas 7,40 eurų mokestis už pinigų išgryninimą SEB bankui, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 17 d., 00.42 val., atliktas 400 eurų grynųjų pinigų išėmimas bankomate BRINK'S ATM LITHUANIA, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 17 d. nuskaitytas 8,00 eurų mokestis už pinigų išgryninimą SEB bankui, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 17 d., 04.54 val., atliktas 100 eurų grynųjų pinigų išėmimas bankomate BRINK'S ATM LITHUANIA, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 17 d. nuskaitytas 2,00 eurų mokestis už pinigų išgryninimą SEB bankui, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 17 d. atliktas 21,18 eurų nuskaitymas už pirkimą (duomenys neskelbtini)16/05/2025 14:23 kortelė... (duomenys neskelbtini), dok. nr (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 17 d., 18.25 val., atliktas 300 eurų grynųjų pinigų išėmimas bankomate BRINK'S ATM LITHUANIA, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2025 m. gegužės 17 d. nuskaitytas 6,00 eurų mokestis už pinigų išgryninimą SEB bankui, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);
Banko sąskaitos išrašo apačioje matoma, kad: iš viso išlaidų (16) EUR -2 030,36; Iš viso įplaukų (2) EUR 1 003,38; Galutinis likutis EUR 48,72 (t. 1, b. l. 75–76).
2025 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti duomenys, kurios pateikė UAB „Brink’s“ atsakingas darbuotojas:
Apžiūrėjus dokumentą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota: atidarius pateiktas nuotraukas, matome bankomato dalį su įvairiais mygtukais. Laikotarpyje nuo 2025 m. gegužės 13 d., 14:59:14 val. iki 2025 m. gegužės 13 d., 15:00:04 val., matomas prie bankomato stovintis stambaus kūno sudėjimo vyras, trumpai kirptais plaukais, platesne nosimi. Vyras vilkintis tamsios spalvos megztinį su įvairiais ornamentais krūtinės srityje. 15:00:03 val. vyras rankoje laiko kelias kupiūras. 15:00:34 val. vyras rankoje laiko kelias kupiūras. Bankomatas (duomenys neskelbtini).
Apžiūrėjus dokumentą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota: atidarius pateiktas nuotraukas, matome bankomato dalį su įvairiais mygtukais. Laikotarpyje nuo 2025 m. gegužės 16 d., 20:24:39 val. iki 2025 m. gegužės 16 d., 20:25:25 val., matomas prie bankomato stovintis stambaus kūno sudėjimo vyras, trumpai kirptais plaukais, platesne nosimi. Vyras vilkintis tamsios spalvos megztinį su įvairiais ornamentais krūtinės srityje. 20:25:17 val. vyras rankose laiko galimai keletas kupiūrų iš kuriu viršutinė galimai yra 50 eurų. Bankomatas (duomenys neskelbtini).
Apžiūrėjus dokumentą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota: atidarius pateiktas nuotraukas, matome bankomato dalį su įvairiais mygtukais. Laikotarpyje nuo 2025 m. gegužės 17 d., 00:40:23 val. iki 2025 m. gegužės 17 d., 00:41:57 val., matomas prie bankomato stovintis aukščiau minėtas vyras apsirengęs tamsios spalvos galimai marškinėlius su dešinės pusės viršuje raudonos spalvos užrašu. Ant viršaus užsidėjęs tamsios spalvos megztinį su įvairiais ornamentais krūtinės srityje. 00::41:45 val. iš grynųjų pinigų išėmimo skyriaus ištraukiamos galimai kelios grynųjų pinigų kupiūros, iš kuriu viršutinė yra 50 eurų. 00:41:47 val. vyras rankoje laiko kupiūras galimai 50 eurų. 00:41:57 val. vyras rankoje laiko kelias kupiūras iš kurių viršutinė 50 eurų. Bankomatas (duomenys neskelbtini).
Apžiūrėjus dokumentą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota: atidarius pateiktas nuotraukas, matome bankomato dalį su įvairiais mygtukais. Laikotarpyje nuo 2025 m. gegužės 17 d., 04:49:57 val. iki 2025 m. gegužės 17 d., 05:06:43 val., matomas prie bankomato stovintis aukščiau minėtas vyras apsirengęs tamsios spalvos galimai marškinėlius su dešinės pusės viršuje raudonos spalvos užrašu. Ant viršaus užsidėjęs tamsios spalvos megztinį su įvairiais ornamentais krūtinės srityje. 05:06:43 val. vyras rankoje laiko kelias kupiūras. Bankomatas (duomenys neskelbtini).
Apžiūrėjus dokumentą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota: atidarius pateiktas nuotraukas, matome bankomato dalį su įvairiais mygtukais. Laikotarpyje nuo 2025 m. gegužės 17 d., 18:23:47 val. iki 2025 m. gegužės 17 d., 18:25:05 val., matomas prie bankomato stovintis aukščiau minėtas vyras apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius su raudonos spalvos užrašu dešinės pusės viršuje. 18:25:01 val. vyras rankoje laiko kelias kupiūras iš kurių viršutinė galimai 100 eurų. 18:25:05 val. vyras rankoje laiko kelias kupiūras iš kurių viršutinė galimai 100 eurų. Bankomatas (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 85–91).
2026 m. sausio 23 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. O. pateikė 2025 m. gegužės 25 d. skolos raštelį. Raštelyje nurodoma, kad „Aš P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Esu skolingas 1 700 Eur I. O. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žadu grąžinti 5 mėnesiai. P. B. ir I. O. parašai. Liudininkė I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), parašas. Data 2025.05.25” (t. 1, b. l. 92–94).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-976/2020, 6 punktas; 2K-158-303/2021, 10 punktas).
Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007; 2K-307/2007; 2K-743/2007; 2K-232/2010; 2K-474/2010; 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011; 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007; 2K-322/2008; 2K-20-976/2022, 10 punktas).
P. B. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad pats nukentėjusysis davė jam bankinę kortelę, tačiau ji buvo skirta tik nueiti į parduotuvė ir nupirkti nukentėjusiajam reikalingų produktų. Nukentėjusysis pats parodė jam savo kortelės PIN kodą ir jis jį įsivedė į savo telefoną. Nueiti nupirkti produktų į parduotuvę nukentėjusysis prašė kelis kartus, todėl po antro karto kaltinamasis nuėmė ir svetimus pinigus iš kortelės bei ją pasiliko pas save, svetimą banko kortelę turėjo apie 4 dienas ir per jas vis grynino pinigus. Leidimo išgryninti nukentėjusiojo pinigus neturėjo, turėjo tik nupirkti alkoholio ir produktų. Po apsipirkimo parduotuvėje kortelės nukentėjusiajam negrąžino, nes buvo girtas. Nukentėjusysis jam apie pinigų dingimą iš sąskaitos pasakė po to, kai dingo visa pinigų suma. Vėliau jis kortelę grąžino nukentėjusiajam.
Įvertinus visą tai, akivaizdu, kad P. B. supranta, kad veikė neteisėtai, neturėdamas tam teisėto pagrindo, savavališkai įgijo I. O. bankinio mokėjimo kortelę, nuėmė I. O. banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas. P. B. pradžioje nepranešė apie tai nukentėjusiajam I. O., disponavo jam nepriklausomomis lėšomis, tačiau vėliau nukentėjusiajam prisipažino, kad pasisavino jam priklausančius pinigus, pasirašė skolos raštelį, kuriuo įsipareigojo grąžinti pinigus, tačiau jų negrąžino. Operacijas atlikinėjo nuosekliai, iki kol nukentėjusysis apie trūkstamas lėšas pasiteiravo kaltinamojo bei pastebėjo, kad jo banko sąskaitoje trūksta pinigų. Darytina išvada, kad visi veiksmai buvo apimti vieno nusikalstamo sumanymo, o atskiros operacijos tik realizavimo epizodai.
Teisme duoti kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. O., kuris parodė, kad <...> P. B. jis pats duodavo savo banko kortelę, pasakė jam prisijungimo prie banko kodus, tuo tikslu, kad jis jam nuimdavo pinigų nuo jo banko sąskaitos, už juos nupirkdavo maisto ar kitų kokių produktų. Jis leisdavo P. B. naudotis savo banko kortele, nes iš namų pats toli eiti negali, kadangi yra po insulto ir prastai vaikščioja. 2025 m. gegužės 17 d. vakare nusprendė pasitikrinti savo „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad nuo jo banko sąskaitos be jo žinios yra per keturis kartus nuimta 1 700 eurų suma. Pirmas pinigų nuėmimas atliktas 2025 m. gegužės 13 d., 15:00 val., 500 Eur, antras 2025 m. gegužės 16 d., 20:25 val., 500 Eur, trečias 2025 m. gegužės 17 d., 00:42 val., 400 Eur ir ketvirtas 2025 m. gegužės 17 d., 18:25 val., 300 Eur. Šiuos pinigų nuėmimus be jo žinios atliko P. B., kuris žinojo, kur jis laiko savo banko kortelę ir ištraukęs ją iš tašės, nuėmė minėtus pinigus nuo jo sąskaitos be jo žinios. P. B. prisipažino jam, kad be jo žinios nuėmė pinigus nuo jo banko sąskaitos ir panaudojo juos savais tikslais. <...> (t. 1, b. l. 41–42, 44–46, 50–52). Šiuos parodymus patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas 2025 m. liepos 1 d. AB „SEB“ banko pateiktas I. O. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. buvo atliktos bankinės operacijos, tarp kurių matyti ir kaltinime nurodytų sumų išgryninimas (t. 1, b. l. 75–76). Šias aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiojo pareiškimas apie įvykį, liudytojų I. F. ir A. Š. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Taigi, tiek pačio kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis P. B. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis paimdamas I. O. priklausančią AB „SEB“ elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijuodamas penkias finansines operacijas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas svetimą I. O. priklausantį turtą, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais nukentėjusysis praras jam priklausantį turtą, ir to norėjo.
Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis P. B., tiek nukentėjusysis I. O. parodė, kad I. O. leido naudotis jam priklausančia banko kortele P. B., nes pats dėl savo sveikatos būklės negalėdavo nueiti iki parduotuvės, todėl P. B., naudodamasis jo banko kortele nupirkdavo maisto ar kitų produktų. Tačiau kaltinime nurodytomis datomis, I. O. teigimu, kaltinamasis naudojosi banko kortele ir nuėmė pinigus be nukentėjusiojo žinios ir leidimo, tai patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad nuimtus pinigus iš I. O. banko sąskaitos jis pasisavino. Todėl P. B. neturėjo jokio teisinio pagrindo naudotis nukentėjusiojo banko kortele ar jos PIN kodu, nepaisant to, jog tokią teisę jam buvo suteikęs I. O., tais atvejais, kai jis paprašydavo nueiti į parduotuvę ir nupirkti jam reikalingų produktų.
Taigi P. B., bylai reikšmingu laiku panaudodamas apgaulę, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios detaliai išvardytos motyvuojamoje dalyje, įgijo svetimą turtą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę bei naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, atlikdamas finansines operacijas.
P. B. apgaule įgyto svetimo turto suma – 1 800 Eur, viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, todėl toks dalykas patenka į BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad P. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skirtinos bausmės
BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. B. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis); dvi baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Visos nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų siekiant P. B. gauti pinigų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kaltinamojo apgaule įgyto svetimo turto vertę, piniginių lėšų išgryninimo periodiškumą, išgryninamų lėšų sumą ir kt.).
P. B. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir galėjosi, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai už visas padarytas nusikalstamas veikas, galisi dėl to, kas nutiko, taip pasielgė, nes buvo girtas, po įvykio norėjo atlygti nukentėjusiajam padarytą žalą. Kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis yra pagrindu šioje byloje konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. yra darbingo amžiaus, vedęs, dirbantis, teistas vieną kartą, kaltinamojo teigimu, yra sumokėjęs tik dalį paskirtos baudos, todėl bausmės dar nėra atlikęs, tačiau nėra duomenų, kad būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar baudžiamųjų procesų kaltinamojo atžvilgiu, per paskutiniuosius trejus metus nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 98). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. B. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžiai mažesni, nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį skiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Be to, teismas sprendžia, kad siekiant efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam P. B. netaikytina intensyvi priežiūra, tačiau jis įpareigojamas per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei per bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o praradus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. BK 72⁵ numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis pats patvirtino, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išgėręs, sutinka gydytis priklausomybę, jo gynėjas advokatas taip pat nurodo, kad kaltinamajam būtina gydytis, taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamajam tikslinga paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 800 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad šią žalą patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų bei dėl įvykio patyrė nervinį stresą ir nemigą.
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Kaltinamasis P. B. su pareikšta turtinės žalos suma sutiko, nurodė, kad padarytą žalą atlygins, yra pasiruošęs kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam mokėti po 200 eurų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta I. O. 1 800 Eur turtinė žala, tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam turtinės žalos padarymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam I. O. iš P. B. priteisiamas 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Minėta, civilinis ieškovas I. O., kuris kartu yra ir nukentėjusysis šioje byloje, civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad žala patirta dėl to, jog dėl įvykio jis patyrė nervinį stresą bei nemigą. Šiuos nepatogumus sukėlė būtent kaltinamasis, jo veiksmai. Teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad neturtinė žala pasireiškia tuo, jog jis pergyveno, nes iš jo paėmė paskutinius pinigus išgyvenimui. Neturtinę žalą įvertino 1 000 eurų suma, kadangi kaltinamasis į jį nesikreipė, taip pat dėl šio įvykio patyrė stresą ir nemigą, kuri tęsiasi iki dabar, turi prieraišių minčių, kurios trukdo jam miegoti. Į medikus nesikreipė, tačiau jis geria vaistus nakčiai, kurie buvo išrašyti dėl streso, kuris iš dalies kilo ir dėl kaltinamojo. Norėtų, kad jam padaryta turtinė žala būtų atlyginta tokiu būdu, kokiu kaltinamasis galės ją išmokėti bei sutinka, kad kaltinamasis žalą atlygintų dalimis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. B. savo neteisėtais veiksmais apgaule įgijo nukentėjusiajam I. O. priklausančius pinigus. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė tam tikrų nepatogumų, praradimo jausmą ar neigiamas emocijas. Kita vertus, teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kokie nors ilgalaikiai emociniai sutrikimai ar išgyvenimai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. O. nurodė, kad patyrė stresą ir nemigą, turi minčių, kurios trukdo jam užmigti, nesilankė dėl to pas gydytojus, tačiau gėrė jam išrašytus vaistus dėl streso. Akivaizdu, kad kaltinamojo nusikalstama veika sukėlė diskomfortą nukentėjusiajam I. O.. Tačiau byloje nenustatyta, kad I. O. būtent dėl P. B. veiksmų buvo išrašyti vaistai miegui, be to, kaip pats nurodė, į medikus nesikreipė, o vaistai buvo išrašyti dėl streso, kuris tik iš dalies kilo dėl kaltinamojo veiksmų.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nukentėjusiajam I. O. priteistinas iš P. B. 100 Eur neturtinės žalos dydis, kuris šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, veikų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju yra per didelis, todėl vien jo prašomas neturtinės žalos dydis teismo neįpareigoja.
P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomąją priemonę palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančią kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei per bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei per bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei per bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. B. paskirti subendrintą bausmę – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei per bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir kaltinamajam P. B. paskirti subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei per bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei per bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 10 (dešimt) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.
I. O. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. B. priteisti civiliniam ieškovui I. O. 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) turtinės ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančią kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti P. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vilniuje – Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriumi, esančiu Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.