- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-2464-653/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00953-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- "Balcia Insurance SE" Lietuvos filialas
- Kategorijos
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Teisė paduoti atskirąjį skundą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) Balcia Insurance SE Lietuvos filialas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialas prašymą išduoti teismo liudijimą dėl informacijos gavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2026 m. gegužės 18 d. teisme gautas ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo (toliau – ir ieškovas) ieškinys, kuriuo ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės ATS1 4 425,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo, 94 Eur žyminio mokesčio, 484 Eur advokato išlaidų.
Šalies argumentai
Kartu su ieškiniu ieškovas prašė vadovaujantis CPK 199 straipsnio 4 dalimi išduoti teismo liudijimą dėl informacijos gavimo iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ dėl atsakovės ATS1, asmens kodo ir (ar) gimimo datos bei žinomo gyvenamosios vietos adreso.
Nurodė, kad ieškovo atstovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydamas pateikti ATS1 asmens kodą ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, tačiau iš pastarosios gavo atsakymą, kad informacijos nepateiks, nes nenurodytas ATS1 asmens kodas. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam nežinomi ir viešuose registruose neprieinami atsakovės asmens duomenys asmens kodas, gimimo data.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo prašymą dėl informacijos gavimo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašo išduoti teismo liudijimą atsakovės
ATS1 asmens kodui, gimimo datai ir gyvenamosios vietos adresui gauti iš VĮ „Registrų centras“. Tačiau iš pateikto atsisakymo matyti, kad duomenys nesuteikti dėl nepakankamų atsakovės identifikavimo duomenų, t. y. nenurodytos gimimo datos.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo atstovas turi galimybę gauti prašomus duomenis iš VĮ „Registrų centras“ ir šia galimybe yra pasinaudojęs, tačiau VĮ „Registrų centras“ neturėdamas atsakovės gimimo datos ir negalėdamas tinkamai identifikuoti asmens šiuo pagrindu ieškovės atstovo prašymo yra netenkinęs. Nuo pirminio kreipimosi į VĮ „Registrų centras“ ieškovas papildomų atsakovės duomenų padėsiančių ją identifikuoti nėra gavęs, taigi teismui teikdamas prašymą išreikalauti duomenis disponuoja tais pačiais duomenimis, kaip ir teikdamas prašymą VĮ „Registrų centras“, kurį VĮ „Registrų centras“ atsisakė tenkinti būtent dėl asmens duomenų trūkumo, t. y. ieškovui nenurodžius atsakovės gimimo datos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad VĮ „Registrų centras“, gavęs analogiškus duomenis (tik asmens vardą ir pavardę) negalės įvykdyti teismo įpareigojimo, kadangi, neturint atsakovės gimimo datos, nėra galimybės tinkamai identifikuoti asmens. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo atstovas turi teisę gauti duomenis iš VĮ „Registrų centras“, todėl ieškovo prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Balcia Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo: panaikinti skundžiamą 2026 gegužės 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, įpareigojant pirmosios instancijos teismą išduoti ieškovo prašomą liudijimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
ieškovas pateikė ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nėra žinomas atsakovės asmens kodas (gimimo data) ir gyv. vieta, ieškinyje buvo pateiktas procesinis prašymas dėl liudijimo išdavimo. Ieškovo atstovas prašymą dėl liudijimo išdavimo pateikė siekdamas užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą, kadangi VĮ „Registrų centras“ atsisakė suteikti prašomus atsakovės duomenis (tai patvirtinantis įrodymas pateiktas), o ieškovas neturi kitų galimybių savarankiškai gauti šių duomenų;
teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad ieškovo atstovas, žinodamas, jog VĮ „Registrų centras“ neteikia prašomų duomenų, turėtų kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl šių duomenų gavimo. Kartu teismas sprendė, kad liudijimo išdavimas nepadėtų gauti duomenų apie atsakovę;
teismas pažeidė CK 1.136, 1.137, 1.138 straipsnių nuostatas dėl civilinių teisių gynimo, ir žinant, kad ieškovas neturi kitų galimybių sužinoti atsakovės asmens duomenų, bei suprantant, kad tie duomenys yra VĮ „Registrų centras“ žinioje, tyčia užkerta kelią ieškovui į teisių gynimą civilinio proceso tvarka;
pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą reikalavimas nurodyti byloje dalyvaujančio asmens kodą nustatytas tik tokiu atveju, jeigu ieškovui jis yra arba turi būti žinomas. Jeigu asmens duomenys asmeniui besikreipiančiam į teismą viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių, tai ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Nagrinėjamu atveju atsakovės asmens kodas, taip pat ir gimimo data, ieškovui nežinomi ir viešuose registruose neprieinami;
2022 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2807-1012/2022, taip pat sprendė, kad negali būti užkertamas kelias ieškovui ginti savo pažeistą teisę teisme, vien todėl, kad teisėjo nuomone, registrų centras neturės duomenų apie atsakovę. Pamąstymas apie tai, kad VĮ „Registrų centras“ neturės duomenų apie atsakovę, yra niekuo nepagrįstas, nes duomenis apie visus gyventojus turi tik VĮ „Registrų centras“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Atskirojo skundo objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo prašymas dėl informacijos gavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne) pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą, patvirtinantį 6 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą pagal pirmosios instancijos teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo.
Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad šis įrodymas turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, sprendžiančiam ieškinio priėmimo klausimą. Iš LITEKOII duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2026 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismas nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 6 Eur dydžio žyminį mokestį, nurodyti atsakovės gimimo datą ir (ar) asmens kodą, ir gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateiktą įrodymą apeliacinės instancijos teismui, atsisakytina priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
Remiantis LITEKOII duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7924-1137/2026 nustatė ieškovui Balcia Insurance SE Lietuvos filialui 7 dienų terminą ieškinio dėl žalos atlyginimo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 6 Eur dydžio žyminį mokestį, nurodyti atsakovės gimimo datą ir (ar) asmens kodą, ir gyvenamosios vietos adresą. Išaiškinti, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus teikiamo ieškinio dėl žalos atlyginimo trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui;
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7924-1137/2026 atmetė ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo prašymą dėl informacijos gavimo;
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7924-1137/2026 nutarė civilinę bylą Nr. e2-7924-1137/2026 pagal ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei ATS1 dėl žalos atlyginimo sustabdyti iki kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2S-2464-653/2026.
Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) CPK numatytais atvejais (t. y. kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta CPK); 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
Taigi galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo turi būti arba expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas).
CPK 199 straipsnyje ir kitose proceso normose nėra tiesiogiai įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu (teismo liudijimo (ne)išdavimu), apskųsti atskiruoju skundu. Tokiu atveju vertintina, ar toks teismo procesinis veiksmas (nutartis) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-882-241/2020). Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors prašymas išduoti teismo liudijimą yra susijęs su ieškovui nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad nutartis, kuria atsisakyta išduoti liudijimą, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Skundžiama nutartimi išspręstas tik atskiras ieškovo procesinis prašymas, tačiau nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, ieškinys nėra laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Taigi, skundžiama nutartis savaime nesukelia tokių procesinių padarinių, dėl kurių tolesnė bylos eiga taptų negalima.
Be kita ko, atsisakymas išduoti teismo liudijimą savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo pareigos, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, įvertinti ieškovo nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo savarankiškai gauti atsakovės asmens duomenų ir pateiktus tai patvirtinančius įrodymus. Jeigu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nuspręstų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui, tokios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas galėtų būti tikrinamas apeliacine tvarka. Todėl, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsisakymas išduoti teismo liudijimą savaime užkerta ieškovui galimybę įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors apelianto nurodomoje 2022 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo priimtoje nutartyje nagrinėtos faktinės aplinkybės iš esmės panašios į susiklosčiusias šioje byloje, tačiau šių bylų procesinės situacijos iš esmės skiriasi. Apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi išspręstas tik ieškovo procesinis prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo, nesprendžiant ieškinio priėmimo klausimo ir netaikant procesinių pasekmių dėl ieškinio trūkumų (ne)pašalinimo. Taigi, nepaisant faktinių aplinkybių panašumo, minėtose bylose buvo sprendžiami skirtingi procesinio pobūdžio klausimai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti teismo liudijimą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskirojo skundo objektui keliamų reikalavimų ir negali būti savarankiškas apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nesant apeliacinio nagrinėjimo objekto, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl su tokios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu susijusių apelianto argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.