Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-30 · Civilinė byla Nr. e2A-2416-580/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-30
Bylos Nr.
e2A-2416-580/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20960-2025-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
Atsakovas
ATS1
Ieškovas
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
Laimės pėdsakas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-2416-580/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20960-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.19.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ieškinį atsakovui ATS1 dėl išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VšĮ Laimės pėdsakas.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ieškovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašė iš atsakovo ATS1 priteisti 38 000 Eur išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

ieškovė 2024-12-11 gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kaišiadorių PK) informaciją raštu Nr. 20-S-17612 dėl galimai neprižiūrimų šunų gyvenamajame būste, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis būstas). Ieškovė, įvertinusi Kauno AVPK Kaišiadorių PK pateiktą informaciją, 2024-12-17 raštu Nr. (3.4E) V8-3391 kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrių (toliau – VMVT), prašydama atlikti patikrinimą Gyvenamajame būste, ar asmenys, laikantys gyvūnus (šunis), nepažeidžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (tolau – GGAĮ) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Ieškovė 2025-01-03 el. paštu VMVT pateikė informaciją dėl galimai neprižiūrimų gyvūnų (šunų) Gyvenamajame būste;

VMVT, dalyvaujant savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus atstovams, policijos pareigūnams, gyvūnų globėjų organizacijai, 2025-01-15 atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, kad rasti netinkamomis sąlygomis laikomi šunys, mišrūnai, įvairaus amžiaus ir lyčių, dauguma neženklinti poodine mikroschema, nevakcinuoti nuo pasiutligės, lieso įmitimo. VMVT surašė gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą Nr. GGP-77. Patikrinimo metu, surašant bepriežiūrių, bešeimininkių bei kitų gyvūnų paėmimo aktą Nr. 2024, 25 šunis dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kol bus priimtas sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus atstovai perdavė laikinai globai gyvūnų globėjai VšĮ „Laimės pėdsakas“;

gyvūnai perduoti pagal 2024-10-29 tarp savivaldybės administracijos ir VšĮ „Laimės pėdsakas“ sudarytą gyvūnų augintinių kontrolės Kaišiadorių rajono savivaldybėje paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPE-255 (toliau – Sutartis). Sutartyje numatyta, kad VšĮ „Laimės pėdsakas“ įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir medžiagomis suteikti gyvūno paėmimo ir laikymo ar perdavimo globėjui, kol teismas priims sprendimą paslaugą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti Sutartyje nurodyta tvarka ir terminais, t. y. įsipareigojo mokėti vieno gyvūno 1 paros fiksuotą išlaikymo kainą – 10 Eur be pridėtinės vertės mokesčio;

už 25 šunų paėmimą ir laikymą VšĮ „Laimės pėdsakas“ pateikė apmokėjimui 38 000 Eur dydžio PVM sąskaitas faktūras:

2025-02-04 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00003 už 2025 m. sausio mėn. 4 000 Eur (už 16 dienų);

2025-03-06 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00004 už 2025 m. vasario mėn. 7 000 Eur (28 dienos);

2025-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00005 už 2025 m. kovo mėn. 7 750 Eur (31 diena);

2025-05-14 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00006 už 2025 m. balandžio mėn. 7 500 Eur (30 dienų);

2025-06-09 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00007 už 2025 m. gegužės mėn. 7 750 Eur (31 diena);

2025-07-08 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00008 už 2025 m. birželio mėn. 4 000 Eur (16 dienų).

ieškovė 2025-03-04 raštu Nr. (3.4E) V8-689 kreipėsi į VMVT, prašydama pateikti informaciją dėl tyrimo eigos ir preliminaraus sprendimo priėmimo termino. VMVT 2025-03-18 informavo, kad atsakovui 2025-03-10 surašytas administracinio nusižengimo protokolas; dokumentai perduoti VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriui nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimui bei administracinio poveikio priemonės taikymui gyvūnų augintinių laikytojui;

VMVT 2025-04-23 raštu Nr. S6-(8.10 E)-8797 informavo, kad VMVT Poveikio priemonių taikymo skyrius atsakovui 2025-04-15 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-73-2025. ATS1 pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, 343 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 850 Eur dydžio bauda su paimtų šunų konfiskavimu bei draudimas laikyti gyvūnus augintinius 2 m. įsiteisėjus nuobaudai;

2025-05-05 atsakovas apskundė VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriaus 2025-04-15 priimtą nutarimą Nr. VMVT-ANR_N-73-2025. VMVT Poveikio priemonių taikymo skyrius panaikino atsakovo apskųstą nutarimą ir 2025-05-13 priėmė naują nutarimą Nr. VMVTANR_N-88-2025 (toliau – Nutarimas), kuriuo atsakovas pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, 343 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 850 Eur dydžio bauda su 25 šunų konfiskavimu bei draudimas laikyti gyvūnus augintinius 2 m. įsiteisėjus nuobaudai. Nutarimas įsigaliojo 2025-06-03;

savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius 2025-06-16 gyvūnų perėmimo aktu Nr. TSD-770 perdavė 25 šunis VMVT;

GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis, gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto VMVT direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336, 42 punktas, Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės, patvirtintos savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-28 įsakymu Nr. V1-540 (toliau – Taisyklės) bei CK normos, reguliuojančios civilinės deliktinės atsakomybės taikymą, nustato ieškovei kaip savivaldybės administracijai prievolę imtis veiksmų dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo (organizuoti laikinąją globą) ir teisę reikalauti atlyginti dėl šios prievolės vykdymo patirtas išlaidas teismine tvarka iš gyvūnų laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais;

iki Nutarimo įsigaliojimo ieškovė, vykdydama GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą, buvo priversta perduoti gyvūnus ir prisiimti prievolę VšĮ „Laimės pėdsakas“ atlyginti patirtas išlaidas už šunų išlaikymą. Tai įvyko dėl atsakovo netinkamų veiksmų. Dėl šios priežasties tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų išlaidų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys;

pareiga atlyginti patirtas išlaidas dėl šunų laikinosios globos ir gydymo iki sprendimo įsiteisėjimo tenka gyvūnų laikytojui atsakovui. Iki Nutarimo įsiteisėjimo atsakovas buvo šunų savininkas ir jo materialinė atsakomybė už šunų išlaikymą pasibaigė tik po šunų konfiskavimo, o ne po priverstinio perdavimo laikinai globoti kitam globėjui. Ieškovė, tinkamai įvykdžiusi pareigą perduoti kitam asmeniui laikinai pasirūpinti šunimis kol įsiteisės sprendimas dėl gyvūnų (šunų) konfiskavimo, neprivalo atsakyti už šunų išlaikymą per šį laikotarpį;

ieškovės išlaidos buvo būtinos, siekiant užtikrinti paimtų gyvūnų gerovę ir apsaugą. Išlaidų dydis, įvertinus perduotų gyvūnų (šunų) skaičių, fiziologinę būklę, karantinavimo ir laikymo laikotarpį, yra proporcingo dydžio ir nustatytas viešųjų pirkimų būdu. Šunys buvo perduoti VšĮ „Laimės pėdsakas“, kaip galintiems ir turintiems sąlygas užtikrinti tinkamas gyvūnų (šunų) laikymo sąlygas;

viename iš mokėjimo pavedimų (t. y. dokumento Nr. 1762) padaryta techninė datos nurodymo klaida – vietoje 2025-04-03 klaidingai nurodyta 2024-04-03, kas neturi įtakos mokėjimo faktui. Formalūs dokumentų aspektai neturi esminės reikšmės ginčo sprendimui ir nepaneigia fakto, kad paslaugos buvo realiai suteiktos, o gyvūnai buvo laikinai globojami;

ieškovė, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdama būtinybės ir viešojo intereso apsaugos sąlygomis, turi teisę imtis operatyvių priemonių, net jeigu vėlesni procedūriniai veiksmai atliekami etapais. Ieškovės veikimas negali būti laikomas savo įgaliojimu viršijimu;

Sutartis sudaryta ir įkainiai nustatyti dar iki paties šio konkretaus fakto atsiradimo, t. y. prieš VMVT nustatant gyvūnų gerovės pažeidimus, todėl atsakovo teiginys, jog ieškovė neturėjo teisės sudaryti Sutarties, prieštarauja GGAĮ normos paskirčiai – užtikrinti, kad gyvūnai neliktų be priežiūros, o atsakomybė už tai būtų perkelta jų savininkui. Teiginiai, jog ieškovė vilkino administracines procedūras, todėl sukėlė nereikalingas išlaidas, grindžiami prielaidomis ir hipotetiniais skaičiavimais, neįrodant, kad ieškovės veiksmai ar neveikimas lėmė išlaidų atsiradimą;

nepagrįsti atsakovo argumentai dėl neproporcingo 10 Eur už paros laikymą įkainio vertinimo ir pateikiamo palyginimo su socialinių išmokų dydžiais, nes skirtingi teisiniai institutai negali būti lyginami tarpusavyje. Viešojo administravimo subjektų veiksmai vertinami pagal būtinybės ir tinkamumo kriterijus, o ne lyginant su socialinių išmokų dydžiais. Ieškovė neturėjo diskrecijos nustatyti minimalių kaštų, o privalėjo pasirinkti realiai veikiančią gyvūnų globos įstaigą, galinčią atlikti gyvūnų augintinių kontrolės Kaišiadorių rajono savivaldybėje paslaugas.

Atsakovas ATS1 prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

sąskaitose faktūrose nurodyti konkretūs mokėjimo terminai, tačiau nepateikti pinigų sumokėjimą trečiajam asmeniui patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai. Sąskaitos faktūros Nr. LP00006 duomenys kelia abejones dėl atitikimo buhalterinės apskaitos dokumentus reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, nes joje nurodytas komentaras „Pagal sutartį VPE-255 (neišeina kitokios sąsk. sukurti, tik žodinę)“. Neaišku, kokiu pagrindu anksčiau išrašytose 2025-02-04, 2025-03-06, 2025-04-03 ir 2025-05-14 sąskaitose faktūrose buvo pakeisti „Pirkimo Nr. 741904:1“ į „Pirkimo Nr. 741904“, sąskaitose faktūrose išrašytose 2025-06-09 ir 2025-07-08. Akivaizdu, kad sąskaitos faktūros rodo trečiojo asmens paslaugų ieškovei pardavimą ir prievolę sumokėti pagal Sutartį, bet jų išrašymas neįrodo pinigų gavimo ar pervedimo fakto;

jei ieškovės mokėjimai pagal Sutartį būtų atlikti ir pripažinti nuostoliais, turėtų būti sprendžiamas atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovės veiksmų ir priežastinio ryšio klausimai. Ieškovei buvo žinoma, kad trečiojo asmens nustatytas įkainis – vieno gyvūno 1 paros fiksuota išlaikymo kaina 10 Eur be PVM, lyginant jį su Vyriausybės nutarimu nuo 2025-01-01 nustatytu Šalpos pensijų baziniu dydžiu vienam žmogui: 248 Eur : 30 d. = ~8,27 Eur dienai, rodo, kad gyvūnų gerovė yra brangiau vertinama vertybė negu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio garantuojama žmogaus teisė į orumą bei akivaizdžiai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui;

GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatytas baigtinis patirtų išlaidų sąrašas: 1) gyvūnų gydymo; 2) laikino laikymo; 3) nugaišinimo; 4) gaišenos tvarkymo išlaidos. Visos kitos išlaidos nelaikytinos patirtomis išlaidomis ir jų neturi būti reikalaujama iš gyvūnų laikytojo ar savininko. Imperatyvi GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies norma prie atsakovo atsakomybės nepriskiria šioje normoje nenustatytas išlaidas, kurios galimai nėra susijusios su iš atsakovo paimtais ir konfiskuotais šunimis. Teisės aktai nenustato ieškovės teisės ir pareigos už atsakovą sudaryti sutartį dėl laikino šunų laikymo ir mokėti laikino laikymo išlaidas globos įstaigoms, nesuteikiant teisės ginčyti tokią sutartį. Pasirinkusi šunis pagal Sutartį perduoti gyvūnų globėjui, ieškovė prisiėmė tarpininko vaidmenį ir įgyvendino šio proceso užtikrinimo funkciją, nes dėl šunų perdavimo laikinam globėjui netapo šunų savininku ar laikytoju, kuriam tektų pareiga atlyginti gyvūno laikinosios globos išlaidas. Už laikinai prižiūrimų šunų laikymo ir gydymo išlaidas privalo atlyginti jų savininkas, o ne ieškovė, nes tai tiesiogiai įtvirtinta GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje. Ieškovė, pareikšdama ieškinį už trečiąjį asmenį, veikia ultra vires ir pažeidžia atsakovo teises;

ieškovės išvados dėl patirtų išlaidų ir atsakovo prievolės jas atlyginti nėra pagrįstos byloje duomenimis ir neatitinka įstatymo. Taisyklių 104 punkte imperatyviai nustatyta, jog kol teismas priims sprendimą dėl gyvūno, kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant VMVT veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui arba Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Taisyklių 105.4 punkte nustatyta, kad GGAĮ ir šių Taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pateikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių. Ieškovė nepateikė teismo sprendimo dėl atsakovo šunų perdavimo trečiajam asmeniui, todėl pažeidė Taisyklių 104 ir 105.4 punktų nuostatas;

Taisyklių 105.3 punktas suteikia savivaldybės administracijos pareigūnams teisę teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti atsakomybėn už šių Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Ieškovė tik praėjus 48 dienoms po šunų be teismo sprendimo paėmimo iš atsakovo kreipėsi į VMVT, prašydama pateikti informaciją dėl tyrimo eigos ir preliminaraus sprendimo priėmimo termino, ir praėjus 13 dienų po Nutarimo įsiteisėjimo dienos, viso – po 61 dienos perdavė šunis VMVT. Dėl savo veiksmų (neveikimo) ieškovė galėjo patirti 15 250 Eur nereikalingų išlaidų. Ieškovė per anksti priėjo išvados, jog atsakovas neginčija suteiktų paslaugų fakto ir apimties, taikyto įkainio;

buhalterinės apskaitos dokumentų neatitikimai rodo, kad ieškovė nepatyrė prašomų išlaidų, bet teismo tvarka siekia pateisinti savo buhalterinėje apskaitoje padarytas klaidas, nors Finansinės apskaitos įstatyme tokia teisė nėra numatyta. Neaišku, kokiu pagrindu anksčiau išrašytose 2025-02-04, 2025-03-06, 2025-04-03 ir 2025-05-14 sąskaitose faktūrose buvo pakeisti „Pirkimo Nr. 741904:1“ į „Pirkimo Nr. 741904“, sąskaitose faktūrose išrašytose 2025-06-09 ir 2025-07-08. Ieškovė dėl šių neaiškumų buhalterinės apskaitos dokumentuose nepasisakė, o tik formaliai atsikirto, kad dokumentų formos detalės negali paneigti išlaidų realumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2026-04-02 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 38 000 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad:

atsakovas neteisėtai veikė ir tinkamai neprižiūrėjo savo gyvūnų. Atsakovo neteisėtas veikimas ir neveikimas konstatuotas įsiteisėjusiu 2025-04-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Atsakovo neteisėtas veikimas ir neveikimas sukėlė žalą. Ieškovė, vykdydama GGAĮ ir Taisyklėmis nustatytas pareigas, Sutarties pagrindu perdavė trečiajam asmeniui iš atsakovo paimtus gyvūnus. Ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo už gyvūnų paėmimą ir laikymą 38 000 Eur, kurie pripažintini ieškovės tiesioginiais nuostoliais. Finansinių dokumentų trūkumai (neteisingas PVM sąskaitos faktūros numeris mokėjimo nurodyme) esminės reikšmės neturi, nes visuma bylos duomenų patvirtina, kad ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė;

tarp atsakovo neteisėto veikimo ir neveikimo ir ieškovei kilusių neigiamų padarinių – tiesioginių nuostolių, yra priežastinis ryšys, nes nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo gyvūnų atžvilgiu, nebūtų reikalinga paimti ir perduoti trečiajam asmeniui gyvūnus;

atsakovo argumentai, kad ieškovė veikė ne pagal teisės aktų reikalavimus, nepagrįsti, nes ieškovė išlaidas patyrė, vykdydama įstatymo ir taisyklių nustatytas pareigas, kurių esmė – gyvūnų gerovės Kaišiadorių rajono savivaldybėje užtikrinimas, o jo teisėtą veikimą sąlygojo Nutarimu konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai ir neveikimas gyvūnų atžvilgiu;

atsakovas nepateikė duomenų, kad gyvūnų laikymo išlaidos objektyviai galėjo būti mažesnės. Tai, kad atsakovo skaičiavimais gyvūno išlaikymo vienos paros išlaidos (10 Eur) yra didesnės nei Šalpos pensijų bazinis dydis vienam žmogui (8,27 Eur), negali būti vertinama kaip prieštaravimas proporcingumo principui, nes gyvūnai iš prigimties yra silpnesnės būtybės, nei žmogus. Gyvūnų galimybės savarankiškai ir tinkamai pasirūpinti savo būtimi yra ribotos, kas reiškia, kad silpnesnės būtybės teisių užtikrinimui pagrįstai gali reikėti ir didesnių finansinių resursų;

atsakovo argumentai, kad ieškovas dalį prašomų priteisti išlaidų patyrė nepagrįstai, nes gyvūnai pas trečiąjį asmenį buvo laikomi po Nutarimo įsiteisėjimo, nepagrįsti, nes vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais darytina išvada, kad gyvūnų teisių užtikrinimo procesas, susijęs jų laikymu iki Nutarimo įsiteisėjimo, pagrįstai galėjo tęstis ilgiau nei tiksliai iki Nutarimo įsiteisėjimo. Ieškovė objektyviai negalėjo žinoti, kada Nutarimas įsiteisės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės veiksmuose ar neveikime, vykdant gyvūnų teisių užtikrinimą, galėjo būti aplaidumo ar nerūpestingumo požymių, ir kad dėl šio veikimo ar neveikimo būtų susidariusios nepagrįstos gyvūnų laikymo išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas ATS1 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026-04-02 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad Sutarties 20.2 punktu ieškovei buvo suteikta teisė tuo atveju, jeigu sąskaitoje nurodyta neteisinga suma, neatlikti atitinkamo mokėjimo, kol trečiasis asmuo ištaisys trūkumus;

teismas netinkamai aiškino ir taikė deliktinės civilinės atsakomybės instituto normas, reglamentuojančias žalą, priežastinį ryšį ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 1 dalis ir GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis sistemiškai aiškintini taip, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ne ieškovės, o trečiojo asmens patirtas gyvūnų gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas neturi veiksmingos teisinės gynybos priemonės ginčyti Sutartį, kurios pagrindu ieškovė, pareikšdama ieškinį už trečiąjį asmenį, veikia viršydama įgaliojimus;

ieškovės PVM sąskaitų faktūrų trūkumai, prieštaravimai Finansinės apskaitos įstatymo normoms įrodo, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Pirmosios instancijos teismui neatsižvelgus į šiuos trūkumus, susiklostė situacija, kuomet buvo įvertintos tik ieškovei palankios aplinkybės;

Kauno apygardos teismo 2024-01-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-82-657/2024 (12 ir 32 punktai), kurioje ginčas kilo analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir kurioje vieno gyvūno laikymo įkainis buvo 5 Eur už parą, teismas konstatavo, kad netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo, karantinavimo, laikymo ir kitos gyvūnų gerovei užtikrinti būtinos paslaugos buvo teikiamos pagal viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, nustatančias konkrečių paslaugų įkainius, kurių ekonomiškumu ir racionalumu abejoti nėra pagrindo. Esant tapačioms aplinkybėms Sutarties vieno gyvūno laikymo įkainis 10 Eur už parą yra dvigubai didesnis nei analogiškomis sąlygomis sudarytose sutartyse, todėl toks įkainis turėjo būti teismo ex officio pripažintas prieštaraujančiu proporcingumo principui ir sumažintas dvigubai;

pirmosios instancijos teismo išvados dėl gyvūnų silpnesnės būtybės, nei žmogaus, dėl gyvūnų galimybės savarankiškai ir tinkamai pasirūpinti savo būtimi ribotumo ir dėl gyvūnams didesnių finansinių resursų reikalingumo prieštarauja Konstitucijos 18 ir 21 straipsnių nuostatoms ir pažeidžia proporcingumo principą;

ieškovė tik praėjus 48 dienoms (nuo 2025-01-15 iki 2025-03-04) po šunų paėmimo iš atsakovo kreipėsi į VMVT, prašydama pateikti informaciją dėl tyrimo eigos ir preliminaraus sprendimo priėmimo termino, ir tik po 13 dienų (nuo 2025-06-03 iki 2025-06-16) nuo Nutarimo įsiteisėjimo dienos (bendrai – po 61 dienos) perdavė šunis VMVT. Dėl savo veiksmų ieškovė galėjo patirti 15 250 Eur (61 x 250 Eur) nereikalingų išlaidų, kurių nebūtų, jeigu nebūtų ieškovės neteisėtų veiksmų;

pirmosios instancijos teismas ignoravo sutarties uždarumo principą, perkeldamas atsakovui visas ieškovės patirtas išlaidas. Teismas netyrė teisinio priežastinio ryšio klausimo ir nevertino atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų instituto taikymo galimybės. Teismas priėjo neteisingos išvados, kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad ieškovės veiksmuose ar neveikime galėjo būti aplaidumo ar nerūpestingumo požymių, ir kad dėl šio veikimo ar neveikimo būtų susidariusios nepagrįstos gyvūnų laikymo išlaidos. Tuo atveju, jeigu tarp ieškovės ir trečiojo asmens būtų sudaryta ekonomiška, racionali ir proporcinga sutartis, ieškovė nepatirtų 38 000 Eur išlaidų, t. y. padariniai savo verte nebūtų pernelyg nutolę nuo atsakovo neteisėtų veiksmų ir pažeisto teisinio reglamentavimo.

Ieškovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2026-04-02 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

vien faktas, kad perdavimas neįvyko tą pačią dieną, savaime nereiškia, jog šiuo laikotarpiu patirtos išlaidos buvo nebūtinos ar nepagrįstos. Iki faktinio gyvūnų perdavimo ieškovė toliau privalėjo užtikrinti tinkamą šunų laikymą, priežiūrą bei gerovę, todėl išlaidos šiuo laikotarpiu buvo objektyviai neišvengiamos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėtas laikotarpis atsirado dėl ieškovės neteisėtų ar nerūpestingų veiksmų ar kad per šį laiką patirtos išlaidos buvo perteklinės ar nesusijusios su būtina gyvūnų priežiūra. Gyvūnų perdavimas nebuvo galimas nedelsiant tą pačią dieną dėl būtinybės atlikti organizacinius ir procedūrinius veiksmus, susijusius su faktiniu gyvūnų perdavimu kitai institucijai;

atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė yra konstatuoti įsiteisėjusiu Nutarimu, todėl administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant dėl civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei ieškovo patirtų išlaidų;

vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, pareiga atlyginti patirtas išlaidas dėl šunų laikinosios globos ir gydymo iki sprendimo įsiteisėjimo tenka gyvūnų laikytojui atsakovui. Priešingas šios pareigos aiškinimas reikštų, kad valstybė ar savivaldybė turėtų savo lėšomis finansuoti netinkamo gyvūnų laikytojo sukeltus padarinius, o pažeidėjas išvengtų civilinės atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Toks aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų;

atsakovo argumentas, kad Sutartimi ieškovei suteikiama teisę neatlikti mokėjimo tuo atveju, jei sąskaitoje būtų nurodyta neteisinga suma, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi byloje nėra duomenų, jog paslaugų teikėjo pateiktose sąskaitose būtų nurodytos neteisingos ar nepagrįstos sumos. Priešingai, ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, atitinka faktiškai suteiktų paslaugų apimtį bei buvo patirtos vykdant teisės aktuose nustatytą pareigą užtikrinti gyvūnų gerovę ir laikinąją globą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai, kad sąskaitose nurodytos sumos neatitiko faktiškai suteiktų paslaugų apimties ar kad ieškovas apmokėtų nepagrįstas išlaidas. Todėl vien abstrakti Sutartyje numatyta galimybė sustabdyti mokėjimą nesudaro pagrindo abejoti ieškovės patirtų išlaidų realumu, būtinumu ar jų atlyginimo pagrįstumu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl iš atsakovo paimtų netinkamomis sąlygomis laikomų šunų laikino laikymo išlaidų atlyginimo.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-10-29 ieškovė ir VšĮ „Laimės pėdsakas“ sudarė gyvūnų augintinių kontrolės Kaišiadorių rajono savivaldybėje paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPE-255, pagal kurią VšĮ „Laimės pėdsakas“ įsipareigojo atlikti gyvūnų augintinių kontrolės Kaišiadorių rajono savivaldybėje paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis VšĮ „Laimės pėdsakas“ 2024-10-11 pasiūlymu dėl gyvūnų augintinių kontrolės Kaišiadorių rajono savivaldybėje paslaugų, už gyvūno augintinio paėmimo ir laikymo ar perdavimo globėjui, kol teismas priims sprendimą, kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis, paslaugą buvo nustatytas 10 Eur per parą už vieną gyvūną įkainis.

Ieškovė 2024-12-11 gavo Kauno AVPK Kaišiadorių PK informaciją raštu Nr. 20-S-17612 dėl galimai neprižiūrimų šunų atsakovo Gyvenamajame būste. Ieškovė 2024-12-17 raštu Nr. (3.4E) V8-3391 kreipėsi į VMVT, prašydama atlikti patikrinimą Gyvenamajame būste, ar atsakovas nepažeidžia GGAĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų.

VMVT po atsakovo Gyvenamojo būsto patikrinimo, 2025-01-15 gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akte Nr. GGP-77 (toliau – Patikrinimo aktas) nurodė, kad patikrinimo metu rasti netinkamomis sąlygomis laikomi šunys, mišrūnai, įvairaus amžiaus ir lyčių, dauguma neženklinti poodine mikroschema, nevakcinuoti nuo pasiutligės, lieso įmitimo. Patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovas pažeidė aplinkos ministro 2024-07-02 Nr. D1-222 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 6 ir 15 punktus, VMVT direktoriaus 2007-05-11 įsakymo Nr. B1-463 „Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ 3 punkto, GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 papunkčio, 4 straipsnio 2 dalies 17 papunkčio ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tą pačią dieną buvo surašytas Bepriežiūrių, bešeimininkių bei kitų gyvūnų paėmimo aktas Nr. 2024, kuriame nurodyti atsakovo šunys buvo paimti VšĮ „Laimės pėdsakas“ laikinai globai pagal Sutartį.

Ieškovė 2025-03-04 raštu Nr. (3.4 E) V8-689 kreipėsi į VMVT, prašydama pateikti informaciją apie tyrimo eigą ir preliminarių sprendimo priėmimo terminą dėl atsakovo gyvūnų konfiskavimo. VMVT 2025-03-18 raštu Nr. S6-(8.10 E)-5624 informavo ieškovę, kad atsakovui 2025-03-10 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMVT-PRIEZANR_P-412-2025, informacija apie surašytą protokolą bei visi dokumentai susiję su šia administracine teisena pagal nustatyta VMVT administracinių teisenų nagrinėjimo tvarką perduoti VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriui, nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimui dėl nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės taikymo atsakovui.

VMVT poveikio priemonių taikymo skyriaus 2025-04-15 nutarimu Nr. VMVT-ANR_N-73-2025 atsakovas pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, 343 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 850 Eur dydžio bauda su paimtų šunų konfiskavimu bei draudimas laikyti gyvūnus augintinius 2 metus įsiteisėjus nuobaudai. Atsakovui apskundus VMVT poveikio priemonių taikymo skyriaus 2025-04-15 nutarimą Nr. VMVT-ANR_N-73-2025, VMVT poveikio priemonių taikymo skyrius 2025-05-13 nutarimu Nr. VMVT-ANR N-88-2025 nutarė panaikinti VMVT poveikio priemonių taikymo skyriaus 2025-04-15 nutarimą Nr. VMVT-ANR_N-73-2025, skirti naują nuobaudą: 850 Eur baudą bei konfiskuoti 25 atsakovo gyvūnus augintinius.

VMVT priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriaus 2025-06-16 Gyvūnų perėmimo aktu Nr. TSD-770 valstybei buvo perduoti iš atsakovo konfiskuoti gyvūnai.

Laikotarpiu nuo 2025-02-04 iki 2025-06-09 VšĮ „Laimės pėdsakas“ pateikė ieškovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras bendrai 38 000 Eur sumai:

2025-02-04 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00003 bendrai 6 970 Eur sumai, iš kurių 4 000 Eur – už paslaugą „Gyvūno augintinio paėmimas ir laikymas ar perdavimas globėjui kol teismas priims sprendimą, kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis“. Ieškovė šią sąskaitą faktūrą apmokėjo 2025-02-17 (Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 591, mokėjimo paskirtis: „Už paslaugas pagal sąsk. Nr LP00003, 2025-02+-04“);

2025-03-06 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00004 bendrai 8 970 Eur sumai, iš kurių 7 000 Eur – už atliktą paslaugą. Ieškovė šią sąskaitą faktūrą apmokėjo 2025-03-17 (Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1170, mokėjimo paskirtis: „Už paslaugas pagal sąsk. Nr. LP00004, 2025-03-06“);

2025-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00005 bendrai 16 450 Eur sumai, iš kurių 7 750 Eur – už atliktą paslaugą. Ieškovė šią sąskaitą faktūrą apmokėjo 2025-04-16 (Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1762, mokėjimo paskirtis: „Už paslaugas pagal sąsk. Nr. LP00005, 2024-04-03“);

2025-05-14 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00006 už 2025 m. balandžio mėn. bendrai 10 100 Eur sumai, iš kurių 7 500 Eur – už atliktą paslaugą. Ieškovė šią sąskaitą faktūrą apmokėjo 2025-05-19 (Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 2273, mokėjimo paskirtis: „Už paslaugas pagal sąsk. Nr. LP00006, 2025-05-14“);

2025-06-09 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00007 už 2025 m. gegužės mėn. 7 750 Eur sumai už atliktą paslaugą. Ieškovė šią sąskaitą faktūrą apmokėjo 2025-06-27 (Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 2949, mokėjimo paskirtis: „Už paslaugas pagal sąsk. Nr. LP00007, 2025-06-09“);

2025-07-08 PVM sąskaita faktūra Nr. LP00008 už 2025 m. birželio mėn. bendrai 4 260 Eur sumai, iš kurių 4 000 Eur – už atliktą paslaugą. Ieškovė šią sąskaitą faktūrą apmokėjo 2025-07-17 (Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 3341, mokėjimo paskirtis: „Už paslaugas pagal sąsk. Nr. LP00008, 2025-07-08“).

Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų

GGAĮ 3 straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybių merai organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams. GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant VMVT veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikinojo laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas CPK nustatyta tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad VMVT Gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. GGP-77 priedu Bepriežiūrių, bešeimininkių, bei kitų gyvūnų paėmimo aktu vadovaujantis GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 17 punktu bei 4 straipsnio 5 dalimi dėl žiauraus elgesio su gyvūnu iš atsakovo paimti 25 šunys, kurie buvo perduoti laikinai globai gyvūnų globėjai VšĮ „Laimės pėdsakas”, kol bus priimtas sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo. VšĮ „Laimės pėdsakas”, veikdama 2024-10-29 Sutarties su ieškove pagrindu, laikotarpiu nuo 2025-02-04 iki 2025-06-09 pateikė ieškovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras bendrai 38 000 Eur sumai už 25 šunų priežiūrą. Ieškovė šias sąskaitas apmokėjo.

GGAĮ nuostatos patvirtina, kad savivaldybės administracija jai tenkančią pareigą užtikrinti netinkamai prižiūrimų gyvūnų laikinąją globą (priežiūrą) gali įgyvendinti, perduodama gyvūnus globėjui ar kitam subjektui, galinčiam laikinai laikyti gyvūną. Šios įstatymo nuostatos nedraudžia savivaldybės administracijai sudaryti sutarčių dėl atlygintinų laikinosios gyvūnų globos paslaugų, o vėliau iš gyvūno savininko (laikytojo) reikalauti faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo. Byloje nagrinėjamu atveju, tokia paslaugų teikimo sutartis ir buvo sudaryta su VšĮ „Laimės pėdsakas”.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžių (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Esminis paslaugų sutarties elementas yra jos dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu.

Apmokėjusi vykdant Sutartį pateiktas sąskaitas, ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies pagrindu turi teisę prisiteisti iš atsakovo.

Atsakovo ATS1 neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu VMVT poveikio priemonių taikymo skyriaus 2025-05-13 nutarimu Nr. VMVT-ANR N-88-2025, kuriuo jam paskirta 850 Eur bauda bei konfiskuoti 25 atsakovo gyvūnai augintiniai. Nustatyta, jog ATS1 padarė nusižengimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį (CK 6.246 straipsnis). Apeliaciniame procese atsakovas argumentų, kuriais nesutinka su jo veiksmų teisėtumo vertinimu, neteikia, todėl dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakoma. Esant tokio pobūdžio veiksmams yra aiški atsakovo kaltės aplinkybė, kadangi netinkamo gyvūnų laikymo veiksmai buvo padaryti paties atsakovo sąmoningu elgesiu (CK 6.248 straipsnis). Nors apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau argumentus teikia tik dėl žalos dydžio, priežastinio ryšio bei atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų.

Priežastinį ryšį reguliuojantis CK 6.247 straipsnis, nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Konstatavus atsakovo veiksmų neteisėtumą, nuostolių atlyginimas yra vykdomas remiantis GGAĮ 4 straipsnio 5 dalimi ir apima gyvūno gydymo, laikinojo laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas. Pagal Sutartį buvo teikiama gyvūno augintinio paėmimo ir laikymo ar perdavimo globėjui kol teismas priims sprendimą, kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis, paslauga. Taigi tokios paslaugos apmokėjimu sukelti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovas neteikia jokių duomenų ar suprantamų argumentų, kodėl būtų pagrindas laikyti, kad trečiasis asmuo paslaugos nesuteikė. Kadangi paslaugos buvo teikiamos pagal ieškovės bei trečiojo asmens sudarytą Sutartį, kurios sudarymas nėra draudžiamas pagal GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai nėra jokio teisinio pagrindo skaičiuoti realiai gyvūnų išlaikymui patirtas VšĮ „Laimės pėdsakas” išlaidas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad byloje yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė bei pagrįstas nuostolių susidarymo faktas. Dėl žalos dydžio ir priežastingumo bei atleidimo nuo civilinės atsakomybės bus pasisakyta sekančiame skirsnyje.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

CK 6.249 straipsnis apibrėžia, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Apeliantas nurodo, kad tai, jog apeliantas neturi veiksmingos teisinės gynybos priemonės ginčyti Sutartyje numatytą 10 Eur už dieną įkainį, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29, 30 straipsnius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6, 13 ir 14 straipsnius. Pastebėtina, jog be deklaratyvaus teiginio, jokie argumentai dėl galimo šių teisės aktų pažeidimo nėra pateikiami. Konstitucijos 21 straipsnis garantuoja teisę į asmens neliečiamumą, jo orumą, draudžia kankinimus bei medicininius eksperimentus, Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina asmenų lygybę, o Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja teisę kreiptis į teismą ir įtvirtina, kad žalos atlyginimo klausimus sprendžia teismas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja asmens pilietines teises ir pareigas, jam pareiškus baudžiamąjį kaltinimą, 13 straipsnis užtikrina teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba, o 14 straipsnis draudžia diskriminaciją. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas būtų kokiu nors būdu diskriminuojamas, jo klausimas dėl žalos atlyginimo yra svarstomas teisme, jokios teisės dėl baudžiamojo kaltinimo pareiškimo nėra nagrinėjamos, atsakovo atžvilgiu priimtas Nutarimas bei juo paskirta nuobauda nėra nagrinėjamos apeliacine tvarka. Taigi nėra pagrindo konstatuoti Konstitucijos ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažeidimo.

CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 straipsnis taip pat numato atsižvelgimą į nukentėjusio asmens kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį, kaip pagrindą mažinti nuostolių atlyginimo dydį. Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. CK 6.251 straipsnio 2 dalies norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek deliktinės civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalies norma leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Sumažinti nuostolių atlyginimo dydį remdamasis šia teisės norma teismas gali tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Tačiau, kadangi ši teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Tokie pat reikalavimai keliami ir taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008).

CK 6.251 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo atsakomybė kilo kaip jo elgesio, pažeidžiančio gyvūnų gerovės reikalavimus bei užtraukiančio administracinę atsakomybę, laikant ir neprižiūrint didelį skaičių šunų, pasekmė. Sprendžiant dėl atsakomybės prigimties turi būti įvertinta ne tik atsakovo veiksmai, tačiau ir tai, kad prašomų priteisti nuostolių dydis buvo paskaičiuotas pagal ieškovės sudarytos Sutarties įkainius, atsakovui neturint jokios galimybės teikti savo vertinimus dėl Sutartimi nustatyto 10 Eur už dieną įkainio. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų bei nuostolių skaičiavimo, vieno šuns išlaikymas kainavo apie 300 Eur per mėnesį, o 25 šunų – net apie 7 500 Eur per mėnesį. Pateikti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas (243,10 Eur) rodo, jog atsakovo pajamos yra mažesnės už vieno šuns išlaikymo išlaidas.

Byloje nėra duomenų, jog būtų atliktas Sutartyje nustatyto įkainio pagrįstumo įvertinimas. Sutartyje yra pažymėta, kad ji sudaryta pagal savivaldybės administracijos mažos vertės skelbiamos apklausos viešojo pirkimo sąlygomis ir viešųjų pirkimų komisijos 2024-10-24 posėdžio protokolu Nr. EVP-287. Nors teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad Sutartis buvo sudaryta nesilaikant reikalingų procedūrų, tačiau turi pagrindo pastebėti, jog nėra duomenų apie kitų panašių paslaugų teikėjų taikomus įkainius, dėl ko negalima daryti išvados, kad paslaugos įkainio dydis yra nustatytas apdariai ir rūpestingai vykdant pareigas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-82-657/2024 yra aptariama 20212 m. Marijampolės savivaldybės administracijos taikytas įkainis už vieno gyvūno laikymą vieną parą (vienos paros gyvūno laikymo ir šėrimo kaina 5 Eur be PVM), t. y. 2 kartus mažesnė kaina, nei prašoma priteisti šioje byloje. Taigi šioje byloje priteistinos žalos dydis, skaičiuojant pagal ieškovės veiksmais pavirtintus įkainius, iš esmės yra susijęs su ieškovės veiksmais, įgyvendinant GGAĮ nustatytas pareigas bei sudarant Sutartį su aukštais gyvūnų laikino laikymo įkainiais.

CK 6.251 straipsnio 2 dalis kalba apie abiejų šalių turtinę padėtį kaip vieną iš nuostolių atlyginimo dydžiui mažinti reikšmingų kriterijų. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo, turi būti atsižvelgiama tiek į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tiek į žalą patyrusio asmens finansinę situaciją, lyginant jų finansines galimybes ir ieškant abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių turtinė padėtis yra nepalyginama, nes atsakovas gauna vos 243,10 Eur pašalpą, kaip tai nurodyta bylos medžiagoje esančiame atsakovo prašyme dėl nemokamos teisinės pagalbos skyrimo bei pridėtų dokumentų, kai ieškovė disponuoja visos savivaldybės biudžetu.

Šalių tarpusavio santykiai, vertintini pagal savivaldybės bei jos teritorijoje gyvenančių asmenų santykių reglamentavimą, pateikiamą Vietos savivaldos įstatymo nuostatose. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 7, 11, 12 punktai nustato principus, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų ir savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo; reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę; žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovą ieškovė po neprižiūrimų gyvūnų paėmimo kokiu nors būdu būtų supažindinusi su Sutartyje nurodytu įkainiu bei galimu atsakovui gresiančiu nuostolių atlyginimu. Ieškovei, o taip pat kitiems savivaldybės pareigūnams, seniūnui turėjo būti žinoma sunki savivaldybės teritorijoje gyvenančio ir socialines išmokas gaunančio atsakovo turtinė padėtis, jo kaip socialiai remtino, t. y. pagalbos reikalingo asmens statusas. Bet kuriam protingam žmogui yra akivaizdu, jog socialiai remiamas asmuo, gaudamas 243,10 Eur pajamas, neturi jokių galimybių mokėti po apie 7 500 Eur per mėnesį už gyvūnų laikiną išlaikymą. Lygiai taip pat akivaizdu, kad užkrovus atsakovui tokio dydžio nuostolių atlyginimo naštą, savivaldybei iškils poreikis spręsti socialines problemas, kas tiktai nelaikytina tinkamu savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimu.

Atsakovui iki šiol Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2026-04-13 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra teikiama nemokama teisinė pagalba, kuri paskirta nustačius, jog jis atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto turto ir pajamų lygio. Pareiškėjas priskirtas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 38 VRP (VRP – valstybės remiamos pajamos, kurios šiuo metu yra 233 Eur), t. y. 8 854 Eur metinių pajamų (https://vgtpt.lrv.lt/lt/asmenims-norintiems-gauti-teisine-pagalba/asmenims-pareiskejams-1/). Tai rodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra įvertinta kompetentingos institucijos ir nėra pasikeitusi.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte nurodyta savivaldybės funkcija – socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas, jas planuojant ir organizuojant, vertinant prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę. Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnis apibrėžia, kad socialinėmis paslaugomis siekiama socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei atsiradimo prevencijos ir (ar) suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, negalios, socialinės rizikos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam (neturinčiai) gebėjimų (jų neturėjusiam arba jų turėjusiam, bet praradusiam) ar galimybių savarankiškai rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas – padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo, sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, didinti jų socialinę įtrauktį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdydama visas savivaldybės kompetencijai priskirtas veiklas ieškovė turi vadovautis Vietos savivaldos principais bei įvertinti socialiai pažeidžiamų asmenų, kaip kad šiuo atveju nedidelę socialinę pašalpą gaunantis atsakovas, interesų derinimą, kad nebūtų sukeliamos nepateisinamai skaudžios pasekmės, kaip kad gyvenamosios vietos netekimas, apmokėjus ieškovės nuostolius pagal šioje byloje pateiktą ieškinį.

Sunkios žalą padariusio asmens turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad iš atsakovo prašoma priteisti ypatingai didelė pinigų suma, kompensuojant ieškovės pagal Sutartį atliktus mokėjimus. Atsakovo turtinė padėtis, kaip matyti iš aptartų dokumentų rodo, kad atsakovas ilgą laiką gauna itin nedidelę 243,10 Eur socialinę išmoką, jo nekilnojamojo turto, kuris sutampa su atsakovo gyvenamosios vietos adresu, vertė yra 13 925 Eur. Taigi prašoma priteisti suma yra beveik tris kartus didesnė negu visas atsakovo turtas. Iš esmės tokio dydžio ieškinio tenkinimas lemtų atsakovo gyvenamosios vietos pardavimą. Konstatuotina, kad atsakovas objektyviai neturi galimybių atlyginti padarytą žalą.

Apeliantas pažymi, kad ieškovė tik praėjus 48 dienoms po šunų be teismo sprendimo paėmimo iš atsakovo kreipėsi į VMVT, prašydama pateikti informaciją dėl tyrimo eigos ir preliminaraus sprendimo priėmimo termino, ir praėjus 13 dienų po Nutarimo įsiteisėjimo dienos, viso – po 61 dienos perdavė šunis VMVT, tuo prailgindama laikino laikymo terminą ir didindama išlaidas.

Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš esmės sutinka bei pažymi ir tai, kad sprendimus dėl atsakovo padarytų pažeidimų bei gyvūnų konfiskavimo turėjusios priimti institucijos veikė nepateisinamai ilgai, atsižvelgiant į atsakovui galimas kilti pasekmes dėl gyvūnų laikino laikymo išlaidų kompensavimo. Gyvūnai buvo paimti 2025-01-15, tačiau administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMVT-PRIEZANR surašytas tik 2025-03-10, t. y. praėjus beveik dviems mėnesiams. Pirmasis nutarimas priimtas 2025-04-15, o po apskundimo antrasis nutarimas priimtas 2025-05-13, nutarimas įsigaliojo po 20 kalendorinių dienų, t. y. 2025-06-03. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius 2025-06-16 Gyvūnų perėmimo aktu Nr. TSD-770 perdavė 25 gyvūnus (šunis) VMVT. Itin ilga proceso trukmė – penki mėnesiai – sąlygojo perteklinių išlaidų susidarymą. Nors formaliai procesiniai terminai nebuvo pažeisti ir jų trukmė galėtų būti laikoma pateisinama, tačiau organizuojant proceso trukmę buvo reikalinga įvertinti, jog galimų nuostolių dydis atsakovui gali sukelti ypač skaudžias pasekmes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus įstatyme nurodytus veiksmus, sprendžia, kad nuostolių atlyginimo dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl turi būti mažinamas, remiantis CK 6.251 straipsnio 2 dalies norma. Kaip minėta, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį remdamasis šia teisės norma teismas gali tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-823/2025). Teismui nusprendus, jog byloje egzistuoja pagrindas mažinti atlygintinų nuostolių dydį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl tokio mažinimo apimties. CK 6.251 straipsnio 2 dalis, nei CK 6.282 straipsnio 3 dalis nenustato konkrečių nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimo ribų nagrinėjamos bylos situacijoje. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįsta, sąžininga ir teisinga prašomos priteisti žalos atlyginimą mažinti dešimt kartų iki 3 800 Eur. Net ir po tokio sumažinimo, žalos dydis atsakovui yra labai reikšmingas ir atitinka jo neteisėtų veiksmų pavojingumą.

Apeliantas prašė atleisti jį nuo atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnį, traktuojant, jog civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų. CK 6.253 straipsnio 5 dalis nustato, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nustatyti CK 6.253 straipsnio 5 dalies aplinkybių ir konstatuoja, jog ginčo sprendimui taikytina CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostata.

Apeliantas pažymi, kad esant PVM sąskaitų faktūrų trūkumams ieškovė neturėjo šių sąskaitų apmokėti, remiantis Sutarties 20.2 punktu. Taip pat pažymi, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta ne 38 000 Eur suma, o 54 500 Eur suma, nurodo, bet nepaaiškina, kuo sąskaitos prieštarauja Finansinės apskaitos įstatymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir reikšmės bylos išsprendimui neturi.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimas turi būti pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atsakovo ATS1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą skolą iki 3 800 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai) bei priteistas 5 proc. dydžio palūkanas skaičiuoti nuo 3 800 Eur sumos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė