Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-10-09 · Civilinė byla Nr. e2-8519-819/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-09
Bylos Nr.
e2-8519-819/2026
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00191-2026-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
V. P., K. P.
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-8519-819/2026Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00191-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovams V. P. ir K. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vardu.

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. (A. M.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 2 000 Eur skolos, 306,85 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143,99 Eur už patirtas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinys teisme priimtas nagrinėti 2026 m. vasario 13 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį ieškovas grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

Ieškovas 2022 m. spalio 15 d. su atsakovu V. P. sudarė 2 000 Eur paskolos sutartį. Tą pačią dieną atsakovas pinigus pervedė į atsakovės K. P. banko sąskaitą. Kadangi nebuvo aiškiai sutarta dėl skolos grąžinimo termino, ieškovas 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakovams reikalavimą sugrąžinti skolą. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovus, jokių konkrečių atsakymų nesulaukė, todėl dėl skolos išieškojimo ieškovas kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę. 2025 m. lapkričio 24 d. elektroniniu paštu atsakovams buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą, tačiau atsakovai toliau vengė tą daryti, ir skolos iki šiol negrąžino. Viso skola negrąžinta 1 120 dienų.

Ieškovo manymu, atsakovai veikė bendrai ir suderintai: atsakovas V. P. kreipėsi į ieškovą su prašymu suteikti 2 000,00 Eur paskolą, kartu nurodydamas paskolos sumą pervesti į atsakovės K. P. asmeninę banko sąskaitą. Ieškovas, vykdydamas atsakovų suderintą nurodymą, 2022 m. spalio 15 d. bankiniu pavedimu pervedė 2 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Skolinimas“, o atsakovė K. P. šią pinigų sumą faktiškai gavo ir ja disponavo. Todėl taikytina solidarioji skolininkų pareiga padengti skolą.

Kadangi reikalavimas grąžinti skolą atsakovams buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 6 d., pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.873 straipsnio 2 dalį prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2023 m. sausio 5 d.

Atsiliepimas

Atsakovė K. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš K. P. atmesti. Atsiliepimą atsakovė grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Atsakovė su V. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iki santuokos buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurioje būsimi sutuoktiniai sutarė, kad turtas, įgytas vieno sutuoktinio vardu, yra būtent to sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat buvo sutarta, kad sutuoktinis pagal prievoles atsako tik savo turtu.

2021 m. lapkričio 26 d. atsakovei buvo patvirtinta onkologinė liga. Visus 2022 m. vyko sunkus, intensyvus gydymas, namuose augo trys mažamečiai vaikai. Tuo metu jos vienintelis rūpestis buvo pasveikti, ištverti gydymą, pasirūpinti vaikais, neapleisti darbo valstybės tarnyboje. Žinodama, kad jos sutuoktinio verslas Covid metu labai nukentėjo, iškilo daug finansinių sunkumų, visos V. P. sąskaitos buvo areštuotos, ji leido sutuoktiniui pasinaudoti viena iš jos nenaudojamų banko sąskaitų. Ji pasitikėjo sutuoktiniu, sąskaitos netikrino.

Ieškovą atsakovė pažįsta tik kaip ilgametį V. P. draugą. Yra kelis kartus buvusi svečiuose, tačiau niekada apie jokius piniginius reikalus su juo nėra kalbėjusi. Ieškovas su jos sutuoktiniu kalbėjo rusų kalba, kurios ji nemoka.

Apie skolą atsakovė sužinojo iš V. P., kai jis jai pasakė, kad į jį kreipėsi ieškovo teisininkai. V. P. niekada neneigė skolos, jos nevengė, norėjo susitarti, kad mokėti dalimis, tačiau ieškovo teisininkai reikalavo, kad atsakovė prisiimtų šitą skolą, taptų laiduotoja. Su tokiomis sąlygomis atsakovė nesutiko, nes pagal ikivedybinę sutartį ji ir V. P. visus finansus tvarko atskirai, kiekvienas savo problemas sprendžia atskirai. Ji apie skolą nežinojo, pinigų nematė, jie buvo panaudoti V. P. verslui, nebuvo panaudoti šeimai. Su atsakove ieškovas nesusisiekė, viskas vyko per atsakovą V. P.. Atsakovė nežinojo, kad į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, tuo metu gydėsi bei prižiūrėjo vaikus, sutarties sudaryme nedalyvavo. Dėl išvardintų priežasčių ieškovas neturi teisės reikalauti skolos iš jos, nes žodinio susitarimo pagrindu atsiradusi prievolė yra asmeninė V. P. prievolė.

Atsiliepimas

Atsakovas V. P. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo netenkinti ieškovo prašymo priteisti skolą iš atsakovės K. P. ir civilinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais esminiais argumentais:

Skola priklauso tik jam vadovaujantis ikivedybinės sutarties nuostatomis. Pinigus jis skolinosi verslo sunkumams padengti. Sutartį su ieškovu sudarė telefonu, pinigai buvo pervesti į vieną iš atsakovės sąskaitų, kadangi atsakovo sąskaitos buvo areštuotos. Atsakovė K. P. apie atsakovo paskolintus pinigus nieko nežinojo.

Atsakovo finansinė padėtis šiuo metu sudėtinga. Jis bendravo su ieškovu, jo teisininkais norėdamas paaiškinti esamą situaciją, tarėsi dėl skolos grąžinimo kas mėnesį, tačiau ieškovas reikalavo sumokėti visą sumą iš karto. Taip pat ieškovas reikalavo, kad atsakovė K. P. geranoriškai sutiktų būti skolos laiduotoja.

Šiuo metu atsakovas dirba, tačiau didžiąją dalį algos išleidžia alimentams, dėl antstolio apribojimų vietoj gaunamos 1 000-1 200 Eur algos gauna 700 Eur. Atsakovė nedirba.

Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad pinigai buvo pervesti su prierašu „paskolinimas“ į atsakovės K. P. sąskaitą. Nebuvo nurodyta, kad skolinama atsakovui V. P. Anksčiau ieškovas atsakovams taip pat skolino ir skola buvo padengta. Ieškovas mano, kad atsakovai piktybiškai negrąžina skolos.

Atsiliepimas

Atsakovė K. P. pateikė byloje tripliką, kuriame pakartoja poziciją dėl ieškinio, nurodytą atsiliepime. Papildomai nurodo, kad ji serga onkologine liga, visu intensyvaus gydymo metu augino vaikus, neapleido darbo, sugebėjo save ir vaikus išlaikyti. Tačiau į vyro reikalus nesikišdavo, sąskaitų netikrindavo, apie skolą nežinojo. Su kaltinimais nesutinka, nes mano, kad ši sutartis yra dviejų draugų reikalas, ir jie tai turi išsispręsti tarpusavyje.

Atsakovas V. P. pateikė tripliką, kuriame pakartoja poziciją, nurodytą atsiliepime. Papildomai nurodo, kad skolą pripažįsta, prašo galimybės ją grąžinti per 12 mėnesių. Paaiškina, kad susisiekęs su ieškovo teisininku dėl realaus skolos grąžinimo plano bei prašymo nepriteisti skolos iš atsakovės K. P., gavo neigiamą atsakymą, dėl ko atsakovas mano, kad ieškovas nori iš principo nubausti nekaltą žmogų. Pakartojo, kad su atsakove ieškovas ir jo teisininkai susisiekti nebandė, tačiau mano, kad ji gali atsakyti už atsakovo skolas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai V. P. ir K. P. yra sutuoktiniai. Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) atsakovai sudarė ikivedybinę sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 2-ojo notarų rūmų notarės Daivos Lukaševičiūtės-Binkulienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ikivedybinė sutartis). Ikivedybine sutartimi atsakovai susitarė, kad bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, vertybiniai popieriai, pinigai, bet kokios pajamos, prievolės ir bet koks kitas turtas), kuris yra įgytas po šios sutarties įsigaliojimo vieno iš sutuoktinių vardu ir (arba) registruotas vieno iš sutuoktinių vardu yra atitinkamai to sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir (ar) registruotas, asmeninė nuosavybė (2.2 punktas). Sutuoktiniai, aiškiai išreikšdami savo valią, patvirtina (susitaria), kad Ikivedybinės sutarties 2.2 punkte nurodytos bet kokios prievolės (tai yra bet kokios teisės ir pareigos (įsipareigojimai), atsirandančios teisinio santykio, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą, pagrindu (CK 6.1 straipsnis)), kurios yra įgytos po Ikivedybinės sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu ir (arba) įregistruotos vieno iš sutuoktinių vardu yra atitinkamai to sutuoktinio, kurio vardu prievolės įgytos ir (ar) įregistruotos asmeninė nuosavybė ir kiekvienas sutuoktinis pagal šias prievoles yra įsipareigojęs ir atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles kitas sutuoktinis neatsako (2.2.1 punktas).

Iš ieškovo, atsakovo V. P. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. spalio 15 d. ieškovas ir atsakovas V. P. žodžiu sulygo, kad ieškovas atsakovui paskolins 2 000 Eur. Šią sumą atsakovo V. P. prašymu ieškovas pervedė į atsakovės K. P. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateiktas 2022 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymas. Jo paskirtyje nurodoma „skolinimas“. Byloje nėra duomenų, kad dėl 2 000 Eur skolinimo 2022 m. spalio 15 d. į ieškovą kreipėsi atsakovė K. P., taip pat duomenų, kad ji derino su ieškovu paskolos sąlygas, jos grąžinimą.

Byloje taip pat nėra duomenų, pakankamų teigti, jog ieškovas su atsakovu V. P. sulygo konkretų paskolintos 2 000 Eur sumos grąžinimo terminą. Tačiau iš į bylą ieškovo pateikto susirašinėjimo, kurio atsakovas V. P. neneigia, nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 6 d. ieškovas piktai teiravosi pas atsakovą, kodėl nėra grąžinti pinigai, į ką atsakydamas atsakovas V. P. žadėjo juos artimiausiomis dienomis grąžinti.

Atsakovui V. P. 2 000 Eur ieškovui negrąžinus, ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovė „EB Teisė ir konsultacijos“ dėl ikiteisminio skolos išieškojimo. Uždaroji akcinė bendrovė „EB Teisė ir konsultacijos“ 2025 m. lapkričio 24 d. parengė pretenziją dėl skolos grąžinimo V. P. ir K. P., kurią 2025 m. lapkričio 24 d. išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Ja buvo prašoma per 7 dienas nuo šios pretenzijos gavimo dienos grąžinti 2 000 Eur skolą ir sumokėti patirtas 143,99 Eur išlaidas už suteiktas teisines konsultacijas bei už skolos išieškojimo ne teismo tvarka proceso vykdymą dėl skolininkų kaltės, sudaryti taikos sutartį išsimokėtinai dalimis, t. y. po 300 Eur /mėn., numatant, kad skolininkai V. P. ir K. P. kartu yra solidariai atsakingi už skolos grąžinimą. Byloje nėra duomenų, kad į šią pretenziją atsakovai būtų atsakę ieškovui raštu. Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta tik tai, kad atsakovas V. P. susirašinėjo po to su ieškovu, uždarosios akcinės bendrovės „EB Teisės ir konsultacijos“ atstove. Susirašinėjimo metu atsakovas neneigė 2 000 Eur skolos ieškovui fakto, sutiko dėl skolos grąžinimo dalimis, tačiau nesutiko dėl to, kad skolą turėtų grąžinti ir atsakovė K. P..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pagal ieškovo ir atsakovo V. P. žodžiu sudarytą susitarimą dėl 2 000 Eur paskolos, pervedant šią sumą į atsakovės K. P. vardu atidarytą sąskaitą banke, ieškovą ir atsakovą V. P. susaistė paskolos teisiniai santykiai. Ginčas byloje kyla dėl to, ar dėl to, kad atsakovo prašymu ieškovas 2 000 Eur sumą pervedė ne į atsakovo V. P., o į atsakovės K. P. sąskaitą, paskolos teisiniai santykiai susaistė su ieškovu ir ją.

CK 1.63 straipsnis numato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal CK 1.64 straipsnį sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė K. P. kokia nors forma būtų išreiškusi valią dėl 2 000 Eur skolinimosi iš ieškovo. Tokios jos išreikštos valios iš esmės procesiniuose dokumentuose nenurodo ir pats ieškovas, jos prievolę grąžinti 2 000 Eur siedamas išimtinai su tuo, kad atsakovo V. P. prašymu ieškovas 2 000 Eur paskolos sumą pervedė į atsakovės K. P. vardu atidarytą sąskaitą banke.

Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovo V. P. prašymu ieškovas 2 000 Eur dydžio skolinamą sumą pervedė į atsakovės K. P. vardu atidarytą sąskaitą banke, nepakanka daryti išvadą, kad paskolos teisiniai santykiai ieškovą susaistė ne tik su atsakovu V. P., bet ir su atsakove K. P.. CK 6.39 straipsnis numato, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (1 dalis). Pagal CK 6.44 straipsnio 1 dalį prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą (1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas pagal susitarimą su atsakovu V. P. ieškovui kylančią prievolę suteikti paskolą atsakovui V. P. įvykdė būtent šalių sulygtu būdu atsakovo nurodytam asmeniui – atsakovei K. P. į jos sąskaitą banke. Nesant laisvai išreikštos valios iš atsakovės K. P. dalyvauti šiuose paskolos teisiniuose santykiuose kaip bendraskolei (paskolos gavėjai) kartu su V. P., prievolė šią paskolą grąžinti ieškovui jai negalėjo kilti ir nekilo. Todėl ieškovo reikalavimai atsakovės K. P. atžvilgiu pripažįstami nepagrįstais.

Šios išvados nekeičia ir tai, kad atsakovai yra sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra sudarę Ikivedybinę sutartį, kurioje yra aptarę, kad turtas, įgytas susituokus, yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, o prievolės, įgytos susituokus, asmeninės jų prievolės. Ši Ikivedybinė sutartis yra išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šį faktą atsakovai pagrįstai naudoja prieš ieškovą. Pagal CK 3.114 straipsnį, jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai (1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo V. P. prisiimtos piniginės prievolės pagal žodinę paskolos sutartį su ieškovu teismas neturi pagrindo pripažinti nei bendra atsakovų prievole pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, nei solidaria jų prievole. CK 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas V. P. 2 000 Eur pinigų sumą iš ieškovo 2022 m. spalio 15 d. skolinosi bendriems atsakovų šeimos poreikiams tenkinti.

CK 6.873 straipsnis numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (1 dalis). Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos gavėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas V. P. nesulygo konkretaus paskolos grąžinimo termino, tačiau ieškovas dar 2022 m. gruodžio 6 d. pareikalavo atsakovą V. P. jam suteiktą paskolą grąžinti. Todėl terminas įvykdyti piniginę prievolę grąžinti paskolą, kaip pagrįstai nurodo ieškovas ieškinyje, suėjo 2023 m. sausio 5 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. P. jam kylančią prievolę grąžinti paskolą būtų įvykdęs bent dalyje. Tą pats atsakovas pripažįsta. CK 6.213 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Įvertinęs tai, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 2 000 Eur negrąžintą paskolą iš atsakovo V. P. pripažįsta pagrįstu ir tenkina (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 2 dalis).

Ieškiniu ieškovas taip pat prašo priteisti 306,85 Eur palūkanų, kurias skaičiuoja nuo 2023 m. sausio 5 d iki 2026 m. sausio 29 d., taip pat 143,99 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Byloje nustatyta, kad terminas grąžinti 2 000 Eur paskolą suėjo 2023 m. sausio 5 d. ir jos atsakovas V. P. iki šiol ieškovui neįvykdė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 306,85 Eur palūkanas už vėlavimą vykdyti piniginę prievolę nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2026 m. sausio 29 d. Patikrinęs palūkanų skaičiavimą, teismas nenustatė jo nepagrįstumo (2 000 Eur x 5 /100 / 365 x 1 120). Todėl 306,85 Eur palūkanos priteisiamos ieškovo naudai iš atsakovo V. P..

Tačiau teismas neturi pagrindo priteisti iš atsakovo V. P. jo reikalaujamų 143,99 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Viena vertus, ieškovas neprideda įrodymų, jog UAB „EB Teisės ir konsultacijos“ 2025 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 143,99 Eur sumai ieškovas apmokėjo (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, nors pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra priskiriamos nuostoliams, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kuris viršija skolos išieškojimo neteismine tvarka išlaidų sumą, eliminuoja jų priteisimo galimybę. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos (nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytos kompensuojamos palūkanos) įskaitomos į nuostolius. Todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui, jam to prašant, iš atsakovo V. P. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 2 306,85 Eur sumą (2 000 Eur + 306,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2026 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas V. P. triplike dėsto pageidavimą (prašymą), jog iš jo ieškovo naudai priteista suma būtų išdėstyta 12 mėnesių laikotarpiui. Teismas konstatuoja, jog atsakovo V. P. pateikto sąskaitos banke išrašo už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 27 d. iki 2026 m. balandžio 27 d. nepakanka spręsti esant pagrindą išdėstyti priteistos skolos mokėjimą. Vien tik šis išrašas, taip pat byloje esantys duomenys apie jo vaikus, nesant kitų duomenų apie jo turtinę padėtį apskritai (turimą visą turtą, skolas, įsipareigojimus, kt.), nėra pakankami konstatuoti, jog teismo sprendimo jis neišgalės vykdyti iš karto. Tokios aplinkybės turi būti pagrįstos pakankamais įrodymais. Teismas taip pat pažymi, kad šio prašymo atmetimas netrukdo tokį prašymą teikti teismui pakartotinai, jį pagrindžiant pakankamais įrodymais teisės aktų nustatyta tvarka (CK 178 straipsnis, 284 straipsnis).

Ieškovas byloje patyrė 56 Eur žyminio mokesčio išlaidų. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 94/100 dalimi (2 306,85 Eur x 100 /2 450,84 Eur), ieškovo naudai iš atsakovo V. P. priteisiami 52,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (56 Eur x 94/100).

Valstybė byloje patyrė 14,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos skirstytinos tarp šalių proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai: iš atsakovo V. P. priteisiami 14,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, likusios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos, įvertinus jų dydį neviršijantį minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) negrąžintos paskolos, 306,85 Eur (tris šimtus šešis eurus 85 ct) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 306,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2026 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,64 Eur (penkiasdešimt du eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,08 Eur (keturiolika eurų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 2222. Mokėjimo pavedimą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą, veikiantį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vardu.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir