Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-3535-880/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-08
Bylos Nr.
e2S-3535-880/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15691-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-3535-880/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15691-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties, kuria nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1, kuriuo prašoma nustatyti nepilnamečių vaikų A.D.G ir R. O. G gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme priėmimo nagrinėti dienos iki vaikams sukaks 18 metų ir jie taps pilnamečiais, nustatyti, kad šiomis vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise; nustatyti, kad vaikų išlaikymui priteistos lėšos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad atsakovas ATS1su vaikais A.D.G ir R. O. G bendrauja maksimaliai, be apribojimų, abiejų tėvų bendru sutarimu. Tačiau bendravimo grafikas, konkrečios dienos, vaikų paėmimo ir grąžinimo laikas bei vieta turi būti suderinami su ieškove ne vėliau kaip prieš vieną savaitę; norėdamas vaikus išvežti į užsienį, atsakovas dėl to turi gauti atskirą ieškovės rašytinį sutikimą.

Ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo ATS1 nepilnamečiam vaikams A.D.G ir R. O. G, laikiną išlaikymą po 290 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad ieškovė yra vieniša dviejų nepilnamečių vaikų motina. Vaikus augina ir išlaiko viena. Visa atsakomybė už vaikų išlaikymą, kasdienius poreikius, ugdymą ir sveikatos priežiūrą, būsto išlaikymą, tenka išimtinai ieškovei. Atsakovas neteikia vaikams išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad:

Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad ji viena rūpinasi ir išlaiko vaikus, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda arba vengia tai daryti. Byloje nėra duomenų, kurio iš tėvų lėšomis išlaikomi nepilnamečiai vaikai. Pareikštu ieškiniu ieškovė neprašo priteisti išlaikymo skolą ir nenurodo, kurio iš tėvų lėšomis buvo išlaikomi nepilnamečiai vaikai iki ieškinio pareiškimo.

Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašą tik apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mokamą 411,44 Eur išmoką vaikams per mėnesį, tačiau nepateikė išsamaus banko sąskaitos išrašo už visą laikotarpį, kuriuo, ieškovės teigimu, ji viena išlaikė vaikus. Iš ieškovės pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2025 metus matyti, kad ieškovės gautos pajamos sudarė 23 820,36 Eur, iš kurių atskaičius mokesčius ieškovei liekanti suma – 2 1858,07 Eur, kas sudaro 1 821,51 Eur. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje ieškovei teikiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paslaugos, apmokamos 100 proc. valstybės lėšomis. Įvertinęs ieškovės nurodomas pajamas bei tai, kad pagal pateiktą nuomos sutartį vien ieškovės ir vaikų būsto nuoma kainuoja 750 Eur per mėnesį bei komunalinių paslaugų išlaidų, teismas darė išvadą, jog mažai tikėtina, kad vaikai išlaikomi tik ieškovės lėšomis, prie šių išlaidų neprisidedant atsakovui. Ieškovė pateikė įrodymus tik apie vaikų darželio išlaidų apmokėjimą, tačiau kieno lėšomis dengiamos kitos vaikų išlaikymo išlaidos bei būsto nuomos išlaidos, teismui įrodymų nepateikė.

Pirmos instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo vaikams priteisimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Ieškovė nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė esą ieškinyje nenurodė aplinkybės, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad esą „byloje nepateikta įrodymų apie ieškovės pajamas, ieškovės patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui bei jų šaltinį“. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi įrodymus apie jos pajamas ir turtinę padėtį. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovei paskirta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, kas taip pat apibūdina ieškovės turtinę padėtį.

Teismas nepagrįstai suabejojo, kad vaikai yra išlaikomi tik ieškovės lėšomis. Ieškovės gaunamos disponuojamos pajamos (1 821,51 Eur / mėn.) yra pakankamos padengti 750 Eur nuomos mokestį, komunalines išlaidas bei minimalius vaiko poreikius, nors tai ir reikalauja didelio finansinio stygiaus bei ribojimų.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo vengimą išlaikyti vaikus. Ieškovė pateikia pilną banko sąskaitos išrašą, kuris objektyviai įrodo, kad iš atsakovo nuo 2025 m. spalio mėnesio buvo gauta lėšos vaikų išlaikymui tik šiomis datomis: 2025 m. spalio mėnesį – 0 Eur; 2025 m. lapkričio mėnesį – 0 Eur; 2025 m. gruodžio mėn. – 0 Eur; 2026 m. sausio mėn. – 0 Eur; 2026 m. vasario 17 d. atsakovas vaikams pervedė 400 Eur, t. y. po 200 Eur kiekvienam vaikui; 2026 m. kovo 12 d. atsakovas vaikams pervedė 400 Eur, t. y. po 200 Eur kiekvienam vaikui; 2026 m. balandžio 20 d. atsakovas vaikams pervedė 400 Eur, t. y. po 200 Eur kiekvienam vaikui; 2026 m. gegužės 23 d. atsakovas vaikams pervedė 400 Eur, t. y. po 200 Eur kiekvienam vaikui; 2026 m. birželio mėn. atsakovas vaikams pervedė 0 Eur. Taigi matyti, kad atsakovas nuo 2025 m. spalio neteikė išlaikymo iki 2026 m. vasario mėnesio. Tuomet kas mėnesį atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti. Vėliau nuo 2026 m. birželio atsakovas vėlgi nustojo teikti išlaikymą. Pasak atsakovo, išlaikymo jis neketina teikti, nes ieškovė inicijavo ieškinį teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi, todėl ieškovė, viena dengdama visas išlaidas, patiria neproporcingą finansinę naštą. Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl laikinojo išlaikymo priteisimo, pažeidė nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų prioritetinės apsaugos principą.

Ieškovė taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad byloje neva nėra pateikta įrodymų apie ieškovės pajamas, jos patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui bei jų šaltinį. Toks teismo vertinimas yra paviršutiniškas ir neatitinka objektyvios tikrovės. Pažymi, kad ieškovė kartu su pradiniu ieškiniu pateikė oficialius ir patikimus įrodymus apie savo pajamas bei turtinę padėtį. Be to, byloje yra esminiai duomenys, kad ieškovei buvo paskirta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri ieškovei buvo paskirta teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinus jos turtinę padėtį ir išlaikomų asmenų skaičių.

Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė faktinį pagrindą: „atsakovas nuo 2025 m. spalio mėnesio išvyko dirbti į Ispaniją ir nuo to laiko išlaikymo vaikams neteikia“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neigiamų faktų (šiuo atveju – aplinkybės, kad atsakovas pinigų nemoka) įrodinėjimas turi specifinį pobūdį – ieškovė negali pateikti dokumento apie tai, ko fiziškai nebuvo. Todėl būtent atsakovui pereina pareiga įrodyti, kad jis išlaikymą teikė, jei jis su tokiu teiginiu nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neturėdamas tam jokio teisinio bei faktinio pagrindo suabejojo, kad nepilnamečiai vaikai yra išlaikomi išimtinai ieškovės lėšomis. Tačiau teismas neįvertino, kad tokių finansinių įsipareigojimų vykdymas vieno iš tėvų lėšomis reikalauja ypatingo lėšų ribojimo ir sukelia ieškovei bei vaikams didelį finansinį stygių, kol atsakovas visiškai nusišalina nuo savo tėvystės pareigų.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo vengimą išlaikyti vaikus. Tokia išvada padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes teismas nevertino ieškinyje nurodytų faktų visumos.

Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – ieškovės banko sąskaitos išrašą sudarytą už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. liepos 2 d.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Toks draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (arba sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tam tikrais išskirtiniais atvejais apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, gali pritaikyti išimtį, bet prieš tai turi įsitikinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise ir ar naujai prašomas priimti įrodymas (įrodymai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (nagrinėjamu atveju sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

Apeliantė prašą priimti naują įrodymą grindžia tuo, kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai suabejojus faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog ieškovė nebuvo pateikusi banko sąskaitos išrašo. Siekdama pašalinti bet kokias teismo abejones ir maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ieškovė kartu su šiuo atskiruoju skundu teikia pilną savo banko sąskaitos išrašą.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą ir atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsisakytos taikyti pradinėje bylos proceso stadijoje, į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą, tai, kad byloje keliamas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, sprendžia, kad ieškovės pateiktas naujas įrodymas priimamas ir vertintinas kartu su byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo ATS1 nepilnamečiam vaikams A.D.G ir R. O. G, laikiną išlaikymą po 290 Eur kiekvienam vaikui (abiem vaikam 580 Eur).

Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo, nurodydamas, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog ji viena rūpinasi ir išlaiko vaikus, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda arba vengia tai daryti; pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad mažai tikėtina, jog vaikai išlaikomi tik ieškovės lėšomis, prie šių išlaidų neprisidedant atsakovui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė šiuos duomenis apie savo turtinę padėtį: pajamų mokesčio deklaraciją už 2025 metus, kurioje nurodyta, kad ieškovė per metus gavo 23 820,36 Eur pajamų; 2025 m. lapkričio 26 d. Patalpų nuomos sutartį Nr. 20251126 iš kurios matyti, kad ieškovė nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), mėnesinė nuomos įmoka 750 Eur; uždarosios akcinės bendrovės „Viena sąskaita“ sąskaitą išrašą, iš kurios matyti, kad už 2026 m. vasario mėnesio komunalinius mokesčius ieškovė sumokėjo 358,73 Eur; ieškovės banko išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. balandžio 10 d. apie atliekamus mokėjimus biudžetinei įstaigai „Skaitlis“ už vaiko darželį; banko išrašą už laikotarpį 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. balandžio 12 d. apie 411,44 Eur per mėnesį gauną vaiko išmoką; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo nuspręsta ieškovei IES1 teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. liepos 2 d. iš kurio matyti, kad per minėta laikotarpį atsakovas atliko šiuos išlaikymo pervedimus: 2026 m. vasario 17 d. 400 Eur; 2026 m. kovo 12 d. 400 Eur; 2026 m. balandžio 20 d. 400 Eur; 2026 m. gegužės 23 d. 400 Eur. Taigi, iš minėto išrašo matyti, kad atsakovas išlaikymą vaikams teikia nereguliariai, o kuomet perveda išlaikymą vienam vaikui skiriama suma yra 200 Eur.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis

CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis; CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-603/2017).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė pirmos instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad ji viena rūpinasi ir išlaiko vaikus, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda arba vengia tai daryti, prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pirmos instancijos teismui pateikė šiuos duomenis: pajamų deklaraciją už 2025 metus, buto nuomos sutartį, duomenis apie mokamus komunalinius mokesčius, mokamas įmokas darželiui už vaikų ugdymą, bei gaunamą išmoką vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinumu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmos instancijos teismui buvo pateikta pakankami duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas ir išlaidas. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, kad ieškovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau, nepaisydamas šios aplinkybės, padarė priešingą išvadą, jog ieškovės gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų santykis nesudaro pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo – taikymo poreikio.

Minėta, kad atsakovo pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus kyla tiesiogiai iš įstatymo – CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, proporcingai jų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tačiau pirmos instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išimtinai vertino tik ar ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, visiškai neatsižvelgdamas į teisės aktuose numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad asmuo prašantis priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, negali pateikti dokumento apie tai, ko fiziškai nebuvo, t. y. pateikti konkretų įrodymą, kad atsakovas nevykdo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pirmos instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepagrįstai perkėlė ieškovei įrodinėjimo naštą įrodyti atsakovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymą, nors ši pareiga kyla tiesiogiai iš įstatymo.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas, taip pat, patvirtina poreikį nepilnamečiams vaikams teikti laikiną išlaikymą, nes atsakovas išlaikymą vaikams perveda ne reguliariai.

Pažymėtina, kad laikinas išlaikymo priteisimas vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaikų interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikams priteisimo klausimas, nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų reguliariai teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 3.196 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Apeliacinės instancijos teismų praktikoje yra pažymėta, kad šis minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali būti kaip orientacinis kriterijus, priteisiant nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1908-866/2021, 26 punktas).

Pažymėtina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant kiekvieno iš tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, tokios aplinkybės išsamiai bus išnagrinėtos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Dėl bylos baigties

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – priteisti iš atsakovo ATS1 laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikams A.D.G ir R. O. G po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (2026 m. spalio 5 d.) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į motinos IES1 nurodytą banko sąskaitą. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną IES1.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Apeliantės (ieškovės) IES1 atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikams A.D.G (A.D.G), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. O. G, asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną kiekvienam po 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2026 m. spalio 8 d.) iki įsiteisės teismo sprendimas, pinigines lėšas pervedant į ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Linas Zinkevičius