- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- eAN2-350-574/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00099-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Juliaus Vekeroto apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutarties dalies, kuria panaikintas transporto priemonės konfiskavimas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6599-2026 (toliau – Nutarimas) A. K. (A. K.), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2026 m. vasario 19 d. 16.20 val., Vilniaus r. sav., Galgių k., Mokyklos gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Beetle“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta. Pažeidimas padarytas pakartotinai. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Minėtu Institucijos Nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 830 Eur dydžio bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių bei turto konfiskavimas, konfiskuojant V. B. priklausančią transporto priemonę – keleivinį automobilį „Volkswagen Beetle“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikino Institucijos 2026 m. kovo 18 d. Nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Beetle“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria panaikintas transporto priemonės konfiskavimas, ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR N-28794-2025 visa apimtimi.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino transporto priemonės savininkės asmenines aplinkybes, tačiau nepakankamai įvertino administracinio poveikio priemonės paskirtį – užkirsti kelią sistemingiems ir pavojingiems kelių eismo taisyklių pažeidimams.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad transporto priemonės savininkė nežinojo ir negalėjo žinoti apie transporto priemonės naudojimą darant administracinius nusižengimus. Bylos duomenys patvirtina, kad pažeidėjas su transporto priemonės savininke gyvena kartu. Transporto priemonė buvo naudojama ne vienkartiniam, o sistemingam pažeidimų darymui. Pažeidėjas ne mažiau kaip tris kartus vairavo tą pačią transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Transporto priemonės savininkė žinojo, kad pažeidėjas yra netekęs teisės vairuoti. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti išvada, kad savininkė objektyviai negalėjo numatyti neteisėto transporto priemonės naudojimo rizikos. Transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl jos savininkui tenka pareiga imtis protingų ir pakankamų priemonių kontroliuoti jos naudojimą. Vien deklaratyvus teiginys, kad rakteliai buvo paimti be leidimo, savaime nepaneigia savininko pareigos rūpestingai kontroliuoti transporto priemonės naudojimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. sistemingai nevykdo teisės aktų reikalavimų, nevengia pakartotinai vairuoti neturėdamas teisės vairuoti ir tam naudoja tą pačią transporto priemonę, nėra sumokėjęs ankstesnių baudų. Išvada, kad vien 830 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 20 mėnesių laikotarpiui yra pakankamos poveikio priemonės, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas neįvertino, kad administracinio poveikio priemonė turi būti ne tik proporcinga, bet ir efektyvi. Esant akivaizdžiam ankstesnių poveikio priemonių neveiksmingumui, transporto priemonės konfiskavimas buvo pagrįstas ir būtinas.
Net ir laikant, kad natūra konfiskuoti transporto priemonės negalima, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl ANK 29 straipsnio 5 dalies taikymo. Teismas panaikino transporto priemonės konfiskavimą, tačiau visiškai nevertino galimybės išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu būdu liko neišspręstas vienas iš administracinio poveikio priemonės taikymo aspektų. Analogiškose bylose teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai konfiskuotino turto paėmimas natūra negalimas arba yra teisiškai apsunkintas, turi būti sprendžiamas klausimas dėl turto vertės išieškojimo pinigais. Todėl teismo nutartis negali būti laikoma pakankamai motyvuota ir išsamia.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria panaikinta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nurodydama, kad nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės, susijusios su padaryto administracinio pažeidimo pobūdžiu, pakartotinumu bei administracinės atsakomybės tikslais.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2026 m. kovo 18 d. Institucijos nutarimu A. K. buvo pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, t. y. dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės pakartotinai per vienerius metus ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 830 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių bei transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Už minėto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas (ANK 29 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo padarymo metu A. K. vairuota transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Beetle“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) laikytas konfiskuotinu turtu kaip administracinio nusižengimo priemonė, kuri nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. sugyventinei V. B.. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors byloje formaliai egzistuoja sąlygos dėl ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyto turto konfiskavimo taikymo, ši priemonė nėra privaloma, ji gali būti skiriama atsižvelgus į nustatytų aplinkybių bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančių aplinkybių visetą, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas transporto priemonės konfiskavimą, atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą dėl atsitiktinai susiklosčiusių kasdienio gyvenimo aplinkybių, kadangi įvykio dieną jis važiavo tvarkyti savo sudegusio namo, automobiliu vežėsi darbo įrankius. Be to, A. K. nurodė, jog būtent tuo metu namuose nebuvo jo sugyventinės, kuri būtų galėjusi nuvežti jį į reikiamą vietą ir ji pati nematė bei nežinojo, kad jis pats išvažiavo jos automobiliu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios aplinkybės nelaikytinos pažeidėjo elgesį pateisinančia priežastimi, vis dėlto, reikalinga įvertinti visas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo taip pat atsižvelgė į tai, kad administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta jokia žala, buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismas taip pat pažymėjo, jog savo kaltę A. K. pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti šį nusižengimą, jis nepiktnaudžiavo turimomis procesinėmis teisėmis. A. K. automobilį vairavo būdamas blaivus, nepadarė kitų su kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusių nusižengimų, jo vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsižvelgta ir į aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gyvena užmiestyje, gyvena faktinėje šeimoje kartu su sugyventine V. B., kuri yra neįgali, jai nustatytas 30 procentų darbingumas ir ji yra dirbanti. Minėtas automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, kuria naudodavosi V. B. tenkindama visus jų šeimos buities poreikius. Be to, jų šeima 2025 m. spalio 3 d. patyrė didelį gaisrą, kuris lėmė didelius nuostolius. Administracinėje byloje nėra duomenų apie jo teistumą. Teismas, spręsdamas dėl automobilio konfiskavimo, įvertino ir aplinkybę, jog nors A. K. jau trečią kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 424 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, tačiau kitų šiai bylai aktualių duomenų visuma šį asmenį charakterizuoja iš esmės teigiamai. Taigi buvo įvertinta visuma bylos duomenų, apibūdinančių tiek padarytą nusižengimą, tiek patį pažeidėją bei automobilio savininkę, ir priimtas sprendimas panaikinti minėto automobilio konfiskavimą.
A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog V. B. nežinojo apie ankstesnius du kartus, kai jis vairavo jos automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, niekada neklausdavo jos dėl automobilio naudojimo, ji nematydavo, kai jis išvažiuodavo. V. B. 2026 m. vasario 23 d. paaiškinime taip pat nurodė, kad vyras išvažiavo be teisių, kai ji dirbo, todėl pati negalėjo važiuoti. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis, po nagrinėjamo nusižengimo padarymo naujų nusižengimų ar kitų įstatymų pažeidimų A. K. nepadarė.
Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. kartu su sugyventine gyvena užmiestyje, (duomenys neskelbtini), automobilis nuosavybės teise priklauso sugyventinei, automobiliu ji naudojasi šeimos poreikiams tenkinti ir tai yra vienintelė jų transporto priemonė. Bylos duomenimis, A. K. šeima 2025 m. spalio 3 patyrė didelį gaisrą, kurio metu sudegė namas, jame esantis turtas, ūkinis pastatas, kas lėmė didelius finansinius nuostolius. Esant duomenims, jog automobilis nuosavybės teise priklauso A. K. sugyventinei, kuriai nustatytas tik 30 procentų darbingumas, transporto priemonė būtina tiek jos asmeniniams (vykimas į darbą, gydymo įstaigas), tiek šeimos poreikiams dėl jų gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirti A. K. administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo dėl aukščiau aptartų aplinkybių yra teisingas, nepažeidžiantis proporcingumo principo reikalavimų, o paskirtos nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pažeidėjui neskiriant administracinio poveikio priemonės.
Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, aplinkybė, jog apylinkės teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo konfiskuoti transporto priemonės, nesvarstė klausimo dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo ANK 29 straipsnio 5 dalies pagrindu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo abejoti sprendimo pagrįstumu, nes teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog automobilio konfiskavimas yra neproporcingas, t. y., iš esmės sprendė, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė išvis netaikytina, todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.