Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-15 · Civilinė byla Nr. e2S-2700-1012/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-15
Bylos Nr.
e2S-2700-1012/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08494-2026-4
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Skolininkas
SUA1
Kreditorius
SUA2
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-2700-1012/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08494-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Mulevičiaus pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkas SUA1, išieškotojas – SUA2.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis Saulius Mulevičius kreipėsi į teismą su prašymu skirti suinteresuotam asmeniui SUA1 po 80 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavino neįvykdymo dieną nuo 2026 m. kovo 16 d. Pareiškėjas nurodė:

Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2026 m. vasario 17 d. antstolio patvarkymu (reg. Nr. S-26-170-4273) skolininkas SUA1 buvo įpareigotas per 10 kalendorinių dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo dienos susisiekti su išieškotojo SUA2 atstovu bei suderinti areštuotos transporto priemones „Audi A7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), perdavimą saugoti išieškotojui. Antstolio procesinis dokumentas skolininkui išsiustas registruotąja pašto siunta bei elektroniniu paštu. 2026 m. kovo 2 d. išieškotojas antstoliui pateikė 2026 m. vasario 27 d. jam siųsto skolininko rašto kopiją, kuriame nurodytos skolininko nustatytos papildomos sąlygos bei reikalavimai (kurie nėra numatyti antstolio patvarkyme ar teismo nutartyje bei nereglamentuoti įstatymu), perduodant automobilį turto saugotojui. 2026 m. kovo 3 d. išieškotojas antstoliui pateikė 2026 m. kovo 3 d. skolininkui siusto rašto kopiją, kuriame nurodyta, kad turto saugotojas areštuotą turtą ketina perimti saugoti 2026 m. kovo 5 d., 15 val., dalyvaujant įmonės atstovui. 2026 m. kovo 5 d. išieškotojas antstoliui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad skolininkas nesudarė tinkamų sąlygų areštuoto turto perdavimui nurodytu laiku, motyvuodamas savo išvykimu iš šalies. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, 2026 m. kovo 5 d. antstolio patvarkymu (reg. Nr. S-26-170-6562) skolininkas SUA1 per 10 kalendorinių dienų nuo patvarkymo išsiuntimo dienos (bet nevėliau kaip iki 2026 m. kovo 16 d.) buvo įpareigotas sudaryti išieškotojo atstovui tinkamas sąlygas bei laiką ir areštuotą transporto priemonę perduoti saugoti išieškotojui.

2026 m. kovo 16 d. išieškotojas antstoliui pateikė susirašinėjimo su skolininku raštu kopijas, iš kurių matyti, kad 2026 m. kovo 13 d. skolininkas išsiuntė pranešima išieškotojui, nurodydamas galimas automobilio perdavimo datas, tačiau vėl nustatant papildomas sąlygas bei reikalavimus (dėl apsaugos sistemos išmontavimo iš automobilio) ir pakartotinai nesilaikant antstolio patvarkyme nurodytų terminų. 2026 m. kovo 16 d. išieškotojas skolininkui nurodė, kad areštuotą turtą sutinka perimti pastarojo rašte nurodytu laiku, prieš tai informuojant išieškotoją dėl automobilio perdavimo paruošimo ir galimybės jį pasiimti. 2026 m. kovo 20 d. išieškotojas pateikė jam siusto skolininko elektroninį laišką, kad pastarasis su antstoliu gali atvykti nurodytu adresu 2026 m. kovo 20 d. 15:00 val. bei perimti areštuotą turtą saugoti. Skolininkas išieškotojo raštu buvo raginamas per objektyviai protinga terminą (iki 2026 m. kovo 18 d. 12:00 val.) suderinti areštuoto turto perdavimo detales, tačiau savo patvirtinimą išieškotojui jis atsiuntė tik 2026 m. kovo 20 d. 12:27 val., t. y. likus mažiau nei trims valandoms iki sutarto laiko dėl automobilio perdavimo, kas objektyviai nėra pakankamas laikas tiek išieškotojui, tiek antstoliui įvykdyti turto perdavimą turto saugotojui. Areštuoto turto, t. y. transporto priemones dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, todėl pastaroji negali judėti savo eiga, o gali būti tik transportuojama. Todėl pastarojo turto perdavimas turi būti derinamas iš anksto (o ne likus mažiau nei trims valandoms), kad tiek turto saugotojas, tiek antstolis galėtų suorganizuoti pastarojo perdavimą.

Skolininkas savo raštuose nuolat reikalauja, kad automobilio perdavime dalyvautų antstolis (nors tai teismo nutartyje nėra numatyta), tačiau pastarasis nebuvo su antstoliu susisiekęs ir nederino jokio laiko dėl galimo turto perdavimo. Be to, savo raštuose skolininkas nustato savo papildomas sąlygas bei reikalavimus (dėl apsaugos sistemos išmontavimo iš automobilio), nors tai taip pat nėra numatyta nei teismo nutartyje, nei antstolio patvarkymuose ir šiuo atveju nėra vykdymo proceso dalis. Skolininkas pagal įsiteisėjusią teismo nutartį ir antstolio patvarkymus nesudarė išieškotojui ir turto saugotojui SUA2 tinkamų sąlygų perduoti saugoti areštuotą turtą, todėl spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo skolininkui.

Pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie jo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – skyrė skolininkui SUA1 100 Eur baudą už antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2026 m. vasario 17 d. patvarkymo Nr. S-26-170-4273 ir 2026 m. kovo 5 d. patvarkymo Nr.S-26-170-6562 nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas SUA1 nevykdo antstolio 2026 m. vasario 17 d. patvarkymo Nr. S-26-170-4273 ir 2026 m. kovo 5 d. patvarkymo Nr.S-26-170-6562. Pateikti dokumentai patvirtina, kad skolininkui yra žinomas antstolio reikalavimų turinys ir juose nurodyti terminai, tačiau skolininkas iki šiol jų neįvykdė, savo raštuose kėlė papildomus reikalavimus transporto priemonės perdavimui, tačiau nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (pvz., leidžiant išmontuoti asmeninėmis lėšomis įsigytą ir įrengtą Sherlog apsaugos ir paieškos sistemos įrangą), teikė nesavalaikius nurodymus, kada būtų galima perimti transporto priemonę, nebendradarbiavo su antstoliu vykdant teismo nutartį, tokiu būdu neįvykdė antstolio reikalavimų. Nors savo 2026 m. kovo 13 d. rašte skolininkas nurodė transporto priemonės perdavimo terminą 2026 m. kovo 20 d. 15 val., tačiau jis neįvykdė antstolio reikalavimo sudaryti sąlygas išieškotojui perimti transporto priemonę iki 2026 m. kovo 16 d., tuo pačiu nurodė du alternatyvius laikus: 2026 m. kovo 20 d. 15 val. ir 2026 m. kovo 24 d. 12 val. kartu nurodydamas, kad tik iš anksto suderintu laiku su SUA1 ir antstoliu, kėlė papildomas sąlygas išieškotojui dėl transporto priemonės perdavimo, galutinį perdavimo terminą patvirtino per vėlai, kad būtų galima suorganizuoti nedalyvaujančios eisme transporto priemonės perėmimą (2026 m. kovo 20 d. 12:26 val. skolininko laiškas dėl galimo atsiėmimo 2026 m. kovo 20 d. 15:00 val.), kas sudaro pagrindą laikyti, kad skolininkas vilkina teismo nutarties vykdymą ir nevykdo antstolio reikalavimų. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, t. y. nevykdomi teisėti antstolio reikalavimai, pažeidimo tęstinumą, įvertinęs tai, kad antstolis į teismą dėl baudos SUA1 skyrimo kreipiasi pirmą kartą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad SUA1 skirtina fiksuota 100 Eur dydžio piniginė bauda.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo SUA1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria skolininkui skirta 100 Eur dydžio piniginė bauda ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui dėl šios dalies atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Skundžiama nutartis priimta pareiškimą išnagrinėjus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalyje numatyta rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims apie pareiškimo nagrinėjimą, todėl ji priimta neįvertinus skolininko paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

2026 m. kovo 5 d. neįvykęs automobilio perėmimas savaime nepatvirtina CPK 585 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų, nes ši data buvo nurodyta išieškotojos iniciatyva, nesant šalių suderinto perdavimo laiko. Vien aplinkybė, kad skolininkas negalėjo dalyvauti tokiu iš anksto nesuderintu laiku, negali būti prilyginama atsisakymui perduoti automobilį ar kliudymui vykdyti vykdomąjį dokumentą, juolab kad 2026 m. kovo 13 d. skolininkas pats pasiūlė konkrečius automobilio perdavimo laikus.

Skolininkas nenurodė, kad automobilio apskritai neperduos, o tik informavo apie automobilyje įrengtą jam priklausančią įrangą ir prašė užtikrinti jos išsaugojimą arba sudaryti sąlygas ją išmontuoti.

Perdavimo laikas, vieta, išieškotojos įgaliotas asmuo ir transportavimo priemonė jau buvo nurodyti pačios išieškotojos ir suderinti 2026 m. kovo 16 d. Skolininko 2026 m. kovo 20 d. el. laiškas vertintinas kaip papildomas priminimas dėl jau suderinto perdavimo, o ne kaip naujas pasiūlymas pradėti perdavimo derinimą.

Skolininko prašymas, kad automobilio perdavimo procese dalyvautų antstolis, buvo nukreiptas ne į vykdymo vilkinimą, o į tai, kad, esant šalių konfliktui, būtų objektyviai užfiksuotas perdavimo faktas, automobilio faktinė būklė ir komplektiškumas.

Skolininkas neatsisakė vykdyti antstolio reikalavimų ir nesprendė už antstolį dėl jų reikalingumo, o aktyviai derino faktinį automobilio perdavimą saugoti išieškotojai.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

2026 m. kovo 3 d. išieškotojas antstoliui pateikė 2026 m. kovo 3 d. skolininkui siųsto rašto kopiją, kuriame nurodyta, kad turto saugotojas areštuotą turtą ketina perimti saugoti 2026 m. kovo 5 d. 15:00 val., dalyvaujant įmonės atstovui, o 2026 m. kovo 5 d. išieškotojas antstoliui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad skolininkas nesudarė tinkamų sąlygų areštuoto turto perdavimui nurodytu laiku, motyvuodamas savo išvykimu iš šalies.

2026 m. kovo 13 d. skolininkas išsiuntė pranešimą išieškotojui, nurodydamas galimas automobilio perdavimo datas (2026 m. kovo 20 d. / 2026 m. kovo 24 d.), t. y. pakartotinai nesilaikant antstolio patvarkyme nurodytų terminų (iki 2026 m. kovo 16 d.). Taip pat, skolininkas savo rašte vėl papildomai nustatė papildomas sąlygas bei reikalavimus (dėl apsaugos sistemos išmontavimo iš automobilio) išieškotojui (antstoliui), kurie nebuvo numatyti nei antstolio patvarkyme, nei teismo nutartyje bei nereglamentuoti įstatymu. Todėl, tai negali būti traktuojama kaip tinkamas antstolio reikalavimų, ar teismo nutarties vykdymas.

2026 m. kovo 16 d. išieškotojas skolininkui nurodė, kad areštuotą turtą sutinka perimti pastarojo rašte nurodytu laiku (2026 m. kovo 20 d. 15:00 val.), tačiau prieš tai (iki 2026 m. kovo 18 d. 12:00 val.) informuojant išieškotoją dėl automobilio perdavimo paruošimo ir galimybės jį pasiimti. Skolininkas savo patvirtinimą išieškotojui atsiuntė tik 2026 m. kovo 20 d. 12:27 val., t. y. likus mažiau nei trims valandoms iki sutarto laiko dėl automobilio perdavimo, kas objektyviai nėra pakankamas laikas tiek išieškotojui, tiek antstoliui įvykdyti turto perdavimą turto saugotojui.

Skolininkui pageidaujant fiksuoti automobilio techninę būklę jo perdavimo metu, pastarasis galėjo pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe ir savo inciatyva kreiptis į bet kurį antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, tačiau skolininkas šios teisės neįgyvendino.

Skolininkas ir šiai dienai nėra įvykdęs antstolio reikalavimų bei teismo nutarties, ir nesudarė išieškotojui ir turto saugotojui SUA2 tinkamų sąlygų perduoti saugoti areštuotą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2026 m. balandžio 15 d. SUA1 atsiliepimą į antstolio pareiškimą (su priedais).

Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, atskirajame skunde ir atsiliepime į jį dėstomus argumentus, sprendžia, jog apelianto pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Jais apeliantas remiasi pagrindžiant įrodinėjamas aplinkybes, o antstolio pareiškimas nagrinėtas nepranešus skolininkui, todėl anksčiau jis jų pateikti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl baudos skyrimo (ne)pagrįstumo

Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi skirti jam baudą pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, antstolio 2026 m. vasario 17 d. patvarkymą jis įvykdė, o 2026 m. kovo 20 d. perdavimo laiką su išieškotoja suderino. Tuo tarpu perdavimas neįvyko dėl to, kad sutartu laiku neatvyko išieškotojos atstovas ir antstolis.

Bendrojoje vykdymo proceso CPK 585 straipsnio nuostatoje įtvirtintas antstolio reikalavimų privalomumas. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Remiantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 23- 687/2016, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 108-469/2019, 35 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolis vykdo 2026 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1763-466/2026, kuria teismas nutarė areštuoti atsakovei SUA2 priklausančią transporto priemonę „Audi A7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurią valdo-naudoja ieškovas SUA1 perduodant transporto priemonę saugoti atsakovei SUA2 iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. 2026 m. vasario 17 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-26-170-4273 įpareigoti skolininką SUA1 per 10 kalendorinių dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo dienos susisiekti su išieškotojos SUA2 atstovu (-ais) bei suderinti areštuotos transporto priemonės perdavimą saugoti išieškotojai. 2026 m. vasario 27 d. skolininkas (apeliantas) kreipėsi raštu į išieškotoją bei nurodė papildomas sąlygas ir reikalavimus (pvz., išmontuoti automobilyje įrengtą apsaugos sistemą; automobilį perduoti tik dalyvaujant antstoliui) perduodant automobilį turto saugotojui. 2026 m. kovo 3 d. išieškotoja atsakė skolininkui raštu nurodydama, kad areštuotą turtą ketinama perimti saugoti 2026 m. kovo 5 d. 15:00 val., dalyvaujant įmonės atstovui. 2026 m. kovo 5 d. išieškotoja antstoliui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad skolininkas nesudarė tinkamų sąlygų areštuoto turto perdavimui nurodytu laiku, motyvuodamas savo išvykimu iš šalies. Atsižvelgiant į tai, 2026 m. kovo 5 d. antstolio patvarkymu Nr. S-26-170-6562 skolininkas per 10 kalendorinių dienų nuo patvarkymo išsiuntimo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2026 m. kovo 16 d.) buvo įpareigotas sudaryti išieškotojo atstovui tinkamas sąlygas bei laiką ir areštuotą transporto priemonę perduoti saugoti išieškotojai. 2026 m. kovo 13 d. skolininkas išsiuntė pranešimą išieškotojai, nurodydamas galimas automobilio perdavimo datas (2026 m. kovo 20 d. /2026 m. kovo 24 d.), tačiau vėl nustatė papildomas sąlygas bei reikalavimus (dėl apsaugos sistemos išmontavimo iš automobilio). 2026 m. kovo 16 d. išieškotoja pranešimu skolininkui nurodė, kad areštuotą turtą sutinka perimti pastarojo rašte nurodytu laiku (2026 m. kovo 20 d. 15:00 val.), prieš tai (iki 2026 m. kovo 18 d. 12:00 val.) informuojant išieškotoją dėl automobilio perdavimo paruošimo ir galimybės jį pasiimti be papildomų sąlygų. 2026 m. kovo 20 d. 12:27 val. skolininkas el. laišku informavo išieškotoją, kad jis su antstoliu gali atvykti nurodytu adresu 2026 m. kovo 20 d. 15:00 val. bei perimti areštuota turtą saugoti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir faktinę įvykių seką, pirmiausia pažymi, kad antstolio 2026 m. vasario 17 d. patvarkymu apeliantui buvo nustatyta pareiga per 10 kalendorinių dienų nuo patvarkymo išsiuntimo dienos susisiekti su išieškotojos atstovu ir suderinti areštuotos transporto priemonės perdavimą saugoti. Konkretaus perdavimo termino šis patvarkymas nenustatė. Taigi patvarkymu apeliantas buvo įpareigotas susisiekti su išieškotoja ir pradėti perdavimo derinimą. Anksčiau nurodytais bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2026 m. vasario 27 d., t. y. nepraleidęs 10 dienų termino, kreipėsi į išieškotoją dėl automobilio perdavimo ir nurodė su planuojamais perdavimo veiksmais susijusias aplinkybes. Tai, kad minėtame rašte apeliantas nurodė savo sąlygas dėl automobilio perdavimo, savaime nereiškia, kad įpareigojimas susisiekti ir pradėti derinimą liko neįvykdytas. Šio patvarkymo pažeidimu nelaikytinas ir 2026 m. kovo 5 d. neįvykęs automobilio perėmimas, nes šią datą išieškotoja nustatė vienašališkai 2026 m. kovo 3 d. raštu, likus dviem dienoms iki numatyto perėmimo, ir su apeliantu jos nesuderino. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantas laiku įvykdė antstolio 2026 m. vasario 17 d. patvarkymą, todėl nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas nevykdė šio patvarkymo.

Antstolio 2026 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. S-26-170-6562 skolininkas buvo įpareigotas per 10 kalendorinių dienų nuo patvarkymo išsiuntimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. kovo 16 d., sudaryti išieškotojos atstovui tinkamas sąlygas bei laiką ir perduoti areštuotą transporto priemonę saugoti išieškotojai. Šis patvarkymas, skirtingai nei 2026 m. vasario 17 d. patvarkymas, nustatė konkretų terminą ir įpareigojo pasiekti konkretų rezultatą, t. y. perduoti automobilį iki 2026 m. kovo 16 d. Kaip nurodyta anksčiau, iki 2026 m. kovo 16 d. automobilis išieškotojai neperduotas ir sąlygos jam perimti nesudarytos. 2026 m. kovo 13 d. rašte skolininkas pasiūlė perdavimo laikus, kurie abu buvo jau po antstolio nustatyto termino: 2026 m. kovo 20 d. 15 val. ir 2026 m. kovo 24 d. 12 val. Taip pat apeliantas nurodė, kad perdavimas galimas tik iš anksto suderintu laiku su juo ir antstoliu, ir kėlė reikalavimus dėl jam priklausančios „Sherlog“ apsaugos ir paieškos sistemos įrangos. Termino praleidimo priežasčių skolininkas nenurodė nei susirašinėjime su išieškotoja, nei atskirajame skunde.

Nors apeliantas atskirajame skunde dėsto poziciją, jog automobilio perdavimo laikas buvo suderintas, nes išieškotoja 2026 m. kovo 16 d. pranešimu sutiko perimti automobilį jo pasiūlytu laiku – 2026 m. kovo 20 d., su tuo nėra pagrindo sutikti. Pirma, išieškotojos sutikimas perimti automobilį po 2026 m. kovo 16 d. nepanaikina skolininko pareigos įvykdyti patvarkymą per jame nustatytą terminą. Antra, išieškotojos sutikimas nebuvo besąlygiškas – išieškotoja 2026 m. kovo 16 d. rašte nurodė, kad apeliantas iki 2026 m. kovo 18 d. 12:00 val. raštu turi patvirtinti, kad automobilis bus paruoštas perdavimui 2026 m. kovo 20 d. 15:00 val. be papildomų sąlygų. Taigi išieškotoja automobilio perėmimą 2026 m. kovo 20 d. aiškiai siejo su tuo, kad skolininkas atsisakys savo keltų papildomų sąlygų. Tokio patvarkymo skolininkas per nurodytą terminą nepateikė, o 2026 m. kovo 20 d. elektroniniu laišku, išsiųstu likus mažiau nei trims valandoms iki numatyto perdavimo, skolininkas nurodė, kad atvykti galima 2026 m. kovo 20 d. 15 val. Taip pat tame pačiame laiške skolininkas nurodė: „prašau iki atvykimo raštu patvirtinti, kad perdavimo metu kartu su jumis arba kitu bendrovės įgaliotu atstovu dalyvaus antstolis. Nedalyvaujant antstoliui, perdavimo veiksmai nebus atliekami, todėl automobilis nebus perduotas“. Taigi skolininkas ne tik nepatvirtino, kad perdavimas vyks be papildomų sąlygų, bet ir perdavimo dieną automobilio perdavimo pareigą iš esmės susiejo su antstolio dalyvavimu.

Pažymėtina, kad nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei antstolio patvarkymai antstolio dalyvavimo perduodant automobilį nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu skolininkas manė, kad perdavimas turi vykti dalyvaujant antstoliui arba kad jam priklausanti įranga prieš perdavimą turi būti išmontuota, jis turėjo teisėtų galimybių šiems interesams apginti. Jis galėjo kreiptis į antstolį su prašymu dalyvauti perdavime arba skųsti antstolio patvarkymą ar veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl įrangos išmontavimo jis galėjo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taip pat automobilio būklei užfiksuoti jis galėjo savo iniciatyva kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Nė viena iš šių galimybių skolininkas nepasinaudojo. Vietoj to jis 2026 m. kovo 5 d. antstolio reikalavimo vykdymą susiejo su savo paties nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkas, žinodamas antstolio 2026 m. kovo 5 d. patvarkymo turinį ir jame nustatytą terminą, šio patvarkymo neįvykdė. Automobilio perdavimą jis sąmoningai susiejo su sąlygomis, kurių nenustato nei vykdomasis dokumentas, nei antstolio patvarkymas, ir aiškiai pareiškė, kad jų neįvykdžius automobilis nebus perduotas. Tokie veiksmai yra kaltas antstolio reikalavimo nevykdymas CPK 585 straipsnio 2 dalies prasme.

Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apelianto teiginiai, kad jis 2026 m. kovo 20 d. 15.00–15.30 val. buvo automobilio buvimo vietoje ir buvo pasirengęs jį perduoti. Jo teigimu, 2026 m. kovo 20 d. elektroninis laiškas tebuvo priminimas apie jau suderintą perdavimą. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad teiginį apie pasirengimą perduoti automobilį 2026 m. kovo 20 d. paneigia paties skolininko tos dienos elektroninis laiškas, kuriame aiškiai nurodyta, kad nedalyvaujant antstoliui automobilis nebus perduotas. Skolininkas neteigia, kad antstolio dalyvavimą būtų suderinęs. Vadinasi, net jei išieškotojos atstovas būtų atvykęs, perdavimas nebūtų įvykęs. Skolininko teiginys, kad šis laiškas tebuvo priminimas apie jau suderintą perdavimą, prieštarauja laiško turiniui.

Vertinant paskirtos baudos dydį, byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skolininkui skyrė vienkartinę 100 Eur baudą, nors antstolis prašė skirti 80 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavino neįvykdymo dieną, o CPK 585 straipsnio 2 dalis leidžia skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Taigi paskirta bauda sudaro trečdalį didžiausios vienos dienos baudos. Šia nutartimi susiaurintas baudos skyrimo pagrindas, pašalinant iš jo 2026 m. vasario 17 d. patvarkymo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad išieškotoja sutiko perimti automobilį vėliau, nei buvo nustatęs antstolis, ir ši aplinkybė mažina pažeidimo intensyvumą. Kita vertus, 2026 m. kovo 5 d. patvarkymas nebuvo įvykdytas ir po termino, o 2026 m. kovo 20 d. skolininkas savo aktyviais veiksmais lėmė, kad perdavimas neįvyko. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 100 Eur bauda yra minimali, proporcinga pažeidimui ir atitinka jos tikslus, pagrindo ją mažinti ar panaikinti nėra.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė CPK 585 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baudos skyrimo sąlygas, nes apeliantas nevykdė antstolio 2026 m. kovo 5 d. patvarkymo Nr. S-26-170-6562. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai baudą skyrė ir už antstolio 2026 m. vasario 17 d. patvarkymo Nr. S-26-170-4273 nevykdymą, nes šį patvarkymą apeliantas įvykdė. Kadangi baudos dydis, kaip minėta, yra proporcingas antstolio 2026 m. kovo 5 d. patvarkymo nevykdymui, pagrindo jį keisti nėra. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama – iš baudos skyrimo pagrindo pašalinamas antstolio 2026 m. vasario 17 d. patvarkymo nevykdymas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto SUA1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip:

„Skirti skolininkui SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2026 m. kovo 5 d. patvarkymo Nr.S-26-170-6562 nevykdymą.“

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė