- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-447-990/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46436-2024-4
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerij Lauš, Mindaugas Ražanskas, Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- T. J., T. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Keidūno, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Ražansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. gynėjo advokato Kęstučio Ragaišio ir nuteistojo T. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko:
T. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu ir T. J. skirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu ir T. R. skirta galutinė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu T. J. ir T. R. nuteisti už tai, kad:
T. R., E. M., T. J. ir K. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. spalio 8 d. apie 9.12 val. atėjo į UAB „Iki Lietuva“ valdomą parduotuvę „Iki“, esančią (duomenys neskelbtini), ir suprasdami, kad jų veiksmai yra matomi parduotuvės darbuotojos, T. R. stovint prie parduotuvės įėjimo durų ir saugant, kad šios neužsivertų, E. M., T. J. ir K. A. nuo lentynų paėmė bendros 139,86 eurų vertės keturiolika 500 gramų svorio pakelių kavos „Aroma Gold In Cup“ (vieno pakelio vertė 9,99 eurų), bendros 103,29 eurų vertės vienuolika 500 gramų svorio pakelių kavos „Jacobs Kronung“ (vieno pakelio vertė 9,39 eurų), bendros 111,86 eurų vertės keturiolika 250 gramų svorio pakelių kavos „Lavazza Qualita Oro“ (vieno pakelio vertė 7,99 eurų) ir nesumokėję už šias prekes iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu jie bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą UAB „Iki Lietuva“ priklausantį 355,01 eurų vertės turtą;
tęsdami nusikalstamą veiką E. M., T. J., T. R. ir K. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. spalio 9 d. apie 20.20 val. atėjo į UAB „Kilminė“ valdomą parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini), ir suprasdami, kad jų veiksmai yra matomi parduotuvės darbuotojos, T. R. stovint prie parduotuvės įėjimo durų ir saugant, kad šios neužsivertų, E. M., T. J. ir K. A. nuo lentynų paėmė bendros 55,96 eurų vertės keturis 0,7 litro talpos butelius degtinės „Bajorų Premium“ (vieno butelio vertė 13,99 eurų), bendros 30,87 eurų vertės tris 0,5 litro talpos butelius degtinės „Bajorų Premium“ (vieno butelio vertė 10,29 eurų), bendros 59,96 eurų vertės keturis 0,7 litro talpos butelius degtinės „Zubrowka Biala“ (vieno butelio vertė 14,99 eurų), 19,49 eurų vertės 1 litro butelį degtinės „Originali lietuviška“, bendros 54,76 eurų vertės keturis 0,7 litro talpos butelius degtinės „Originali lietuviška“ (vieno butelio vertė 13,69 eurų), bendros 19,78 eurų vertės du 0,5 litro talpos butelius degtinės „Originali lietuviška“ (vieno butelio vertė 9,89 eurų), bendros 153,89 eurų vertės vienuolika 0,7 litro talpos butelių degtinės „Lietuviška Auksinė“, (vieno butelio vertė 13,99 eurų) ir nesumokėję už šias prekes iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu jie bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį 394,71 eurų vertės turtą;
tęsdami nusikalstamą veiką E. M., T. J., T. R. ir K. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. spalio 14 d. apie 8.40 val. atėjo į UAB „Iki Lietuva“ valdomą parduotuvę „Iki“, esančią (duomenys neskelbtini), ir T. R. stovint prie parduotuvės įėjimo durų ir saugant, kad šios neužsivertų, E. M., T. J. ir K. A. nuo lentynų paėmė bendros 111,93 eurų vertės septynis 0,7 litro talpos butelius brendžio „Torres 10“ (vieno butelio vertė 15,99 eurų), 32,95 eurų vertės 0,7 litro talpos butelį konjako „Cognac Courvoisier VS“, bendros 47,97 eurų vertės tris 0,7 litro talpos butelius brendžio „Torres 10“ (vieno butelio vertė 15,99 eurų), bendros 74,85 eurų vertės tris 1 litro talpos butelius brendžio „Torres 5“ (vieno butelio vertė 24,95 eurų), bendros 31,98 eurų vertės du 0,7 litro talpos butelius brendžio „Torres 10“ (vieno butelio vertė 15,99 eurų), bendros 50,97 eurų vertės tris 0,7 litro talpos butelius džino „Gordon‘s Pink Gin“ (vieno butelio vertė 16,99 eurų) ir nesumokėję už prekes iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu jie bendrais veiksmais pagrobė svetimą UAB „Iki Lietuva“ priklausantį 350,65 eurų vertės turtą;
tęsdami nusikalstamą veiką E. M., T. J., T. R. ir K. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. spalio 14 d. apie 21.20 val. atėjo į UAB „Kilminė“ valdomą parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini), ir suprasdami, kad jų veiksmai yra matomi parduotuvės darbuotojos, T. R. stovint prie parduotuvės įėjimo durų ir saugant, kad šios neužsivertų, E. M., T. J. ir K. A. nuo lentynų paėmė bendros 83,92 eurų vertės aštuonis 0,5 litro talpos butelius degtinės „Originali lietuviška Auksinė“ (vieno butelio vertė 10,49 eurų), 19,99 eurų vertės 1 litro talpos butelį degtinės „Originali lietuviška Auksinė“, bendros 30,58 eurų vertės du 0,7 litro talpos butelius degtinės „Stumbras vodka District W.Wheat“ (vieno butelio vertė 15,29 eurų), bendros 31,47 eurų vertės tris 0,5 litro talpos butelius degtinės „Originali lietuviška Auksinė“ (vieno butelio vertė 10,49 eurų), bendros 29,98 eurų vertės du 0,7 litro talpos butelius degtinės „Finlandia“ (vieno butelio vertė 14,99 eurų), bendros 23,98 eurų vertės du 0,5 litro talpos butelius degtinės „Finlandia“ (vieno butelio vertė 11,99 eurų), bendros 23,58 eurų vertės du 0,5 litro talpos butelius degtinės „Stumbras vodka District W. Wheat“ (vieno butelio vertė 11,79 eurų), bendros 27,18 eurų vertės du 0,7 litro talpos butelius degtinės „Nordland“ (vieno butelio vertė 13,59 eurų), bendros 45,16 eurų vertės keturis 0,5 litro talpos butelius degtinės „Stumbro Šimtmečio“ (vieno butelio vertė 11,29 eurų), bendros 83,96 eurų vertės keturis 1 litro talpos butelius degtinės „Stumbras“ (vieno butelio vertė 20,99 eurų), bendros 59,16 eurų vertės keturis 0,7 litro talpos butelius degtinės „Stumbro Šimtmečio“ (vieno butelio vertė 14,79 eurų) ir nesumokėję už prekes praėjo pro kasas ir pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu jie bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį 458,96 eurų vertės turtą;
tęsdami nusikalstamą veiką, E. M., T. J. ir K. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. spalio 15 d. apie 15.00 val. atėjo į UAB „Kilminė“ valdomą parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini), ir suprasdami, kad jų veiksmai yra matomi parduotuvės darbuotojos, E. M., T. J. ir K. A. nuo lentynų paėmė bendros 44,37 eurų vertės tris 0,7 litro talpos butelius degtinės „Stumbro Šimtmečio“ (vieno butelio vertė 14,79 eurų), bendros 59,97 eurų vertės tris 1 litro talpos butelius degtinės „Originali lietuviška Auksinė“ (vieno butelio vertė 19,99 eurų), bendros 38,98 eurų vertės du 1 litro talpos butelius degtinės „Originali lietuviška“ (vieno butelio vertė 19,49 eurų), bendros 59,97 eurų vertės tris 1 litro talpos butelius degtinės „Originali lietuviška Auksinė“ (vieno butelio vertė 19,99 eurų), bendros 38,98 eurų vertės du 1 litro talpos butelius degtinės „Originali lietuviška“ (vieno butelio vertė 19,49 eurų) ir nesumokėję už prekes iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu jie bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį 242,27 eurų vertės turtą;
tęsdami nusikalstamą veiką, E. M., T. J., T. R. ir K. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. spalio 16 d. apie 21.06 val. atėjo į UAB „Kilminė“ valdomą parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini), ir suprasdami, kad jų veiksmai yra matomi parduotuvės darbuotojos, T. R. stovint prie parduotuvės įėjimo durų ir saugant, kad šios neužsivertų, E. M., T. J. ir K. A. nuo lentynų paėmė bendros 44,97 eurų vertės tris 0,7 litro talpos butelius degtinės „Finlandia“ (vieno butelio vertė 14,99 eurų), bendros 35,97 eurų vertės tris 0,5 litro talpos butelius degtinės „Finlandia“ (vieno butelio vertė 11,99 eurų), bendros 79,96 eurų vertės keturis 0,7 litro talpos butelius viskio „Jameson“ (vieno butelio vertė 19,99 eurų), bendros 99,95 eurų vertės penkis 1 litro talpos butelius degtinės „Originali lietuviška Auksinė“ (vieno butelio vertė 19,99 eurų), bendros 38,78 eurų vertės du 0,7 litro talpos butelius degtinės „Absolut“ (vieno butelio vertė 19,39 eurų), 14,99 eurų vertės 0,7 litro talpos butelį degtinės „Nemiroff Birch“, 10,99 eurų vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Nemiroff Birch“, 11,99 eurų vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Finlandia“, bendros 33,57 eurų vertės tris 0,5 litro talpos butelius degtinės „Amber Gold“ (vieno butelio vertė 11,19 eurų), bendros 44,37 eurų vertės tris 0,7 litro talpos butelius degtinės „Stumbro Šimtmečio“ (vieno butelio vertė 14,79 eurų) ir nesumokėję už prekes iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu jie bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį 415,54 eurų vertės turtą;
tęsdami nusikalstamą veiką, E. M., T. J., T. R. ir K. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. spalio 18 d. apie 21.32 val. atėjo į UAB „Kilminė“ valdomą parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini), ir suprasdami, kad jų veiksmai yra matomi parduotuvės darbuotojos, T. R. stovint prie parduotuvės įėjimo durų ir saugant, kad šios neužsivertų, E. M., T. J., ir K. A. nuo lentynų paėmė 19,99 eurų vertės 1 litro talpos butelį degtinės „Originali lietuviška Auksinė“, 14,49 eurų vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Exclusive Kosher Vodka“, 10,98 eurų vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Green day“, 9,99 eurų vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Nordland“, 13,59 eurų vertės 0,7 litro talpos butelį degtinės „Nordland“, bendros 54,95 eurų vertės penkis 0,5 litro talpos butelius degtinės „Zubrowka Biala“ (vieno butelio vertė 10,99 eurų), 14,99 eurų vertės 0,7 litro talpos butelį degtinės „Finlandia“, bendros 67,45 eurų vertės penkis 0,5 litro talpos butelius degtinės „Stolichnaya Premium Vodka“ (vieno butelio vertė 13,49 eurų), bendros 21,98 eurų vertės du 0,5 litro talpos butelius degtinės „Zubrowka Biala“ (vieno butelio vertė 10,99 eurų), bendros 29,98 eurų vertės du 0,7 litro talpos butelius degtinės „Zubrowka Biala“ (vieno butelio vertė 14,99 eurų), bendros 68,46 eurų vertės septynis 0,5 litro talpos butelius degtinės „Sobieski Premium“ (vieno butelio vertė 9,78 eurų) ir nesumokėję už prekes iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu jie bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį 326,85 eurų vertės turtą;
tęsdami nusikalstamą veiką, E. M., T. J., T. R. ir K. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. spalio 26 d. apie 21.45 val. atėjo į UAB „Kilminė“ valdomą parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini), ir suprasdami, kad jų veiksmai yra matomi parduotuvės darbuotojos, T. R. stovint prie parduotuvės įėjimo durų ir saugant, kad šios neužsivertų, E. M., T. J. ir K. A. nuo lentynų paėmė bendros 79,96 eurų vertės keturis 1 litro talpos butelius degtinės „Bajorų Premium Gold“ (vieno butelio vertė 19,99 eurų), bendros 27,58 eurų vertės du 0,7 litro talpos butelius degtinės „Bajorų Premium“ (vieno butelio vertė 13,79 eurų), bendros 39,16 eurų vertės keturis 0,5 litro talpos butelius degtinės „Bajorų Klasikinė“ (vieno butelio vertė 9,79 eurų), 8,59 eurų vertės pakuotę (6 vnt.) alaus „Volfas Engelman“, bendros 55,16 eurų vertės keturis 0,7 litro talpos butelius degtinės „Pšeničnaja Premium“ (vieno butelio vertė 13,79 eurų), bendros 38 eurų vertės du 0,7 litro talpos butelius viskio „Jameson“ (vieno butelio vertė 19 eurų), 16,49 eurų vertės 0,7 litro talpos butelį viskio „William Peel Blended Scotch“, bendros 39,70 eurų vertės du 0,7 litro talpos butelius viskio „Ballantines“ (vieno butelio vertė 19,85 eurų), bendros 41,97 eurų vertės tris 0,7 litro talpos butelius degtinės „Amber Gold“ (vieno butelio vertė 13,99 eurų), bendros 35,97 eurų vertės tris 0,5 litro talpos butelius degtinės „Amber Gold“ (vieno butelio vertė 11,99 eurų), 11,99 eurų vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Finlandia“ ir nesumokėję už prekes iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu jie bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį 394,57 eurų vertės turtą, t. y. tokiais veiksmais T. J. ir T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistojo T. J. gynėjas advokatas Kęstutis Ragaišis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį dalyje dėl T. J. skirtos bausmės ir skirti T. J. švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba kiek įmanoma sumažinti skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
teismas pripažino T. J. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi kaip lengvinančią aplinkybę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos esant itin sunkiai turtinei padėčiai. Veikos padarymo metu T. J. neturėjo pastovaus darbo ir tinkamo išsilavinimo, todėl susidūrė su finansiniais sunkumais. Šios aplinkybės patvirtina, kad nusikaltimus lėmė ne nuolatinis nusikalstamas gyvenimo būdas, o socialinės bei ekonominės priežastys, kas mažina asmenybės pavojingumą;
nusikalstamos veikos buvo įvykdytos T. J. būnant neteistam. Be to, T. J. visiškai pripažino savo kaltę bei bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis bei teismu, kas sudaro pagrindą manyti, jog bausmės tikslus galima pasiekti neizoliuojant asmens nuo visuomenės ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės;
T. J. padarytos veikos įstatyme priskiriamos prie baudžiamojo nusižengimo, nesunkių bei apysunkių nusikaltimų kategorijų. BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. BK 178 straipsnio 5 dalyje laisvės atėmimo bausmė apskritai nenumatyta. Tai rodo, kad įstatymų leidėjas tokio pobūdžio veikose prioritetą teikia švelnesnėms baudžiamosios atsakomybės priemonėms;
T. J. skirta reali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra neproporcingai griežta jo asmenybei bei atliktoms veikoms. Kadangi bausmė neatitinka bylos aplinkybių ir kaltininko asmenybės, ji negali būti laikoma teisinga.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį dalyje dėl jam skirtos bausmės vykdymo ir skirtos dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, skiriant tarpusavyje suderintas pareigas bei kitus įpareigojimus, o teismui nusprendus netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo – skirti švelnesnę arba trumpesnę laisvės atėmimo bausmę bei išspręsti ar aiškiai patikslinti bausmių bendrinimo klausimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, pernelyg didelę reikšmę suteikė jo neigiamai praeičiai – ankstesniems teistumams ir administraciniams nusižengimams. Teismas neįvertino dabartinės teigiamos jo situacijos: jis atlieka bausmę atvirojoje kolonijoje, dirba, gauna pajamas, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų ir išskaičiuojamomis lėšomis dengia skolas antstoliams. Šios aplinkybės įrodo, kad asmeniui daromas teigiamas socialinis poveikis, todėl bausmės tikslai galėtų būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą su griežtomis probacijos sąlygomis ir kontroliuojamomis pareigomis, o ne realiai atliekant laisvės atėmimą. Teisėtas pragyvenimo šaltinis ir darbas leistų toliau atlyginti priteistus civilinius ieškinius, o įkalinimas iš esmės sutrukdytų šiam procesui;
nors jis pripažįsta savo kaltę dėl tęstinės nusikalstamos veikos, teismas nepakankamai įvertino jo kaip bendrininko dalyvavimo rūšį ir formą. Daugumoje iš septynių epizodų jo vaidmuo buvo mažesnio intensyvumo – jis pats prekių į maišus nekrovė, tik stovėjo prie parduotuvės durų, taip palengvindamas kitiems asmenims pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, viename iš nusikalstamų epizodų (už kurį priteista žala tik iš kitų asmenų) jis apskritai nedalyvavo, tačiau skiriant bausmę tai nebuvo atskirai įvertinta kaip jo atsakomybės apimtį siaurinanti aplinkybė;
teismas padarė klaidą, jo asmenybę apibūdinančių neigiamų aplinkybių kontekste remdamasis dar neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bei kitomis teismuose vis dar nagrinėjamomis baudžiamosiomis bylomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nebaigti teisiniai procesai negali būti naudojami kaip savarankiškas pagrindas daryti griežtesnes išvadas apie asmens kaltumą ir neigiamas tendencijas šioje byloje;
pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis visiškai pripažino kaltę, davė parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi, o byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nors teismas formaliai pritaikė atitinkamas baudžiamojo įstatymo normas ir sumažino bausmę vienu trečdaliu, tačiau visiškai neatskleidė šių prisipažinimo aplinkybių reikšmės sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Šie veiksniai kartu rodo asmens pasirengimą keistis, todėl probacijos priežiūra galėtų būti visiškai pakankama priemonė bausmės tikslams pasiekti;
kitoje to paties nuosprendžio dalyje teismas atidėjo jo bendrininkei K. A. skirtos bausmės vykdymą, atsižvelgdamas į jos bendradarbiavimą, darbą, tai, kad ji nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, turi gyvenamąją vietą bei gydosi priklausomybę. Nors skundu jis nesiekia pabloginti kitos nuteistosios padėties, jis pastebi akivaizdų nenuoseklumą teismui vertinant asmenybes. Teismas konstatavo, kad jo atžvilgiu egzistuoja iš esmės analogiškos teigiamos aplinkybės – darbas, psichinių medžiagų nevartojimas atvirojoje kolonijoje ir skolų dengimas, tačiau be aiškaus detalesnio paaiškinimo nusprendė, kad vien jo atveju to nepakanka švelnesniam bausmės vykdymo būdui;
pirmosios instancijos teismas atsisakė bendrinti naują bausmę su 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu jam skirta bausme, motyvuodamas tuo, kad siekia išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, kadangi bausmė jau subendrinta 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, tačiau toje pačioje dalyje teismas nurodė, kad pastarasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir negali būti bendrinamas. Tokia teismo formuluotė sukuria absoliučiai neaiškią teisinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti šio sprendimo procesinę padėtį apeliacinio skundo nagrinėjimo metu ir aiškiai subendrinti bausmes.
Teismo posėdžio metu T. R. nurodė, kad jo bendrininkui E. M., kuris yra recidyvistas (o jis – ne), prokurorė paprašė mažiau bausmės nei jam. Jo teistumai išnykę, ilgą laiko tarpą – dešimt metų jis neturėjo problemų. Į tai nebuvo atsižvelgta ir jam skyrė griežtesnę bausmę, negu E. M..
Teismo posėdžio metu nuteistojo T. R. gynėjas advokatas Sergejus Milovas nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad jo ginamasis jau ganėtinai ilgą laiką deda realias pastangas pasitaisyti - šiuo metu T. R. yra atvirojoje kolonijoje, dirba, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, nustojo vartoti ir ilgą laiką nevartoja psichoaktyvias medžiagas. Ši situacija turėjo būti teismo įvertinta kaip pagrindas neskirti T. R. realios laisvės atėmimo bausmės, ko jis ir prašo. Be to, pačiame skunde dar keliamas klausimas dėl bausmių subendrinimo. Tuo atveju, jeigu vienas iš nuosprendžių, kuris tuo metu buvo priimtas ar turėjo būti priimtas, jau įsiteisėjo, jis prašo išspręsti ir šį klausimą.
Teismo posėdžio metu nuteistojo T. J. gynėja advokatė Aušra Saulėnienė nurodė visiškai palaikanti apeliacinį skundą ir prašo šį skundą tenkinti. Nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu T. J. buvo neteistas, prisipažino padaręs jam įkaltinamas nusikalstamas veikas, jokių trikdžių ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nedarė, įvykio aplinkybes papasakojo, neslėpė, todėl atsižvelgiant į tai, kad T. J. nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad spręsdamas abiejų nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimus pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, atsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias įpareigoja atsižvelgti įstatymas, taip pat ir į nusikalstamų veikų pobūdį, kitas aplinkybes, charakterizuojančias asmenis, ir parinko teisingą bausmės dydį, rūšį, todėl apeliaciniai skundai nepagrįsti, dėl ko ji prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo T. J. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo T. R. apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Dėl nuteistojo T. J. gynėjo apeliacinio skundo
Iš nuteistojo T. J. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas sutinka su T. J. padarytos veikos kvalifikavimu ir kaltės nustatymu, tačiau nesutinka su T. J. skirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, tvirtindamas, jog vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta bei neatitinka teisingumo principo. Skunde teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino sunkią T. J. turtinę padėtį, todėl prašoma T. J. skirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba kiek įmanoma sutrumpinti bausmės terminą.
Vertindama apelianto teiginius, kad darydamas nusikaltimą T. J. neturėjo pastovaus darbo ir tinkamo išsilavinimo, nusikaltimą jis padarė susidūręs su finansiniais sunkumais, esant itin sunkiai turtinei padėčiai, teisėjų kolegija pažymi, kad, vertindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties – turinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar jis galėjo išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis Nr. 2K-145-895/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad T. J. nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad jis yra vidutinio amžiaus ir darbingas, turintis vidurinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalias pajamas. Šios aplinkybės rodo, kad T. J. turtinė padėtis nebuvo tokia sunki ir beviltiška, kad reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas - jam tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu, taigi pripažinti T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra pagrindo.
Vertindama apelianto teiginius, susijusius su T. J. skirta bausme, teisėjų kolegija pažymi, kad nuspręsdamas skirti T. J. terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymo neatidėti, pirmosios instancijos teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad T. J. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, susidedančią iš aštuonių epizodų, taip pat nustatyta tiek T. J. atsakomybę lengvinanti, tiek jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, T. J. už smulkias vagystes baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurios nesumokėtos. Ypatingą reikšmę pirmosios instancijos teismas teikė ir tam, kad, nors T. J. nusikalto būdamas neteistas, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo jau yra teistas šešis kartus (dar du teismo nuosprendžiai neįsiteisėję) už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes, teisme yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas nuosavybei.
Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu T. J. buvo teistas šiais nuosprendžiais:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. iš UAB „Rimi Lietuva“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą, ir jam skirta laisvės apribojimo bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. iš UAB „Makveža“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą, ir jam skirta laisvės apribojimo bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. iš UAB „Rimi Lietuva“ valdomos parduotuvės, o 2024 m. rugsėjo 10 d. – iš UAB „Iki Lietuva“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą, ir jam skirta laisvės apribojimo bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad 2024 m. spalio 13 d. iš UAB „Iki Lietuva“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą, ir jam skirta arešto bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2024 m. spalio 26 d. iš UAB „Kilminė“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą, ir jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2024 m. spalio 30 d. ir 2024 m. spalio 31 d. iš UAB „Kilminė“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą, ir jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2024 m. lapkričio 7 d., 2024 m. lapkričio 9 d., 2024 m. lapkričio 10 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. iš UAB „Kilminė“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą, ir jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu šis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs);
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2024 m. spalio 15 d. ir 2024 m. spalio 19 d. iš UAB „Kilminė“ valdomos parduotuvės, o 2024 m. spalio 24 d. ir 2024 m. spalio 25 d. – iš UAB ,,Iki Lietuva“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą, ir jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu šis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs).
Iš minėtais bei skundžiamu nuosprendžiais nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad T. J. nuteistas už vienarūšes nusikalstamas veikas – svetimo turto grobimą iš parduotuvių, padarytas per pakankamai trumpą laikotarpį - nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d., o nuosprendžiai dėl šių veikų priimti nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2026 m. gegužės 14 d.
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-174/2014).
Šis aiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje byloje, nes teisingo bylos nagrinėjimo principas reikalauja, kad T. J. teisinė padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys buvo nagrinėjamos skirtingose baudžiamosiose bylose (mutatis mutandis Garaudy c. France, no. 65831/01, décision du 24 juin 2003; Al Fayed v. France, no. 38501/02, decision of 27 September 2007). Nors ikiteisminiai tyrimai nagrinėjamu atveju nebuvo išskirti, tačiau, esant pagrįstų duomenų, kad šios vienarūšės veikos yra vienos tęstinės nusikalstamos veikos – svetimo turto grobimo, padarytos pakankamai trumpu laikotarpiu - nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d., atskiri epizodai, prokuratūra turėjo pagrindą svarstyti ikiteisminius tyrimus dėl šių veikų sujungti į vieną baudžiamąjį procesą ir teismui perduoti vieną baudžiamąją bylą dėl visų šiuo laikotarpių padarytų veikų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylų išskyrimas ar jų nesujungimas neturėtų lemti, jog už tęstinę nusikalstamą veiką pagal paskutinį nuosprendį paskirta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veika būtų nagrinėjama ir teismo įvertinta priimant vieną nuosprendį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad T. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, susidedančią net iš aštuonių epizodų, taip pat tai, kad nustatyta tiek T. J. atsakomybę lengvinanti, tiek jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, T. J. už smulkias vagystes baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurios nesumokėtos, T. J. skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės nevertina kaip akivaizdžiai per griežtos. Visgi iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad sprendžiant dėl T. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo įtakos turėjo T. J. teistumų skaičius: teismas nurodė, kad T. J. teistas šešis kartus (dar du teismo nuosprendžiai neįsiteisėję), teisme yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas nuosavybei.
Vertindama šią aplinkybę teisėjų kolegija pažymi, kad visi T. J. teistumai susidarė tik dėl baudžiamųjų procesų išskaidymo (nesujungimo). Šių dėl procesų gausos atsiradusių teistumų priežasties pirmosios instancijos teismas neaptarė ir teistumus vertino T. J. nenaudai, tokiu būdu neteisingai skirdamas bausmę T. J.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką T. J. padarė būdamas neteistas, ankstesniais teismų sprendimais T. J. skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas, siekiant išvengti dirbtino nuteistojo teisinės padėties pasunkinimo dėl teistumų, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl T. J. neteisingai skirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir T. J. skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam trejų metų terminui. Įvertinus tai, kad T. J. nusikalstama veika padaryta turtinė žala, T. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant T. J. per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, atlyginti UAB „Kilminė“ ir UAB „Iki Lietuva“ padarytą turtinę žalą. Taip pat įvertinus tai, kad, kaip baudžiamojo proceso metu nurodė T. J., nusikalstamą veiką jis padarė dėl to, kad neturėdamas pastovaus darbo susidūrė su finansiniais sunkumais, T. J. įpareigotinas pradėti dirbti, o nerandant darbo ar šį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Dėl nuteistojo T. R. apeliacinio skundo
Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde neginčija jo kaltės įrodytumo ar padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo jam skirtą bausmę, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė per griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma išspręsti ar patikslinti bausmių bendrinimo klausimą.
Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad tęstinės nusikalstamos veikos epizodais yra pagrindas laikyti veikas, už kurių padarymą T. R. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu (2024 m. rugpjūčio 10 d. iš UAB „IKI Lietuva“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu (2024 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2024 m. rugsėjo 13 d. iš UAB „IKI Lietuva“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu (2024 m. spalio 26 d. iš UAB „Kilminė“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu (2024 m. spalio 15 d. ir 2024 m. spalio 19 d. iš UAB „Kilminė“ valdomos parduotuvės, o 2024 m. spalio 24 d. ir 2024 m. spalio 25 d. – iš UAB ,,Iki Lietuva“ valdomos parduotuvės jis pagrobė svetimą turtą), t. y. keturi T. R. teistumai susidarė tik dėl baudžiamųjų procesų išskaidymo (nesujungimo). Visgi teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad likę vienuolika teistumų yra nesusiję su šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamomis veikomis. Priešingai nei T. J., darydamas šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamas veikas T. R. buvo ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą (pirmą kartą - Širvintų rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, paskutinį kartą prieš šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu), tačiau, nepaisant jam skirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių, T. R. nusikalto vėl, padarydamas nusikaltimą, pagal savo pobūdį analogišką nusikaltimams, už kurių padarymą jis buvo teistas, taigi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs tai, kad T. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, susidedančią net iš septynių epizodų, taip pat tai, kad nustatyta tiek T. R. atsakomybę lengvinanti, tiek jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už smulkias vagystes, tačiau jam skirtų baudų nemoka, pagrįstai skyrė T. R. griežčiausios rūšies - terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatydamas ženkliai trumpesnį už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad ši bausmė yra per griežta.
Prašydamas atidėti jam skirtos bausmės vykdymą apeliantas nurodo, kad teismas, priešingai nei skirdamas bausmę jo bendrininkei K. A., neįvertino to, kad jis šiuo metu nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dirba, o gautomis pajamomis dengia skolas.
BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe - nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-53-697/2021).
Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, kuri gali būti taikoma tik tada, kai teismas, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, padaro pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas visiškai pagrįstai tokios išvados nepadarė ir T. R. skirtos bausmės vykdymo neatidėjo: tokį sprendimą lėmė tiek tai, kad T. R. šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tiek tai, kad jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už smulkias vagystes, jam skirtų baudų nemoka, tiek tai, kad, nors T. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip tęstinė, tačiau ši veika susideda net iš septynių nusikalstamų epizodų.
Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, dabartinę socialinę padėtį bei teigiamus pokyčius, kaip šį argumentą pagrindžiančią aplinkybę nurodydamas K. A. skirtą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, T. R. nurodomos aplinkybės, priešingai nei K. A. atveju, neįrodo jo pasirengimo laisvėje gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles - kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš esmės tik laisvės atėmimo bausmės atlikimas sudarė prielaidas T. R. keisti gyvenimą teigiama linkme: T. R. elgesį koreguoja tik dėl griežtos laisvės atėmimo vietos įstaigos kontrolės ir režimo, tuo tarpu K. A. savanoriškai integravosi į visuomenę dar būdama laisvėje – oficialiai įsidarbino (t. 5, b. l. 18-20), sėkmingai gydosi nuo priklausomybės metadono programoje, ką patvirtina jos teismui pateikti medicininiai dokumentai (t. 6, b. l. 125). T. R. savo teiginius apie teigiamus pokyčius pagrindžiančių dokumentų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, taigi T. R. teiginiai apie įveiktą priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų bei gautomis pajamomis dengiamus įsiskolinimus laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo atidėti T. R. skirtos bausmės vykdymo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad T. R. padarius akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be kita ko, nevartojant psichoaktyvių medžiagų, dirbant ir gautomis pajamomis atlyginant padarytą žalą, jis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs visos bausmės.
Nors apeliantas, menkindamas savo indėlį darant nusikalstamą veiką, teigia, kad jis prekių nuo lentynų nekrovė, o tik stovėjo prie durų, todėl jo vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką buvo antraeilis, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, sulaikančio automatines duris, tokiu būdu užtikrinančio bendrininkų atsitraukimo kelią, vaidmuo darant vagystę yra reikšmingas – tokie T. R. veiksmai ženkliai sustiprino kitų bendrininkų ryžtą grobti svetimą turtą ir palengvino saugų ir greitą pasišalinimą iš įvykio vietos. Kita vertus, tai, kad bendrininkai buvo iš anksto pasirengę nusikalstamai veikai ir pasidalino funkcijomis, priešingai nei teigia apeliantas, ne mažina, bet didina veikos pavojingumą.
Vertindama teismo posėdžio metu apelianto išsakytus teiginius, kad jis ilgą laiko tarpą – dešimt metų neturėjo problemų, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš išrašo iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro T. R. iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2016 m. balandžio 8 d. (t. 4, b. l. 101), tačiau praėjus tik trejiems metams Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. sausio 2 d. darė nusikalstamas veikas (vogė įsibraudamas į patalpą ir neteisėtai disponavo psichoaktyviomis medžiagomis), už kurias 2020 m. vasario 28 d. buvo nuteistas 26 mėnesių laisvės atėmimo bausme (t. 4, b. l. 114-115), kurią atlikęs ir grįžęs į Lietuvos Respubliką T. R. toliau gyveno nesilaikydamas įstatymų, ką patvirtina išraše iš administracinių nusižengimų registro nurodyti duomenys, taigi apelianto teiginiai, esą jis ilgą laiko tarpą laisvėje gyveno laikydamasis visuomenei priimtinų bendro gyvenimo standartų, yra deklaratyvūs.
Vertindama apelianto teiginius dėl bausmių nebendrinimo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad minėtu nuosprendžiu T. R. skirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu T. R. skirta bausme negali būti bendrinama, nes pastaroji jau buvo subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu T. R. skirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu T. R. skirta subendrinta bausme negalėjo būti bendrinama, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo neįsiteisėjęs (neįsiteisėjęs ir šio sprendimo priėmimo metu). Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu arba apeliacinės instancijos teismo sprendimu T. R. skirta bausmė su skundžiamu nuosprendžiu T. R. skirta bausme bus bendrinama nuosprendžio vykdymo stadijoje.
Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo T. R. skirtos bausmės vertinti kaip aiškiai per griežtos, neatitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti atidėjus T. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl tenkinti T. R. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis,
nusprendžia:
Nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo T. J. gynėjo advokato Kęstučio Ragaišio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį:
Atidėti T. J. skirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, skiriant T. J. baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant T. J. per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, atlyginti UAB „Kilminė“ ir UAB „Iki Lietuva“ padarytą turtinę žalą, ir įpareigoti T. J. pradėti dirbti, o nerandant darbo ar šį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.