Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-715-990/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-17
Bylos Nr.
1S-715-990/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19579-2023-1
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
L. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-715-990/2026Teisminis procesas Nr. 1-01-1-19579-2023-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Ražanskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios L. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti L. K. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjimo klausimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-177-1157/2026, kurioje L. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos V. S. 2024 m. birželio 6 d. nutarimu L. K. skirta kardomoji priemonė – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi iš dalies tenkinus L. K. prašymą leista L. K. laikinai grąžinti negaliojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leista užsisakyti bei atsiimti naują pasą, įpareigojant šį teismui pateikti per 30 dienų.

L. K. 2026 m. spalio 16 d. kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama panaikinti jai skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nurodydama, kad Migracijos departamentas, esant galiojančiai kardomajai priemonei, naujo paso išduoti negali, o dėl galiojančio dokumento neturėjimo ji negauna pensijos, negali naudotis banko paslaugomis, sutvarkyti turto paveldėjimo ir laidojimo reikalų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutartimi nutarta L. K. prašymą atmesti, sprendimą motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji slapstėsi, neatvykdavo į posėdžius (buvo skirtas atvesdinimas), o ankstesne teismo nutartimi jai buvo sudarytos visos sąlygos pasigaminti naują dokumentą, todėl skirta kardomoji priemonė jos teisių nevaržo daugiau nei būtina.

Nesutikdama su 2026 m. spalio 19 d. nutartimi, šią L. K. apskundė apygardos teismui.

Skundo argumentai ir prašymai

Kaltinamoji L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti jai skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, o jeigu teismas nuspręstų, kad kardomoji priemonė dar reikalinga, pakeisti šią švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir (ar) įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jai skirta kardomoji priemonė jos teisių nevaržo daugiau nei būtina, ir ignoravo aplinkybę, jog esant galiojančiai kardomajai priemonei pasigaminti naujo asmens dokumento yra neįmanoma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 9 dalies 1 punktu, naujas pasas ar asmens tapatybės kortelė neišduodami tol, kol nepanaikinta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Kadangi senasis pasas yra negaliojantis, ji neturi jokio galiojančio asmens dokumento, todėl negali gauti pensijos, naudotis banko paslaugomis, tvarkyti turto paveldėjimo reikalų bei atsiimti mirusio vyro urnos;

taikoma kardomoji priemonė nebeatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų. Paimtas pasas yra negaliojantis ir nesuteikia teisės kirsti sienos, todėl jo laikymas teisme neišvykimo į užsienį neužtikrina. Teismo motyvai, kad ji slapstėsi ir jai buvo taikomi atvesdinimai, nepagrindžia priemonės tikslingumo, nes atvesdinimai buvo skirti tuo metu, kai pasas jau buvo paimtas, todėl šios priemonės taikymas jos atvykimo neužtikrino. Šiuo metu ji procese dalyvauja – atliko ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, teikia teismui prašymus bei yra nurodžiusi kontaktinius duomenis;

ilgalaikis kardomosios priemonės taikymas yra neproporcingas, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, judėjimo laisvę bei teisę į privatų gyvenimą. Ji yra teisiama dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, už kurį griežčiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki vienerių metų, tuo tarpu dokumentų paėmimas jai taikomas jau dvejus metus ir keturis mėnesius, t. y. ilgiau, nei trunka griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė. Būtiniems proceso tikslams pasiekti visiškai pakaktų švelnesnių kardomųjų priemonių, kurios nekliudytų įstatymų nustatyta tvarka gauti naują asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimaiSkundas paliktinas nenagrinėtas

BPK 439 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Pažymėtina, kad BPK 439 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visos teismų priimtos nutartys gali būti skundžiamos. Tai pagrįsta tuo, kad teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi. Toks aiškinimas nesuvaržo asmens teisių, kadangi proceso dalyviai gali pakartotinai teikti prašymus teismui, kurio žinioje yra byla, o teismas privalo tokius prašymus motyvuotai išnagrinėti. Be to, teismas, kurio žinioje yra byla, turi būti aktyvus ir iš karto privalo savo iniciatyva panaikinti paskirtą ir taikomą procesinę prievartos priemonę, kai ji tampa nebereikalinga, jos tolimesnis taikymas neproporcingai suvaržo žmogaus teises ir nebeatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-161-870/2022, punktas 17).

Nagrinėjamu atveju L. K. apskundė nutartį, priimtą išnagrinėjus jos prašymą, gautą nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau, kaip minėta, teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos (BPK 439 straipsnio 2 dalis), taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti kaltinamosios skundą bei šį perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, kaltinamosios L. K. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutarties paliktinas nenagrinėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamosios L. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutarties palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas