Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-691-990/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-17
Bylos Nr.
1A-691-990/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31750-2024-7
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Valerij Lauš, Mindaugas Ražanskas, Ramūnas Keidūnas
Nuteistasis
T. Z.
Civilinis ieškovas
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-691-990/2026
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-31750-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.14.9.3; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Keidūno, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Ražansko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 30 MGL, t. y. 1 500 eurų dydžio baudos bausmė;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 20 MGL, t. y. 1 000 eurų dydžio baudos bausmė;

kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinta;

iš dalies tenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. civilinis ieškinys ir iš T. Z. S. K. naudai priteista 388,45 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu T. Z. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.20 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), spirdamas tyčia apgadino S. K. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 388,45 eurų vertės dešinės pusės automobilio veidrodėlį, t. y. T. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

nuosprendyje nurodyti duomenys, susiję su jo neatleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra klaidingi, o atsisakymas tenkinti laidavimo prašymą yra šališko požiūrio į jį rezultatas;

pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, savo sprendimą nepasitikėti juo grįsdamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO II) esančiais duomenimis apie kitoje byloje 2026 m. rugsėjo 7 d. priimtą, tačiau dar neįsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Teismas viršijo savo kompetenciją, nes neįsiteisėjusį teismo nuosprendį vertino kaip teisėtą įrodymą, iš kurio padarė išvadą, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų. Vertinti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį ir jo pagrįstumą turi teisę tik aukštesnės instancijos teismas. Teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuriose įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas pirmajame nuosprendžio puslapyje pats nurodė jį charakterizuojančius duomenis, kad jis yra neteistas ir dirbantis, tačiau spręsdamas laidavimo klausimą padarė priešingą išvadą;

remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (2006, 2008, 2011 ir 2012 metų nutarimai, teisingumas negali būti vien formalus ar nominalus teismo sprendimo priėmimas, jis turi būti teisingas savo turiniu, o nagrinėjamu atveju nepagrįstai nebuvo svarstytas jo ir laiduotojos prašymas. Konfliktas (duomenys neskelbtini) gatvėje kilo dėl nukentėjusiojo S. K. elgesio kelyje (važiavimo antra eismo juosta 20 km/val. mažesniu nei leistinas greičiu), provokacijų bei staigaus važiavimo atbuline eiga tiesiai į jį („gazas dugnas“), dėl ko jis, pasitraukęs į šoną ir gindamasis nuo pavojaus, spyrė į automobilio veidrodėlį ir pasišalino. Po šio smūgio daugiau prie automobilio jis nesiartino ir kitų apgadinimų nedarė, o S. K. civilinis ieškinys (3 900 eurų) yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Audronė Šukienė atsiliepimu prašo nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors apeliantas atitinka formalias laidavimo sąlygas – nusikalto būdamas neteistas, pripažino kaltę, gailisi bei sutiko atlyginti priteistą 388,45 eurų turtinę žalą, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas turi diskreciją netaikyti šio instituto, įvertinęs asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų, nes byloje esantys duomenys patvirtina jo sistemingą teisės aktų pažeidinėjimą: 2024 m. birželio 1 d. jis padarė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą ir pasišalino, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, o 2024 m. lapkričio 1 d., būdamas neblaivus (1,56 promilės) viešoje vietoje elgėsi agresyviai, spardė sulaikymo kamerą, įžeidinėjo policijos pareigūnus ir nevykdė teisėtų jų reikalavimų, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje). Šis ankstesnis agresyvus elgesys patvirtina, kad ir nagrinėjamoje byloje padarytas tyčinis turto sugadinimas išspiriant veidrodėlį nebuvo atsitiktinis pavienis atvejis. Vertindamas apelianto asmenybę, atsižvelgdamas į kitoje byloje priimtą dar neįsiteisėjusį 2026 m. rugsėjo 7 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, teismas nepažeidė nekaltumo prezumpcijos, kadangi ši aplinkybė analizuojama bendrame asmens elgesio kontekste, o nesant bent vienos iš būtinų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, teismui nebuvo pagrindo atskirai vertinti galimos laiduotojos motinos G. Z. tinkamumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo T. Z. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepritaikė BK 40 straipsnio nuostatų bei neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, laidavimo instituto taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018, 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018, 26 punktas). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017, 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021, 29 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja formalios T. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose: asmuo nusikalto būdamas neteistas, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti padarytą 388,45 eurų turtinę žalą, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti T. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo manyti, kad T. Z. laikysis įstatymų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas T. Z. asmenybę, nepagrįstai savo išvadą motyvavo kitoje byloje priimtu, tačiau dar neįsiteisėjusiu 2026 m. rugsėjo 7 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, Kita vertus, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo ir kitais argumentais, su kuriais nėra pagrindo nesutikti.

Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018, 8 punktas ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 9 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023, 10 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-719/2025, 10.1 punktas ir kt.). Esminis aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013, 10 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, 11 punktas).

Vertindama T. Z. asmenybę ir jo elgesį praeityje teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas per penkerius metus administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus eismo saugumui, viešajai tvarkai bei krašto apsaugai buvo baustas 10 kartų. Kadangi šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjama T. Z. padaryta nusikalstama veika pasireiškė chuliganiškais veiksmais – spyriu į automobilio veidrodėlį, reikšminga aplinkybė yra ta, kad 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu T. Z. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilės girtumas), viešoje vietoje elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė policijos tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą, spjaudė ant pareigūnų bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus: ši aplinkybė rodo, kad net būdamas patrauktas teisinėn atsakomybėn dėl veikos, pasireiškusios impulsyviu agresyviu elgesiu prieš policijos pareigūnus, T. Z. tinkamų išvadų nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu T. Z. paaiškino, kad spirti į automobilio veidrodėlį jis buvo išprovokuotas, veikė efekto būsenoje (t. 1, b. l. 168-170). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pasiteisinimas išryškina apelianto nesugebėjimą tinkamai kontroliuoti emocijų ir valdyti pyktį ir leidžia pagrįstai teigti, kad T. Z. veiksmai šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamos veikos metu – chuliganiškas spyris į automobilio veidrodėlį nėra atsitiktinė klaida, o tiesioginė jau susiformavusio agresyvaus bei impulsyvaus elgesio modelio išraiška.

Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad 2023 m. spalio 19 d. administraciniu nurodymu T. Z. nubaustas už tai, kad jis pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą 2023 m. rugpjūčio 9 d. neatvyko ar nesusiekė su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioniniu karo prievolės ir komplektavimo skyriumi duomenų pateikimui bei nepateikė pateisinančių nurodymo nevykdymo priežasčių; jam skirtą baudą T. Z. sumokėjo 2023 m lapkričio 3 d., tačiau po 10 dienų - 2023 m lapkričio 13 d. jis padarė pakartotinį analogišką administracinį nusižengimą, už kurio padarymą buvo nubaustas 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu. Pakartotinis baustumas už to paties pobūdžio tyčines veikas, padarytas trumpu laikotarpiu, rodo, kad T. Z. sąmoningai ignoruoja Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus ir draudimus. Taip pat teisėjų kolegija įvertina ir faktą, kad net ir būdamas teisiamas šio baudžiamojo proceso metu, žinodamas, kad jo asmenybė bus kruopščiai vertinama sprendžiant dėl jam taikytinos baudžiamosios atsakomybės formos, T. Z. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – 2026 m. birželio 16 d. vairuodamas automobilį sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, už ką 2026 m. birželio 16 d. administraciniu nurodymu iš jo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Toks apelianto elgesys patvirtina jo polinkį sąmoningai ignoruoti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus ir draudimus, nepagarbą teisės normoms bei neleidžia pagrįstai manyti, kad T. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nebuvimą.

Konstatavus BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos nebuvimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo būtinybės atskirai vertinti apelianto mamos G. Z. tinkamumu būti T. Z. laiduotoja: kadangi laidavimo institutas gali būti taikomas tik esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms kartu, vienos iš jų (šiuo atveju – teigiamos asmens elgesio prognozės) nebuvimas daro laiduotojos asmenybės tinkamumo nagrinėjimą teisiškai beprasmiu ir neturinčiu įtakos galutiniam sprendimui atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Visgi teisėjų kolegija, nors ir konstatavusi BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos nebuvimą, kas savaime daro laidavimo instituto taikymą negalimu, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pasisako ir dėl G. Z. tinkamumo būti T. Z. laiduotoja.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-1073/2018, 8 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2018, 32 punktas). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, 11 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, 9 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 9.1 punktas), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, 12 punktas). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, 11 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-1073/2018, 8 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 9.1 punktas). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2014, 9 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018, 12 punktas).‏‏‎

Nors G. Z. atitinka formalius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus - ji yra neteista (t. 2, b. l. 152), nebausta administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 151), savo prašyme teismui ji nurodo, kad gyvena kartu su nuteistuoju, jį labai gerai pažįsta, apibūdina jį kaip darbštų, sąžiningą bei pareigingą žmogų ir pasižada užtikrinti jo nuolatinę priežiūrą, garantuodama, kad jis ateityje laikysis visų teisės aktų reikalavimų (t. 2, b. l. 147-149), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos realios galimybės daryti teigiamą įtaką apeliantui yra abejotinos.

Teisėjų kolegija įvertina teisiamojo posėdžio metu T. Z. nurodytas aplinkybes: nors T. Z. kelis kartus pakartojo, kad jo ir mamos santykiai yra labai artimi, su mama jis gali apie viską pasikalbėti atvirai, tačiau paklaustas, kada jis mamai papasakojo apie nagrinėjamą įvykį, T. Z. nurodė, kad tai jis padarė prasidėjus pokalbiams su tyrėja, kadangi mama yra toks žmogus, labai jautriai į viską reaguoja ir jis nenorėjo jos nervuoti. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir G. Z., taigi akivaizdu, kad T. Z. ir G. Z. santykiai nėra tokie artimi, kaip juos deklaruoja T. Z. ir jo mama, negrįsti besąlygišku tarpusavio pasitikėjimu. Kita vertus, nors teisiamojo posėdžio metu G. Z. nurodė, kad T. Z. tikrai labai geras ir jokių problemų su juo nėra, tačiau, kaip minėta šioje nutartyje, T. Z. ne kartą baustas tiek už pakartotinius, tiek už šiurkščius teisės aktų pažeidimus, tame tarpe ir nulemtus impulsyvios agresijos, kuriuos padarė gyvendamas su mama, kas leidžia pagrįstai teigti, kad G. Z. nėra informuota apie kartu su ja gyvenančio sūnaus padarytus teisės aktų pažeidimus, o vien jos gyvenimas kartu su T. Z. pastarojo nesustabdo nuo neteisėto elgesio. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaip priežastį, dėl kurios nusikalto jos sūnus, G. Z. nurodė alų, tačiau aiškindama, kokiu būdu ji žada daryti teigiamą įtaką sūnui, jokių veiksmų, susijusių su žalingo alkoholio vartojimo kontrole, ji nenurodė. Apibendrinant šias aplinkybes konstatuotina, kad G. Z. neturi galimybės daryti teigiamą įtaką T. Z., taigi ji negali būti laikoma tinkama T. Z. laiduotoja.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ramūnas KeidūnasValerij LaušMindaugas Ražanskas