Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1833-967/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-03
Bylos Nr.
e2A-1833-967/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03645-2025-8
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
IES1
Atsakovas
ATS1
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1833-967/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03645-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.4; 2.6.8.11; 3.3.1.19.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ATS1 17 700,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė šias aplinkybes:

Teismas civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, atitinkamai padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė šalims kompensacijas už kitai šaliai tenkantį turtą. Atsakovui priteisė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 240 000 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteisė 110 993,22 Eur kompensaciją. Teismas nustatė ir prievolių vykdymo tvarką – atsakovui teko pareiga mokėti AB „Swedbank“ bankui kreditą pagal kredito sutartį Nr. 08-004040-FA, nekeičiant solidariosios prievolės; ieškovei teko pareiga mokėti kreditą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 06-036153-FA, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio. Atsakovas nuo 2025 m. sausio mėn. ėmė nevykdyti sprendimo dėl prievolės AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 08-004040-FA, dėl ko bankas 2025 m. sausio 16 d. nuskaitė nuo ieškovės banko sąskaitos 36,21 Eur kredito sumos bei 136,34 Eur palūkanų, o 2025 m. vasario 16 d. 41,12 Eur kredito sumos bei 85,25 Eur palūkanų. Atsakovas banko nuskaitytų iš ieškovės banko sąskaitos piniginių sumų ieškovei negražino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo, o esant banko hipotekai, nebuvo galimybės vykdyti atsakovui priteisto turto pardavimo iš varžytinių bei į tai, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų bankui ir iš ieškovės banko sąskaitos buvo nuskaitytos piniginės sumos, ieškovė 2025 m. kovo 10 d. sumokėjo AB „Swedbank“ likusią kredito sumą – 17 438,04 Eur. Kadangi sprendimu buvo nustatyta, kad būtent atsakovas vykdo prievolę AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 08-004040-FA, ieškovei įvykdžius prievolę už atsakovą, ieškovės sumokėtos piniginės sumos priteistinos iš atsakovo.

Atsakovas ATS1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir žalą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

Atsakovas negalėjo įvykdyti sprendimo dėl to, kad neturėjo pinigų įvykdyti sprendimą iš karto, kai tuo metu buvo hipoteka jo turtui ir dėl to, kad teismui išdavus vykdomąjį raštą, antstolis Giedrius Jonauskas pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0091/2410/01966 buvo areštuotas visas atsakovo turtas. Atsakovas neginčija, kad jam tenka prievolė sumokėti sumas pagal teismo sprendimą ieškovei, bet tai negali būti pagrindu ieškovės prievolei mokėti visą skolą bankui iš karto. Bankas nereikalavo nei iš atsakovo, nei iš ieškovės sumokėti visą solidarią atsakovo ir ieškovės skolą, kadangi kredito atidavimas buvo numatytas iki 2043 metų. Jis mokamas tokiomis dalimis, kurios yra pakankamos įvykdyti jas kiekvieną mėnesį atsakovui nesukeliant piniginio diskomforto. Įstatymas nedraudžia vienam iš bendraskolių sumokėti visą skolą kreditoriui ir po to reikalauti gražinti pinigus iš kito bendraskolio, bet nesudaro sąlygų keisti kreditavimo sutarties įmokų dydžius ir terminus. Ieškovė modifikuoja kredito skolą bankui, nes reikalauja sumokėti visą skolą čia ir dabar, taip pat dar papildomai prašydama 5 procentus palūkanų, kai pagal kreditorinius įsipareigojimus tokios pareigos ieškovei pagal sutartį su banku nebuvo. Pinigų sumokėjimą ankščiau kreditavimo sutarties pabaigos, kai skolininkas yra atsakovas, o ieškovė tik solidari sutarties šalis, riziką ir pasekmes dėl skolos gražinimo prisiima skolą gražinusi šalis, t. y. ieškovė. Ieškovė šiuo atveju faktiškai perėmė kreditoriaus teises ir pareigas, kurios numatytos sutartyje ir terminas padengti skolą negali būti vienašališkai keičiamas, nes tokiu atveju ieškovė ne padengė kreditorinį atsakovo įsipareigojimą bankui, bet „išpirko“ skolą ir jos sąlygas modifikavo. Pagal ieškovę skola bankui iš terminuotos tapo neterminuota, iš mokėjimo dalimis pagal sutartį tapo visos sumos reikalavimu iš karto. Tokia situacija negali būti ir tokie ieškovės reikalavimai prieštarauja teisiniams principams, sutarčių sudarymo ir jų vykdymo principams, kurie neturi būti keičiami, nes pažeidžiamas susitarimas su banku. Išskaičius pinigus ieškovė galėjo kreiptis į atsakovą ir pareikalauti grąžinti jai banko išskaitas, bet ne jokiu būdu įgavo pareigą mokėti visą likusią kredito dalį vietoje atsakovo.

Ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo nurodė, kad atsakovas pažeidė kredito sutarties sąlygas, nes nesudarė hipotekos sandorio ieškovės naudai, be ieškovės raštiško sutikimo įkeitė nekilnojamąjį turtą taip akivaizdžiai sumažindamas ieškovės galimybes išsiieškoti iš nekilnojamojo turto, nemokėjo nei kredito įmokų, nei palūkanų, dėl ko ieškovė turi teisę reikalauti visos piniginės sumos priteisimo. Ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsakovas pervedė ieškovei 1 288,13 Eur, todėl likusio reikalavimo dydis yra 16 412,62 Eur.

Ieškovė teismo posėdžių metu palaikė ieškinį. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo buvo padalintas turtas, atsakovui liko namas, ieškovei butas, abu nekilnojamojo turto objektai turėjo savo kreditą. Šalys buvo įpareigotos mokėti kreditus atitinkamai už šaliai likusį turtą. Atsakovas šios pareigos nevykdė, todėl iš ieškovės buvo nuskaičiuota kredito įmokos už namą suma. Ieškovė žinodama atsakovo būdą, žinodama, kad atsakovas ir toliau nemokės kredito, nusprendė savavališkai sumokėti visą likusį kreditą bankui pagal kredito sutartį, pagal kurią ieškovė yra solidari bendraskolė. Sumokėjusi bankui visą skolą neinformavo atsakovo. Su atsakovu ieškovė kontakto neturi, jis piktybiškai atsisako su ieškove bendrauti. Šiai dienai atsakovas moka įmokas ieškovei, tačiau pilnai nesumoka.

Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu palaikė ieškinį. Nurodė, kad ieškovė pagal teisinį reglamentavimą liko solidariai atsakinga bankui. Atsakovas sprendimo nevykdė, nemokėjo kredito įmokų bankui, todėl pagal kredito sutartis skolininkas turi besąlyginę teisę sumokėti visą kreditą. Ieškovei tokiu būdu sumokėjus visą gryną kredito sumą be palūkanų, sumažėjo bankui mokamo kredito suma, tokiu būdu pagerėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis. Bylos esmė yra klausimas ar ieškovė turi teisę reikalauti visą skolą iš atsakovo. Pagal subrogacijos teisę ieškovė įgijo visas kreditoriaus (banko) teises ir pareigas pagal kredito sutartį. Sutartis kreditą sumokėjus nepasibaigė. Atsakovas įkeisdamas turtą pažeidė kredito sutartį iš esmės, nes turtas turėjo būti įkeistas ieškovei, atsakovas hipoteka neįkeitė turto ieškovės naudai, tai laikoma kredito sutarties pažeidimu, todėl jam kyla pareiga sumokėti visą skolą pagal kredito sutartį. Šiai dienai atsakovas moka mokėjimus ieškovei savanoriškai.

Atsakovas teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad skolos už kreditą laikotarpiu buvo pinigai nuskaitomi iš atsakovo sąskaitos. Pripažįsta, kad kredito sumokėjimo prievolė yra jo. Bankas vienašališkai nusprendė įmokas nuskaityti iš ieškovės. Ieškovė neinformavo atsakovo apie pageidavimą savavališkai kreditą apmokėti pilnai, tokiu būdu ieškovė pablogina atsakovo finansinę padėtį. Ieškovė neprašė atsakovo įkeisti nekilnojamąjį turtą. Mėnesinė įmoka bankui buvo apie 120 Eur, paskutinė įmoka buvo numatyta 2043 m. Žino, kad ieškovė gali išieškoti iš atsakovo jos sumokėtas kredito sumas. Prieš tai buvo 3 proc. palūkanų, dabar ieškovė reikalauja 5 proc. palūkanų. Nesikreipė į ieškovę, kad jai mokėtų jos sumokėtą kredito dalį.

Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neturi jokios teisės reikalauti, kad atsakovas grąžintu visą kreditą, kurio mokėjimas yra išdėstytas per 18 metų. Ieškovė nesiėmė veiksmų bendrauti su atsakovu, pranešti, kad sumokės visą kreditą, taikyti hipoteką. Atsakovas šiuo metu prievolę vykdo, nėra teisėta priteisti pilną kredito sumą. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų yra neteisėtas, nes jis viršija atsakovo mokėtas palūkanas pagal kredito sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo pagrindiniai motyvai:

Pagal 2008 m. sausio 8 d. Kredito sutarties Nr. 08-004040-FA Bendrųjų sąlygų 15.1. punktą Kredito sutartis galioja iki tol, kol šalys įvykdys bankui visus savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Esminis šalių įsipareigojimas bankui buvo grąžinti kreditą ir sumokėti nustatytas palūkanas, kitas įmokas, šio šalių sutartinio įsipareigojimo vykdymo užtikrinimui bankui šalys įkeitė nekilnojamąjį turtą. Ieškovei, kaip solidariai skolininkei 2025 m. kovo 10 d. pasinaudojus 2017 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo dėl Kredito sutarties pakeitimo Bendrųjų sąlygų 11.1.1. punkte numatytą skolininkų teise grąžinti visą kredito sumą prieš sutartyje numatytus terminus, Kredito sutartis Nr. 08-004040-FA pasibaigė jos tinkamu įvykdymu. Tai patvirtina AB „Swedbank“ ieškovei pateikti pranešimai detalizuoti, kuriuose kreditorius aiškiai informuoja skolininkę, kad šalių prievolė pagal Kredito sutartį 08-004040-FA yra pasibaigusi, o jos užtikrinimui registruota hipoteka yra išregistruota. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad skolininkei pilnai padengus kreditą prieš terminą šalių prievolės pagal Kredito sutartį Nr. 08-004040-FA pasibaigė tinkamai jas įvykdžius, todėl Kredito sutartis Nr. 08-004040-FA pasibaigė.

Ieškovė teigia, kad jai pilnai sumokėjus kreditą, įstatymo pagrindu įvyko subrogacija, t. y. ieškovė perėmė kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgijo regreso teisę į atsakovą. Teismas su šia pozicija nesutiko. Teismo vertinimu nustačius, kad Kredito sutartis baigėsi ieškovei pilnai sumokėjus kreditą, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė subrogacijos teise pilnai perėmė AB „Swedbank“ teises ir pareigas pagal Kredito sutartį. Sutarčiai užsibaigus jos tinkamu įvykdymu taip pat baigėsi ir visos iš sutarties atsiradusios papildomos teisės ir pareigos, kaip kad pareiga neįkeisti ar kitaip neapsunkinti nekilnojamojo turto, kuris buvo įkeistas šių prievolių įvykdymui užtikrinti. Ši išvada taip pat grindžiama tuo, kad pačios ieškovės veiksmai nėra kryptingi ir sąžiningi siekiant subrogacijos teise perimti visas AB „Swedbank“ teises ir pareigas pagal Kredito sutartį. Ieškovė nebendravo su atsakovu prieš sumokėdama visą kreditą prieš nustatytą terminą, tokiu būdu ji atsakovo prievolę, pagal 2024 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024 įvykdė be jo žinios. Taip pat ji nepranešė jam apie tai, kad prievolę įvykdė. Ieškovė po prievolės įvykdymo nereikalavo, kad atsakovui priklausantis turtas būtų įkeistas ieškovei (kaip naujai kreditorei), kaip yra nustatyta Kredito sutartyje. Ieškovė nesiuntė atsakovui informacijos apie kreditoriaus teisių perėmimą, nesiuntė raginimų vykdyti prievolę atsiskaityti su ieškove, nesiuntė pranešimų ar informacijos dėl sutarties nutraukimo galimai pažeidus jos sąlygas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pati ieškovė tinkamai nebendravo ir nebendradarbiavo su atsakovu kaip turėtų bendrauti su skolininku, jeigu siektų sąžiningo reikalavimo įvykdymo po kreditoriaus teisių ir pareigų perėmimo subrogacijos teise.

Teismas sprendė, kad Kredito sutarčiai Nr. 08-004040-FA užsibaigus jos tinkamu įvykdymu, ieškovė negalėjo perimti kreditoriaus AB „Swedbank“ teisių ir pareigų pagal kredito sutartį. Todėl šalių teisiniai santykiai, susiję su atsakovo pareiga atlyginti ieškovei už tai, kad ji įvykdė jo prievolę pagal 2024 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024 yra nauji teisiniai prievoliniai santykiai, kurie nėra saistomi Kredito sutarties Nr. 08-004040-FA sąlygomis, susijusiomis su sutarties nutraukimu ir kreditorės teise reikalauti visos kredito sumos grąžinimo iki termino pabaigos sutartį nutraukus dėl atsakovo kaltės. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė reikalavimo subrogacijos tvarka iš atsakovo priteisti visą 16 412,62 Eur prieš terminą sumokėtą kredito sumą pagal Kredito sutartį Nr. 08-004040-FA, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė (apeliantė) IES1 apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

CK 6.6 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas solidariosios skolininkų pareigos įvykdymo ypatumas: jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui; tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Ieškovei įvykdžius prievolę už atsakovą regreso teisė pereina įstatymo pagrindu. Įstatymas nenumato jokių papildomų sąlygų solidarios prievolės bendraskolio teisei į regresą įgyti, t. y. nėra privalomas skolos neįvykdžiusio bendraskolio sutikimas (nesutikimas) ar skolą įvykdžiusio bendraskolio pareiga informuoti apie tai bendraskolį. Be to, teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos analizė nekvestionuojamai patvirtina ir tai, kad prievolę įvykdžiusiam už skolininką trečiajam asmeniui pereina visos be išimties pirminio kreditoriaus teisės ir pareigos (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6.83 straipsnio 1 ir 4 dalys), įskaitant ir akcesorines prievoles, išskyrus teises ir pareigas, kurios išimtinai pagrįstos asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu. Civilinėje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.

Ieškovei, įvykdžiusiai įsipareigojimą už atsakovą, perėjo visos AB „Swedbank“ teisės ir pareigos pagal Kredito sutartį (subragacija), įskaitant teisė reikalauti užtikrinti kreditorinį įsipareigojimą nekilnojamojo turto hipoteka. Atitinkamai atsakovui atsirado pareiga vykdyti Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovei, įskaitant, bet neapsiribojant įkeisti nekilnojamąjį turtą ieškovės naudai ir/ar neįkeisti kitiems asmenims be ieškovės sutikimo. Net jei kildinti ieškovės pareigą informuoti apie tai, kad teisės ir pareigos pagal Kredito sutartį privalo būti vykdomos nebe AB „Swedbank“, bet ieškovei, įskaitant ir ribojimus/pareigą dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, civilinėje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė neturėjo objektyviai tokios galimybės – AB „Swedbank“ apie Kredito sutarties įvykdymą ir pasibaigusį hipotekos sandorį ieškovę informavo 2025 m. balandžio 9 d., kai tuo tarpu atsakovas nekilnojamąjį turtą įkeitė 2025 m. balandžio 8 d. Šiuo atveju ieškovė pasirinko pažeistų teisių teisėtą gynybos būdą – kreipimąsi į teismą, nes atsakovas iš esmės pažeidė Kredito sutartį. Atsakovas sudarė Nekilnojamojo turto hipotekos sandorį UAB „Grindolitas“ naudai, o tai patvirtina tą faktinę aplinkybę, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovė įvykdė už pastarąjį Kredito sutartį ir bankas išregistravo nekilnojamojo turto hipotekos sandorį. Akivaizdu ir tai, kad šie duomenys atsakovui buvo žinomi ankščiau nei ieškovei.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagristai konstatavo, jog ieškovė apskritai neturi regreso teisės ir ieškovei teisės bei pareigos pagal Kredito sutartį neperėjo, atitinkamai teismas nevertino šioje civilinėje byloje pateiktos Kredito sutarties, įskaitant ir tai, ar atsakovas pažeidė ar ne Kredito sutartį. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas iš esmės pažeidė Kredito sutartį, dėl ko ieškovė turi teisę reikalauti visos piniginės sumos priteisimo. Hipotekos sutarties 2 punkte įtvirtinta, kad įkaito davėjai be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamų daiktų, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamus daiktus, išskyrus apribojimus bei apsunkinimus kreditoriaus naudai. Atsakovas 2025 m. balandžio 8 d. sudarė su UAB „Grindolitas“ paskolos sutartį, kurios 4.1. punktu įsipareigojo įkeisti UAB „Grindolita“ nekilnojamąjį turtą. Tą pačią dieną atsakovas neteisėtai, be atsakovės sutikimo ir žinios, UAB „Grindolitos“ naudai sudarė Sutartinės hipotekos sutartį, kurios pagrindu buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. Atsakovas pažeidė Kredito sutarties Specialiosios dalies 4 punktą, Bendrosios dalies 8, 10.2.1, 10.2.2, 10.2.4, 10.5.3, 10.6 punktus, Hipotekos lakšto 8 dalį, Susitarimo Specialiosios dalies 1 dalį, Bendrosios dalies 10.1.3, 10.1.4, 10.2.2, 10.1.7, 10.5 punktus, Hipotekos sutarties 2, 6 punktus (įskaitant, bet neapsiribojant nesudarė hipotekos sandorio ieškovės naudai, be ieškovės raštiško sutikimo įkeitė nekilnojamąjį turtą taip akivaizdžiai sumažindamas ieškovės galimybes išsiieškoti iš nekilnojamojo turto, nemokėjo nei kredito įmokų, nei palūkanų) dėl ko ieškovė turi teisę reikalauti visos piniginės sumos priteisimo. Nors Kredito sutartis ir jos priedai įtvirtina kreditoriaus (šiuo atveju ieškovės) pareigą informuoti paskolos gavėją apie jo pareigas bei nustatyti Kredito sutartyje įtvirtintus terminus pareigoms įvykdyti, tačiau ieškovė banko pranešimą gavo tik po atsakovo Kredito sutarties esminių pažeidimų, todėl neturėjo galimybės informuoti atsakovo apie pareigą laikytis Kredito sutarties įsipareigojimų. Ieškovės pareigos informuoti apie Kredito sutarties pareigų neįvykdymas neturėtų būti laikomas esminiu vertinant ieškovės teisę reikalauti priteisti visą piniginę sumą.

Atsakovas ATS1 atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas nuo 2025 m. sausio mėn. nevykdė santuokos nutraukimo sprendimo dėl prievolės AB „Swedbank” pagal Kredito sutarti du mėnesius, dėl ko bankas 2025 m. sausio 16 d. nuskaitė nuo ieškovės banko sąskaitos 36,21 Eur kredito sumos bei 136,34 Eur palūkanų, o 2025 m. vasario 16 d. - 41,12 Eur kredito sumos bei 85,25 Eur palūkanų. Tai sudaro 298,92 Eur ir apie tokius nuskaitymus atsakovas nežinojo. Apie tai ieškovė jo neinformavo ir jokių pretenzijų jam nekėlė dėl pareigos grąžinti minėtą pinigų sumą. Atsakovas didelių pastangų dėka įvykdė teismo sprendimą ir sumokėjo kompensaciją ieškovei neprarasdamas nekilnojamojo turto. Tuo metu ieškovė, neturėdama pareigos mokėti visą sumą pagal kredito sutartį, negalėdama inicijuoti turto pardavimo iš varžytynių ir veikdama savo rizika, sumokėdama visą skolą, perima kreditoriaus ne tik teises, bet ir pareigas, kurios sako, kad kreditas yra mokamas dalimis iki 2044 m. pagal jau nustatytą grafiką ir sumas, 2025 m. kovo 10 d. sumokėjo AB „Swedbank“ likusią kredito sumą — 17 438,04 Eur būtent tam, kad neleisti atsakovui disponuoti savo turtu savo nuožiūra. Tačiau, tai nesukūrė faktinės situacijos, kad sumokėjus visą skolą kreditorius įgyja teisę į visą likusios skolos gražinimą iš karto, nepraėjus nustatytam kredito sutartyje terminui.

Įstatymai nenumato galimybės, esant kredito sutarčiai su banku, kuri yra terminuota ir numatytas mokėjimų grafikas bei nustatytos sąlygos, šalių teisės ir pareigos, „išpirkti" sutartį iš kreditoriaus tampant pirminiu kreditoriumi su teise reikalauti visos sutartyje numatytos sumos iš karto. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015), kadangi bylos nėra tapačios, skiriasi faktinės aplinkybės, todėl ji negali būti teisiniu argumentu tenkinti ieškinį ir apeliacinį skundą.

Atsakovas neginčija, kad ieškovė perėmė kreditoriaus teises ir pareigas, tačiau nei pirminis kreditorius, nei dabartinis kreditorius - ieškovė neturėjo teisės 2026 m. kovo 10 dienai reikalauti atsakovo visos likusios kredito sumos sumokėjimo iš karto. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti. Be to, ginčijama prievolė įgyta santuokos metu kaip solidari, teismų sprendimais santuokos nutraukimo byloje tarp buvusiu sutuoktinių nepadalyta, taigi jie išliko solidariosios prievolės subjektai. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Prievolės asmenų pasikeitimas, kad ir kokia forma jis įvyktu (įstatymo pagrindu, sutartine cesija), yra grindžiamas principu, kad asmuo, kuris įsigijo reikalavimą, negali atsidurti geresnėje padėtyje už reikalavimą perleidusį asmenį. Skolininkas turi lygiai tokias pat gynybos priemones prieš naująjį kreditorių, kokias turėjo prieš pradinį. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad jeigu pradinis kreditorius būtų galėjęs anksčiau nei kredito sutartimi nustatyti terminai reikalauti piniginių prievolių įvykdymo, tada ir naujasis kreditorius turėtų tokią teisę. Tačiau pradiniam kreditoriui tokios teisės neturint, jos negali turėti ir naujasis kreditorius. Terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai. Nors prievolės vykdymas prieš terminą skolininko iniciatyva yra leidžiamas, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis, tačiau negalima reikalauti prievolės su atidedamuoju terminu įvykdymo tol, kol nesuėjo terminas. Šioje byloje naujasis kreditorius savo reikalavimu iš esmės siekia panaikinti atidedamąjį terminą, nustatytą skolininko naudai.

Atsakovas, būdamas sutartinės terminuotos prievolės šalis, kai sutartimi paskolos grąžinimas buvo išdėstytas iki 2044 m., turi teisėtą lūkestį, kad prievolę vykdys dalimis sutartyje nustatytais terminais. Dėl to reikalavimas įvykdyti visą jam tenkančią prievolę prieš terminą ir iš karto pažeistų ir teisinio tikrumo principą. Jei solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų įvykdo šią prievolę, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą, išskyrus atvejus, kai dėl to su kitais bendraskoliais buvo susitarta. Šiuo atveju tokio susitarimo nebuvo. Taigi, ieškovė turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovo tokiomis sąlygomis, kokiomis jis, kaip solidarusis bendraskolis, privalėjo vykdyti prievolę bankui. Solidarieji skolininkai, kuriu vienas yra įvykdęs prievolę, gali tarpusavyje susitarti dėl atsiskaitymų ir juos vykdyti kita tvarka, nei buvo nustatyta pradiniam kreditoriui. Tačiau tokio susitarimo nėra ir atsakovas vykdo savo prievolę ieškovei pagal esamą bankinę sutartį ir tai daro tinkamai. Sutartis su UAB „Grundolita“ leido atsakovui atsiskaityti su ieškove pagal santuokos nutraukimo sprendimą pilna apimtimi, t. y. patenkinti ieškovės interesą, nors tai ji savo skunde bando parodyti kaip atsakovo veiksmus prieš ieškovės interesus, kas yra netiesa ir neturi būti vertinama kaip pagrindas laikyti sprendimą neteisingu. Ieškovė vienareikšmiškai neturi teisės reikalauti atsakovo sumokėti visą pinigų sumą iš karto.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. sausio 8 d. šalys su AB „Hansabankas“ (šiuo metu AB „Swedbank“) sudarė Kredito sutartį Nr. 08-004040-FA/08-004041-FA dėl 7 391,83 Eur (tuo metu – 25 522,50 Lt) kredito. Kredito grąžinimo terminas numatytas iki 2044 m. sausio 14 d. 2008 m. sausio 22 d. buvo pasirašytas Hipotekos lakštas Nr. 03/2008/00875, kuriuo kreditoriui AB „Hansabankas“ (šiuo metu AB „Swedbank“) buvo įkeistas šalims priklausantis turtas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys 2009 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė su AB „Swedbank“ Susitarimą Nr. 08-004040-FA/08-004041-FA-1 dėl Kredito sutarties pakeitimo. Susitarimu buvo padidinta kredito suma iki 27 217,02 Eur (tuo metu – 93 748,36 Lt). Šalys ir AB „Swedbank“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė Susitarimą dėl Kredito sutarties pakeitimo , kuria buvo padidinta kredito suma iki 34 680 Eur bei papildomai įkeistas bankui visas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šalys 2017 m. spalio 20 d. sudarė su AB „Swedbank“ Sutartinės hipotekos sutartį, kuria kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė su atsakovu yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024. Teismas nutraukė šalių santuoką, išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, be kita ko priteisė atsakovui nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 240 000 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteisė 110 993,22 Eur kompensaciją. Sprendimu teismas nustatė prievolių vykdymo tvarką – atsakovui teko pareiga mokėti AB „Swedbank“ bankui kreditą pagal kredito sutartį Nr. 08-004040-FA, nekeičiant solidariosios prievolės. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 7 d.

Iš ieškovės pateiktų AB „Swedbank“ bankinių operacijų išrašų nustatyta, kad iš ieškovės banko sąskaitos 2025 m. sausio 16 d. nurašytas 36,21 Eur paskolos dalies ir 100,13 Eur sukauptų paskolos palūkanų mokėjimas pagal kredito sutartį Nr. 08-004040-FA. 2025 m. vasario 16 d. nurašytas 41,12 Eur paskolos dalies ir 85,25 Eur sukauptų paskolos palūkanų mokėjimas pagal kredito sutartį Nr. 08-004040-FA. Iš AB „Swedbank“ 2025 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė atliko 17 438,04 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskolos dalis: 08-004040-FA“. Nustatyta, kad tokiu būdu ieškovė pilnai padengė kredito sumą pagal kredito sutartį Nr. 08-004040-FA. AB „Swedbank“ 2025 m. balandžio 9 d. informavo ieškovę, jog hipotekos lakštas Nr. 20120170074213 yra išregistruotas 2025 m. kovo 12 d.

Dėl solidariojo skolininko, įvykdžiusio dalį terminuotos prievolės, atgręžtinio reikalavimo teisės

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš kredito sutarties, pagal kurią paskolos grąžinimas išdėstytas dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus, vykdymo. Pagal savo pobūdį tai yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu. CK 6.33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės; šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nutraukus šalių santuoką, santuokos nutraukimo byloje, be kita ko, buvo išspręsti klausimai ir dėl prievolių vykdymo kreditoriams. Atsakovui teko pareiga mokėti AB „Swedbank“ kreditą pagal kredito sutartį Nr. 08-004040-FA, nekeičiant solidariosios prievolės; ieškovei teko pareiga mokėti kreditą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 06-036153-FA, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio. Minėtos prievolės įgytos santuokos metu kaip solidariosios, teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) nepadalytos, taigi jie išliko solidariosios prievolės subjektai. Atsakovui du mėnesius nemokant kredito įmokų, bankas kredito įmokas nuskaitė iš ieškovės, kaip solidariosios bendraskolės, banko sąskaitos. Ieškovė, nepranešusi atsakovui 2025 m. kovo 10 d. sumokėjo AB „Swedbank“ likusią kredito sumą – 17 438,04 Eur ir pateikė teisme reikalavimą dėl prievolės sumokėjimo regreso tvarka iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį, ieškovė pateikė apeliacinį skundą motyvuodama tuo, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, už atsakovą subrogacija pereina įstatymo pagrindu, todėl atsakovas turi grąžinti visą ieškovės bankui sumokėtą kredito sumą.

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009). Prievolės asmenų pasikeitimas, kad ir kokia forma jis įvyktų (įstatymo pagrindu, sutartinė cesija), yra grindžiamas principu, kad asmuo, kuris įsigijo reikalavimą, negali atsidurti geresnėje padėtyje už reikalavimą perleidusį asmenį. Šis principas reikalavimo perėjimo regreso tvarka atveju įtvirtintas CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Be to, bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis).

Nurodytose teisės normose išdėstytos taisyklės, be kita ko, reiškia, kad skolininkas turi lygiai tokias pat gynybos priemones prieš naująjį kreditorių, kokias turėjo prieš pradinį. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad jeigu pradinis kreditorius būtų galėjęs anksčiau nei kredito sutartimi nustatyti terminai reikalauti piniginių prievolių įvykdymo, tada ir naujasis kreditorius turėtų tokią teisę. Tačiau pradiniam kreditoriui tokios teisės neturint, jos negali turėti ir naujasis kreditorius. Tai, kad naujuoju kreditoriumi tapo vienas iš solidariųjų skolininkų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kredito sutartimi prisiimtų prievolių vykdytinumo. Priešingu atveju būtų paneigta esminė prievolės asmenų pasikeitimo taisyklė, t. y. naujasis kreditorius įgytų daugiau teisių negu pradinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, 26 punktas).

Terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai. Nagrinėjamu atveju ieškovė įvykdė dalį prievolės pagal kredito sutartį, t. y. sumokėjo visą likusią kredito sumą anksčiau laiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog įmokas ieškovė sumokėjo už atsakovą ne pagal kredito sutartyje numatytą įmokų mokėjimo grafiką, tačiau sumokėjo visą likusią kredito sumą iš karto dar nesuėjus įmokų mokėjimo terminams. Iš Kredito sutarties matyti, kad galutinis kredito grąžinimo terminas numatytas 2043 m. gruodžio 15 d., ieškovė visą kredito dalį sumokėjo 2025 m. kovo 10 d.

Kaip pati ieškovė teigia, ji dėl įvykdytos prievolės dalies tapo naująja kreditore, turinčia atgręžtinio reikalavimo teisę į solidarųjį skolininką – atsakovą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia ieškovės pozicija, tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė ta, kad Kredito sutarties mokėjimo terminai, kuriuos padengė ieškovė, dar nebuvo suėję. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nemokėjo kredito įmokų du mėnesius, dėl ko bankas šias įmokas nuskaičiavo iš ieškovės banko sąskaitos, todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti atsakovo grąžinti nuskaičiuotas įmokas bendrai 298,92 Eur sumai (2025 m. sausio 16 d. bankas nuskaitė nuo ieškovės banko sąskaitos 36,21 Eur kredito sumos bei 136,34 Eur palūkanų, o 2025 m. vasario 16 d. nuskaitė 41,12 Eur kredito sumos bei 85,25 Eur palūkanų). Sumokėti visą likusią kredito dalį už atsakovą nebuvo jokio pagrindo.

CK 6.59 straipsnyje įtvirtintas draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Esant skolininkų daugetui, vieno bendraskolio suderinus su kreditoriumi atliktas prievolės vykdymo sąlygų pakeitimas, neatsižvelgiant į kitų bendraskolių valią, šių skolininkų atžvilgiu traktuotinas kaip vienašališkas prievolės vykdymo pakeitimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiams. Nagrinėjamu atveju ieškovė įvykdė visą prievolę prieš terminą ne tik nesant atsakovo sutikimo, bet apie tai atsakovo visiškai neinformuodama. Šių aplinkybių šalys neginčija. Šiuo atveju atsakovas, būdamas sutartinės terminuotos prievolės šalis, kai sutartimi paskolos grąžinimas buvo išdėstytas iki 2043 metų, turėjo teisėtą lūkestį, kad prievolę vykdys dalimis, sutartyje nustatytais terminais. Dėl to reikalavimas įvykdyti visą jam tenkančią prievolę prieš terminą ir visa apimtimi pažeistų ir teisinio tikrumo principą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kai solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų įvykdo šią prievolę, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą, išskyrus atvejus, kai dėl to su kitais bendraskoliais buvo susitarta. Byloje nėra duomenų apie tokį susitarimą, atsakovas apie prievolės įvykdymą ar ketinimą įvykdyti nebuvo informuotas. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovo tokiomis sąlygomis, kokiomis jis, kaip solidarusis bendraskolis, privalėjo vykdyti prievolę bankui, kadangi trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad solidarieji skolininkai, kurių vienas yra įvykdęs prievolę, gali tarpusavyje susitarti dėl tarpusavio atsiskaitymų, ir juos vykdyti kita tvarka, nei buvo nustatyta pradiniam kreditoriui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas perveda ieškovei pinigus, tokiomis sumomis, kuriomis jis būtų mokėjęs kreditoriui AB „Swedbank“ pagal įmokų mokėjimo grafiką (DOK-64796, DOK-87928).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą įgijo tik dėl įvykdytos prievolės dalies, kurios mokėjimo terminai yra suėję. Atitinkamai ji neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą dėl dar neįvykdytos prievolės dalies, kurios mokėjimo terminai pagal ilgalaikę kredito sutartį ir įmokų mokėjimo grafiką dar nėra suėję.

Dėl bylos procesinės baigties

Visų nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, neperskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, įgijo atsakovas. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Netenkinti ieškovės IES1 apeliacinio skundo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Eglė SurgailienėRūta Veniulytė-JankūnienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė