- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- eAN2-493-885/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00604-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas V. P. atstovo advokato Justino Poderio skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-544-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Institucijos 2026 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD- ANR_N-544-2026 V. P. už administracinio nusižengimo, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 25 dalyje, padarymą, buvo paskirta 1 400 Eur dydžio bauda.
Minėta nuobauda paskirta už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2025 m. sausio 29 d. 11.45 val. iki 2025 m. sausio 29 d. 13.45 val., (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (toliau – ir Kauno AKKS) pareigūnams 2025 m. sausio 29 d. atliekant planinį reidą ties VŠĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (duomenys neskelbtini) sąvartynu (toliau – (duomenys neskelbtini) sąvartynas) ir tikrinant vietinių atliekų vežimą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, buvo sustabdyti UAB „K“ vežėjai, transporto priemonės valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kurie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) vežė dugno pelenus (atliekos kodas 19 01 12) į UAB „K“ Nepavojingų pelenų (šlako) laikymo ir apdorojimo aikštelę, esančių (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijoje. Tikrinant ar Įmonė tinkamai užpildė Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – GPAIS) lydraščių skiltį, nustatyta, kad atliekos buvo gabenamos tinkamai neužpildžius lydraščių (Nr. 5359279 ir Nr. 5359277), t. y. lydraščiuose nebuvo nurodyti pasvertų atliekų kiekiai bei šie lydraščiai neturėjo būsenų „Vykdomas vežimas“, tuo pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Taisyklės), 42.4 ir 45.4 papunkčių reikalavimus. GPAIS Pagalbos Tarnyba (toliau – GPAIS pagalba) Departamentui pateikė Įmonės atstovo prisijungimų prie GPAIS duomenis 2025 m. sausio 29 d. Išanalizavus gautus duomenis ir Kauno AKKS reido metu surinktą informaciją nustatyta, kad nei vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nesijungė prie GPAIS sistemos 2025 m. sausio 29 d. laikotarpiu nuo 9.44 val. iki 13.38 val., nors priėmimo perdavimo aktas Nr. VKJ LOT168157_202501281226 buvo užpildytas 2025 m. sausio 29 d. 11.43 val., o priėmimo perdavimo aktas Nr. VKJ LOT168157_202501290753 – 2025 m. sausio 29 d. 12.24 val. Taigi, įvertinus surinktą informaciją nustatyta, kad prieš išvežant atliekas kodu 19 01 12 į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, visiškai nebuvo bandoma įvesti atliekų kiekio ir pakeisti lydraščių būseną į „Vežimas vykdomas“. Reido metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) sąvartyną vežė 27,760 t (lydraščio Nr. 5359277) ir 37,300 t (lydraščio Nr. 5359279) atliekų kodu 19 01 12. Apskaičiuota, kad atliekų kodu 19 01 12 vežtas kiekis sudaro 141,43 m³ (apskaičiuotą vežtą kiekį, t. y. 65 060 t, padalinus iš atliekų tankio, t. y. 0,4600 m³). Atliekų kodu 19 01 12 tankis nurodytas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakyme Nr. D1-574 „Dėl atliekų kiekio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kiekio nustatymo taisyklės). Atsakingas Įmonės asmuo neužtikrino, kad atliekų vežimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną metu būtų laikomasi Taisyklių 42.4 ir 45.4 papunkčių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo atmestas apelianto atstovo advokato skundas dėl Institucijos 2026 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-544-2026.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – tenkinti apelianto skundą dėl Institucijos 2026 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Apeliaciniame skunde yra nurodoma tai, kad ne Įmonė, o UAB „K“ buvo atliekų vežėjas, todėl nebuvo pagrindo apeliantą traukti administracinėn atsakomybėn. Nurodytos aplinkybės nepakeičia ir teisingai konstatuota aplinkybė, jog Įmonė buvo atliekų siuntėjas, kadangi ne Įmonė yra atsakinga už tinkamo atliekų vežimo užtikrinimą, o būtent bendrovė, kuri atliko realų atliekų vežimą, t. y. UAB „K“.
ANK 247 straipsnio 25 dalis numato atsakomybę už atliekų vežimą nesilaikant atitinkamų teisės aktų reikalavimų, o ne už apelianto veiksmus ar neveikimą iki jų vežimo pradžios. Iš esmės Institucija ir pirmosios instancijos teismas apeliantą nubaudė už skirtingus veiksmus ar neveikimą, kuris neatitinka nei ANK 247 straipsnio 25 dalis nuostatų, nei Institucijos 2026 m. kovo 25 d. nutarime nurodytų faktinių bylos aplinkybių. Be to, UAB „K“ atliktų veiksmų nevertinimas tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) reikalavimams ir nuostatoms.
Skundžiamoje nutartyje nurodyti veiksmai dėl tinkamo atliekų siuntėjo veiksmų užtikrinimo nepatenka į ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Be to, svarbu atsižvelgti ir į ANK 247 straipsnio 35 dalį, kurioje yra numatyta administracinė atsakomybė už pavojingų atliekų lydraščio pildymo reikalavimų pažeidimą, kurios sankcija yra žymiai švelnesnė (140 – 440 Eur dydžio bauda). Dėl to darytina išvada, kad skundžiama 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra pati sau prieštaringa ir nenuosekli.
Pažymima, kad skundžiamos nutarties išvados nėra susijusios su Taisyklių 42.4 papunkčio reikalavimais, kadangi minėtos nuostatos aiškiai numato, jog atliekos negali būti vežamos, kol lydraštis neturi būsenos „Vykdomas vežimas“ ir nurodyto įpareigojimo adresas yra būtent atliekų vežėjas, kuris atsakingas už atliekų vežimą, o ne atliekų siuntėjas. Tas pats pasakytina ir apie Taisyklių 45.4 papunktį, kuris numato, jog atliekos negali būti vežamos, kol atliekų siuntėjas GPAIS lydraščiui nesuteikė būsenos „Vykdomas vežimas“ – šios nuostatos turėtų būti taikomos atliekų vežėjui, o ne atliekų siuntėjui, kaip kad padaryta dabar. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas ir neįvertino, jog būtent atliekų vežėjas yra atsakingas, kad atliekos nebūtų vežamos nesutvarkius visos su tuo susijusios dokumentacijos, o Įmonė atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Dėl to yra darytina išvada, kad pažeistos ir ANK 2 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio nuostatos.
Papildomai akcentuojama, kad pažeidimo dieną, t. y. 2025 m. sausio 29 d. GPAIS neveikė, o Įmonė tuo metu siekė užtikrinti šilumos energiją Vilniaus miesto gyventojams, taigi tuo metu nuolatinis atliekų priėmimas buvo būtinas siekiant užtikrinti atliekų tvarkytojų veiklą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pažeidimo dieną apeliantas ne kartą bandė pakeisti lydraščio būseną, tačiau tinkamas GPAIS neveikimas neleido to padaryti. Šį faktą įrodo ir tai, jog jis per dešimties dienų laikotarpį užpildė 75-is lydraščius, taigi matyti, kad aptariama situacija kilo ne dėl V. P. tinkamo neveikimo, o dėl sistemos trikdžių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nurodoma, kad GPAIS pagalba Institucijai pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog 2025 m. sausio 29 d. nuo 9.44 val. iki 13.38 val. Įmonės darbuotojai nesijungė prie GPAIS, nors abu priėmimo-perdavimo aktai buvo užpildyti 2025 m. sausio 29 d. Taigi nustatyta, kad prieš išvežant atliekas kodu 19 01 12 į (duomenys neskelbtini) sąvartyną net nebuvo bandoma įvesti atliekų kiekio ir pakeisti lydraščių būsenų į „Vežimas vykdomas“. Atsakingas Įmonės asmuo neužtikrino, jog atliekų vežimo metu būtų laikomasi Taisyklių 42.4 ir 45.4 punktų reikalavimų.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad V. P. 2025 m. sausio 29 d. nuo 9.44 val. iki 13.38 val. nebandė jungtis prie GPAIS sistemos, ką patvirtino apklaustas vyr. specialistas N. K.. Šie duomenys neginčijamai paneigia apelianto priešingai nurodytas aplinkybes dėl bandymo jungtis prie GPAIS bei to, jog pati sistema neleido prisijungti ir užpildyti lydraščių.
Institucijos nuomone, byloje surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kurie pagrindžia pažeidimo padarymo faktą. Apeliantui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padaryto nusižengimo pavojingumui bei atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus patenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Pažymima, kad faktinis atliekų svėrimas išvykstant, ką atlikdavo UAB „K“, nėra paneigiantis apelianto pareigos, gavus svėrimo duomenis, tinkamai užpildyti lydraštį, taip pat neleisti atliekoms būti išvežtoms, kol lydraštis neturi teisės aktuose nustatytos būsenos. Įrodyta tai, kad V. P. žinojo apie GPAIS sutrikimus ir apie tai, kad lydraščiai nėra iki galo parengti, tačiau toliau tęsė atliekų vežimą, nors turėjo užtikrinti, kad atliekos nebūtų išvežtos. Be to, GPAIS sutrikimai buvo įvertinti apelianto naudai ir pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nors skunde nurodoma, kad atliekų išvežimo proceso jis negalėjo sustabdyti dėl technologinio proceso tęstinumo, tačiau tai nepanaikina jam teisės aktuose nustatytų pareigų. Dėl to nesutiktina, kad apelianto kaltės klausimas įvertintas netinkamai.
Apeliacinio skundo teiginiai, kad lydraščiuose vėliau buvo galima matyti atliekų kiekį bei tai, jog sustabdžius transporto priemones lydraščio būsena buvo pakeista savaime nenaikina iki to momento buvusio pažeidimo. Tai, kad po pareigūnų atlikto patikrinimo ar kreipimosi į Įmonę lydraščio būsena buvo pakeista, nepaneigia aplinkybės, kad iki šio momento visos atliekos buvo gabenamos nesilaikant Taisyklių reikalavimų.
Be to, ginčas byloje kilo ne dėl to, ar atliekos faktiškai buvo pasvertos bei ar jų kiekis buvo žinomas, o dėl to, ar šis kiekis prieš atliekų vežimą buvo tinkamai nurodytas lydraščiuose bei ar lydraščiai turėjo privalomą būseną „Vykdomas vežimas“. Tai, kad svorio duomenys buvo užfiksuoti kituose dokumentuose arba gauti automatinių svarstyklių pagalba, savaime nepatvirtina tinkamo Taisyklių reikalavimų įvykdymo. Be to tai, kad priėmimo-perdavimo aktai buvo automatiškai suformuoti konkrečiu metu, savaime nepaneigia Institucijos nustatyto pažeidimo laikotarpio, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniame skunde nesutinkama su procesiniu sprendimu patraukti V. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį bei teigiama, kad aptariamu atveju gauti duomenys buvo įvertinti formaliai bei netinkamo subjekto atžvilgiu, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
ANK 247 straipsnio 25 dalis numato administracinę atsakomybę už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Taigi matyti tai, kad nurodyta nuostata yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.
Kaip matyti iš Institucijos 2026 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-544-2026, V. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Taisyklių 42.4 ir 45.4 punktų reikalavimų pažeidimus.
Taisyklių 42.4 punktas (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gruodžio 12 d. iki 2025 m. birželio 5 d.) numato, kad prieš atliekų vežimą atliekų siuntėjas privalo lydraštyje nurodyti kiekvienos perduodamos atliekos svorį, taip pat kitą lydraštyje privalomą informaciją ir, jeigu, vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos parašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, išrašomas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas, – maršrutą (kelius pagal Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“). Jeigu atliekos yra vežamos geležinkeliais, atliekų siuntėjas šį atliekų vežimo būdą nurodo GPAIS prieš atliekų vežimą. Atliekos negali būti vežamos, kol lydraštis neturi būsenos „Vykdomas vežimas“.
Taisyklių 45.4 punktas (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gruodžio 12 d. iki 2025 m. birželio 5 d.) numato tai, kad kai atliekų siuntėjas yra atliekų darytojas, kuris, vadovaujantis Atliekų sudarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų sudarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Apskaitos taisyklės), vykdo atliekų susidarymo apskaitą naudodamasis GPAIS, o atliekų gavėjas yra atliekų tvarkytojas, kuris, vadovaudamasis Apskaitos taisyklėmis, vykdo atliekų tvarkymo apskaitą naudodamasis GPAIS, lydraštį, naudodamasis GPAIS, rengia atliekų siuntėjas arba gavėjas, jeigu atliekų siuntėjas sveria perduodamas atliekas, prieš šių atliekų vežimą, naudodamasis GPAIS, lydraštyje jis nurodo kiekvienos pasvertos atliekos kiekį.
Visų pirma pasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, jog šiuo atveju nusižengimas turėtų būti kvalifikuotas pagal ANK 247 straipsnio 35 dalį. Pastebėtina tai, kad ANK 247 straipsnio 35 dalis numato administracinę atsakomybę už reikalavimo turėti pavojingų atliekų lydraštį jas vežant Lietuvos Respublikoje ir (arba) pavojingų atliekų lydraščio pildymo reikalavimų pažeidimą. Šiuo atveju į Nepavojingų pelenų (šlako) laikymo ir apdorojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijoje, buvo vežami dugno pelenai (atliekos kodas 19 01 12), kurie pagal Taisykles nėra priskiriamos pavojingoms atliekoms. Dėl to nagrinėjamoje situacijoje padarytas nusižengimas objektyviai negalėjo būti vertinamas pagal ANK 247 straipsnio 35 dalį.
Nagrinėjamu atveju iš esmės nekyla ginčo dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje situacijoje pripažintina atliekų siuntėju pagal pirmiau aptartas nuostatas. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog 2025 m. sausio 29 d. atliekant vietinių atliekų vežimą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, Įmonė nebuvo tinkamai užpildžiusi lydraščių Nr. 5359279 bei Nr. 5359277, t. y. lydraščiuose nebuvo nurodyti pasvertų atliekų kiekiai ir minėti lydraščiai neturėjo būsenų „Vykdomas vežimas“. Apeliaciniame skunde iš esmės pagrindinis argumentas yra tai, jog šiuo atveju administracinėn atsakomybėn turi būti traukiama ne Įmonė, o UAB „K“, t. y. atliekų vežėjas.
Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl aptariamos situacijos yra identiški skunde pirmosios instancijos teismui pateikiamiems teiginiams ir motyvams, dėl kurių detaliai ir visapusiškai pasisakyta skundžiamoje 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartyje. Su minėtais argumentais dalyje dėl subjekto, kuris turėtų atsakyti pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir jam nekyla jokių abejonių dėl šių išvadų motyvacijos.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad būtent UAB „K“ turėtų atsakyti dėl padaryto administracinio nusižengimo, kadangi įstatymas numato tiesioginę atsakomybę atliekų vežėjui, su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiau aptartos Taisyklių nuostatos numato tai, kad būtent atliekų siuntėjo atsakomybė yra tinkamai užpildyti lydraštį, t. y. jame nurodyti kiekvienos vežamos atliekos kiekį ir lydraščio būseną pakeisti į „Vykdomas vežimas“. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo iki tam tikro momento, kas, kaip teisingai pažymima ir atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą, nepanaikino iki duomenų suvedimo trukusio pažeidimo. Tai, jog UAB „K“ pagal sutartį tarp jos ir Įmonės buvo įsipareigojusi teikti tam tikras paslaugas, t. y. išvežti atliekas, savaime neperkelia teisės aktuose numatytos Įmonės atsakomybės kitam subjektui. Bylos medžiagoje duomenys esantys neginčijamai įrodo, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba kaip atliekų siuntėjai ir GPAIS lydraščių rengėjai, taigi būtent šis subjektas turėjo užtikrinti, kad visa reikalinga dokumentacija būtų užpildyta tinkamai ir laiku. Vis dėlto, neatlikus šių veiksmų, atliekos vis tiek buvo išvežtos, tačiau tai savaime nereiškia, jog visa atsakomybė pereina būtent atliekų vežėjui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priešingas tokios situacijos vertinimas reikštų, kad sutartiniais santykiais galima pakeisti teisės aktuose numatytą subjektą.
Taisyklių 45.2 punktas numato, kad jeigu lydraštį formuoja atliekų siuntėjas, jis, naudodamasis GPAIS, lydraštyje nurodo planuojamų perduoti atliekų kodus ir pavadinimus, atliekų gavėją bei vežėją, ir kitą lydraštyje privalomą informaciją. Apie suformuotą lydraštį automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų gavėjas ir atliekų vežėjas. Minėta nuostata numato, kad būtent Įmonė, t. y. atliekų siuntėjas, turėjo pareigą tinkamai per GPAIS užpildyti reikiamus dokumentus ir tik po to juos perduoti atliekų vežėjui. Yra atsižvelgtina ir į tai, jog ANK 247 straipsnio 25 dalis numato administracinę atsakomybę ne tik už atliekų vežimą pažeidžiant taisykles, tačiau ir už jų laikinąjį laikymą bei surinkimą. Pirmiau aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad aptariamos atliekos nebuvo tinkamai paruoštos jų išvežimui, už ką buvo išimtinai atsakinga Įmonė.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad lydraščių pildymo metu GPAIS sistema neveikė, su kuo iš esmės sutiko ir Institucija, ir pirmosios instancijos teismas, bei minėta aplinkybė buvo įvertinta kaip apelianto atsakomybę lengvinanti. Vis dėlto negalima neakcentuoti to, jog apie šią aplinkybę V. P. žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų informuoti apie tai atliekų vežėją ar kitas atsakingas institucijas, bei iš esmės neužkirto kelio atliekų išvežimui neparuošus visų tam reikalingų dokumentų. Net ir tuo atveju, jei, kaip buvo teigiama, atliekų išvežimo proceso nebuvo įmanoma sustabdyti dėl technologinio proceso tęstinumo ir būtinybės užtikrinti nepertraukiamą jėgainės veiklą, tai neatleidžia nuo pareigos savo funkcijas vykdyti teisės aktuose nustatyta tvarka ir bent dėti visas įmanomas pastangas dėl atsakingų institucijų informavimo apie tokią situaciją. Vien tik tai, jog bylai aktualiu laikotarpiu apeliantas tinkamai užpildė 75-is lydraščius, savaime nenaikina jo atsakomybės. Nors sutiktina, kad ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja V. P., ji nėra pakankamas pagrindas nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį. Vien tik tai, kad apeliantas toliau tinkamai vykdė jo teisės aktuose numatytas funkcijas, nereiškia, kad jis objektyviai negalėjo padaryti jam inkriminuojamo nusižengimo.
Pirmiau išdėstytos aplinkybės bei apeliacinio skundo argumentai iš esmės suponuoja išvadą, jog visi apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, kuris į juos atsakė detaliai ir išsamiai, tinkamai motyvuodamas padarytas išvadas teisiniais motyvais, kuriais abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo ir jiems pritaria.
Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas yra paduotas prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dalyje dėl apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos. Pažymėtina, kad ANK 247 straipsnio 25 dalies sankcija numato galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur, t. y. šiuo atveju V. P. paskirta minimalaus dydžio bauda, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl GPAIS sistemos neveikimo. Įvertinus tai, kad skunde nėra pateikiami jokie motyvai dėl administracinės nuobaudos griežtumo ar neadekvatumo, darytina išvada, jog V. P. paskirta nuobauda yra proporcinga ir tinkamai individualizuota.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto kaltė pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį yra neabejotinai įrodyta objektyviais ir visapusiškais įrodymais, todėl nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties naikinti ar keisti ir tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.