Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2026-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-572-468/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-11-17
Bylos Nr.
1A-572-468/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20684-2026-3
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-572-468/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20684-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9;2.4.6.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026-11-17Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š., ir jo gynėjui advokatui Mariui Švanui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-13 nuosprendžio, kuriuo:

J. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. Nustatytas 1 metų laidavimo terminas be užstato. Laiduotoja paskirta J. Š. sutuoktinė V. Š..

Paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir J. Š. 2 metams uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuojant nuo 2026-06-29. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitrą“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės, automobilio Citroen C4 SPACETOURER, VIN. (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto J. Š. vardu, konfiskavimas valstybės naudai.

Iki bus įvykdytas turto konfiskavimas, paliktas galioti šiame baudžiamajame procese nuo 2026-06-29 iki 2026-12-29 prokuroro nutarimu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – automobiliui Citroen C4 SPACETOURER, VIN. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o baigus šio konfiskavimo procedūrą – prievartos priemonė panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos šiame baudžiamajame procese taikomos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti; specialiosios teisės sustabdymas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

J. Š., 2026-06-27, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kai policijos pareigūnai 14.56 val. tikrinimo metu nustatė, 2,39 promilių neblaivumą. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-13 nuosprendį, pakeisti dalyje ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, skirti J. Š. BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepaskyrė BK 72⁵ straipsnyje numatytos dalyvavimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje priemonės, nors tam buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Teismas šio sprendimo nemotyvavo ir neužtikrino BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių paskirties įgyvendinimo.

Prokurorė, remdamasi teismų praktika, nurodė, kad BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė gali reikšmingai prisidėti prie eismo saugumo didinimo ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems pažeidimams.

Nurodė, kad sėsdamas prie padidinto pavojaus šaltinio – automobilio – vairo būdamas neblaivus, J. Š. visiškai ignoravo galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Toks J. Š. elgesys, kartu su sukeltu eismo įvykiu, liudija apie atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi, visuomenės saugumą ir atsakomybės stoką.

Aplinkybės susijusiosios su tuo, kad J. Š. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, be to, kaip pats pripažino ir kaip nurodė sutuoktinė, turi problemą dėl priklausomybės nuo alkoholio - yra reikšmingos sprendžiant dėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų proporcingas, individualizuotas, atitinkantis pastarojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir realiai galėtų paveikti kaltininko elgesį. Prokurorė nurodė, kad vien BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių šiuo atveju nepakanka siekiant teigiamai paveikti J. Š..

J. Š. įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje su kitomis J. Š. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, būtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir ši priemonė nesuvaržytų J. Š. teisių labiau nei būtina, priešingai - reikšmingai prisidėtų prie jo pastangų atsisakyti alkoholio vartojimo.

Prokurorė pažymėjo, kad byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė J. Š., be kitų baudžiamojo poveikio priemonių, skirti ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau teismas į šį prašymą neatsižvelgė ir dėl jos skyrimo sprendime visiškai nepasisakė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. Š. nesutinka su prokurorės skundu, nurodo, jog baudžiamojo poveikio priemonės „Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos resocializacijos ir kitose programose ir kursuose“ taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo paskirtų baudžiamųjų poveikio priemonių suvaržymų pakanka bausmės ir poveikio tikslams pasiekti. Kaltinamasis pripažįsta turintis ir pats sprendžia turimas problemas, todėl jei prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė būtų paskirta – būtų pažeisti proporcingumo ir individualizamo principai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinis skundas tenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria J. Š. nebuvo paskirta BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik pateikto apeliacinio skundo ribose.

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves bei jam nustatanti specialias pareigas ir padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti paskirtos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BK 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaip yra matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą ir atleisdamas J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir taip pat buvo konfiskuotas automobilis Citroen C4 SPACETOURER, VIN. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2 dalis). Prokurorės nuomone, šiuo atveju turėjo būti paskirta ir BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo 2026-07-13 nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvais, sprendžia, jog šis prokurorės prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Baudžiamasis įstatymas numato tai, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 72⁵ straipsnis). Be to, minėtas įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šiuo nagrinėjamu atveju prokurorė prašo paskirti įpareigojimą per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors prokurorė skunde pažymėjo, jog prokuroras teisiamajame posėdyje išsakytoje baigiamojoje kalboje siūlė J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje, o skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2026-07-13 nuosprendyje šis siūlymas nebuvo vertinamas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog prokuroro teisiamajame posėdyje išsakyta pozicija dėl asmeniui skirtinos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės niekaip nesaisto baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo. Kaip numatyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai, tačiau reikalavimo, kad nuosprendyje teismas svarstytų visų galimų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (neskyrimo) klausimą, baudžiamajame įstatyme nėra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės nurodytais argumentais, kad J. Š. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, keliantį didelį ir realų pavojų ne tik pačiam kaltininkui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. Š., vartojęs alkoholinius gėrimus, vėliau – dienos metu (14:56 val.), esant intensyviam eismui mieste, sėdo vairuoti transporto priemonės. J. Š. kraujyje buvo nustatyta 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri beveik šešis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šios aplinkybės patvirtina prokurorės skunde nurodytą išvadą, kad J. Š. pasižymi aplaidžiu ir kritiško požiūrio į visuomenėje nusistovėjusias taisykles bei eismo saugumą stoka, o jo padaryta nusikalstama veika pasižymi padidintu pavojingumu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat pastebėtina ir tai, kad J. Š. prisipažino praeityje turėjęs problemą dėl priklausomybės nuo alkoholio. Be kita ko, jo sutuoktinė V. Š. taip pat nurodė, jog sutuoktinis priklausomas nuo alkoholio. Taigi, įvertinus bylos medžiagą ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorės prašomos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, skyrimas yra tikslingas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad J. Š., vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-13 nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo Skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-13 nuosprendžio tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-13 nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus, nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Daiva KazlauskienėAudrius CininasPaulius Veršekys