- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- II-391-1197/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-15158-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Pareiškėjas
- TRA1
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Įžanginė dalis
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo TRA1 (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13336-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26301431495) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK)
420 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad TRA1 2026 m. gegužės 1 d. 11:20 val., Vilniaus r. sav., krašto keliai Vievis-Maišiagala-Nemenčinė, 18,000 km., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „KIA MOTORS SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir lenkdamas kitą automobilį, kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją 1.1, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas.
2. Skundžiamu nutarimu TRA1 paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. birželio 22 d. gautas Institucijos persiųstas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu Pareiškėjas prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) arba sumažinti paskirtą terminą nuo 3 mėnesių iki 1 mėnesio.
4.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pažeidimo fakto neginčija, tačiau mano, kad skirta nuobauda yra per griežta. Vairuotojo teisės jam yra būtinos kasdieniam darbų atlikimui. Prašo teismo atsižvelgti į aplinkybes, kad be teisių jis negalės atlikti tiesioginių pareigų, jo neseniai įkurta įmonė gali bankrutuoti, o dirbantys žmonės neteks darbo. Jis yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir steigėjas, šios bendrovės direktorius ir darbų vadovas. Jo tiesioginis darbas - vykti į objektus, daryti pasiūlymus dėl planuojamų darbų, koordinuoti atliekamus darbus, užtikrinti darbų baigimą pilna apimtimi, t. y. taip kaip numatyta sutartyje. Įmonėje dirba (duomenys neskelbtini). Įmonę įsteigė prieš du mėnesius. Todėl šiuo metu jaučia nuolatinį stresą, spaudimą. Vienu metu, iškart privalo atlikti daugybę darbų. Yra atsakingas už darbuotojus, taipogi turi įsipareigojimus klientams, užsakovams. Tokios aplinkybės sąlygojo jo neapgalvotą poelgį kelyje.
4.2. Savo kaltę visiškai pripažįsta, dėl šio poelgio nuoširdžiai gailisi. Sustabdymo metu su pareigūnais bendradarbiavo, savo kaltę pripažino iškart, nesiginčijo. Šį neatsakingą ir pavojingą manevrą atliko per skubėjimą, neapdairumą. Tikrai ne iš chuliganiškų paskatų. Lenkimo metu nesukėlė avarinės situacijos kitiems eismo dalyviams. Gyvena (duomenys neskelbtini). Iki Vilniaus (duomenys neskelbtini) atstumas, todėl nėra galimybių naudotis viešuoju transportu.
5. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė ir nurodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, gailisi. Su paskirta bauda sutinka, bet nesutinka dėl teisių atėmimo laikotarpio. Dėl įvykio papildomai paaiškino, jog įvyko taip, kad priekyje važiuojanti krovininė transporto priemonė judėjo labai lėtai, mano, kad važiavo apie 60-70 km/h greičiu. Policija jo nebaudė už greitį, nes jo neviršijo. Važiuojant nuo Kernavės link Vievio yra tokia dauba ir ant kalnelio, už kokių 15-20 metrų baigiasi ištisinė juosta. Pradėjo lenkti, viskas matėsi, tiesus kelias, mašinų nebuvo. Pradėjo lenkti, iš nekantrumo, nepagalvojus. Tie likę 15-20 metrų iki ištisines linijos pabaigos ir yra ginčo esmė. Pradėjo lenkti, aplenkė, grįžo atgal į juostą jau per punktyrinę liniją. Prašo sutrumpinti terminą arba išvis neskirti teisės vairuoti atėmimo, kadangi jo atveju tai yra mirtis. Aplinkybės tokios, kad jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), jokiais įmanomais būdais, jei naudotis kiekvieną diena taksi, tai ekonomiškai nepakeliama 3 mėnesius ar kiek laiko važiuoti į darbus, į objektus, dalyvauti objektų perėmimuose, kai yra objekte pasirašomos sutartis. Jis privalo dalyvauti, fiksuoti faktines aplinkybes ar darbai atlikti, ar yra trūkumų, kuriuos reikia pašalinti, nėra galimybių dalyvauti ir patvirtinti nuotoliniu būdu. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini), jis važinėja tarp miestų. Reikia važiuoti, žiūrėti, vertinti. Todėl visos viešojo transporto, tarpmiestinio transporto galimybės pasiekiamos sudėtingai, jis tiesiog nebegalėtų kontroliuoti įmonių veiklos. Prašo teismo atsižvelgti ir į vaizdo įrašą, kad realios grėsmes nebuvo niekam. Nusižengimo esmės neginčija, faktas, buvo ištisinė linija kirsta. Lenkimas pradėtas per vientisą liniją, nusižengimas yra. Iš kitos pusės, prašo teismo atkreipti dėmesį, kad jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Prašo teismo arba išvis neskirti, arba kiek įmanoma sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį.
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
6. Institucijos 2026 m. liepos 29 d. atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą.
6.1. Išnagrinėjus ir įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, Institucija mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kitais byloje esančiais duomenimis. Pareiškėjas nusižengimo padarymo fakto neginčija. Institucija, skirdama nuobaudą, įvertino Pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, Pareiškėjui paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui – 3 mėnesiams.
6.2. Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad ši teisės norma taikoma tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vien tai, kad teisė vairuoti reikalinga darbui ar verslo veiklai vykdyti, savaime nelaikytina išimtine aplinkybe. Tokios aplinkybės buvo įvertintos dar nagrinėjant bylą Institucijoje, tačiau nebuvo nustatyta pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
6.3. Papildomai pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis Pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamas pažeidimas yra atsitiktinis ar išskirtinis atvejis.
7. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
IV. Teismo argumentai ir išvados
8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
9. Pareiškėjas Skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2026 m. gegužės 1 d. 11:20 val., Vilniaus r. sav., krašto keliai Vievis-Maišiagala-Nemenčinė, 18 km, TRA1, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „KIA MOTORS SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir lenkdamas kitą automobilį, kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją 1.1, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas.
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas:
1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse;
4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021). Taigi, KET 1.1 punkte, numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
11. Už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Be to, ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatyta administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir toliau pasisako tik dėl Pareiškėjui taikomos atsakomybės individualizavimo ir ginčytinos administracinio poveikio priemonės taikymo.
13. Institucija skundžiamu nutarimu Pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 170 Eur dydžio baudą, bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 (trijų) mėnesių terminui.
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014,
2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
15. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio
24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Laikytina, kad aukščiau nurodyti teismų praktikos išaiškinimai galioja taikant ne tik administracines nuobaudas, bet ir administracinio poveikio priemones.
16. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-693/2018, 2AT-12-719/2018).
17. Iš Administracinių nusižengimų registro 2026 m. liepos 13 d. išrašo matyti, jog Pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas 12 kartų, iš kurių daugiausiai kartų dėl KET pažeidimų, susijusių su leistino greičio viršijimu, t. y. administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnyje.
18. Pareiškėjas visiškai pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
19. Kaip matyti iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo, Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra toks pavojingas, kaip kiti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai, kai keliama akivaizdi ir tiesioginė grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. Pareiškėjas nors ir lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, tačiau manevro metu kelyje nebuvo kitų automobilių, jo veiksmai niekam nesukėlė realaus pavojaus – lenkimo manevras atliktas esant geram matomumui, sausai kelio dangai ir neintensyviam eismui, priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo kitų transporto priemonių, nebuvo viršytas leistinas greitis. Be to, Pareiškėjas anksčiau nėra baustas už administracinius nusižengimus, už kurios gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjo padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sąmoningo ar susiformavusio elgesio rezultatas.
20. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį ir jo padarymo aplinkybes, vieną Pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmeninio pobūdžio aplinkybes (Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir steigėjas, šios bendrovės direktorius ir darbų vadovas, šioje bendrovėje dirba (duomenys neskelbtini), darbo funkcijų vykdymui užtikrinti būtina transporto priemonė), aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo skunde nurodytas ir teismo posėdžio metu išdėstytas prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra vertinamas kaip itin pavojingas konkrečioje situacijoje, todėl nagrinėjamu atveju visuomenės viešasis interesas ir administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sutrumpinant paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio. Teismo vertinimu, nurodytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas užtikrina pusiausvyrą tarp administracinės nuobaudos tikslų, administracinės atsakomybės neišvengiamumo, Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir jo galimybės vykdyti darbo funkcijas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
Rezoliucinė dalis
n u t a r ė:
TRA1 skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13336-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26301431495) dalį, kuria TRA1 paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą sutrumpinant iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.