- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-2912-640/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04932-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
- Atsakovas
- UAB „Analekta“, UAB „Panbaltic solutions“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Panbaltic solutions“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Analekta“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, žalos atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Panbaltic solutions“ ir UAB „Analekta“, kuriuo teismo prašė 1) priteisti solidariai iš atsakovių 75 214,50 Eur; 2) atsakovių sudarytą 2021 m. sausio 29 d. transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu; 3) priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti solidariai iš atsakovių šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo 2026 m. kovo 23 d. rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas ir išsiųstas atsakovėms nustačius terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Analekta“ atsiliepimu sutiko su ieškove sudaryti taikos sutartį.
Atsakovė UAB „Panbaltic solutions“ atsiliepimu prašė pakeisti jos procesinę padėtį byloje į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, o ieškinio reikalavimų tenkinimą atsakovės UAB „Analekta“ atžvilgiu paliko teismo nuožiūrai.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė poziciją į atsakovių prašymus ir nurodė, kad ji galėtų svarstyti taikos sutarties sudarymo šioje byloje galimybę, tačiau nemažinant pareikšto reikalavimo sumos, kurią solidariai įsipareigotų atlyginti abi atsakovės.
Teisme 2026 m. gegužės 4 d. buvo gautas atsakovės UAB „Analekta“ pranešimas, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1766-852/2026 atsakovei UAB „Analekta“ iškėlė bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovėms dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, žalos atlyginimo regreso teise perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Teismas nustatė, kad byloje ieškovas kreipėsi su ieškiniu bendraatsakovei, kuriai Vilniaus apygardos teisme yra iškelta bankroto byla, t. y. ieškinys pareikštas nemokiam atsakovui.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, jog teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Atsižvelgdamas į tai, kad iškėlus bylą teisme, paaiškėjo, jog ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas konstatavo, kad civilinės bylos nagrinėjimas perduotinas pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, kuriame yra iškelta UAB „Analekta“ bankroto byla, o nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 28 d.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (ieškovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiama nutartis yra netinkamai motyvuota bei ja neišspręsti svarbūs procesiniai klausimai (nagrinėjamos bylos sustabdymo, sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo).
Perduodamas bylą Vilniaus apygardos teismui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu , o ne CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Šiais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktūrizavimo bylos.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, todėl paaiškėjus apie bankroto bylos iškėlimą, teismas, atsižvelgdamas į CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 87 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 5 dalies, 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kartu išspręsdamas ieškovo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimą.
Atskirasis skundas patenkinamas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta perduoti bylą vienos iš atsakovių bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 166 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Nurodytos įstatymų normos yra imperatyvios.
Tuo atveju, kai viename apylinkės teisme arba apygardos teisme nagrinėjama turtinio pobūdžio civilinė byla keliems atsakovams ir jos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad vienam iš atsakovų tame pačiame ar kitame apygardos teisme yra iškelta bankroto byla, tai, priklausomai nuo atsakovų procesinio bendrininkavimo formos, turi būti atliekami tokie procesiniai veiksmai: a) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra fakultatyvus (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjantis bylą teismas turi išskirti ieškovo reikalavimą atsakovui, kuriam iškelta bankroto byla į atskirą bylą, šią bylą sustabdyti ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 136 straipsnio 3 punktas, 163 straipsnio 5 punktas); b) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra privalomas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. solidariosios arba subsidiarinės prievolės atveju, byla turi būti sustabdoma ir perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 163 straipsnio 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vienai iš solidarių atsakovių yra iškelta bankroto byla, nutarė civilinę bylą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo bylą perduoti kito teismo žinion dėl abiejų atsakovių. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį buvo iškelta 2026 m. kovo 23 d., kuomet teismo rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Bankroto byla atsakovei UAB „Analekta“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1766-852/2026, o nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 28 d. Tai reiškia, kad nutartis dėl bankroto bylos vienai iš atsakovių iškėlimo buvo priimta ir įsiteisėjo vėliau nei pirmosios instancijos teismas iškėlė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas perduoti civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį Vilniaus apygardos teismui, nepagrįstai rėmėsi CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, numatančiu bylos perdavimą kitam teismui pažeidus teismingumo taisykles. Tokio pobūdžio pažeidimų nėra nustatyta, konkretaus pažeidimo nenustatė ir pats pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apart nurodytos teisės normos citavimo.
Susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas civilinę bylą vienos iš atsakovių bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turėjo perduoti CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, būtent numatančiu bylos perdavimo atvejį kito teismo žinion, nustačius, jog vienai iš atsakovių yra iškelta bankroto byla. Atitinkamai, dėl tokios nutarties negalėtų būti paduotas ir atskirasis skundas (CPK 34 straipsnio 4 dalis, JANĮ 29 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tuo pačiu remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktu civilinė byla privalėjo būti sustabdyta.
Bylą nusprendus perduoti Vilniaus apygardos teismui, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktu, sustabdžius bylą dėl vienai iš atsakovių iškeltos bankroto bylos, ieškovei turi būti grąžinamas už ieškinį sumokėtas 1 468 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vienai iš atsakovių yra iškelta bankroto byla ir nusprendęs civilinę bylą perduoti kito teismo žinion, nepagrįstai konstatavo teismingumo pažeidimo faktą ir taikė netinkamas civilinio proceso teisės normas susiklosčiusiai situacijai išspręsti, tačiau nustatyti procesiniai pažeidimai nėra laikytini esminiais, dėl ko būtų pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nurodant, jog civilinė byla yra sustabdoma ir perduodama Vilniaus apygardos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, tuo pačiu ieškovei grąžinant už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį ir ją išdėstyti taip:
„civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Panbaltic solutions“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Analekta“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, žalos atlyginimo regreso teise sustabdyti ir perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Grąžinti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) 1 468 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. vasario 23 d. (mokėjimo užduotis - ZP31114). “
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.