- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- eII-894-1128/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00815-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Pažeidėjas
- R. H. R.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Suinteresuotas asmuo
- MB Verslo paskolos
- Kategorijos
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10756-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 10- ANR_N-10756-2026 (toliau – ir Nutarimas) R. H. R. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, nustačius, kad jis, 2026 m. balandžio 15 d., 21.00 val., Studentų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkte numatytus reikalavimus.
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 mėnesiams.
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriuo, taip pat teismo posėdžio metu, prašo panaikinti administracinę nuobaudą ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas 2026 m. balandžio 15 d. vairavo transporto priemonę turėdamas (duomenys neskelbtini)Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą dėl kurio pareigūnai teigė, kad jis negalioja Lietuvos Respublikoje, taip pat turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad asmuo Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau nei 185 dienas per metus, o Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena 4 mėnesius, todėl mano, kad jo vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje – galiojantis.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti ir nurodo, kad Pareiškėjas turėjo laikino pobūdžio elektroninės formos dokumentą, kuris išduodamas iki išduodant vairuotojo pažymėjimą, todėl toks dokumentas Lietuvos Respublikoje yra negaliojantis. Kartu su skundu teismui buvo pateikta laikinojo vairuotojo pažymėjimo ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo kopija. Institucija teigia, kad atsižvelgiant į tai, tarpinio dokumento, kuris išduodamas iki išduodant vairuotojo pažymėjimą, pateikimas, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu asmens teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat tarptautinis vairuotojo pažymėjimas gali būti pripažintas tuomet, kai asmuo kartu turi galiojantį nacionalinį vairuotojo pažymėjimą.
III. Teismo posėdžio metu ištirti duomenys
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas skundą palaikė ir nurodė, kad Lietuvoje gyvena 6 mėnesius. Turi (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą elektronine forma, fizinės kortelės neturi, ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) Respublika neišdavė fizinio vairuotojo pažymėjimo ir Lietuvoje galioja abu vairuotojo pažymėjimai. Prašo panaikinti skirtą baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.
IV. Teismo išvados
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už šio straipsnio pažeidimą numatyta sankcija – bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Pareiškėjas skundžiamu nutarimu pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam inkriminuotas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu jis vairavo transporto priemonę turėdamas tarptautinį vairuotojo pažymėjimą ir elektroninio formato (duomenys neskelbtini) Valstybės vairuotojo pažymėjimą, taip pat Pareiškėjas Lietuvoje gyveno tik keturis mėnesius, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT- 26- 697/2024, pagrįstai tikėjosi, kad jo turimas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas yra pakankamas dokumentas transporto priemonei vairuoti trumpalaikio buvimo šalyje laikotarpiu.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo Nr. 1V-328, 40 punktą – pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – gyvenamoji vieta, kurioje pareiškėjas paprastai gyvena bent 185 d. kiekvienais kalendoriniais metais.
R. H. R. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi tinkamą ir galiojantį tiek nacionalinį (elektroninio formato), tiek tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kurie jam suteikia teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.
Pagal 1968 metų Vienos konvencijos 41 straipsnio 2 dalį šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš susitariančiosios šalies valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams.
Pareiškėjo pateikti nacionalinis ir tarptautinis vairuotojo pažymėjimai neatitinka nustatytos formos reikalavimų. Remiantis 1949 m. Ženevos ir 1968 m. Vienos kelių eismo konvencijų nustatytais reikalavimais, nacionalinis vairuotojo pažymėjimas, be kita ko, turi būti – fizinis, rausvos spalvos ir knygelės formos, taip pat tarptautinis vairuotojo pažymėjimas – A6 formato knygutė. Jo viršelis pilkas, o vidiniai puslapiai balti. Todėl minėti vairuotojo pažymėjimai nėra laikomi tinkami.
Taip pat teismas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotas vairuotojo pažymėjimas yra laikinas ir, kaip vairuotojo pažymėjimas, negaliojantis, kadangi tai dokumentas, kuris galioja iki išduodamas fizinis vairuotojo pažymėjimas, tai patvirtina ant nacionalinio vairuotojo pažymėjimo žyma „Valid until delivery of smart card to the applicant or up to expiry of driving licence“ ir Pareiškėjo pareiškimas, kad jis neturi fizinio vairuotojo pažymėjimo.
Bylos duomenimis 2026 m. gegužės 5 d. 13.00 val. bylos nagrinėjime dalyvavęs Pareiškėjas nurodė, kad žinojo, jog pagal tarptautinius reikalavimus jis privalo turėti fizinį dokumentą ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Respublika fizinio vairuotojo pažymėjimo dar neišdavė, dėl susidariusios situacijos gailėjosi.
Atkreiptinas dėmesys, kad aptartas 1968 m. Vienos kelių eismo Konvencijos 41 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su sąlyga, kad tarptautinis vairuotojo pažymėjimas galioja tik tuo atveju, kai jis pateikiamas kartu su atitinkamu nacionaliniu vairuotojo pažymėjimu. Be to, pagal to paties straipsnio 6 dalį tarptautinis vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik po nacionalinio pažymėjimo, kuris išduodamas tik įvykdžius minimalias šios Konvencijos sąlygas, turėtojui. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas nebegalioja, kai netenka galios atitinkamas nacionalinis pažymėjimas, kurio numeris įrašytas į tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
Taigi, šiuo aspektu pritartina Institucijos atsiliepime išsakytai pozicijai, kad tarptautinio vairuotojo pažymėjimo paskirtis – būti nacionalinio vairuotojo pažymėjimo vertimu ir papildomu dokumentu, naudojamu kartu su galiojančiu nacionaliniu vairuotojo pažymėjimu.
Kadangi Pareiškėjas nacionalinio vairuotojo pažymėjimo taip ir nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad Institucijos nutarimu jis teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjo teiginys, kad jis tik studentas ir ne jo kaltė, kad (duomenys neskelbtini) Respublika neišdavė jam galiojančio pažymėjimo vertintinas kritiškai ir tai nešalina jo administracinės atsakomybės.
Spręsdamas dėl Pareiškėjui skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. H. R. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu, skundžiamu nutarimu nustatyta R. H. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – bylos nagrinėjimo metu jis iš esmės pripažino faktines aplinkybes ir gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas studijuoja, anksčiau nėra trauktas administracinėn atsakomybėn.
Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, įvertinęs Pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, skyrė ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą. Teismas sprendžia, kad nustatyta bauda yra arti minimalios ir nėra aiškiai per griežta, o administracinio poveikio priemonė bei jos dydis yra proporcinga pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. H. R. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10756-2026 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.