Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-2889-779/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-05
Bylos Nr.
e2S-2889-779/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05267-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Atsakovas
ATS1
Ieškovas
IES1
Išvadą teikia
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2889-779/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05267-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo IES1 (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei ATS1 (toliau – atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko A. G. (toliau – nepilnametis vaikas, sūnus) gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Byloje atsakovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugo priemones ir iki galutinio sprendimo priėmimo nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi A. G. tvarką. Atsakovės teigimu, ieškovas draudžia vaikui bendrauti su atsakove ir taip pažeidžia motinos ir vaiko interesus.

Atsiliepimas

Ieškovas IES1 atsiliepimu su atsakovės prašymu dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo nesutiko. Nurodė, kad nepilnametis vaikas kategoriškai nesutinka matytis su atsakove ir vengia bendravimo su ja. Tai sąlygojo atsakovės nuolatinis girtavimas ir buvimas neblaiviai vaiko akivaizdoje. Atsakovė neužtikrina saugios nepilnamečio vaiko asmeninės aplinkos, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu.

Šalies argumentai

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė nuomonę dėl atsakovės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad atsakovės prašoma bendravimo tvarka prieštarautų geriausiems vaiko interesams, tačiau sūnus A. gali lankyti atsakovę ir savo broliuką centre.

Paaiškino, kad atsakovės šeimai teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga, taikomas atvejo vadybos procesas. 2026 m. balandžio 29 d. įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo numatytos pagalbos priemonės šeimai bei priimtas sprendimas nutraukti laikinąją priežiūrą institucijoje atsakovei su sūnumi, tačiau nuo 2026 m. gegužės 5 d. iki 2026 m. gegužės 12 d. šeima vengė bendradarbiavimo su centro socialiniais darbuotojais. Vykdant numatytą 2026 m. balandžio 29 d. pagalbos planą, nuo 2026 m. gegužės 8 d. šeimai buvo pradėtos teikti centro individualios priežiūros darbuotojo paslaugos. 2026 m. birželio 3 d. iš centro individualios priežiūros darbuotojos buvo gauta informacija, kad atsakovės sugyventinis, būdamas neblaivus (nustatytas 3,50 promilės girtumas), prižiūrėjo mažametį vaiką. Atsakovė taip pat pripažino esanti neblaivi ir nurodė, kad kartu su sugyventiniu alkoholį vartoja apie savaitę laiko. Atsakovė taip pat pripažino, kad problemos šeimoje tęsiasi jau seniai. Pagal pateiktą skyriaus informaciją, bendradarbiavimas su šeima yra apsunkintas. Centro socialinė darbuotoja bendravo su vaiku, kuris nurodė, kad nenori grįžti į motinos namus. Pagal turimus duomenis, šeimoje alkoholio vartojimas nėra pavienis ar atsitiktinis reiškinys, šeimoje ir toliau fiksuojami neblaivumo atvejai, alkoholio vartojimas vaikų akivaizdoje. Įvertinus tai, kad vaikų teisių pažeidimų rizika šeimoje kartojasi, tėvų elgesys neparodo pakankamos motyvacijos keisti susidariusią situaciją ir užtikrinti saugią bei stabilią aplinką vaikams, Skyrius sprendė, kad egzistuoja nuolatinė grėsmė vaikų fiziniam saugumui, emocinei sveikatai ir visavertei raidai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. birželio 23 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) atsakovės prašymą dėl laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo atmetė.

Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 24 d. sprendimu patvirtinta šalių taikos sutartimi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tačiau nuo 2026 m. vasario mėn. vaikas nuolat gyvena su ieškovu ir nenori grįžti pas motiną. Atsakovės gyvenamojoje aplinkoje fiksuojami neblaivumo ir alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje atvejai, keliantys grėsmę jo saugumui ir emocinei gerovei. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti jam emociškai saugią aplinką, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti laikinosios atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos. Be kita ko, pažymėjo, kad atsakovė turi galimybę matytis su vaiku biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) „(duomenys neskelbtini)“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė ATS1 atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką pagal jos prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, ji su sūnumi negali bendrauti nuo 2026 m. vasario mėn., nes ieškovas jai trukdo. Pažymi, kad sūnus išreiškia norą su motina bendrauti, tačiau bijo apie tai pasakyti ieškovui.

Nurodo, kad teismas neįvertino, kad atsakovė augina (duomenys neskelbtini) gimusį nepilnametį sūnų A., todėl atsakovė, kol jo laukėsi bei šiuo metu jį augindama alkoholio nevartojo arba vartojo labai saikingai. Nagrinėjamu atveju atsakovei nėra apribota motinos valdžia ir nėra jokių duomenų, kad planuojama tokių priemonių imtis.

Teismo argumentas, kad nepilnametis sūnus gali pats aplankyti motiną, atsakovės vertinimu, nepagrįstas, nes įstatymas numato, kad nepilnamečių vaikų teisų įgyvendinimą bei jų priežiūrą užtikrina tėvai

Atsiliepimas

Ieškovas IES1 atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

Šalies argumentai

Ieškovas pažymi, kad nedraudžia sūnui bendrauti su motina, tačiau vaikas pats nesutinka matytis su atsakove dėl jos nuolatinio girtumo. Šias aplinkybes patvirtina ir Skyriaus pateikta nuomonė.

Ieškovo teigimu, atsakovė yra atvykusi į sūnaus mokyklą, darė jam spaudimą dėl sūnaus išreikšto noro gyventi su ieškovu. Sūnus yra net iš mokyklos išėjęs per kitą išėjimą, vengdamas susitikti su atsakove.

Ieškovas pažymi, kad, priešingai negu nurodo atsakovė, Skyrius yra nurodęs, kad planuoja kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo.

Ieškovui nėra suprantama kaip atsakovė apskritai planuoja įgyvendinti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, gyvendama BĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

Bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Atsakovei pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikinąją jos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šio prašymo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad byloje užfiksuoti pasikartojantys atsakovės ir jos sugyventinio neblaivumo atvejai, be to, pats nepilnametis vaikas išreiškė nenorą bendrauti su atsakove. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą ir siekdamas užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti laikinosios atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad nuo 2026 m. vasario mėn. negali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi dėl ieškovo sudaromų kliūčių. Anot atsakovės, nepilnametis sūnus nori su ja bendrauti, jos ilgisi, tačiau bijo apie tai pasakyti ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.

Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas draustų nepilnamečiam sūnui bendrauti su atsakove ar kitaip kliudytų palaikyti jų tarpusavio ryšį. Priešingai, byloje pateiktoje Skyriaus nuomonėje nurodyta, kad, bendraujant su nepilnamečiu vaiku, šis išreiškė nenorą susitikti ir gyventi su atsakove dėl motinos ir jos sugyventinio alkoholio vartojimo. Taigi byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad nepilnamečio vaiko nenoras bendrauti su motina yra susijęs su jo paties išgyvenimais atsakovės gyvenamojoje aplinkoje, o ne su ieškovo sudaromomis kliūtimis. Atsakovės teiginiai apie priešingą vaiko valią ir ieškovo daromą įtaką, nesant juos patvirtinančių duomenų, nesudaro pagrindo abejoti Skyriaus pateiktoje nuomonėje užfiksuota nepilnamečio vaiko pozicija.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su vienu iš tėvų, turi būti siekiama nustatyti tokio priešiškumo priežastis, įvertinti vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius bei galimas priemones priešiškumo priežastims pašalinti ar sumažinti. Taip pat pabrėžiama būtinybė išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės bei norų ir jo intereso palaikyti bei plėtoti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

Taigi vien nepilnamečio vaiko išreikštas nenoras bendrauti su vienu iš tėvų savaime nėra pakankamas pagrindas atsisakyti nustatyti bendravimo tvarką. Vis dėlto nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad vaiko išreikštas nenoras nėra grindžiamas vien subjektyviu jo nusistatymu prieš motiną. Byloje užfiksuotas ne vienas netinkamo elgesio, neblaivumo ir alkoholio vartojimo vaikų akivaizdoje atvejis. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti atsakovės gyvenamosios aplinkos saugumu nepilnamečiam vaikui ir patvirtina, kad jo išreikštas nenoras bendrauti su motina šiuo atveju turi objektyvų pagrindą.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko nuomonę, vertindamas ją kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, ir prioritetą suteikė vaiko fiziniam bei emociniam saugumui.

Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ji augina (duomenys neskelbtini) gimusį nepilnametį sūnų A., todėl nėštumo metu ir po vaiko gimimo alkoholio nevartojo arba jį vartojo labai saikingai.

Vis tik apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši atsakovės nurodoma aplinkybė nepaneigia byloje esančių duomenų apie alkoholio vartojimą ir atsakovės gyvenamojoje aplinkoje kylančią grėsmę nepilnamečio vaiko saugumui. Iš bylos duomenų matyti, kad planuoto susitikimo su socialiniais darbuotojais metu atsakovė buvo neblaivi, o jos sugyventinis, paliktas lauke su nepilnamečiu vaiku, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, byloje užfiksuotas ne vienas kitas neblaivumo atvejis. Taigi atsakovės teiginiai, kad ji alkoholio nevartojo arba jį vartojo labai saikingai, nepaneigia objektyvių byloje užfiksuotų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo reikšmingas ne vien pats alkoholio vartojimo faktas, bet ir jo poveikis vaiko gyvenamajai aplinkai, fiziniam bei emociniam saugumui. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovės gyvenamoji aplinka šiuo metu nėra tinkama saugiam nepilnamečio vaiko buvimui joje, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė taip pat akcentuoja, kad jai nėra apribota motinos valdžia ir nėra duomenų, jog būtų ketinama imtis tokių priemonių. Vis dėlto ši aplinkybė savaime nereiškia, kad teismas privalo nustatyti atsakovės prašomą laikinąją bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas ir laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtingi teisiniai institutai, kurių taikymo pagrindai ir tikslai skiriasi. Sprendžiant klausimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis tokios tvarkos nustatymas atitiktų geriausius vaiko interesus ir užtikrintų jo saugumą. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovei nėra apribota motinos valdžia, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su nesaugia vaiko gyvenamąja aplinka ir nesudaro savarankiško pagrindo tenkinti atsakovės prašymą.

Atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nepilnametis sūnus gali pats aplankyti motiną, nurodydama, jog pagal įstatymą nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą ir jų priežiūrą privalo užtikrinti tėvai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas pirmiausia yra pačių tėvų pareiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvas (motina) turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, o ši teisė ir pareiga turi būti įgyvendinama vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norus ir juos tinkamai įvertinus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

Tačiau pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais negali būti aiškinama kaip besąlyginė pareiga užtikrinti tiesioginius vaiko susitikimus su vienu iš tėvų, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir galimą neigiamą tokio bendravimo poveikį vaikui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad minimalus bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) gali būti nustatomas tais atvejais, kai dažni susitikimai vaiką psichologiškai traumuoja ir neatitinka jo individualių interesų, norų bei pažiūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko išreikštą nenorą bendrauti su motina ir byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovės gyvenamosios aplinkos nesaugumo, pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos.

Kartu pažymėtina, kad tokia išvada savaime nepaneigia nepilnamečio vaiko teisės palaikyti ryšį su motina ir nereiškia, kad jų bendravimas ateityje negalėtų vykti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant paties nepilnamečio vaiko norui ir poreikiui, jis turi galimybę susitikti su motina BĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu užtikrinti, kad bendravimas su motina vyktų vaikui saugioje, jo emocinę būseną ir poreikius atitinkančioje aplinkoje, o ne būtų siekiama formalaus bendravimo tvarkos nustatymo, nepašalinus aplinkybių, dėl kurių vaikas jaučiasi nesaugus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiga užtikrinti vaikui saugią ir jo poreikius atitinkančią aplinką tenka abiem tėvams. Todėl atsakovė, siekdama atkurti ir stiprinti ryšį su nepilnamečiu sūnumi, pati turi imtis aktyvių veiksmų, kad būtų pašalintos aplinkybės, dėl kurių vaikas nenori su ja bendrauti. Atsakovės pastangos spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, užtikrinti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką bei atkurti nepilnamečio sūnaus pasitikėjimą ja galėtų sudaryti palankesnes sąlygas jų tarpusavio bendravimui. Vien atsakovės deklaruojamas noras bendrauti su sūnumi, neįvertinus priežasčių, dėl kurių vaikas atsisako su ja susitikti, nėra pakankamas pagrindas nustatyti jos prašomą laikinąją bendravimo tvarką.

Dėl procesinės bylos baigties.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą ir atsižvelgęs į geriausius nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės ATS1 atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė