Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo PRS1 skundo dėl antstolės SUA1 veiksmų priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kadangi nebuvo laikytasi proceso teisės normose įtvirtintos ikiteisminės tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

CPK 636 straipsnyje numatyta, kad skolininkas antstolį gali nušalinti esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams, pareikšdamas nušalinimą raštu. CPK 65 straipsnyje nurodyti nušalinimo pagrindai yra, kai antstolis su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir pan.

Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą (CPK 636 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Tuo tarpu skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka įtvirtinta CPK 510 straipsnyje. Pagal teisinį reglamentavimą skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 510 straipsnio 2 dalis, 512 straipsnis). Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Taigi, skundas pirmiausiai turi būti pateikiamas antstoliui, su kurio atliktu veiksmu ar atsisakymu atlikti veiksmą pareiškėjas nesutinka, ir tik tuo atveju, jeigu antstolis, išnagrinėjęs skundą, patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Ši ikiteisminė skundo nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o jos nesilaikant skundas dėl antstolio veiksmų atsisakoms priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė SUA1 atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/00748. Pareiškėjas siuntė antstolei SUA1 elektroniniu paštu 2026 m. balandžio 23 d. pranešimą „Dėl antstolės V. D. nušalinimo“, nurodydamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/00748 atliekančiai antstolei V. D. nusišalinti. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjui elektroniniu paštu 2026 m. balandžio 23 d. buvo atsiųstas automatinis pranešimas su atitinkama informacija bei patvirtinimu apie dokumento gavimą. Byloje taip pat pateiktas 2026 m. balandžio 23 d. pranešimas „Dėl dokumentų įteikimo aplinkybių“, kuriame nurodyta, jog antstolei įteikus pranešimą dėl nušalinimo iš antstolės kontoros buvo gauta neoficiali informacija apie tai, jog pareiškėjo prašymas nėra registruotas. Kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikti dar du pareiškėjo pranešimai, adresuoti antstolei SUA1 : 1) 2026 m. balandžio 24 d. pranešimas „Dėl bendravimo ir dokumentų įteikimo aplinkybių“, kuriame nurodoma, jog antstolė atsisako registruoti pareiškėjo dokumentus, šiam nuvykus, elgėsi nepagarbiai ir darbuotojai žodžiu nurodė nespręsti pareiškėjo klausimų, todėl siunčia pakartotinai pranešimą el. paštu, kurio originalą įteiks trečiasis asmuo; 2) 2026 m. balandžio 25 d. pranešimas „Dėl procesinių dokumentų įteikimo aplinkybių“, kuriame be kita ko nurodoma, jog dokumentai antstolei palikti antstolės kontoros pašto dėžutėje pirmame aukšte ir pareiškėjas laiko, jog 2026 m. balandžio 24 d. pranešimas ir prašymas dėl dokumentų įteikimo laikomi įteikti. Byloje nėra duomenų apie antstolės priimtą patvarkymą dėl pareiškėjo pateikto prašymo antstolei SUA1 nusišalinti. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų bei kreipimosi su skundu į teismą (skundas dėl antstolės veiksmų teisme užregistruotas 2026 m. balandžio 24 d.) matyti, jog pareiškėjas į teismą dėl antstolės veiksmų kreipėsi nesulaukęs antstolės patvarkymo dėl prašymo ją nušalinti, taip pat ir nesant priimto antstolės patvarkymo, kuriuo būtų išspręsti kiti pareiškėjo keliami klausimai dėl antstolės veiksmų. Ši faktinė aplinkybė teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje.

Aptartos aplinkybės (pareiškėjo veiksmai) patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė proceso teisės normose įtvirtintos privalomos ikiteisminės tvarkos reikšdamas prašymą dėl antstolės nušalinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados ir nepateikė įrodymų apie tai, kad buvo laikytasi įstatyme įtvirtinos privalomos ikiteisminės tvarkos. Dar daugiau, apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, jog tokios tvarkos nebuvo laikytasi (pripažino, jog pranešimas buvo automatinis ir informacinio pobūdžio), taip pat nepateikė teismui ir duomenų (išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimus) apie tai, jog antstolė atsisakė priimti pareiškėjo prašymus. Apeliacininės instancijos teismas, susipažinęs su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat pastebi, kad teismuose buvo nagrinėjami pareiškėjo analogiški prašymai dėl antstolės nušalinimo, o susipažinus su Klaipėdos apylinės teisme nagrinėta civ. byla Nr. e2VP-5925-955/2026 nustatyta, jog buvo įgyvendintas ikiteisminės tvarkos laikymosi privalomumas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai, kad proceso teisės normose įtvirtintas ikiteisminės tvarkos laikymosi privalomumas ir teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, jomis vadovavosi, priešingai nei teigia apeliantas, neužkerta kelio apeliantui realizuoti jam proceso teisės normose suteiktas teises ir teikti prašymą dėl antstolės nušalinimo įgyvendinus privalomą ikiteisminę procedūrą, kuri aptarta aukščiau nurodytose teisės normose (CPK 510 straiupsnis, 636 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismą priimti atskirąją nutartį dėl antstolės piktnaudžiavimo, perduodant ją prokuratūrai.

CPK įtvirtinta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 straipsnis). Taip pat CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis CPK 299 straipsnio ar CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą. Jei, apelianto įsitikinimu, antstolės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, apeliantas turi teisę ir pats kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.

Apibendrinant išdėstytą pagrįstai konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pastarajam nesilaikant ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Taip pat apelianto argumentai nesudaro pagrindo ir priimti atskirąją nutartį dėl antstolės piktnaudžiavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo.

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.