- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- II-1275-1285/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19697-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Edita Bumblienė
- Pažeidėjas
- I. Z.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam I. Z., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16430-2026 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas 2026 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-16430-2026 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad I. Z., 2026 m. birželio 13 d., 01.33 val., Pelėsos g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Nurodoma, kad tokiais veiksmais I. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam paskirta 330 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams.
Šalies argumentai
I. Z. kreipėsi į teismą su skunde, kuriame prašo alternatyviai prašo Nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė pakeisti ir administracinio poveikio priemonės netaikyti arba teisių atėmimo laikotarpį sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui.
Pagrįsdamas skundo reikalavimus nurodo, kad su skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 7 d. nutarimu iš esmės sutinka tiek, kiek juo konstatuota, kad jis padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir jo padarymo fakto neginčija. Tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu septyniems mėnesiams, kurią prašo panaikinti arba, teismui nenustačius pagrindo jos neskirti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti jos taikymo terminą.
Pareiškėjas nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė ne sąmoningai siekdamas ignoruoti teisės aktų reikalavimus ar išvengti jų vykdymo, o dėl teisės normų nežinojimo ir klaidingo įsitikinimo, jog turimu (duomenys neskelbtini) išduotu vairuotojo pažymėjimu gali naudotis iki jo galiojimo termino pabaigos. Paaiškina, kad nuo 2014 m. nuolat gyvena Lietuvoje, į kurią atvyko kaip (duomenys neskelbtini) specialistas, čia dirba, moka mokesčius ir yra integravęsis į visuomenę, o 2024 m. liepos mėn. gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nežinojo apie atsiradusią pareigą per nustatytą terminą užsienio valstybės vairuotojo pažymėjimą pakeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
Skunde teigiama, kad apie tai, jog jo turimas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje nebesuteikia teisės vairuoti transporto priemonių, pareiškėjas pirmą kartą sužinojo tik 2026 m. birželio 13 d., kai buvo sustabdytas atsitiktinės policijos patikros metu. Pareigūnams paaiškinus pareigą pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, jis tą pačią dieną nustojo vairuoti ir nedelsdamas ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti: kreipėsi į VĮ „Regitra“, sužinojęs apie būtinybę iš naujo laikyti teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus, užsiregistravo į juos ir abu egzaminus išlaikė iš pirmo karto. 2026 m. liepos 1 d., dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo, jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti tiek mechanine, tiek automatine pavarų dėže valdomas transporto priemones. Pareiškėjo vertinimu, tai patvirtina, kad pažeidimo priežastis iki nutarimo priėmimo jau buvo visiškai pašalinta, todėl papildomas teisės vairuoti atėmimas nebeatlieka prevencinės funkcijos.
Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad padarytas pažeidimas nebuvo susijęs su eismo saugumo reikalavimų pažeidimu – jis nevairavo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neviršijo leistino greičio, nesukėlė eismo įvykio, nevairavo pavojingai ar chuliganiškai ir nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jo teigimu, pažeidimas buvo išimtinai formalus, susijęs su tuo, kad jis laiku nepakeitė užsienio valstybės vairuotojo pažymėjimo. Pažymi turėjęs galiojantį užsienio valstybės vairuotojo pažymėjimą, daugiau kaip dvidešimties metų vairavimo patirtį, o Lietuvoje iš naujo išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminai patvirtina jo gebėjimą saugiai vairuoti.
Šalies argumentai
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į pareiškėjo ankstesnį elgesį. Jis nurodo per (duomenys neskelbtini) gyvenimo Lietuvoje metų kasdien vairavęs, tačiau nesukėlęs nė vieno eismo įvykio, nebuvęs baustas už greičio viršijimą ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o per visą šį laikotarpį jam buvo skirtos tik dvi administracinės baudos už netinkamą automobilio statymą. Pareiškėjo vertinimu, tokia vairavimo istorija, jo elgesys po pažeidimo nustatymo, kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis, bendradarbiavimas su valstybės institucijomis ir nedelsiant pašalintas pažeidimas turėjo būti individualiai įvertinti skiriant administracinio poveikio priemonę. Jis nesutinka su Nutarimo išvada, kad nenustatyta nė viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame Nutarime nepakankamai individualizuotas septynių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino parinkimas. Jo vertinimu, Nutarime iš esmės apsiribota nuorodomis į nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir jo asmenybę, tačiau nepaaiškinta, kodėl konkrečiomis bylos aplinkybėmis būtinas būtent septynių mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas. Remdamasis ANK 34 straipsniu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bei skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kitų teismų praktika, pareiškėjas argumentuoja, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi būti individualizuojamos, o tarp padaryto pažeidimo, siekiamų administracinės atsakomybės tikslų ir taikomų poveikio priemonių turi būti išlaikyta teisinga pusiausvyra. Pareiškėjo nuomone, jo atveju egzistuoja aplinkybių visuma, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga dėl profesinių ir šeiminių aplinkybių. Jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, vienintelis darbuotojas ir vienintelis akcininkas, o jo darbas susijęs su nuolatinėmis kelionėmis į susitikimus su klientais ir verslo partneriais įvairiose vietose. Gyvena (duomenys neskelbtini), kur viešojo transporto galimybės ribotos, o jo sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo neturi. Be to, šeima augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kurį pareiškėjas kasdien veža į mokyklą ir papildomo ugdymo užsiėmimus. Pareiškėjo teigimu, ilgesniam laikui atėmus teisę vairuoti būtų reikšmingai apsunkinta ne tik jo profesinė veikla, bet ir šeimos kasdienis gyvenimas bei galimybė tinkamai vykdyti su nepilnamečio vaiko priežiūra, ugdymu ir jo interesų užtikrinimu susijusias pareigas.
Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas nesąmoningai ir nepiktybiškai, nesukėlė realaus pavojaus visuomenei ar neigiamų padarinių, o nustatytas pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas. Jis visiškai pripažįsta padarytą nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą jau yra sumokėjęs ir įsipareigoja ateityje panašių pažeidimų nedaryti. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o teismui nenustačius pagrindo jos visiškai neskirti – sutrumpinti jos taikymo terminą iki tokio, kuris, jo vertinimu, būtų pakankamas administracinės atsakomybės tikslams pasiekti ir atitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.
Pareiškėjas I. Z. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kada paties padaryto pažeidimo jis nesiginčija, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 7 mėnesiams. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini). Iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. jis turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir visą šį laiką vairavo su (duomenys neskelbtini) išduotu vairuotojo pažymėjimu. Teigė, kad laikino leidimo gyventi laikotarpiu jį ne kartą buvo sustabdę policijos pareigūnai, tačiau dėl naudojamo vairuotojo pažymėjimo jam pastabų nebuvo pareikšta. Pareiškėjas buvo girdėjęs, kad asmenims, turintiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir reguliariai išvykstantiems iš Lietuvos, (duomenys neskelbtini) išduoto vairuotojo pažymėjimo keisti į lietuvišką neprivaloma. Šią informaciją, jo teigimu, anksčiau buvo patvirtinę ir policijos pareigūnai. 2024 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjui buvo išduotas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje. Jis nurodė nežinojęs, kad, gavus nuolatinį leidimą gyventi, per nustatytą terminą privalėjo pakeisti (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Nuo nuolatinio leidimo gyventi išdavimo iki nagrinėjamo įvykio policijos pareigūnai jo nebuvo sustabdę. 2025 m. birželio 13 d. jį sustabdę policijos pareigūnai paaiškino, kad dėl pasikeitusio jo gyvenamosios vietos statuso turimas (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas nebegali būti naudojamas ir turi būti pakeistas Lietuvos Respublikoje išduotu vairuotojo pažymėjimu. Pareiškėjas pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, nuolatinį leidimą gyventi bei (duomenys neskelbtini) pasą. Pareigūnai taip pat paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą jis gali pasikeisti kreipdamasis į VĮ „Regitra“. Pareiškėjas nurodė, kad po pokalbio su policijos pareigūnais tuoj pat nustojo vairuoti ir jau kitą dieną kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. Ten sužinojo, kad jam būtina išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus. Abu egzaminus jis išlaikė iš pirmo karto, o Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 2025 m. birželio 30 d. Iki jo išdavimo nuo policijos pareigūnų sustabdymo dienos transporto priemonės nevairavo. (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą atidavė VĮ „Regitra“. Pareiškėjas paaiškino, kad po Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo gavimo vėl pradėjo vairuoti, tačiau 2025 m. rugpjūčio 7 d. gavo pranešimą, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis teigė, kad policijos pareigūnų sustabdymo metu jam buvo paaiškinta, jog už nustatytą pažeidimą bus skirta bauda, tačiau apie papildomą teisės vairuoti atėmimą jis nebuvo informuotas. Pareiškėjas nurodė, kad jo vairavimo stažas yra nuo 2007 m., Lietuvoje transporto priemones vairuoja nuo 2014 m. ir per visą šį laikotarpį nėra baustas už greičio viršijimą ar kitus eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus du atvejus, kai jam buvo skirtos baudos už netinkamą transporto priemonės parkavimą. Jo vertinimu, jis yra atsakingas ir drausmingas vairuotojas, o nagrinėjamu atveju nebuvo padidintos grėsmės kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reikšmingai apsunkintų jo ir jo šeimos kasdienį gyvenimą. Jis gyvena užmiestyje, toliau nuo vaiko mokyklos, darbo vietos ir pagrindinių klientų, su kuriais reguliariai susitinka. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai jo klientai yra Vilniuje, dalis jų gyvena kitoje miesto pusėje, maždaug 25 km atstumu. Pareiškėjo žmona vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobilio vairuoti nemoka. Pareiškėjas pats vežioja dešimties metų vaiką į mokyklą ir iš jos bei į įvairius būrelius. Gyvenant užmiestyje, naudojimasis viešuoju transportu šiems poreikiams, jo teigimu, būtų itin apsunkintas. Pareiškėjas pabrėžė, kad neginčija nustatytos veikos ir nesiekia išvengti atsakomybės, tačiau prašo, atsižvelgiant į jo elgesį po pažeidimo nustatymo, vairavimo stažą, ankstesnių eismo taisyklių pažeidimų nebuvimą, aplinkybę, kad vairuotojo pažymėjimą operatyviai pasikeitė, taip pat į teisės vairuoti atėmimo sukeltus praktinius sunkumus, sušvelninti jam paskirtą nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Jolantai Klimavičienė teismo posėdžio metu prašė teismo pakeisti policijos institucijos nutarimą, kuriuo I. Z. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 330 Eur bauda ir 7 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti neatimti arba skirti kuo trumpesnį jos atėmimo terminą. Su paskirta bauda pareiškėjas sutinka, ji yra sumokėta. Atstovė nurodė, kad nusižengimas padarytas dėl nežinojimo, o ne tyčinio siekio pažeisti KET reikalavimus, nes pareiškėjas turėjo galiojantį (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą ir nežinojo, kad, gavus nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, jį privalėjo pakeisti. Apie šią pareigą sužinojęs, jis nedelsdamas nustojo vairuoti, kreipėsi į VĮ „Regitra“, iš pirmo karto išlaikė teorijos ir praktikos egzaminus ir 2026 m. birželio 30 d. gavo Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Atstovė prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo vairavimo stažas nuo 2007 m., Lietuvoje jis vairuoja nuo 2014 m., teisė vairuoti jam anksčiau nebuvo atimta, o ankstesni pažeidimai buvo susiję tik su transporto priemonės parkavimu. Atstovės teigimu, tai apibūdina pareiškėją kaip drausmingą vairuotoją. Taip pat atstovė prašė įvertinti teisės vairuoti reikšmę pareiškėjo darbui ir šeimos gyvenimui: jis gyvena užmiestyje, automobilis būtinas vykstant į darbą ir susitikimus su klientais, taip pat vežant (duomenys neskelbtini) metų vaiką į mokyklą ir užsiėmimus, o pareiškėjo žmona vairuotojo pažymėjimo neturi. Atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, atstovė prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti neatimti arba paskirti kuo trumpesnį jos atėmimo terminą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Gytis Vaitkevičius nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo, o pareiškėjas ir jo atstovė ginčija tik paskirtos nuobaudos individualizavimą. Atstovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą užsienio valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapusiam asmeniui galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio gyventojo statuso suteikimo. Institucijos atstovas nurodė, kad skiriant nuobaudą buvo įvertintos ANK 34 straipsnyje nustatytos aplinkybės, padaryto nusižengimo pobūdis, kaltės forma, pažeidėjo asmenybė ir nuobauda paskirta sankcijos ribose. Kartu pažymėjo, kad teismas gali skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei nustatyta sankcijoje, jeigu nustato išimtines aplinkybes. Ar nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės egzistuoja ir ar yra pagrindas trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, institucijos atstovas prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. Minėto straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad I. Z. nagrinėjamu atveju, t. y. 2026 m. birželio 13 d., 01.33 val., Pelesos g., Vilniuje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – teismui pateiktame skunde ir bylos teisminio nagrinėjimo metu paties I. Z. teikti paaiškinimai. I. Z. sustabdžiusiems pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja iki 2027 m. rugpjūčio 1 d.
I. Z. Nutarimo toje dalyje, kuria jam už 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 330 Eur bauda – neginčija, į bylą kartu su skundu pateikė įrodymus, kad bauda sumokėta (AB „SEB“ banko 2026 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1784570441690), tačiau nesutinka su taikyta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 7 mėnesiams, mano, kad ji per griežta ir neproporcinga administracinės atsakomybės taikymo prasme.
Vertinant pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus, pirmiausiai pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punkte nurodoma, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Byloje nėra ginčo dėl tų Nutarime nurodytų aplinkybių, kad I. Z. nuo 2014 m. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo nuolat gyveno Lietuvoje, Migracijos departamento Vilniaus skyriuje 2024 m. rugpjūčio 26 d. jam buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (ilgalaikis gyventojas – ES) (išduotas leidimas gyventi galioja iki 2029 m. rugpjūčio 26 d.). Taigi, I. Z. laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jis ir pats to neneigia, todėl norėdamas vairuoti automobilį Lietuvoje privalėjo teisės aktuose nustatyta tvarka įgyti vairuotojo pažymėjimą. Todėl pripažintina, kad pareiškėjui jau ilgą laiką, ženklia ilgiau negu 6 mėnesius, esant nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir neįgijus Lietuvoje teisės vairuoti transporto priemones, jis administracinėn atsakomybėn už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo patrauktas pagrįstai ir teisėtai.
Skundžiamu Nutarimu, I. Z. taikyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta artima minimaliai trukmei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams. Todėl, vertinant pareiškėjo skundo argumentus, kuriais yra grindžiamas prašymas aptartos priemonės netaikyti ar sutrumpinti jos taikymo terminą, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Taigi, aptartos nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje minimali, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
I. Z. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi nusižengęs ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad I. Z. ne tik formaliai pripažino kaltę, bet ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų pažeidimui pašalinti, t. y. po to, kai jam 2026 m. birželio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl naujo vairuotojo pažymėjimo gavimo, išlaikė teorijos ir praktikos egzaminus ir, dar iki Nutarimo priėmimo, 2026 m. birželio 30 d. gavo Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo I. Z. veiksmai parodo, kad jis ne tik formaliai pripažino savo kaltę, bet ir ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad pašalinti visas administracinei atsakomybei kilti reikiamas aplinkybes.
Kitų I. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti. Kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų išrašo, I. Z. per pastaruosius 5 metus iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo buvo baustas administracine tvarką tik vieną kartą už nešiurkštaus KET pažeidimo padarymą – 2024 m. gegužės 29 d. Protokolu su administraciniu nurodymu pagal ANK 415 str. 1 d. (nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę), jam siūloma sumokėti 30 Eur bauda sumokėta, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas dar iki Leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. I. Z. yra dirbantis, (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad I. Z. turi nepilnametį vaiką ir žmoną, kuri neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis rūpinasi vaiko nuvežimu į ugdymo įstaigą ir neformalaus ugdymo užsiėmimus. Pareiškėjas kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, gailisi ir supranta, kad turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą negalėjo vairuoti transporto priemonės. Be to, I. Z. 2026 m. birželio 30 d., t. y. po 17 dienų, kai padarė administracinį nusižengimą, išlaikė teorijos ir praktikos egzaminą ir įgijo Lietuvos Respublikoje galiojanti vairuotojo pažymėjimą, turi virš 20 metų vairavimo stažą. Pažymėtina ir tai, kad iki administracinio nusižengimo padarymo pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą ir nežinojo apie pareigą pasikeisti jį į Lietuvos Respublikoje galiojantį, tačiau tik sužinojęs apie tokią pareigą, nedelsdamas ją įvykdė.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad I. Z. padarytas netyčinis nusižengimas ženkliai mažiau pavojingas, už tuos ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus tyčinius nusižengimus, kai transporto priemonė vairuojama aiškiai žinant, jog tokios teisės neturima – ši teisė yra sustabdyta, ar ji niekada nebuvo įgyta, ar aiškiai suvokiant, jog vairuojama transporto priemonė ne tos rūšies, kurią turima teisę vairuoti. Kartu jį charakterizuojančių duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog administracinio poveikio priemonės taikymas šioje administracinio nusižengimo byloje būtų neproporcingas ir neatitiktų teisingumo principų reikalavimo, o šiuo atveju visuomenės interesas gali būti užtikrinamas taikant trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei įstatymo nustatyta minimali riba. Kaip matyt iš teismui pateiktame skunde ir teisminio posėdžio metu I. Z. pateiktų paaiškinimų, jis padarė išvadas dėl priešingo teisei elgesio ir ateityje taip nebesielgs.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, I. Z. padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo kaltės formą, teismas, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ANK 22 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnį ANK 424 str. 7 d. numatytos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas toje dalyje, kuria I. Z. taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams – keistinas, taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 6 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
I. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16430-2026 dalį, kuria I. Z. taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams, ir taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.