Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. K. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria T. K. skundas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-6573-2026 netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrija, juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracija (forma FR0600) už 2026 m. balandžio mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 d., atitinkamai iki 2026 m. gegužės 25 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 85 straipsnio 1 dalies nuostatas;

būdamas bendrijos vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta PVM deklaracija (forma FR0600) už 2026 m. kovo mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 d., atitinkamai iki 2026 m. balandžio 27 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 85 straipsnio 1 dalies nuostatas;

būdamas bendrijos vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. balandžio mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2026 m. gegužės 20 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas;

būdamas Bendrijos vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. kovo mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2026 m. balandžio 20 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies nuostatas, MAĮ 422 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi skundą atmetė. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, ir administracinė atsakomybė nėra grindžiama vien jo, kaip MB „V.“ vadovo, statusu. Apylinkės teismas nenustatė ir pagrindo nusižengimą pripažinti mažai pavojingu (ANK 12 straipsnis), taip pat neskirti administracinės nuobaudos – įspėjimo.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Skunde nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota bei prašo priimti naują sprendimą –administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, ar, alternatyviai, – padarytą veiką pripažinti mažareikšme, ar, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinės nuobaudos – įspėjimo. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir skundžiamos nutarties argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl T. K. kaltės padarius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, jog apelianto veika atitinka nagrinėjamo administracinio nusižengimo sudėties požymius.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad T. K. buvo MB „V.“ vadovas, todėl jam teko atsakomybė tinkamai organizuoti bendrovės veiklą ir užtikrinti, kad būtų vykdomos su jos, kaip PVM mokėtojos, veikla susijusios prievolės. PVM deklaracijų (forma FR0600) bei PVM sąskaitų faktūrų duomenų į išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) pateikimo terminai yra iš anksto nustatyti teisės aktuose, todėl jų laikymasis yra įprasta ir numatoma bendrovės vadovo organizacinės veiklos dalis. Byloje nustatyta, kad 2026 m. kovo ir balandžio mėnesių dokumentai bei duomenys nebuvo pateikti keturiais atvejais. Šios aplinkybės, vertinamos kartu su apeliantui nuo 2020 m. gruodžio 31 d. tenkančiomis juridinio asmens vadovo pareigomis, sudaro pakankamą faktinį pagrindą išvadai, kad jis, nesiėmęs pakankamų priemonių užtikrinti savalaikį deklaracijų ir duomenų pateikimą, elgėsi nerūpestingai, kaip tai suprantama pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį. Nei administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei apeliaciniame skunde nėra duomenų, kad apeliantas būtų susidūręs su tokiomis objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis ir jo galimybę įvykdyti minėtas prievoles pašalinusiomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, jog jis neturėjo galimybės tinkamai įvykdyti deklaracijų ir duomenų pateikimo pareigos.

Visų pirma, apelianto akcentuojamos aplinkybės dėl 2026 m. gegužės 2 d. sulaikymo ir nuo 2024 m. vykstančio ikiteisminio tyrimo dėl galimai pasisavintų lėšų savaime apylinkės teismo išvadų dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nepaneigia. Pažymėtina, kad 2026 m. kovo mėnesio mokestinio laikotarpio deklaracijų ir duomenų pateikimo terminai buvo suėję iki nurodyto sulaikymo, todėl ši aplinkybė negali paaiškinti ankstesnių terminų praleidimo. Vertintina, jog ir dėl balandžio mėnesio deklaracijų ir duomenų, kurių pateikimo terminai buvo, atitinkamai, 2026 m. gegužės 25 d. ir gegužės 20 d., sulaikymo 2026 m. gegužės 2 d. faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas visą laikotarpį neturėjo galimybės organizuoti dokumentų pateikimo ar imtis alternatyvių priemonių savo pareigoms įvykdyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apelianto sulaikymas truko 39 min. (nuo 16.05 val. iki 16.44 val.). Taigi nepritartina skunde dėstomai pozicijai, jog toks laiko tarpas galėjo nulemti tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo tinkamai vykdyti savo, kaip bendrovės vadovo pareigų. Aplinkybė, jog nuo 2024 m. vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai pavogtų apelianto ir bendrovės lėšų, taip pat, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismo išvadų teisingumo nepaneigia. Apeliantas nenurodė, kokiu būdu atliekamas tyrimas užkirto kelią jam konkrečiais atvejais pateikti deklaracijas ir duomenis. Nesant jokių objektyvių, apelianto teiginius patvirtinančių duomenų, tokių priežasčių nenustatęs apylinkės teismas padarė teisingas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Priešingai, nei teigiama skunde, įrodinėjimo pareiga administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo perkelta.

Taigi apeliacinio skundo argumentą, jog apylinkės teismas iš esmės neatliko savarankiško T. K. kaltės vertinimo, apygardos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Iš skundžiamos nutarties turinio neginčytinai nustatyta, kad apylinkės teismas savarankiškai patikrino Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyrė apelianto pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus bei Institucijos pateiktus duomenis ir įvertino, ar byloje yra pakankamai įrodymų kiekvienam inkriminuojamam pažeidimui konstatuoti. Apylinkės teismo išvada dėl pareiškėjo kaltės grindžiama ne vien automatiniu būdu suformuotu Institucijos nutarimu ar pačiu terminų praleidimo faktu, bet byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis apelianto pareigos egzistavimą, jos nevykdymą ir galimybę šią pareigą įvykdyti.

Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo kreipimąsi į VMI. Byloje nustatyta, kad 2026 m. liepos 17 d. per „Mano VMI“ sistemą MB „V.“ pateikė prašymą dėl deklaracijų pateikimo termino atidėjimo iki 2026 m. rugpjūčio 1 d., tačiau, kaip nurodė pati VMI, šis prašymas buvo nekorektiškas, nes jame nebuvo nurodytos konkrečios deklaracijos, kurių pateikimo terminą prašoma atidėti (b. l. 100). Be to, šis prašymas pateiktas jau pasibaigus tiek PVM deklaracijų, tiek duomenų i.SAF pateikimo terminams, todėl negalėjo pakeisti anksčiau atsiradusios pareigos įvykdymo terminų ar pašalinti jau padaryto pažeidimo. Todėl šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad iki nustatytų terminų apeliantas buvo ėmęsis pakankamų ir veiksmingų priemonių pažeidimams išvengti. Apelianto akcentuojamas vienos dienos vėlavimas pateikiant 2026 m. kovo mėnesio išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, kuriame, jo teigimu, buvo nulis įrašų, yra reikšmingas vertinant pažeidimo pobūdį ir galimą nuobaudos individualizavimą, tačiau nepaneigia paties pareigos pažeidimo fakto. Tai, kad minimą mėnesį nebuvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų, savaime pareigos pateikti duomenis apie tai nešalina. Apeliantui inkriminuotas vieno tęstinio administracinio nusižengimo padarymas, todėl atskirai akcentuojamo i.SAF duomenų rinkinio pateikimas pavėlavus vieną dieną negali būti vertinamas atsietai nuo kitų trijų nusižengimo epizodų, kurių metu nustatyti gerokai ilgesni terminų praleidimai.

Nesutiktina ir su skundo teiginiais, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino pažeidimą kaip neformalų ir nemažareikšmį. Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Taigi asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį užtenka nustatyti bent vienos iš minėtų alternatyvių veikų (veiksmų ar neveikimo) padarymą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas atsižvelgė, jog byloje nustatyti keturi apelianto, kaip bendrijos vadovo, neveikimo atvejai. Aplinkybių, kurios patvirtintų apelianto teiginius, jog nagrinėjama veika savo pavojingumu ženkliai išsiskirtų – iš esmės nedarytų žalos įstatymo saugomoms vertybėms ir nagrinėjamu atveju netrukdytų tinkamam mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimui, nenustatyta. Todėl apelianto teiginiai, kad jis turėtų būti atleistas nuo administracinės atsakomybės, nėra pagrįsti.

Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, sutinka ir su apylinkės teismo išvadomis dėl administracinės nuobaudos apeliantui individualizavimo. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta švelniausia iš sankcijoje numatytų nuobaudų – įspėjimas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (keturi epizodai), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo), asmenybę (ilgametis juridinio asmens vadovas, buvo baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nenustatyta.

Apeliantas nurodė, jog skundžiamos nutarties 33 punkte i.SAF duomenų pateikimo terminai nurodyti kaip 2026 m. balandžio 27 d. ir 2026 m. gegužės 25 d., nors Institucijos nutarime nustatyta, kad duomenys turėjo būti pateikti iki kito mėnesio 20 dienos, t. y. iki 2026 m. balandžio 20 d. ir 2026 m. gegužės 20 d. Apygardos teismas pritaria skunde dėstomam, jog apylinkės teismas skundžiamos nutarties 33 punkte klaidingai nurodė terminus, iki kada turėjo būti pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. kovo ir balandžio mėn. Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimo klaida, taisytinas, tačiau savaime nustatyto pažeidimų fakto nepaneigia, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog atitinkami duomenys teisės aktuose nustatytais terminais nebuvo pateikti. Analogiškai vertintina, jog nutarties 18 punkte paminėtas Klaipėdos apskrities VMI rašte nurodytas juridinio asmens pavadinimas – UAB „V.“ yra akivaizdus techninis netikslumas, kadangi nagrinėjama byla susijusi su MB „V.“. Visgi pagrindo išvadai, kad tuo pačiu būtų paneigta byloje esančio VMI rašto turinys ar jo įrodomoji reikšmė, nenustatyta.

Apygardos teismas sutinka, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad buvo gautas 2026 m. rugsėjo 1 d. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo (580,80 Eur proceso išlaidų, subsidiariai prašant priteisti 484 Eur), tačiau dėl šio prašymo plačiau nepasisakė. Visgi, atsižvelgus į tai, kad apylinkės teismas netenkino pažeidėjo skundo dėl Institucijos nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, spręstina, jog teisinio pagrindo priteisti apeliantui patirtas proceso išlaidas nebuvo. Apylinkės teismo padarytas procesinis trūkumas neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.