Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.7; 2.6.7; 2.6.8.4; 2.6.8.7; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.3.5.1

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovams ATS2 ir ATS1 dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Alytaus apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Alytaus apylinkės teismo vardu.

Ieškovas IES1 (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų ATS2 (toliau – ir atsakovė) ir ATS1 (toliau – ir atsakovas) 2 500 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis ir ATS1 (duomenys neskelbtini) sudarė žodinę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad ATS1 už 2 500 Eur parduos jam automobilį, kurį ieškovas planavo siųsti į Ukrainą kaip paramą kovojantiems Ukrainos kariams. Atsakovas ATS1 jam nurodė savo motinos ATS2 sąskaitą, į kurią turėjo būti pervesti 2 500 Eur, o automobilis ieškovui turėjo būti pateiktas po pinigų pervedimo. Buvo sutarta tik tai, kad parduodamas automobilis atitiks pradidinto pravažumo reikalavimus. Ieškovo teigimu, atsakovas patikino, kad atsakovei apie įvyksiantį sandorį yra žinoma ir ji sutinka su pinigų pervedimu į jos banko sąskaitą. Rašytinė automobilio pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės ATS2 , nes atsakovas ATS1 turėjo problemų dėl skolų išieškojimo, todėl negalėjo sudarinėti sutarčių savo vardu. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos ir kitos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau ir jos buvo sudarytos ne tiesiogiai su pačiu ATS1 , bet su jo sutuoktine (duomenys neskelbtini), pinigai pagal šias sutartis buvo sumokėti grynaisiais. (Duomenys neskelbtini) už numatytą pirkti automobilį 2 500 Eur buvo pervesti į ATS2 banko sąskaitą, tačiau nei atsakovas ATS1 , nei atsakovė ATS2 automobilio neperdavė. (Duomenys neskelbtini) atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl pinigų grąžinimo. Ieškovo teigimu, atsakovė nėra atsitiktinis asmuo, ji yra atsakovo ATS1 motina, atsakovai veikė bendrai – atsakovas neperdavė ieškovui automobilio, o atsakovė negrąžino gautų pinigų, todėl kaltė ir atsakomybė automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo tenka abiem atsakovams. Atsakovai pažeidė sutarties reikalavimus – automobilio neperdavė ir pirkimo sutarties nesudarė, ieškovas jokių preliminariosios sutarties reikalavimų nepažeidė ir neatliko jokių veiksmų, dėl kurių atsakovai būtų galėję neperduoti automobilio.

Atsakovė ATS2 atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie tai, jog į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, ji sužinojo tik tada, kai sūnus ATS1 pinigus, kurie buvo pervesti už ieškovui parduotus du žmonos vardu registruotus automobilius, paprašė nuimti iš sąskaitos. Atsakovės teigimu, su ieškovu ji jokių reikalų neturėjo ir jo nepažįsta, į jos sąskaitą pervestus pinigus atidavė sūnui. Sūnaus teigimu, pinigai negalėjo būti perduoti grynais, nes ieškovas tuo metu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė padaryti pavedimą. Antstoliai sūnaus atžvilgiu vykdo išieškojimus, todėl atsakovas ieškovui davė jos banko sąskaitos numerį. Taip pat atsakovė nurodė, kad jos sūnus su ieškovu yra susipykęs, kadangi (duomenys neskelbtini), su kuria yra susijęs ir jos sūnus, ankščiau iš ieškovo nuomojosi patalpas, nutraukus nuomos sutartį, ieškovas neleido pasiimti įmonei priklausančių daiktų, o iš nuomos ieškovas gaudavo kiekvieną mėnesį 2 000 Eur nuomos mokestį. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ieškovo pozicija šioje byloje yra nenuosekli, o ji į šią bylą įtraukta tik dėl to, jog ieškovas žino, kad iš atsakovo ATS1 nieko negaus, nes jo atžvilgiu ir taip yra vykdomi išieškojimai. Ieškovas prašo žalą iš atsakovo priteisti solidariai, tačiau solidarioji deliktinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai keli asmenys atliko bendrus neteisėtus veiksmus ir / ar dėl šių kelių asmenų elgesio atsirado žala. Atsakovės teigimu, ji jokių kaltų veiksmų nėra atlikusi, juos turėjo įrodyti ieškovas, tačiau tai nebuvo padaryta.

Teismo posėdžio metu ieškovas IES1 palaikė ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad ATS1 žinojo, jog jis savanoriavo ir nupirktus automobilius iš Lietuvos gabendavo į (duomenys neskelbtini). ATS1 jį įtikino, kad jo motina turi automobilį, kurį gali parduoti. Su ATS1 buvo sutarta, kad automobilis turi būti visureigis, techninė būklė nebuvo svarbi, taip pat buvo sutarta, jog automobilio kaina apie 2 500 Eur. Pinigai buvo pervesti į ATS2 sąskaitą, kadangi automobilis nebuvo pateiktas, tai ieškovas prašė grąžinti pinigus. Iš pradžių ATS1 , su kuriuo ir tarėsi dėl automobilio pirkimo, prašė, kad jis perduotų automobilį, o, prieš kreipiantis į teismą, pretenzija buvo pateikta ir ATS2 , be to, ieškovo teigimu, jis buvau nuvykęs ir gyvai – kalbėjo su ATS2 vyru, kuris atsakė, kad negali niekuo padėti. Ieškovas nurodė, kad ATS1 moka manipuliuoti žmonėmis, yra apgavęs jau vieną asmenį, visi (duomenys neskelbtini) jį žino. Įmonė (duomenys neskelbtini), kurios steigėjai yra ATS2 ir (duomenys neskelbtini), nuomojosi iš jo patalpas, buvo problemų su nuomos mokesčio mokėjimu, bet dabar jau viskas yra išspręsta kitoje byloje, jokių pretenzijų dėl to atsakovams neturi, todėl ši byla negali būti laikoma jokiu sąskaitų suvedinėjimu. ATS1 minėtoje įmonėje dirbo neoficialiai. Dėl automobilio pirkimo buvo tartasi tik su ATS1 , kuris atstovavo savo motiną, su ATS2 tiesiogiai bendrauta nebuvo. Automobilį turėjo parduoti ATS2 . Pinigus prašė pervesti greitai, nes reikėjo pinigų. 2 500 Eur buvo pervesti kaip automobilio kaina, jeigu būtų reikėję daugiau, tai vėliau būtų papildomai primokėta, jei automobilis būtų kainavęs mažiau, tai likutis turėjo būti grąžintas. Ieškovas paaiškino, kad pinigų suma nebuvo didelė, todėl, pasitikėdamas ATS1 , pervedė pinigus, nors raštiško susitarimo ir nebuvo. Sutartis būtų buvus pasirašyta tada, kai automobilis būtų buvęs pateiktas ir būtų reikėję susitvarkyti formalumus AB „Regitra“. ATS1 , nieko neaiškindamas, nurodė pervesti pinigus motinai, ieškovo teigimu, jam nebuvo svarbu, kam pervesti. Tikslios datos, kada automobilis turėjo būti pristatytas, nebuvo sutarę. Po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 2 500 Eur pavedimas už automobilį, kurio negavo, praėjus dviem savaitėms, ATS1 jį informavo, kad turi dar du automobilius, kurie buvo pirkti grynaisiais pinigais iš (duomenys neskelbtini), kad mokėta grynais pinigais patvirtina į bylą pateikti AB „Regitra“ duomenys. Dėl šių automobilių buvo tartasi būtent su ATS1 , jis pasirašė sutartį, vėliau (duomenys neskelbtini) sutartis pasirašė mobiliu parašu, kai reikėjo registruoti AB „Regitra“, kadangi minėti automobiliai buvo registruoti (duomenys neskelbtini) vardu. Kad pinigai už minėtus automobilius buvo sumokėti grynais, gali paliudyti ir savanoris iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris dalyvavo jų pirkime, ir vėliau juos išvežė į Ukrainą. Daugiau automobilių iš (duomenys neskelbtini) šeimos nėra pirkęs. Tiksliai nepamena, ar (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvoje, ar užsienyje. Galėjo būti tokia situacija, kad buvo ne Lietuvoje, todėl atliko bankinį pavedimą, bet tiksliai nepamena. ATS1 parašė žinutę, kad reikia pinigų, žinutė tikriausiai būti parašyta per programėlę „WhatsApp“, bet ten žinutė saugomos tik 90 dienų, todėl ta žinutė nėra išlikusi. Nurodė, kad yra pirkęs ne vieną automobilį, praktikoje būna įvairių situaciją, kad pirma duoda pinigus ir tik vėliau gauna automobilį, būna, kad ir pirma automobilis perduodamas, o pinigai vėliau.

Ieškovo IES1 atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, 500 Eur advokato išlaidos ir 120 Eur teisinės pagalbos išlaidos rengiant pradinį ieškinį). Nurodė, kad nėra draudžiama sudaryti preliminarią žodinę sutartį, o rašytinė sutartis dėl automobilio pirkimo būtų buvus sudaryta AB „Regitra“. Atstovo teigimu, pervesta pinigų suma turėtų būti kvalifikuojama kaip avansas, kadangi sutartis nebuvo pabaigta vykdyti, tai prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą. Atstovas nurodė, kad ieškovą santykiai siejo su abiem atsakovais. Ieškovas tarėsi žodžiu su ATS1 , pinigai ATS1 prašymu buvo pervesti į atsakovės ATS2 sąskaitą, atsakovai veikė bendrai, jie yra susiję artimais šeimos ryšiais, todėl jiems turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad pinigus gavo ir perdavė atsakovui, o tai reikštų, kad pareiga perduoti automobilį kilo ATS1 , tačiau šios aplinkybės dėl pinigų perdavimo nepagrindžia jokie įrodymai. Jeigu pinigai nebuvo perduoti, tai pareigą perduoti automobilį turėjo ATS2 . Atsakovės pateikta versija, kad pinigai buvo pervesti už kitus du automobilius, pirktus 2025 m. vasario 20 d., yra paneigta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovo paaiškinimais ir liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais. Be to, minėtų dviejų automobilių pirkimo–pardavimo sutartis pasirašė (duomenys neskelbtini), o ne ATS2 , todėl neaišku, kodėl pinigai turėjo būti pervesti ATS2 . Aplinkybė, kad atsakovas ATS1 vengia atvykti į posėdį, nepateikė teismui atsiliepimo, taip pat leidžia daryti išvadą, jog jis šioje byloje nieko sau naudingo neturi ką pasakyti ir pripažįsta ieškinį. Nors pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančiose nuostatose nėra nustatyta solidarioji atsakomybės rūšis, tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra nemažai teisinių santykių, kur tokia atsakomybė taikoma, todėl teismas šiuo atveju galėtų taikyti analogiją, kadangi abu atsakovai yra susiję su pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, nagrinėjamais šioje byloje.

Atsakovės ATS2 atstovas advokatas Vytautas Kucevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė jį ATS2 atžvilgiu atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas su atsakove ATS2 dėl nieko nesitarė, ATS2 šiame sandoryje jokia forma nedalyvavo, susitarimas buvo tik tarp ieškovo ir ATS1 , būtent kuris ir nurodė pinigus pervesti į savo motinos sąskaitą, todėl ATS2 nelaikytina tinkamu atsakovu šioje byloje. Apie tai, kad pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, atsakovė sužinojo iš savo sūnaus, kai jis paprašė, jog ji atiduotų jam gautus pinigus už du ieškovui parduotus automobilius. ATS2 minėtus pinigus atidavė ATS1 . Atsakovė teisės vairuoti neturi, gyvena kaime, verčiasi ūkine veikla, tuo tarpu ATS1 turėjo verslą ir užsiėmė automobiliais. Rašytinės sutartys dėl automobilių buvo sudarytos (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buvo pervesti pinigai, tikėtina, kad pinigai iš anksto buvo sumokėti už tuos su automobilius. Tuo metu ieškovas buvo užsienyje, dėl ko negalėjo perduoti grynų pinigų, todėl pinigai buvo pervesti. Pinigai į ATS2 sąskaitą buvo pervesti be jos žinios ir be jos sutikimo, o vien dėl to, kad dėl kažkokių priežasčių pinigai vis dėlto buvo pervesti į jos sąskaitą, ji neturi už tai atsakyti. Šiuo atveju solidari atsakovų atsakomybė nėra galima, kadangi pagal CK 6.60 straipsnį solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, ji galima tik įstatyme nustatytais atvejais arba šalių susitarimu. Ieškovo atstovas nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kuria šiuo atveju grindžiamas prašymas taikyti atsakovams solidarią atsakomybę.

Atsakovas ATS1 atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. 2026 m. balandžio 10 d. el. paštu gautas atsakovo ATS1 sutikimas dokumentus gauti el. paštu (duomenys neskelbtini) (DOK-19220). Minėtu el. pašto adresu 2026 m. balandžio 10 d. atsakovui buvo išsiųstas patikslintas ieškinys (DOK-15417) ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, 2026 m. gegužės 8 d. išsiųsti „Zoom“ prisijungimo duomenys į 2026 m. gegužės 13 d. turėjusį vykti parengiamąjį posėdį. Tenkinus tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovų prašymus, parengiamasis posėdis atidėtas ir paskirta nauja posėdžio data 2026 m. birželio 3 d. Apie šį posėdį atsakovas buvo informuotas 2026 m. gegužės 14 d. minėtu el. pašto adresu, kuriuo pats atsakovas sutiko gauti procesinius dokumentus. Apie 2026 m. liepos 8 d. teismo posėdį atsakovas ATS1 informuotas taip pat pirmiau nurodytu el. paštu, taip pat šaukimas lygiagrečiai buvo išsiųstas ir paštu adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentai, siųsi paštu, grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ATS2 , kuri procese dalyvavo per atstovą, yra atsakovo ATS1 motina, ši aplinkybė, teismo vertinimu, papildomai patvirtina tai, kad atsakovas turėjo žinoti apie paskirtų posėdžių datas. Beje, atsakovės ATS2 atstovas teismo posėdžių metu neneigė tos aplinkybės, kad ATS1 žino apie nagrinėjamą bylą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos iškėlimą teisme ir apie paskirtus teismo posėdžius, ir nors turėjo veikti rūpestingai ir domėtis iškelta byla, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, iš atsakovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauti, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tenkinamas, o atsakovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmetamas

(Duomenys neskelbtini) įvyko du automobilių „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir „Nissan Pick-Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo–pardavimo sandoriai, pirkėjas – IES1 , pardavėjas – (duomenys neskelbtini), vieno automobilio kaina – 1 250 Eur, abi sutartys pasirašytos ranka tiek IES1 , tiek (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ duomenimis, už abu automobilius buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais.

Ieškovas IES1 (duomenys neskelbtini) iš savo banko sąskaitos pervedė 2 500 Eur sumą į ATS2 banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtis – „Papildyta“.

(Duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovei ATS2 išsiuntė pretenziją „Dėl sumokėtos, bet neįvykdytos prievolės“, (duomenys neskelbtini) įteikta gavėjui.

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą

Ieškiniu prašoma solidariai iš atsakovų ATS1 ir ATS2 priteisti 2 500 Eur žalos atlyginimą dėl neįvykusio pirkimo–pardavimo sandorio.

Atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį (DOK-64785) nurodė, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) sutarčių pagrindu buvo perduoti du automobiliai, kurių bendra vertė 2 500 Eur. Atsakovės teigimu, ieškovas buvo išvykęs, dėl ko negalėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais, todėl pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą. Atsakovas teismui šiuo klausimu savo pozicijos nepateikė. Tuo tarpu ieškovas paaiškino, kad už (duomenys neskelbtini) sutarčių pagrindu įgytus automobilius buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, tai, ieškovo teigimu, patvirtina AB „Regitra“ duomenys, kur aiškiai nurodytas atsiskaitymo būdas. Be to, šią savo poziciją ieškovas grindė ir 2026 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu apklausto liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais. Liudytojas patvirtino, kad jis dalyvavo tuo metu, kai buvo įsigyjami automobiliai „Kia Sorento“ ir „Nissan Pick-Up“, ir matė, jog už minėtus automobilius ieškovas atsiskaitė grynaisiais pinigais su jaunu vyru ((duomenys neskelbtini) metų). Perduotos pinigų sumos įvardinti negalėjo, tačiau patvirtino, kad matė, jog buvo perduoti grynieji pinigai.

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Įvertinus minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus, darytina išvada, kad atsakovės ATS2 atsiliepime į ieškinį pateikta pozicija, jog ieškovas į jos sąskaitą pervestais pinigais atsiskaitė už (duomenys neskelbtini) sutartimis įsigytus du automobilius, buvo paneigta tiek rašytiniais įrodymais, kuriuose aiškiai nurodyta, kad atsiskaitymas pagal minėtus sandorius vyko grynaisiais pinigais, tiek liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais, todėl toliau pasisakoma dėl šalis siejusių santykių ir ieškovo reikalavimo priteisti 2 500 Eur sumą pagrįstumo.

Ieškovo pateikta šalių žodinio susitarimo (sutarties) versija leidžia spręsti, kad jis su atsakovu ATS1 susitarė dėl pirkimo–pardavimo sutarties objekto (automobilio), vienintelis reikalavimas automobiliui buvo, kad jis būtų pravažus, ir apytikslės automobilio kainos (apie 2 500 Eur), tuo tikslu ieškovas atsakovo ATS1 nurodymu 2 500 Eur kaip avansą pervedė į atsakovo nurodytą jo motinos ATS2 sąskaitą (duomenys neskelbtini) . Ieškovas 2026 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad, jei automobilis būtų kainavęs brangiau, tai jis būtų papildomai pervedęs reikalingą sumą pinigų, pinigai buvo pervesti iš anksto atsakovo prašymu, kadangi atsakovui skubiai reikėjo pinigų. Ieškovo teigimu, sutartis būtų buvus pasirašyta tada, kai automobilis būtų buvęs jam pateiktas ir būtų reikėję susitvarkyti formalumus AB „Regitra“. Be to, ieškovas paaiškino, kad jis nupirkdavo automobilius ir juos kaip humanitarinę pagalbą perduodavo į Ukrainą, todėl jam nebuvo svarbios automobilio techninės savybės, svarbu buvo tik tai, kad automobilis būtų pravažus. Šią aplinkybę, kad ieškovas nupirktus automobilius perduodavo į Ukrainą, patvirtina ir liudytojo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duoti parodymai.

Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Įvertinus ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, kyla klausimas, kaip kvalifikuoti minėto žodinio susitarimo pagrindu tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. ar šalys sudarė žodinę preliminariąją sutartį, ar pirkimo–pardavimo sutartį.

Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad vis dėlto buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Tuo tarpu atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį, kuriame galėjo paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes, nepateikė, ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl teismui jo versija apie tarp jo ir ieškovo vykusį susitarimą nėra žinoma.

Teismo vertinimu, ieškovo pateikta šalių žodinio susitarimo (sutarties) versija iš esmės atitinka preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąvoką ir sąlygas, nurodytas CK 6.165 straipsnio 1 ir 3 dalyse (preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnis), kadangi, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, jis su atsakovu ATS1 susitarė dėl pirkimo–pardavimo sutarties objekto (automobilio), apytikslės sutarties kainos ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, kuris nebuvo apibrėžtas konkrečia data, buvo tik sutarta, kad pagrindinė sutartis turės būti sudaryta, kai automobilis bus pristatytas ieškovui ir tvarkomi formalumai AB „Regitra“.

Dėl aplinkybės, kad ieškovas už ateityje siekiamą įsigyti automobilį į atsakovo nurodytą banko sąskaitą pervedė pinigus, pastebėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Taigi, daikto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo šalių sutartinių santykių kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties.

Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Taigi ieškovas su ATS1 sudarė žodinę preliminarią transporto priemonės prikimo–pardavimo sutartį. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, ATS1 vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, jam kiltų pareiga atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog CK nuostatose įsakmiai nurodoma, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinės formos, o šios formos nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia (CK 6.165 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, spęstina, kad ieškovo nurodomas žodinis preliminarus susitarimas, iš kurio kildinimas jo reikalavimas nagrinėjamoje byloje, yra negaliojantis pagal įstatymą (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos sandorio negaliojimo pasekmės – kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad šalys nesudarė rašytinės preliminarios automobilio pirkimo– pardavimo sutarties, šalių sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovas į atsakovo ATS1 nurodytą sąskaitą pervedė 2 500 Eur avansą neatitiko įstatymo reikalaujamos formos, todėl ši žodinė sutartis, remiantis CK 6.165 straipsnio 2 dalimi, laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikytina restitucija, t. y. sandorio šalys privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį.

Patikslintu ieškiniu minėtą 2 500 Eur sumą iš atsakovų ATS1 ir ATS2 prašoma priteisti solidariai, kadangi pinigai buvo pervesti į ATS2 banko sąskaitą.

Pasisakant dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, pažymėtina, kad CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Nagrinėjamu atveju būtent ieškovui kilo pareiga įrodyti atsakovų atsakomybės solidarumą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas negalėjo nurodyti aiškaus pagrindo, kuriuo grindžia atsakomybės solidarumą. Atstovo teigimu, nors pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančiose nuostatose nėra nustatyta solidarioji atsakomybės rūšis, tačiau CK yra nemažai teisinių santykių, kur tokia atsakomybė taikoma, todėl teismas šiuo atveju galėtų taikyti analogiją, kadangi abu atsakovai yra susiję su šioje byloje nagrinėjamais pirkimo–pardavimo santykiais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pat ieškovas ne kartą teismo posėdžių metu nurodė, jog dėl automobilio pirkimo–pardavimo tarėsi tik su ATS1 , ATS2 jokia forma tame susitarime nedalyvavo, o pinigai būtent ATS1 prašymu buvo pervesti į jo nurodytą motinos sąskaitą. Atsakovė ATS2 bei jos atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakovė su ieškovu dėl nieko nesitarė, susitarimas vyko tik tarp ieškovo ir ATS1 , apie pervestus pinigus ji sužinojo tik tada, kai sūnus jos paprašė tuos pinigus atiduoti jam. Atsakovės teigimu, sūnui paprašius, ji tuos pinigus jam ir atidavė. Atsakovas ATS1 buvo informuotas apie bylą, tačiau neneigė to, kad pinigai buvo perduoti jam. Nors ieškovas tvirtino, kad automobilį ateityje būtų pirkęs iš atsakovės ATS2 , tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų pagrįstų tai, kad atsakovė užsiima automobilių pardavimais, ar kad ji būtų turėjusi jos vardu registruotą ieškovo reikalavimus atitinkančią transporto priemonę, kurią būtų galėjusi parduoti ieškovui. Tuo tarpu, kaip nurodė pats ieškovas, atsakovas ATS1 neoficialiai dirbo / dirba autoservise įmonėje (duomenys neskelbtini) ir užsiima automobiliais. Taip pat byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių atsakovų veiksmų bendrumą. Vien aplinkybė, kad atsakovė ATS2 yra atsakovo ATS1 motina, pati savaime nėra pakankama išvadai apie atsakovų veiksmų bendrumą.

Kadangi susitarimas, kuris laikomas negaliojančiu pagal įstatymą, buvo sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo ATS1 , o atsakovė buvo tik formali pinigų gavėja, darytina išvada, kad taikyti solidariąją atsakomybę nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, ir kad atsakovas ATS1 , su kuriuo būtent ieškovas ir tarėsi dėl automobilio pirkimo–pardavimo ateityje, privalo grąžinti ieškovui viską, ką gavo pagal sandorį.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo ATS1 priteistina 2 500 Eur suma, o atsakovės ATS2 atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų atlyginimo

Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė 556 Eur bylinėjimosi išlaidas (56 Eur žyminis mokestis, 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, į tai, kad prašomos priteisti išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, ieškovui iš atsakovo ATS1 priteistinos 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 56 Eur žyminis mokestis, iš viso 556 Eur.

Be to, su pradiniu ieškiniu pateikta (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta (duomenys neskelbtini) už teisinę konsultaciją 120 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nėra advokatas ar advokato padėjėjas, o teismas gali priteisti tik išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, ši suma iš atsakovo nepriteistina. Be to, pastebėtina, kad nepateikta ir rašytinių įrodymų, kad minėta pinigų 120 Eur suma faktiškai buvo sumokėta (duomenys neskelbtini).

Atsakovė ATS2 į bylą pateikė rašytinius įrodymus ((duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų sutartį, (duomenys neskelbtini) sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į pradinį ieškinį parengimą sumokėjo 300 Eur. Vėliau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, be to, atsakovė 100 proc. buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir kitų proceso išlaidų mokėjimo. (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei ATS2 , valstybė patyrė 337,50 Eur išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atsakovės ATS2 atžvilgiu atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistinas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o valstybei iš ieškovo priteisiamas 337,50 Eur išlaidos, kurios buvo patirtos atsakovei teikiant antrinę teisinę pagalbą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui ATS1 , iš atsakovės nepriteistinos, nes jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atsakovo ATS1 atžvilgiu tenkinti.

Ieškovui IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteisti 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur sumą;

5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. spalio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

556 (penkių šimtų penkiasdešimt šešių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinį atsakovės ATS2 atžvilgiu atmesti.

Priteisti atsakovei ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ieškovo IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 300 (trijų šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovo IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 337,50 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių Eur 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5630). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Dovilė Sanačinienė