Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27681-2022 skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde nurodyta, kad skundžiamoje nutartyje pateiktas formalus ANK teksto konstatavimas yra nepakankamas. Teismas privalo įvertinti, ar toks reguliavimas nepaneigia jo įgaliojimų vykdyti teisingumą. Jeigu asmuo, atlikęs didžiąją bausmės dalį ir įrodęs savo pasikeitimą, neturi jokios teisinės galimybės prašyti peržiūrėti jam taikomą apribojimą, tai gali reikšti, kad teisė į teisminę gynybą yra iliuzinė. Asmenys, nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d., turėjo galimybę prašyti sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o asmenys, nubausti pagal ANK, tokios galimybės neturi. Apelianto teigimu, šis skirtumas neturi objektyvaus ir pagrįsto pagrindo – tiek vieni, tiek kiti padarė analogiškas veikas tik skirtingu laiku. 60 mėnesių trukmės specialiosios teisės atėmimas be jokios galimybės peržiūrėti gali tapti neproporcinga priemone, ypač kai asmuo įrodė savo pasikeitimą. Nagrinėjamu atveju bauda buvo iš karto sumokėta, taip pat buvo konfiskuotas automobilis, kurio vertė 20 000 Eur. Ilgesnis nei būtina teisės vairuoti apribojimas neproporcingai apsunkina apelianto tikslus teisėtai gyventi, dirbti ir būti sąžiningu mokesčių mokėtoju bei visuomenės nariu, trukdo jo reintegracijai į visuomenę, o tai prieštarauja pačiai bausmės paskirčiai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. M. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, kuria netenkintas jo prašymas sutrumpinti jam skirtos specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, konstatuojant, kad pagal galiojančias ANK teisės normų nuostatas nėra numatyta jokia galimybė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – panaikinti ar sutrumpinti jos terminą.

ANK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 427 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 2022 m. lapkričio 26 d., t. y. galiojant ANK įtvirtintoms teisės normoms. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad ANK nenumatyta galimybė sutrumpinti skirto specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl pagrįstai nepatenkino A. M. prašymo.

Kaip matyti, A. M. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo iš esmės grindžia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiomis ATPK nuostatomis, kuriose tokia galimybė buvo numatyta. Apelianto teigimu, specialiosios teisės atėmimas be galimybės ją peržiūrėti gali tapti neproporcinga priemone, o dabartinis ANK reguliavimas, nenumatantis specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimo, pažeidžia asmens teisės į teismą ir lygybės principus.

Nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 329 straipsnyje buvo numatyta galimybė teismui sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau A. M. administracinio nusižengimo padarymo metu šis teisės aktas nebegaliojo, todėl jame įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos santykiams, kuriuos reglamentuoja ANK. Ankstesnis teisinis reglamentavimas, suteikiantis asmeniui platesnę galimybę siekti paskirtos specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, nesudaro pagrindo taikyti nebegaliojančią teisės normą. Taigi, skundžiamoje nutartyje yra pagrįstai nurodyta, kad anksčiau galiojusio ATPK teisės normos, numatančios galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes administracinis nusižengimas buvo padarytas po 2017 m. sausio 1 d. Priešingas vertinimas nepagrįstai išplėstų ANK nenustatytą teisinį reguliavimą.

Skundu taip pat yra alternatyviai prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ANK nuostatų, nenumatančių galimybės peržiūrėti specialiosios teisės atėmimo terminą, atitikties Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nurodyta, kad jei yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, sutiktina su atsiliepime pateiktu argumentu, kad siekis taikyti anksčiau galiojusią ATPK teisės normą nesudaro pagrindo teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkintas A. M. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti A. M. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.