Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. G. (E. G.) gynėjos advokatės Lauros Sereckės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio 6 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimas, kuriuo prašoma, vadovaujantis 1983 m. Europos Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – ir Konvencija) 10 straipsniu, nustatyti E. G. bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) atitinkamus straipsnius ir, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362, 365 straipsniais, nustatyti bausmės vykdymo pradžią ir į bausmę įskaitomą laiką (toliau – ir Teikimas).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistojo E. G. gynėja advokatė L. Sereckė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir pripažinti, kad nuteistojo E. G. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį, o ne BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, bei nustatyti E. G. ne didesnę bausmę, nei numatyta maksimali bausmė BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Spręsdamas klausimą dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, teismas turi aiškiai nustatyti, kokią konkrečią nusikalstamą veiką pagal BK atitinka konkretaus nuteistojo padaryta nusikalstama veika. Tam būtina analizuoti tiek užsienio valstybės teismo nustatytas faktines aplinkybes, tiek bausmės skyrimo motyvus, tiek užsienio valstybės teisės aktų, nustatančių atsakomybę už asmenų padarytas nusikalstamas veikas, nuostatas. Nagrinėjamu atveju teismas deklaratyviai atmetė gynybos pateiktus argumentus, be teisinio pagrindo savaip interpretavo Notingemo Karūnos teismo taikytas bausmės skyrimo taisykles, nepasisakė apie teismui pateiktame Notingemo Karūnos teismo posėdžio dėl bausmės skyrimo užfiksuotus aspektus ir savo iniciatyva nerinko papildomos informacijos.

Paneigiant skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad E. G. 30 metų laisvės atėmimo riba buvo sumažinta ir parinkta 24 metų minimali laisvės atėmimo bausmės riba atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jauną amžių, atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje kaltais pripažinti keturi kaltinamieji, tačiau nė vienam iš jų nebuvo nustatytas minimalus 30 metų laisvės atėmimo terminas. Todėl teismo išvada, kad Notingemo Karūnos teismas pasirinko minimalų 30 metų terminą, nes veika buvo kvalifikuota kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, yra aiškiai nepagrįsta.

Notingemo Karūnos teismas pripažino, kad E. G. piniginis atlygis buvo pažadėtas už sveikatos sutrikdymą, o ne už nužudymą, todėl E. G. padaryta veika galėtų būti kvalifikuojama kaip sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, jeigu veikos padariniai būtų sveikatos sutrikdymas, tačiau tai nesudaro pagrindo formaliai prilyginti nuteistojo E. G. padarytą nusikalstamą veiką nužudymui dėl savanaudiškų paskatų. Iš Notingemo Karūnos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistojo E. G. padaryta nusikalstama veika nebuvo pripažinta nužudymu dėl savanaudiškų paskatų, todėl šios veikos prilyginimas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktui prieštarauja Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies a ir d punktams. Be to, iš šiame nuosprendyje nurodytų argumentų akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo susitarimo ir tyčios žudyti nukentėjusįjį už atlygį. Šis buvo pažadėtas už sveikatos sutrikdymą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikalstamą veiką. E. G. padaryta nusikalstama veika turi būti prilyginta BK 129 straipsnio 1 daliai.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo gynėjos skundo argumentais, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimu ir pateikta medžiaga, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Užsienio valstybių teismų nuosprendžių vykdymas reglamentuojamas BPK 365 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas (BPK 365 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo esmę sudaro Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2-648/2022, 10 punktas).

E. G. Jungtinės Karalystės Notingemo Karūnos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1965 m. Nužudymo (mirties bausmės panaikinimo) įstatymo 71 skyrių už nužudymą. Apylinkės teismas, derindamas E. G. paskirtą bausmę, nustatė, kad jo padaryta nusikalsta veika pagal faktines aplinkybes atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Nuteistojo gynėja nesutinka su tokiu veikos kvalifikavimu ir mano, kad E. G. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nužudymas be kvalifikuojančio požymio (savanaudiškų paskatų). Aukštesnysis teismas šį gynėjos nesutikimą su skundžiama nutartimi laiko nepagrįstu.

Iš Notingemo Karūnos teismo nuosprendžio matyti, kad E. G. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininkais 2021 m. gegužės 27 d. naktį parke nužudė S. D., t. y. E. G. puolė nukentėjusįjį peiliu ir dūrė du gilius dūrius, po vieną į kiekvieną krūtinės pusę, tuo pat metu išsakydamas grasinimą: „Tu mirsi, šikniau“, viena žaizda buvo 11 cm gylio, o kita – daugiau nei 14 cm gylio, abi žaizdos buvo padarytos naudojant bent vidutinę jėgą ir pažeidė organus, dėl to S. D. neteko didelio kiekio kraujo ir mirė (t. 1, b. l. 70–85).

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kitam žmogui gyvybę. Ši dalis taikoma padarius paprastą nužudymą, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai, kuriems esant nužudymas laikomas sunkesniu nusikaltimu. Savanaudiškos paskaitos pripažįstamos nužudymą kvalifikuojančiu požymiu (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Gynėjos vertinimu, Notingemo Karūnos teismo nuosprendyje tokios paskatos nenustatytos, tačiau aukštesnysis teismas su šia gynėjos nuomone nesutinka.

Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas nužudyti, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu. Savanaudišku laikomas nužudymas tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padėtimi kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio turtiniais interesais padarytas nusikaltimas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudoja ar jos atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui neturi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2018, 9 punktas).

Apylinkės teismas, kvalifikuodamas E. G. padarytą nusikalstamą veiką kaip nužudymą, padarytą iš savanaudiškų paskaitų, nurodė, kad Notingemo Karūnos teismas konstatavo, jog E. G. nužudė nukentėjusįjį tikėdamasis gauti atlygį. Gynėjos teigimu, užsienio valstybės teismas pripažino, kad E. G. piniginis atlygis buvo pažadėtas už sveikatos sutrikdymą, o ne už nužudymą. Aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

Iš Notingemo Karūnos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nukentėjusysis iš E. G. bendrininko J. J. (J. J.) buvo pavogęs nuo 6 000 iki 9 000 svarų vertės kanapių ir šiek tiek grynųjų pinigų, be to, planavo pavogti dar daugiau, todėl negalėjo likti nenubaustu. J. J. 2021 m. gegužės 27 d. pamatė nukentėjusiojo partnerę ir paklausė jos, ar šis (nukentėjusysis) yra namuose, sakydamas, kad jei jis ten yra, jis jį nužudys. Partnerė apsimetė, kad nežino, kur jis yra. J. J. tuoj pat susisiekė su kitu bendrininku D. H. (D. H.), abu pradėjo planuoti užpuolimą, kurio metu nukentėjusysis turėjo būti nudurtas peiliu. Dar vienam bendrininkui B. G. (B. G.) buvo nusiųstos žinutės: „bet jis (nukentėjusysis) turėjo būti nukirstas“ (slengas (ar nebūtų tinkamiau ,,žargonas“?), reiškiantis „nudurtas“) „blogai“. B. G. susiekė su E. G. ir už jį laidavo, sakydamas, kad jis anksčiau vadovavo narkotikų platinimo tinklui ir buvo patikimas vaikinas, kuris tai darė anksčiau. E. G. sutiko atlikti subadymą. Žinutėse buvo kalbama apie tai, kad jam už peilio dūrį buvo sumokėta 5 000 svarų sterlingų, o po įvykio rasta įrodymų, kad E. G. sakė, jog manė, kad jis turėjo gauti šią sumą, tačiau nėra aiškių įrodymų, jog ši suma ar jos dalis buvo iš tikrųjų sumokėta.

Suprantama, kad dėl nuosprendyje vartojamų išsireiškimų, pavyzdžiui, „turėjo būti nudurtas peiliu“, „nukirstas“, „sutiko atlikti subadymą“, vertinant juos atsietai, gali kilti abejonių, ar iš tikrųjų buvo planuojama nukentėjusįjį būtent nužudyti, o ne tiesiog sutrikdyti jo sveikatą. Kita vertus, kitos Notingemo Karūnos teismo nurodytos aplinkybės vienareikšmiai patvirtina, kad buvo planuojama ir E. G. pažadėtas piniginis atlygis būtent už nukentėjusiojo gyvybės atėmimą, t. y. nužudymą. Štai nuosprendyje nurodyta, kad B. G. buvo svarbus ryšys su E. G., žinojo, kad šis, kuris labai domėjosi dideliais peiliais ir mačetėmis, padarys tai, ko iš jo bus prašoma, ką jis ir padarė, susidūręs su nukentėjusiuoju ir užpuolęs jį ginkluotas dideliu ir mirtinu „Rambo“ peiliu. Be to, kaip minėta, nuosprendyje konstatuota, kad E. G. dūrė du gilius dūrius, po vieną į kiekvieną krūtinės pusę, tuo pačiu išsakydamas grasinimą: „Tu mirsi, šikniau“. Taigi, nėra abejonių dėl to, kad E. G., dūręs du gilius dūrius į abi nukentėjusiojo krūtinės puses, sakydamas, jog nukentėjusysis mirs, buvo iš anksto pasiruošęs už piniginį atlyginį nužudyti nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad E. G. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t. y. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų.

Gynėja apylinkės teismui buvo pateikusi Karališkojo advokato Gordono Aspdeno (Gordon Aspden) teisinę išvadą, kurioje nurodyta, kad iš Notingemo Karūnos teismo nuosprendžio negalima daryti vienareikšmės išvados, jog teismas konstatavo, kad nužudymas įvykdytas dėl savanaudiškų paskatų. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad ši teisinė išvada, kurioje pateikiamas Notingemo Karūnos teismo nuosprendžio aiškinimas, nėra privaloma teismui, nagrinėjančiam Vilniaus kalėjimo teikimą. Gynėja savo skunde apeliuoja į Notingemo Karūnos teismo 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio bausmei skirti protokole užfiksuotus baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo aspektus, dėl kurių, gynėjos teigimu, apylinkės teismas nepasisakė. Iš tiesų gynėja yra pateikusi šį protokolą kartu su atsiliepimu į Vilniaus kalėjimo teikimą (t. 1, b. l. 47–74). Jame nurodyta, kad E. G. buvo pasiruošęs įvykdyti suplanuotą užpuolimą peiliu su mirtinu ginklu, kurį atsinešė į įvykio vietą tikėdamasis piniginio atlygio, būtent E. G. veiksmas, kuriuo jis siekė padaryti labai sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Pažymėtina, kad iš esmės tos pačios aplinkybės nurodytos ir pačiame nuosprendyje, tik jame kalbama apie E. G. tyčinius veiksmus, kuriais jis siekė padaryti labai rimtą žalą. Kaip matyti, tai tik skirtingos vertimo į lietuvių kalbą versijos, o anglų kalba tekstas visiškai sutampa, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepasisakė būtent dėl gynėjo pateikto protokolo. Šiuo atveju žymiai svarbesnė yra kita Notingemo Karūnos teismo nuosprendžio dalis, kuri, be kita ko, atspindėta ir minėtame protokole, ir kurioje nurodyta, kad, taikant 2020 m. Bausmių skyrimo įstatymo 322 straipsnio ir 21 priedo nuostatas, tai yra atvejis, kai yra tam tikrų įrodymų, jog E. G. nužudė tikėdamasis gauti atlygį, todėl jam turi būti skirta bausmė už ypač sunkų nusikaltimą, kurios pradinis terminas yra trisdešimt metų. Būtent šia nuosprendžio dalimi apylinkės teismas pagrįstai ir rėmėsi. Joje nedviprasmiškai yra konstatuotas aptariamas nužudymą kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos, kuris, kaip ir Lietuvos baudžiamojoje teisėje, paprastą nužudymą padaro dar sunkesniu nusikaltimu.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai išsprendė Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. G. gynėjos advokatės Lauros Sereckės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.