Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo D. K. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-30 nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas ir nuteistajam D. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-06 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti, dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas – įpareigojant atlyginti padarytą turtinę žalą (17920 Eur ir 700 Eur advokato išlaidų)) per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. K. į probuojamų asmenų registrą įtrauktas 2025-01-02. Bausmės vykdymo pabaiga – 2026-12-16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-17 nutartimi nuteistajam paskirta papildoma pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026-02-25 nutartimi pratęsė įpareigojimo atlyginti padarytą turtinę žalą terminą iki 2026-06-16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026-05-17 nutartimi atmetė Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, sprendęs, kad nors nuteistojo elgesys rodo atsakomybės trūkumą, tačiau jis įpareigojimą dėl žalos atlyginimo vykdo, dėl ko tikslinga jam suteikti galimybę savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-30 nutartimi D. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti teismo paskirtos bausmės. Teismas nurodė, kad nors D. K. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (2026-02-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nutrauktas 2026-05-12), jis gydėsi dėl turimos priklausomybės alkoholiui, pagal galimybes moka įmokas žalai atlyginti, tačiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka ir nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba. Teismas sprendė, kad D. K. nevykdo pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas yra pagrindinis kriminogeninis veiksnys, kuris nėra pašalintas ir savo elgesiu nepateisina teismo jam išreikšto pasitikėjimo, dėl ko bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant paskirtą bausmę.

Gynėjos vertinimu teismas netinkamai individualizavo priimtą sprendimą, neišsamiai įvertino probacijos tęstinumo galimybes ir nepakankamai pagrindė, kodėl probacijos tikslai negali būti pasiekti taikant konkrečias gydymo bei kontrolės priemones. Remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir probacijos įstatymas) 30 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad vien probacijos sąlygų nesilaikymas nepašalina būtinybės įvertinti jų priežastis, probacijos eigą ir jos tęsimo galimybę.

Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 33 balų padidėjo iki 60, o vėliau iki 66 balų, tačiau teismas turėjo įvertinti šio pokyčio turinį, rizikos veiksmų valdymo galimybes ir paaiškinti, kodėl gydymo ir sustiprintos priežiūros priemonės nebūtų pakankamos. Pažymi, jog nuteistasis nuo 2026-01-07 iki 2026-02-05 gydėsi priklausomybės ligų centro stacionare, dalyvavo elgesio pataisos programoje, tai gi ėmėsi veiksmų spręsti problemą. Nors gydymas nedavė ilgalaikio poveikio, tačiau tai negali būti vertinama kaip įrodymas, kad tolesnės gydymo priemonės nereikalingos. Be to nuteistasis sutiko toliau gydytis, tačiau teismas tą nepakankamai įvertino, akcentuodamas motyvacijos stoką ir ankstesnį pagalbos atsisakymą.

Gynėja taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nuteistasis nesistengia keisti savo elgesio. Pažymi, jog D. K. dalyvavo elgesio pataisos programoje, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors sumokėta suma sudaro tik dalį priteistos žalos, tačiau D. K. yra nustatytas ribotas, 40 procentų, o ne 45 procentų, kaip nurodė teismas, dalyvumas, jis žalą atlygina iš gaunamų išmokų ir tėvų suteikiamų lėšų, o po ankstesnės 2026-05-07 nutarties mokamos įmokoms padidėjo. Be to, teismas pripažino, kad bausmės atlikimas apsunkintų galimybę atlyginti žalą. Pažymi, kad kredito tarpininko „Lenders“ duomenimis nuteistasis negali gauti paskolos, tad neturi galimybės iš karto sukaupti didesnę pinigų sumą. Be to jo riboto įsidarbinimo galimybės buvo įvertintos ir kitoje byloje, atmetant antstolės teikimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026-09-23 nutartis byloje Nr. T-1029-1150/2026).

Atskirai gynėja nurodo, kad vertinant šį Probacijos teikimą turi būti atskirti nauji pažeidimų epizodai. Nors Prienų rajone pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas nepateisina išvykimo be probacijos tarnybos leidimo, tačiau nutraukto ikiteisminio tyrimo negalima vertinti kaip naujos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat mano, kad pasikartojantis alkoholio vartojimas, neatvykimas ir administraciniai nusižengimai turi būti vertintini su įvykdytais įsipareigojimais, vertinant jų santykį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. gynėjos advokatės L.Guižauskienės skundas atmetamas.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu probacijos vykdymo metu Probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

Skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo nutartį ir netenkinti Probacijos tarnybos teikimo, jį motyvuojant viena vertus nuteistojo pasiryžimu gydytis nuo turimos priklausomybės alkoholiui, kita vertus pripažįstant padarytus pakartotinius pažeidimus, tačiau siekiant juos pateisinti turimomis sveikatos problemomis bei prasta finansine padėtimi. Vis tik aukštesniojo teismo vertinumu bausmės tikslai D. K. atžvilgiu vien tik probacijos sąlygomis pasiekti negali būti. Įvertinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį, šios nutarties 2 punkte aptartus D. K. atžvilgiu anksčiau priimtus teismo sprendimus, kuriais jau buvo atsižvelgta į jo finansinę padėtį ir pratęstas terminas įpareigojimui atlyginti žalą, taip pat išreikštas pasitikėjimas ir nustatytas papildomas įpareigojimas, bei nuteistojo elgesio visumą, matyti, jog asmuo ne tik nedaro teigiamų išvadų, bet ir ignoruoja teismo suteiktą galimybę pasitaisyti ir pateisinti išreikštą pasitikėjimą. Tai, kad nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis ir pateikia subjektyvų aplinkybių, probacijos tikslų ir galimybių vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Probacijos tarnyba D. K. elgesį kontroliuoja nuo 2025-01-02 (pastaba - individualiame priežiūros plane probacijos pradžia nurodyta 2024-12-17), nuteistasis buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, pareigomis ir draudimais, vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, 2025-01-15 sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema pakartotinio teistumo rizika (33 balai) ir vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Be to, nustatytos probleminės sritys: gyvenimo sritis ir draugai; nuostatos, recidyvistas; mąstymas ir elgesys. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-06 nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir, atidėjus bausmės vykdymą, jam buvo nustatyti įpareigojimai, o taip pat bendrosios probuojamojo pareigos, skirti keisti D. K. elgesį ir sudaryti struktūruotą, pozityvią aplinką, padėsiančią užsiimti darbine veikla bei atlyginti padarytą turtinę žalą. Probacijos metu nustačius, kad D. K. elgesiui reikšmingą įtaką daro turima priklausomybė alkoholiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-17 nutartimi nuteistajam paskirta papildoma pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o 2026-02-25 nutartimi pratęstas nuosprendžiu paskirto įpareigojimo atlyginti padarytą turtinę žalą terminas iki 2026-06-16. Vis tik šios priemonės nebuvo pakankamos ne tik probacijos tikslams pasiekti, bet ir nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio teisės pažeidimų darymo, dėl ko jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai didėjo, kas yra būtina sąlyga sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, ką skunde aptaria ir nuteistojo gynėja.

Apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pagrįstai padaryta išvada, jog nuteistojo atžvilgiu probacija toliau negali būti vykdoma ir jos sąlygomis bausmės tikslai nebus pasiekti, kadangi nustatyti beveik visų teismo skirtų įpareigojimų ir probuojamojo pareigų pažeidimai. Nors sutiktina su skundo argumentais, kad nuteistasis pagal savo finansines galimybes ir padedamas tėvų stengiasi atlyginti žalą ir teismo sprendimo priėmimo metu buvo atlyginęs 3030 Eur iš 17920 Eur ir 700 Eur advokato išlaidų. Vis dėl to visų aplinkybių kontekste svarbu įvertinti tai, jog D. K. nuo 2025-06-30 buvo nustatytas sumažėjęs dalyvumo lygis, kuris šiuo metu siekia 40 procentų ir jis iki tol registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau nuo 2025-07-04 buvo išregistruotas paties prašymu, o 2025-12-17 išbrauktas be teisės sugrįžti 6 mėnesius, po ko užsiregistravo vėl 2026 m. birželio mėnesį (asmens byloje esančio individualaus probuojamojo priežiūros plano 22 lapas). Reikšmingas įmokas žalai atlyginti D. K. pradėjo mokėti jau turėdamas nustatytą mažą dalyvumo lygį, po 2026-05-17 teismo nutarties atmesti Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (2026-06-05 įmokėjo 430 Eur, 2026-06-17 – 600 Eur, 2026-07-23 – 300 Eur), tačiau iki tol mokėdavo po 50, 75 Eur ir tik 2026-02-12, 2026-03-12 sumokėjo didesnes sumas (215 Eur ir 165 Eur). Tai gi nors D. K. iš tiesų formaliai vertinant nevengia vykdyti įpareigojimo atlyginti padarytą žalą, tačiau akivaizdu jog reikšmingas poveikis į šios pareigos įvykdymą buvo pasiektas ne teismui 2026-02-25 nutartimi pratęsus šio įpareigojimo įvykdymo terminą, o pirmą kartą sprendus bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Šios aplinkybės, priešingai nei skunde nurodo gynėja, yra reikšmingos vertinant nuteistojo gebėjimą nestruktūruotoje aplinkoje vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą nedirbant nuolatos, be pažeidimų, registruotis Užimtumo tarnyboje bei motyvaciją keisti savo elgesį.

D. K. taip pat buvo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti, tačiau jis 2025-04-22 buvo pašalintas iš elgesio pataisos programos „R.A.K.T.A.S“ dėl nelankomumo, o 2025-09-19 išklausė programą kenčiantiems nuo priklausomybių. Asmens bylos duomenimis nuteistajam buvo paskirta papildoma priemonė – dalyvauti priklausomybių konsultacijose, tačiau jis ne visose konsultacijose dalyvavo ir tokio elgesio priežasčių nenurodė. Pažymėtina, jog nuteistajam 2025-07-17 nutartimi buvo paskirta papildoma pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir jis iš tiesų nuo 2026-01-21 iki 2026-02-05 gydėsi priklausomybės ligų centro stacionare, vis dėlto, ši priemonė nebuvo pakankamai veiksminga, ką pagrįstai įvertino ir apylinkės teismas. Nuteistasis tiek po papildomos pareigos paskyrimo, tiek po atlikto gydymo, toliau vartojo alkoholį, ką patvirtina 2025-11-15, 2025-11-24, 2025-12-30, 2026-04-16 patikrinimų rezultatai, be to apsvaigęs nuo jo ne kartą atvyko ir į Probacijos tarnybą (2026-06-18, 2026-06-25, 2026-06-26). Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog būtent dėl alkoholio vartojimo jis sąmoningai vengė kontakto su Probacijos specialistais, nenorėdamas, kad jo alkoholio vartojimas būtų užfiksuotas. Šios aplinkybės patvirtina ne tik nuteistojo sąmoningą vengimą vykdyti probacijos sąlygas, bet ir bendradarbiauti su probacijos specialistais, tai gi vidinės motyvacijos stoką keisti priežastį, darančią įtaką jo elgesiui.

Nors nuteistasis buvo motyvuojamas tiek dalyvauti elgesio pataisos programose, specialistų konsultacijose, be to gydėsi stacionare, tačiau akivaizdu kad šios priemonės viso probacijos laikotarpio metu nebuvo pakankamos. Priešingai, nuteistasis padarė du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1dalyje (nubaustas 2025-05-29 nutarimu) ir 505 straipsnio 1 dalyje, 507 straipsnio 1 dalyje (nubaustas 2026-07-11 nutarimu) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat padarė du ANK 180 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus (nubaustas 2025-12-31 2026-07-02 nutarimais), kurie taip pat tiesiogiai susiję su D. K. turima priklausomybe, kadangi jis iš skirtingų parduotuvių pavogė alkoholinių gėrimų butelius. Akivaizdu jog nepaisant skirtingomis aplinkybėmis teismo jam išreikšto pasitikėjimo ir jau sprendus klausimą dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė ir toliau darė administracinius nusižengimus.

Pažymėtina, jog nuteistasis ne tik pažeidė įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos leidimo, tam nurodydamas menkavertę priežastį (norėjo su drauge apsilankyti SPA), bet ir netinkamai vykdė kitas probuojamojo pareigas numatytas Probacijos įstatymo 14 straipsnyje: šaukiamas neatvyko į probacijos tarnybą 2025-04-17, 2025-08-28, 2025-11-06, 2025-11-18, 2025-12-09, 2025-12-11, 2025-12-19, 2025-12-22, 2026-02-19, 2026-02-23, 2026-02-26, 2026-03-05, 2026-04-03 ir kt., taip pat patikrinimų metu dažnai nebuvo randamas gyvenamojoje vietoje, ne visuomet atsiliepdavo į Probacijos tarnybos skambučius. Reikšminga ir tai, jog nors Prienų rajone pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį 2026-05-12 nutarimu nutrauktas, tačiau 2026-10-30 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate 2026-09-21 pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas D. K. atžvilgiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kas, probacijos kontekste, vertinant aptartus nuteistojo padarytus kitus pažeidimus, neabejotinai neigiamai charakterizuoja ir sustiprina daroma išvadą apie pastarojo nekritišką požiūrį į nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų normų laikymąsi.

Priešingai nei skunde nurodė nuteistojo gynėja, apylinkės teismas ne tik išvardijo visus D. K. padarytus pažeidimus ir jo pastangas vykdyti teismo įpareigojimus, tačiau juos išanalizavo ir pagrįstai sprendė, kad netinkamai vykdoma probacija yra tiesiogiai susijusi su nuteistojo turima priklausomybe nuo alkoholio. Apygardos teismo vertinimu, nors gynėja skunde didelę dalį argumentų skiria padarytų probacijos pažeidimų ir nuteistojo teigiamo elgesio santykio analizei, keliant reikalavimą tai įvertinti papildomų priemonių paskyrimo kontekste, tačiau šie argumentai laikytini nepagrįstais. Viena vertus pažymėtina, jog nuteistajam probacijos laikotarpiu ne kartą buvo išreikštas teismo pasitikėjimas, kad jis pakeis savo elgesį ir požiūrį į taikomos ribojimus, tačiau nei papildoma pareiga, nei pratęstas terminas baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, nei pakartotiniai pareigų ir teisių išaiškinimai ir probacijos instrumentų visuma teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir požiūriui į probaciją, nepadarė. Kita vertus, Probacijos tarnybai nuosekliai reaguojant į nuteistojo elgesį ir vienkartinai išreikštą norą gydytis turimą priklausomybę, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir žalos visuomenei riziką buvo pervertinta net penkis kartus, tačiau teigiami elgesio pokyčiai ja nebuvo pastebėti.

Gi priešingai 2025-09-02 atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio vertinimą buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 55 balai, 2025-12-23 – 58 balai, 2026-02-27 – 62 balai, 2026-06-19 – 60 balų, o 2026-08-04 – 66 balai. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika viso probacijos taikymo laikotarpiu išaugo dvigubai, be to, pakilo ir didelės žalos visuomenei rizika. Šios aplinkybės tik sustiprina apylinkės teismo padarytą išvadą, jog nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų, o probacijos priemonės nebuvo pakankamos užtikrinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai apygardos teismas sprendžia, jog skunde nurodomi argumentai dėl papildomos galimybės paskirti kitas kontrolės priemones siekiamo rezultato neužtikrintų. Nuteistasis buvo nukreiptas gydytis nuo turimos priklausomybės alkoholiui, ką be to ir darė, tai gi gynėjos aptariama individuali priemonė nuteistojo atžvilgiu buvo panaudota, tačiau tai teigiamo rezultato nedavė. Pažymėtina, jog nuteistajam nustatytas 40 procentų dalyvumo lygis dėl lėtinio kepenų nepakankamumo (K72.1), kitos ir nepatikslintos kepenų cirozės (K4.6) bei kepenų suriebėjimo, neklasifikuojamo kitur (K76.0), tačiau net ir šios diagnozės nebuvo pakankamos, kad paveiktų nuteistojo elgesį bei pasirinkimus nevartoti alkoholio, dėl to sveikatos sutrikimai negali būti vertinami kaip išskirtinė aplinkybė, patvirtinanti, jog egzistuoja neišnaudotos galimybės, galinčios teigiamai paveikti nuteistąjį ir užtikrinti probacijos tikslus.

Apygardos teismo vertinimu aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis sąmoningai nededa pastangų tinkamai vykdyti jam paskirtus įpareigojimus bei probuojamojo pareigas ir toks jo elgesys, priešingai nei nurodoma skunde, nebuvo nei atsitiktinis, nei mažareikšmis. Nuteistasis nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba, ignoravo jam teismo ne kartą išreikštą pasitikėjimą ir jo nepateisino. Šios nutarties 10-15 punktuose aptartos aplinkybės, remiantis šios nutarties 7 punkte aptartomis teisės normomis, sudaro pagrindą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui, kadangi sistemingas pažeidimų darymas turėjo įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos padidėjimui, dėl ko probacijos tikslų pasiekti negalima.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinas pačio probuojamojo aktyvus prisidėjimas, bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Tačiau piktybiškai nesilaikant paskirtų įpareigojimų ir nebendradarbiaujant su probacijos įstaiga, iš to kylanti atsakomybė tenka pačiam probuojamajam. Nors nuteistajam buvo nustatyti aiškūs ir pernelyg jo laisvės neribojantys įpareigojimai bei draudimai ir pakartotinai išreikštas teismo pasitikėjimas juo, tačiau jis savo atsainiu ir atitinkamais atvejais piktybišku elgesiu jų nesilaikė, o nuteistojo ir jo gynėjos deklaratyvūs teiginiai, siekiant pateisinti ar sušvelninti D. K. padarytus pažeidimus, tik patvirtina, kad jis savo elgesio iki šiol kritiškai nevertina. Duomenų apie tai, kad nuteistasis po Probacijos tarnybos teikimo teismui ar skundžiamos nutarties priėmimo užsiregistravo papildomoms konsultacijoms ar gydymuisi dėl alkoholio vartojimo, kartu su skundu nepateikta. Tuo tarpu atskiri nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y. tai, kad jis dalyvavo vienoje elgesio keitimo programoje, iš dalies atlygino padarytą žalą ir nėra nuteistas už naujų nusikaltimų padarymą, vertinant padarytų pažeidimų pakartotinumą ir nekritišką požiūrį į juos, nėra pakankami manyti, kad nuteistasis iš tiesų gali, padedamas probacijos tarnybos, pakeisti savo elgesį ir pasiekti bausmės tikslus.

Atskirai pažymėtina, jog nors nuteistojo gynėja mano, kad D. K. pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmės būtų neproporcingas ir tai apsunkintų žalos atlyginimą, vis tik tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Nuteistasis, nors ir turi nustatytą ribotą dalyvumo lygį, tačiau yra darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl realios bausmės atlikimas, nors prailgins, tačiau reikšmingai neapsunkins įpareigojimo atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog D. K. nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo, toliau be pateisinamų priežasčių piktybiškai nesilaikė nustatytų įpareigojimų ir draudimų, o jo elgesys viso probacijos metu buvo sistemingas. Nustačius reikšmingai padidėjusią nusikalstamo elgesio riziką ir esant pagrįstam manymui, kad probacijos tikslas nebus pasiektas, nuteistojo atžvilgiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas turi būti naikinamas ir asmuo turi atlikti paskirtą bausmę. Dėl kitų skundo argumentų (teismo sprendimo kitoje, nesusijusioje byloje, kredito tarpininko „Lenders“ pateiktų duomenų ir kt.), kaip nesudarančių pagrindo priimti kitokį sprendimą, aukštesnysis teismas plačiau nepasisako. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti dėl nuteistojo gynėjos skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. K. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-30 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.