Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. J. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8054-2026 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2026 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8054-2026 (toliau – ir Nutarimas) I. J. pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji 2025 m. rugsėjo 21 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama atbula, neįsitiko, kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Tokiu būdu ji pažeidė KET 9, 101, 114, 126, 222 punktus. Jos administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. J. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 850 Eur bauda.

Nukentėjusioji pamatė padarytus automobilio pažeidimus 2025 m. rugsėjo 22 d., o grįžusi iš komandiruotės 2025 m. rugsėjo 25 d. jai pranešė kaimynė, jog matė kas namo kieme nubraukė automobilį. Analizuojant paskesnę medžiagą mato, jog V. T. į policiją kreipėsi tik 2025 m. rugsėjo 26 d., 23.14 val., t. y. kai V. T. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC), o pareigūnai atvyko tik 2025 m. rugsėjo 26 d., 23.52 val. Dėl to mano, jog yra galimi dokumento klastojimo požymiai, kurie nebuvo įvertinti ir aptarti. Tos pačios nakties metu buvo daromos automobilių Volvo nuotraukos, todėl mano, kad tikėti eismo įvykio schema bei nuotraukomis negalima, nes objektyviai nėra žinomas tikrasis jų laikas. Pareiškėja tame nedalyvavo, o tai yra šiurkštus jos teisių pažeidimas;

Nurodė, kad jos automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2025 m. rugsėjo 21-27 d. buvo apgadintas (t. y. kairės galinės dalies sparnas, durelės, posparnis, ratas su padanga ir buferis), tačiau apgadinimai padaryti buvo ne Nutarime nurodytu laiku – 2025 m. rugsėjo 21 d., 15 val., o 2025 m. liepos 30 d., 7.45 val. Tą patvirtina 2025 m. liepos 30 d. eismo įvykio aplinkybių aprašas, nuotraukos (fotolentelė pridėta prie 2025 m. gruodžio 22 d. skundo), apie tai buvo informuota policija, buvo nustatytas kaltininkas – A. K.;

Pažymi, kad šioje byloje nėra objektyvių duomenų (vaizdo įrašų, policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų ar pan.), tik nekokybiškos tamsiu paros metu 2025 m. rugsėjo 26 d. darytos nuotraukos, kuriose atvaizduoti abiejų Volvo apgadinimai, kurios yra abejotinos kokybės ir būklės. Mano, kad nors buvo naudojamas ritininis metras, tačiau jis neatitinka mastelinėms nuotraukoms keliamų reikalavimų, dėl to nėra galimybių užfiksuoti ir nustatyti tikslias paliktas apgadinimų žymes, įbrėžimus, lokalizaciją bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, negalima objektyviai nustatyti, ar dažų, lako, mikro dažų dalelės išliko ant abiejų automobilių, nes jie nebuvo rasti ir nepaimti įvykio vietos apžiūros metu bei vėliau;

Nurodė, kad pati nukentėjusioji V. T. laiku nesikreipė dėl galimai įvykusio eismo įvykio, jos nerūpestingas požiūris į galimą eismo įvykį ir lėmė įvykio aplinkybių neištyrimą. Mano, kad negalima pareiškėjos kaltės grįsti tik liudytojos A. K. paaiškinimais. Juolab kad minėta liudytoja neprisimena tikslios įvykio datos ir laiko. Be to, iš liudytojos paaiškinimų matyti, jog ji nematė kas galėjo vairuoti transporto priemonę. Nėra nustatytas nukentėjusiosios ir liudytojos tarpusavio ryšis, o tas gali turėti įtakos šios bylos baigčiai. Dėl to vertina kritiškai liudytojos A. K. paaiškinimus, nelaiko jų pakankamais ir pagrindžiančiais jos kaltę;

Laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra nustatytas administracinio nusižengimo subjektas. Nebuvo imtasi veiksmų nustatyti, kur ji pati buvo 2025 m. rugsėjo 21 d., 15.00 val. Nurodo, kad minėtu laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) su savo draugu D. D., dalyvavo įsimintame renginyje – sodinukų mugėje, į Vilnių grįžo tik vėlyvu metu;

Nebuvo tirtos aplinkybės, kodėl pranešėja V. T. savo iniciatyva iki Institucijos pirminio 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo susiremontavo automobilį, nebuvo paneigta aplinkybė, jog taip pranešėja bandė apsunkinti šio įvykio tyrimą. Atsižvelgiant į tai, jai nebuvo būtinumo ir tikslo laikyti iš anksčiau apgadinto jos automobilio neremontuotino, kadangi tolimesnis tyrimas nustatinėjant apgadinimo mechanizmą, pėdsakus, požymius ir pobūdį nebetikslingas, nes tyrimas bus nebeobjektyvus;

Nurodė, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje galima padaryti tik tiesiogine tyčia, t. y. kuomet asmuo suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai iš jo pasišalino, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokį pareiškėjos suvokimą ar tyčią;

Nesutinka su nustatyta automobilio apgadinimo sąmata, tariamo įvykio metu nėra užfiksuota, kad būtų apgadintas priekinės dešinės pusės ratlankis, niekur tas nėra užfiksuota. Pati Institucija suabejojo padarytu žalos dydžiu, dėl to perkvalifikavo jai inkriminuotus veiksmus, tačiau nėra aišku, kokia apimtimi pripažino padarytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. T. nurodė, kad rugsėjo 22 d., apie pietus pamatė, kad jos automobilio Volvo XC65, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš keleivio pusės buvo nubrozdintas priekinis keleivio pusės bamperis. Nubrozdinimą pastebėjo grįždama iš darbo, kai pastatė automobilį. Turėjo vakare skristi į komandiruotę, dėl to neturėjo laiko skambinti pareigūnams, tai viską nufotografavo ir nusiuntė Kasko draudimui. Pirmą kartą viską pildė Kasko draudimui, nežino ko reikės papildomai, ar reikia kviesti policiją ir pan. Dėl to ji viską pateikė Kasko draudimui ir išskrido į komandiruotę. Automobilį fotografavo prie namo. Jos Kasko draudimas yra „Swedbank“. Grįžusi iš komandiruotės per „Messenger“ gavo pranešimą iš kaimynės A. K., ji klausė ar prisipažino, kas įvažiavo į jos automobilį. Kaimynė jai parašė, kad juodas Volvo automobilis stovėjo prieš jos automobilį, važiavo atbulomis ir kliudė jos automobilio priekinį bamperį. Jos automobilis yra baltas. Jei neklysta, jai kaimynė pasakė ar parašė, kad buvo gan garsus garsas, bet automobilis nesustojo, tiesiog išsuko iš kiemo ir išvažiavo. Jos automobilis buvo pastatytas į namo pusę šoniniu parkavimu (teismo posėdžio metu nubraižė įvykio vietą). Jos automobilis stovėjo lygiagrečiai namui (duomenys neskelbtini), priekiu į (duomenys neskelbtini). O pareiškėjos automobilis stovėjo greta, priekiu į (duomenys neskelbtini). Jai taip pasakojo, kad pareiškėja važiuodama atbulomis kliudė priekiu stovintį jos automobilį, kliudė bamperio dešinę pusę. Pareiškėja turėjo kliudyti savo automobilio galinio bamperio kaire puse. Išeidama iš namų to nepastebėjo, nes skubėjo. Bandė susisiekti su to automobilio savininkė, skambino jai į duris, žinojo, jog pastaroji nuomojasi butą iš jos kaimyno. Kadangi ji neatidarė durų, tai skambino tam kaimynui, prašė duoti kontaktus. Gavusi kontaktus parašė, kad yra liudininkas, kuris matė, kaip tas automobilis kliudė jos automobilį, yra pažeidimų ir pasiūlė supildyti eismo įvykio deklaraciją. Ta moteris neigė viską, neišėjo net pasižiūrėti automobilio. Dėl to pasakė, jog iškvies policiją. Kelis kartus klausė, ar nori kviesti policiją, nes ant tos moters automobilio matėsi nubrozdinimai vairuotojo pusės gale. Šiuos nubrozdinimus pamatė vėliau apžiūrėjusi automobilį. Iš komandiruotės grįžo po trijų dienų – grįžo ketvirtadienį vakare, o visą penktadienį ieškojo pareiškėjos, penktadienį vakare iškvietė pareigūnus. Ta moteris viska neigė, teigė nieko nežinojusi ir kad nubrozdinimai nuo avarijos, kuria patyrė liepos mėnesį. Atvykę policijos pareigūnai pamatavo automobilių aukštį. Teismo posėdžio metu parodžius nutrauką apyrašo 93 l. (kur matomas galinis kairys automobilio šonas) nukentėjusioji nurodė, kad nuotraukoje matomas toks išlinkimas ties ratu, bamperio ir sparno sujungimu. Tas išsilenkimas atitinka ir aukštį įbrėžimo ant jos automobilio. Pareigūnai pravedė pirštu ir matėsi, kad ten yra visiškai nauji dažai, o ne liepos mėnesio. Tai buvo vieta, kuri sutapo su jos automobilio sugadinimais. Aukščiai atitiko. Ant pareiškėjos automobilio buvo baltų dažų, o ant jos – juodų. Ant juodo Volvo automobilio balti dažai buvo tokie nauji, kad dar byrėjo – pirštu pravedė per juos ir jie byrėjo. Darė nuotraukas. Pareigūnams atvykus pareiškėja nedalyvavo, nežino kodėl ji nedalyvavo. Jos automobiliui buvo apgadintas bamperis, nubrozdinimai atsidaro juodi. būtent tas įlenkimas padarė jos automobilyje apgadinimus. Parodžius prie 2025 metų spalio 29 d. protokolo esančioje foto lentelėje Nr. 1 nuotrauką nurodė, kad tiek jai, tiek pareigūnams nekilo jokių abejonių, nes pamatavo ir nustatė gan užtikrintai, kad šis automobilis kliudė jos automobilį, atitiko aukščiai ir pobūdis. Tada vyko toliau procesas, pripažinta, jog pareiškėja kalta, bet ji pateikė apeliaciją ir juos gražino į pirmą instanciją. Ir vėl reikėjo važiuoti pas tyrėją, kuri sugretino jų automobilius ir dar kartą buvo nustatyta, jog visi aukščiai atitinka. Tuo metu ji ir pareiškėja jau buvo sukvarkusios savo automobilius. Tyrėja atliko sugretinimą automobilių iš nuotraukų. Iš nuotraukų ir pagal aukščius, nes nuotraukose yra nurodytas aukštis. Jie bandė atvaizduoti susidūrimą, pastatė automobilį taip kaip dabar jį nupiešė teismo posėdžio metu. Pareiškėja buvo pastačiusi automobilį toliau, važiavo atbulomis ir tyrėja matavo, per kurias vietas galimai vyko susilietimas. Aukščiai sutapo. Šitame veiksme dalyvavo ji su pareiškėja. Jai būnant šalia, tyrėja paklausė pareiškėjos, ar ši sutinka, jog kliudė automobilį, tačiau neatsakė nei taip, nei ne. Ją paleido tyrėja namo, o pareiškėja liko. Tuomet galvojo, jog viskas buvo išsiaiškinta, tačiau pasirodo, jog ne. Sugretinimo metu abiejų automobiliai buvo jau sutaisyti. Pas ją yra visiškai naujas automobilis – turėjo 4 mėnesius, dėl to matėsi visi nubrozdinimai – bamperis, ratlankis, dėl to nuvežė į „Sosteną“ susitvarkyti automobilį. Ratlankio nubrozdinimą pamatė irgi po įvykio. Autoservise paskaičiavo sąmatą – ratlankio keitimas ir bamperio dažymas, tą pateikė ir tyrėjai. Tyrėja sakė per sugretinimą, kad bus sunku įrodyti, kad pareiškėja kliudė ratlankį, tuomet to neginčijo ir su tuo sutiko. Jai atrodo, kad bamperio dažymas kažkur 800 Eur, tai ir buvo palikta tokia suma. Jai kaimynė sakė, jog neišlipant pavažiavo į priekį ir išvažiavo automobilis iš kiemo. Kaimynė dėmesį dėl garso atkreipė, nes su vaikais buvo išėjusi į kiemą, tai nuo garso atsisuko. Nefiksavo nuvažiuojančio automobilio kaimynė. Nežino, ar kaimynė matė, kas vairavo automobilį. Automobilį nutarė remontuoti dėl to, kad planavo atostogauti, galvojo paliks jį servise, kol sutvarkys per tą laiką ir tai yra naujas automobilis, norėjo kuo greičiau susiremontuoti. Neturi jokių santykių su pareiškėja, nėra turėjusios konfliktų (2026 m. birželio 30 d. teismo posėdis).

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. J. nurodė, kad apie įvykį sužinojo iš buto savininkės, susisiekė su nukentėjusiąja, klausė kas nutiko. Ta moteris, su kuria susisiekė, teigė, jog ji įvažiavo į jos baltą automobilį „Volvo“. Parašė jai, kad kažką sumaišė, nes į nieką neįvažiavo. Ta moteris parašė, kad ant pareiškėjos automobilio yra baltų dažų, dėl to arba pildo deklaraciją, arba kvies policiją. Jos automobilis yra juodos spalvos „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tikslaus susirašinėjimo neprisimena. Jai nukentėjusioji nepasakė, kad ji (pareiškėja) įvažiavo, tik nurodė, jog šią savaitę įvyko. Vėliau parašė, jog yra liudytoja. Sužinojo, jog buvo atvykusi policija tik tada, kai po kelių dienų gavo skambutį, jog buvo apžiūrėtas automobilis. Atvykę pareigūnai jos neieškojo, negavo jokio pranešimo apie tai, kad jie buvo atvykę. Automobilis registruotas jos vardu, viešuose registruose yra jos kontaktai. Kiek suprato, įvykis įvyko namo kieme. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Pradžioje nesuprato, į kokį automobilį galėjo įvažiuoti, nes yra labai patogus įvažiavimas. Visuomet statydavo automobilį toje pačioje vietoje, nes ta parkavimosi vieta priklausė butui. Teismo posėdžio metu nubraižė įvykio vietos planą. Į tą parkavimosi vietą statė arba ji, arba jos vaikinas. Schemoje nubraižytas kiemo išsidėstymas. Pažymėta, kur įprastai stovi jos automobilis, dažniausiai priparkuotas priekiu. Kairėjo yra parkavimosi vietos, įvažiuojant yra šlagbaumas. Pažymėjo vietą, kuri dažniausiai yra tuščia. Punktyrinėmis linijomis pažymėjo, kaip paprastai išvykdavo iš jai priskirtos parkavimosi vietos. Nėra pajutusi, kad būtų atsirėmusi ar atsitrenkusi į kitą automobilį. Įvykio metu yra nurodžiusi, kad tą dieną nebuvo Vilniuje. Buvo su savo vaikinu D. D. išvykusi į (duomenys neskelbtini). Pradžioje neprisiminė, kur buvo įvykio dieną, bet pažiūrėjus į darbo grafiką pamatė, kad tą dieną nedirbo. Jeigu nedirba – dažniausiai jos namuose nebūna. Abejoja, kad galėtų pateikti duomenis, kad tą dieną nebuvo Vilniuje. Ryte apie 9-10 val. Išvyko ir vakare vėlai grįžo. Vyko jos automobiliu, nes turi šuniuką ir su juo tik jos automobiliu vyksta. Vaikinas gali vairuoti jos automobilį. Nėra tiesiogiai kalbėjusi su nukentėjusiąja, tik per sugretinimą susitiko. Policijos nurodyti teiginiai – kad likusios žymės ir aukštis atitinka pobūdį jai yra įdomūs, nes padarytos nuotraukos yra abejotinos kokybės. Automobilio aukštis yra išmatuotas neįtempta rulete. Ant jos galinio bamperio buvo daug įbrėžimų skirtingų aukščių, neaišku kuris jų atitinka. Jos automobilio pagrindinis automobilio įrėžimas, kurį užfiksavo, tai 68 cm, o nukentėjusiosios automobilio, kur yra ruožas nubrėžtas, kiek matė – sparnas, aukščiai skiriasi. Pas ją juosta nubrėžta, o pas nukentėjusiąja arka. Nežino kodėl pareigūnai sako, jog sutampa aukščiai. Nepažinojo nukentėjusiosios iki įvykio. Nežino A. K. Ginčija žalos dydį, jai pasirodė nelogiška suma, pradėjo gilintis ir nesuprato, kodėl yra ratas, jeigu buvo užfiksuotos automobilio sparno nuotraukos. Dėl to teikė skundą, prašė sugretinti, aiškinosi, kodėl nebuvo informuota. Po jos skundo paaiškėjo, kad nukentėjusiosios automobilis jau buvo sutvarkytas, o jos dar ne. Manė, kad nebėra galimybės sugretinti automobilius, dėl to susitvarkė ir savo automobilį. Vėliau gavo pranešimą atvykti į sugretinimą, bet kai abu automobiliai jau buvo sutvarkyti, tai tas sugretinimas nebebuvo tikslus. Nuvykus į sugretinimą sužinojo, jog viskas yra apie ratlankį, nes ant jo buvo pažeidimas, nors pradžioje net tokios kalbos nebuvo. Kriminalistė vietoje pasakė, kad negalėjo sugadinti ratlankio, nes jos automobilio ratas į vidų sulindęs. Jai pradžioje paskyrė 1 500 Eur žalą ir 1 500 Eur baudą, o tada jei priėmė, kad žalos dydis 700 Eur, o bauda apie 300 Eur. Pastebėjo kelis nesutapimus, dėl to jai reikėjo papildyti savo parodymus, nes buvo neišsamūs. Tą patį reikėjo padaryti ir liudytojai, nes jos parodymai neišsamūs. Liudytoja A. K. nenurodė tikslaus laiko, o po patikslinimo jau toks atsirado. Minėjo, kad girdėjo slystančio metalo garsą, o susipažinus su medžiaga paaiškėjo, kad liudytoja girdėjo tik „bum“ garsą. Matė, kad nukentėjusioji ir liudytoja neturi tarpusavio santykio, bet iš kur tada susirado per „Facebook“. Negali pakomentuoti, kodėl jos nepažįstantis asmuo pranešė nukentėjusiajai apie įvykį. Sugretinimą atliko A. K.. Atliko sutvarkyto automobilio sugretinimą (2026 m. liepos 30 d. teismo posėdis). Teismo posėdžio metu papildomai pareiškėja I. J. nurodė, kad kai būna kartu su vaikinu niekada nevairuoja, jis vairuoja. Tą dieną daugiau niekur nevažiavo, viskas buvo kaip papasakojo. Nežino, kodėl liudytoja A. K. kategoriškai teigia, kad matė merginą vairuojant automobilį. Nėra turėjusi pykčių su kaimynais (2026 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdis).

Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. nurodė, kad apie įvykį iš karto pranešė nukentėjusiajai V. T. Tuo metu buvo netoli abiejų automobilių, tai matė vieną automobilį važiuojantį atbuline pavara, tuomet išgirdo garsą, o atsisukusi matė nuo V. T. automobilio nuvažiuojantį kitą automobilį. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini). Automobiliai stovėjo kaip įprastai stovi automobilių aikštelėje, V. T. automobilis stovėjo šoniniu parkavimu, o kitas automobilis buvo labiau priekyje. Veiksmo metu priekinis automobilis važiavo galu į šalia šonu stovėjusį automobilį, tas automobilis stovėjo priekiu, t. y. abu automobiliai buvo priparkuoti priekiu, tik vienas stovėjo šonu namui, o kitas priekiu. Nežino markės V. T. automobilio, bet jis buvo baltos spalvos. Kitas automobilis buvo tamsus Volvo. Matė, kurios automobilių vietos kontaktavo. Važiuojant atbuliniu tamsus automobilis galu važiuojant kairiu šonu kliudė nukentėjusio automobilio dešinį šoną. Buvo visai prie pat, 2 m atstumu. Buvo ant šaligatvio, atsisukusi į (duomenys neskelbtini) namą. Matė, kad automobilį vairavo moteriškos lyties atstovė, su (duomenys neskelbtini) plaukais. Teismo posėdžio metu parodžius į pareiškėją I. J., liudytoja nurodė, kad šią moterį atpažįsta kaip nagrinėjamo įvykio metu tą automobilį vairavusį asmenį, bet negali to teigti 100 procentų, nes viskas greit įvyko. Automobilyje daugiau asmenų nematė. Tikslios datos ir laiko įvykio neprisimena, reiktų tikrinti susirašinėjimą. Ji informavo nukentėjusio automobilio savininkę V. T. apie tai, kas nutiko. Jei neklysta, tai galėjo įvykti 2025 m. rugsėjo 25 d., žinutę rašė 18.21 val., tai įvykis buvo anksčiau. Neatsimena ar tą pačią dieną rašė. Su V. T. yra kaimynės, pasisveikina, tačiau nesieja draugystė. Su I. J. irgi kaip su kaimyne pasisveikina, nėra turėjusi ginčų ar konfliktų. Kreipdamasi į V. T. paklausė, ar ją informavo policija dėl nubraukto automobilio, todėl ji pati nepuolė kviesti policijos, klausė ar kita kaimynė informavo apie įvykį, o tada prasidėjo kiti klausimai. Apskritai atkreipė dėmesį, nes išgirdo garsą. Ji stovėjo, o pro ją važiavo automobilis galu ir tada girdėjo garsą, atsisukus pamatė du automobilius šalia vienas kito, iš kurių vienas nuvažiavo, o kitas liko stovėti. Po kontakto su automobiliu vairuotojas ar keleiviai iš to kontaktavusio automobilio nebuvo išlipę. Buvo sustojęs automobilis šiek tiek, bet tik tiek, kiek trunka perjungti pavaras (2026 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdis).

Teismo posėdžio metu liudytojas D. D. nurodė, kad yra I. J. draugas, jie kartu gyvena. Yra pakviestas liudyti dėl 2025 m. rugsėjo 21 d. galimai įvykusio įvykio. I. J. pasakojo, kad ją galimai apkaltino, yra tik užsiminusi, bet jis nelabai tuo domisi. 2025 m. rugsėjo 21 d. važiavo pas savo motiną, nes (duomenys neskelbtini) mirė jo patėvis, tai jie dažnai savaitgaliais važiuoja jo motinos aplankyti. Rugsėjo 21 d., jei neklysta buvo sekmadienis, ryte apie 10 val. išvažiavo su I. J. mašina Volvo, nes kartu buvo šuniukas. Jis vairavo. Važiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini). Pavažinėjo (duomenys neskelbtini), pabuvo iki vakaro ir vakare apie 22 val. grįžo namo į Vilnių. Išvažiuojant iš Vilniaus automobilis buvo pastatytas priekyje prieš (duomenys neskelbtini) namą. Jis vairavo automobilį, o I. J. buvo keleivio vietoje. Išvažiuojant nebuvo kažkokių nesusipratimų. Žino, kad prieš tai buvo įvykis, kurio metu buvo apgadintas I. J. automobilis, t. y. galinis ratas, galinis sparnas, galinis bamperis ir galinės kairės – vairuotojo pusės durelės. I. J. automobilį tvarkė po 2025 m. rugsėjo 21 d., tvarkė apie 2-3 savaites. Prieš tai įvykęs įvykis buvo vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį. Nežino kodėl iš kart po to įvykio netvarkė automobilį. Gavosi taip, kad I. J. susipildė deklaraciją dėl eismo įvykio, tik laiko nesikreipė dėl to į draudimą (2026 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdis).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. T. elektroniniu paštu pateikė ekrano nuotraukas (ang. screenshot) susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę – su liudytoja A. K. ir pareiškėja I. J., o pareiškėja I. J. pateikė ekrano nuotraukas (ang. screenshot) susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę su nukentėjusiąja V. T..

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkto nuostatomis, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Be to, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams (KET 114 punktas). Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 126 punktas). Remiantis KET 222 punktu, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pagal ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti asmenį kaltu, padarius administracinį nusižengimą, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Svarbu ir tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. J. pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji 2025 m. rugsėjo 21 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama atbula, neįsitiko, kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidusi KET reikalavimus. Nustatyta, jog eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Pareiškėja skunde bei teikdama žodinius paaiškinimus teisme nurodė, kad įvykio metu jos nebuvo nei namuose, nei Vilniuje, ji administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų (tarp jų pareiškėjos I. J., nukentėjusiosios V. T., taip pat liudytojų A. K., D. D. paaiškinimus teisme, taip pat pareiškėjos, nukentėjusiosios bei liudytojos A. K. rašytinius paaiškinimus tyrimo metu, eismo įvykio vietos schemos su papildomais duomenimis apie eismo įvykį, BIRT ataskaitų žiūryklės, 2025 m. rugsėjo 26 d. D. J. tarnybinio pranešimo, UAB „Sostena“ remonto sąmatos, foto nuotraukų fotolentelėje Nr. 1, vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. vasario 10 d. tarnybinio pranešimo, bylos nagrinėjimo metu pateiktų susirašinėjimų duomenis) visumą bei palyginęs juos tarpusavyje, sprendžia, jog Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, padarė teisingas, byloje surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, jog pareiškėjos veiksmuose nustatyti visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Taigi I. J. buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio sukėlimo 2025 m. rugsėjo 21 d. ir pasišalinimo iš jo. Pareiškėjos skunde nenurodyta jokių naujų faktinių ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų šią išvadą ir sudarytų panaikinti ir/ar pakeisti skundžiamą nutarimą.

Remiantis nukentėjusiosios V. T., liudytojos A. K. paaiškinimais, pateiktu susirašinėjimu tarpusavyje bei su pareiškėja, rašytiniais paaiškinimais tyrimo metu bei pareigūnų užfiksuotais duomenimis (BIRT ataskaitų žiūryklėje, D. J. tarnybiniame pranešime, eismo įvykio vietos schemoje su papildomais duomenimis apie eismo įvykį) nustatyta, kad nukentėjusioji V. T. apie nagrinėjamą, t. y. 2026 m. rugsėjo 21 d., įvykį Bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė tik 2025 m. rugsėjo 26 d., nes buvo išvykusi į komandiruotę (į užsienio valstybę). Be to, nukentėjusiosios teigimu, ji iš karto apie šį įvykį informavo savo draudimo bendrovę „Swedbank“. Į pareigūnus nukentėjusioji nutarė kreiptis tuomet, kai 2025 m. rugsėjo 25 d. gavo pranešimą (žinutes) iš liudytojos A. K. apie tai, kad ji matė, kaip buvo kliudytas nukentėjusiosios automobilis bei 2025 m. rugsėjo 26 d. nepavyko susitarti su pareiškėja dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo. Nuoseklūs nukentėjusiosios paaiškinimai, sutampantys su kitais išvardintais bylos įrodymais (įskaitant V. T. susirašinėjimo su liudytoja A. K. ir pareiškėja duomenimis) patvirtina, jog į pareigūnus dėl 2026 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio buvo kreiptasi praėjus penkioms dienoms dėl objektyvių priežasčių. Taigi nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju yra galimi dokumento klastojimo ar melagingo pranešimo požymiai, kurie nebuvo įvertinti ir aptarti skundžiamame nutarime.

Be to, pareiškėja teigė, kad ji įvykio dieną, t. y. sekmadienį, apie 10.00 val. išvyko iš namų kartu su savo vaikinu D. D. pas jo mamą į kitą miestą ir grįžo jau sutemus. Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas D. D.. Vis tik, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma byloje paneigta ši pareiškėjos versija. Visų pirma, pažymėtina, jog, bylos duomenimis, liudytoja A. K. tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį ir apie jį pranešė nukentėjusiajai. Tai patvirtina paaiškinimai teismo posėdžių metu bei byloje pateiktas nukentėjusiosios ir šios liudytojos susirašinėjimas. Jame aiškiai nurodyta, kad liudytoja A. K. pranešą nukentėjusiajai, kad jos (nukentėjusiosios) automobilio šoną/sparną nubraukė kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto su juodu šunimi. Apklausiama teisme liudytoja A. K. atpažino pareiškėją kaip asmenį, vairavusį juodą Volvo automobilį eismo įvykio metu. Nei pareiškėja, nei nukentėjusioji bei minėta liudytoja nenurodė, kad jų santykiai yra konfliktiški. Teismas nenustatė pagrindo nukentėjusiajai ir liudytojai apkalbėti pareiškėją. Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad šioje situacijoje buvo siekiama taikiai išspręsti ginčą, nesikreipiant į policijos pareigūnus, tiesiogiai komunikuojant su pareiškėja. Teismas netiki ir nesivadovauja liudytojo D. D. paaiškinimais teisme, nes jie nepatikimi. Šis liudytojas palaiko artimus ryšius su pareiškėja ir yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi pareiškėjos naudai. Juolab kad versija apie tai, jog įvykio metu pareiškėjos nebuvo namuose (Vilniuje) iškelta tik teikiant skundą teismui, tyrimo metu teiktuose skunduose buvo akcentuojamos aplinkybės, kad pareiškėjos automobilis buvo apgadintas iki nagrinėjamo byloje įvykio, t. y. 2025 m. liepos 30 d. eismo įvykio metu.

Teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai taip pat yra paneigti byloje esančių įrodymų visumą. Visų pirma, liudytoja A. K. patvirtino įvykio metu tiesiogiai mačiusi, kaip pareiškėjos vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, savo kaire puse kliudė šone stovintį nukentėjusiosios automobilį (jo dešinę pusę); girdėjo aiškų garsą, dėl ko ir atkreipė dėmesį. Antra, nukentėjusioji V. T. dėl šio įvykio teigia pranešusi draudimo bendrovei, iki tol jos faktiškai naujas automobilis buvo be apgadinimų. Iš esmės ginčo, kad įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis, o būtent priekinis dešinės pusės bamperis, nėra. Remiantis vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. vasario 10 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, tyrimo metu atliekant automobilių Volvo, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos automobilis), ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios automobilis), sugretinimą nustatyta, kad abu automobiliai po eismo įvykio yra suremontuoti; taip pat nurodyta, jog apgadinimai ant automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio dešinėje pusėje galėjo atsirasti po kontakto su automobilio Volvo, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiniu kairės pusės sparnu. Nors automobilių sugretinimas vyko pagal jų nuotraukas, nes abu automobiliai jau buvo suremontuoti, vien tai padarytos išvados nepaneigia. Juolab kad nukentėjusioji paaiškino, jog atvykę į įvykio vietą pareigūnai automobilio apgadinimus pravedė pirštu ir matėsi, kad ten yra visiškai nauji dažai – ant juodo Volvo automobilio balti dažai buvo tokie nauji, kad dar byrėjo. Byloje nustatyta, jog abiejų automobilių apgadinimų aukščiau sutampa. Ant pareiškėjos automobilio buvo baltų dažų, o ant jos – juodų. Tiek nukentėjusiajai, tiek pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad būtent pareiškėjos automobilis kontaktavo su nukentėjusiosios, nes pareigūnai pamatavo apgadinimų aukščius ir gan užtikrintai nurodė, kad šis automobilis kliudė jos automobilį, apgadinimų aukščiai ir pobūdis atitiko.

Be to, byloje pateiktos automobilių apžiūros foto nuotraukos yra pakankamai kokybiškos, kad būtų galima konstatuoti automobilių apgadinimų pobūdį bei aukštį, o pareiškėja nepateikė jokių duomenų, paneigiančių minėtą išvadą dėl nukentėjusiosios automobilio apgadinimų atsiradimo mechanizmo bei jų pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skundžiamame nutarime pareiškėjai inkriminuota veika susijusi su nukentėjusiosios automobilio apgadinimu. Dėl to vien tai, kad dalis pareiškėjos automobilio apgadinimų galėjo būti padaryti ankstesnio (2025 m. liepos 30 d.) įvykio metu nepaneigia teismo išvados. Dėl šios priežasties teismas netenkino pareiškėjos prašymo liudytoju šioje byloje apklausti A. K., kuris dalyvavo 2025 m. liepos 30 d. įvykyje. Ši apklausa būtų perteklinė ir neturėtų reikšmės teisingumo sprendimo priėmimui.

Vadovaujantis liudytojos A. K. paaiškinimais, ji stovėjo kieme, o pro ją važiavo automobilis ir tada išgirdo garsą, atsisukus pamatė du automobilius vieną šalia kito, iš kurių vienas nuvažiavo, o kitas liko stovėti. Liudytojos teigimu, po kontakto su automobiliu vairuotojas iš kontaktavusio automobilio nebuvo išlipęs; automobilis pastovėjo šiek tiek, bet tik tiek, kiek trunka perjungti pavaras. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaimynė, t. y. liudytoja A. K., dėmesį į įvykį atkreipė dėl garso, dėl kurio atsisuko ir pamatė automobilių kontaktą. Taigi pareiškėja tiek dėl automobilių kontakto, tiek ir dėl kilusio garso kontakto metu turėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, tačiau apie įvykį niekam nepranešė, net neišlipo pažiūrėti, ar (ne)padaryta žala ir išvažiavo, t. y. tyčia pasišalino iš sukelto eismo įvykio.

Remiantis nukentėjusiosios V. T. paaiškinimais, taip pat remonto sąmatos ir vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. vasario 10 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, iš UAB „Sostena“ pateiktos automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatos buvo išskaičiuota priekinio dešinės pusės ratlankio suma (822,94 Eur), nes nustatyti, ar nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas šio automobilio priekinis dešinės pusės ratlankis nėra galimybės. Dėl to byloje konstatuota, jog automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žala yra 727,57 Eur. Byloje nėra inkriminuota, kad buvo sugadintas ratlankis, priešingai – nustatytas dešinio priekinio bamperio apgadinimas, aiški padarytos žalos suma, neviršijanti 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Tyrimo metu buvo išsamiai ir detaliai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, atlikti papildomi tyrimo veiksmai, patikrintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjai šiuo nutarimu paskirta teisinga, vidurkio dydžio nuobauda. Teismo vertinimu, pareiškėjai pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, tinkamai įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (priskirtini prie šiurkščių ir pavojingų KET pažeidimų), pareiškėjos kaltės formą (tiesioginė tyčia), sukeltas pasekmes (padaryta žala), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis (pakankamai jauno amžiaus, dirbanti, nebausta administracine tvarka, neteista). Juolab kad pareiškėjai neskirta administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 426 straipsnio 7 dalyje (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų).

Dėl nurodytų priežasčių administracinėn atsakomybėn patrauktos I. J. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti I. J. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8054-2026 panaikinimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.