Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2026-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-894-927/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
1-894-927/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10532-2026-4
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
KAL1
Nukentėjusysis
NKA1
Prokuroras
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Vilniaus rajonas)
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-894-927/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10532-2026-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.9.9.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.1.2; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. spalio 29 d.

VilniusVilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,Sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,dalyvaujant prokurorei Simonai Misiurevičei,kaltinamajai KAL1,nukentėjusiajam NKA1,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - išsiskyrusi, dirba (duomenys neskelbtini) operatorė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės.

1.KAL1 2026 m. balandžio 4 d., apie 10.25 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusį sutuoktinį NKA1, t. y. vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jam į kairįjį skruostą, po to vieną kartą kairės rankos delnu sudavė į dešinįjį skruostą, dėl ko NKA1 pajuto fizinį skausmą. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, grumtynių metu, KAL1 spyrė NKA1 į kairės rankos sritį, tokiu būdu, vienu trauminiu poveikiu, padarė poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, tai yra sužalojimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.Teismo posėdyje ištirti įrodymai.

2. KAL1 kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną ar du kartus trenkė tik po to, kai buvęs sutuoktinis sudavė jai į smakrą. NKA1 yra jos buvęs sutuoktinis. Išsiskyrė maždaug 2013 metais. Teismo sprendimu vaikai priskirti būti su motina. Namą įsigijo jau būdami išsiskyrę 2018 metais, todėl jis priklauso jiems abiem lygiomis dalimis. Apie 90 procentų laiko gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su buvusiu sutuoktiniu, gyvena atskiruose kambariuose. Už butą, esantį (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius moka tik ji. Namą (duomenys neskelbtini) prižiūri NKA1, ten visas išlaidas, susijusias su namu, apmoka jis. Kiemo darbus pasidalija, tačiau tai daro iš anksto nesusitarę, nes NKA1 su ja nebendrauja. Maisto produktai šaldytuve yra bendri juos perka ir naudoja kartu. Bute (duomenys neskelbtini) gyvena labai retai, įprastai tos nakvynės būna dėl patogumų susijusių su darbu. Kartu su jais (duomenys neskelbtini), gyvena jų dukra (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) metais. 2026-04-04, kaip įprastai, buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su dukra ruošėsi Šv. Velykoms. Paklausė NKA1, kaip jam sekasi ruoštis Velykoms ir ar nupirko kiaušinių, tačiau jis nieko neatsakė. Vėliau atskirai išgėrė kavos ir atsisėdo ant sofos. NKA1 užsidėjo ausines ir garsiai žiūrėjo filmą. Paprašė jo patildyti garsą arba eiti į savo kambarį, nes garsas buvo pernelyg didelis net per ausines. Į jos prašymą NKA1 nereagavo, todėl ji įsijungė savo muziką. Tai NKA1 nepatiko, ir jis pasakė, kad įjungs filmą per visą namą. Po kurio laiko jis įjungė savo telefono kamerą ir pradėjo filmuoti jos lūpas, šaipydamasis, kad jai įkando vampyras. Pažymi, kad mėlynės ant lūpų buvo atsiradusios po medicininių procedūrų. NKA1 nenustojus jos provokuoti, pabandė išmušti jo telefoną iš rankų, tai pavyko padaryti iš trečio karto. Telefonui nukritus, NKA1 trenkė per jos telefoną, dėl ko jis nuskrido į kambario kampą. Jai pasiėmus savo telefoną, NKA1 priėjo prie jos ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į smakrą. Po to, būdama emociškai sukrėsta, trenkė jam delnais į veido sritį (kiek pamena į skruostus), tačiau tikslaus smūgių skaičiaus neprisimena. Po šių veiksmų tarp jų kilo grumtynės, kurių metu ji suplėšė NKA1 marškinėlius. Tada ji atsisėdo ant sofos užsikėlusi kojas prie savęs, po ko NKA1 griebė už kojų ir staigiai truktelėjęs ištempė ant grindų, kur ji susižeidė alkūnę. Po šio įvykio NKA1 užlipo į antrą aukštą ir jos įtarimų susižeidė sau skruostą, po ko iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai priėmė jos pareiškimą. Dar kartą pabrėžia, kad jos fiziniai veiksmai NKA1 atžvilgiu buvo atlikti tik savigynos tikslais. Kol vyksta tyrimas savaitę laiko gali pagyventi (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau neturi ko pridurti. (b. l. 90-92). Papildomai apklausta kaip įtariamoji KAL1 parodė, kad dėl jai inkriminuojamos nusikalstamo veikos savo kaltės visiškai nepripažįsta. Lieka prie 2026-04-07 dienos apklausos parodymų. Savo kaltės visiškai nepripažįsta, nes yra melagingai kaltinama. Konfliktą pradėjo NKA1, jis buvo iš anksto suplanuotas ir sąmoningai išprovokuotas jo iniciatyva, ką patvirtina jo išankstinis vaizdo įrašo filmavimas. Daugiau neturi ko pridurti. (b. l. 97-99).

3. Teisme apklausta kaltinamoji KAL1 parodė, kad kaltės nepripažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Viskas vyksta, dėl to, kad ji yra terorizuojama pastoviai, jis nori, kad ji išsikraustytų iš namo, jis nuteikė dukrą prieš ją. Jis nori name likti su dukra gyventi. Namuose ji neturi vietos. Jie po skyrybų priėmė sprendimą pirkti namą. Po skyrybų ji pasikeitė, galvojo, kad ir vyras pasikeitė. Skyrybų ji norėjo, jis moterį turėjo. Ji (kaltinamoji) tikėjosi, kad jie susivokė, kad turi tris vaikus. Ji norėjo namo. Kol buvo maži vaikai, ji gyveno su vaikais viena (duomenys neskelbtini). Jis gyveno kitam bute, su kita moterimi. Ji jam leido kas vakarą ateiti pas vaikus. Ji leido, o jis atnešdavo maisto. Nukentėjusysis ją gąsdino, kad alimentų nemokės. Ji nukentėjusiajam sakė, kad ankšta bute gyventi su trimis vaikais, bute 2-jų kambarių. Jis sakė, kad po 4 metų nupirks 4 kambarių butą. Ji sakė, kad nori namo. Jie įsigijo tą namą kartu. Lėšų dalis buvo jo didesnė ir ji ėmė paskolą. Santuokoje uždirbti pinigai. Namas jiems priklauso lygiomis dalimis, nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Ji pamanė, kad viskas bus gerai ir jie gyvens kartu. Kai pradėjo gyventi, ji pamatė, kad jis toks pats, darė kaip jam reikia, prasidėjo amžinos jo problemos, viskas blogai: „kodėl batai čia, kodėl indai čia?“, prasidėjo teroras. Ji sutiko gyventi kartu, ji tylėjo, ką jis bedarė, bandė pafilmuot, ką jis darė. Taip kentėjo 4 metus. Vieną kartą ji „pratrūko“, pasakė, kad daugiau nekentės, ji “pradėjo atgal“, kai tik „pradėjo atgal“, prasidėjo smurtas, orderiai. Ji gaudavo orderius namuose, jis sukurdavo istorijas. Velykų išvakarėse ji grįžo iš draugės laiminga, iš Italijos, jam tas nepatiko. Jis nuėjo į viršų, o ji su vaiku ruošėsi Velykoms, jis galvojo, kad atvažiuos vaikai ir jis bus be kaltinamosios. Iš ryto jis sėdi ir per ausines žiūri filmą, ji klausė, kodėl jis žiūri, jei jie susitarę kad žiūrės pagal tvarką tam tikrą. Jis negirdi, apsimeta, ji įsijungė muziką, jis sakė, jei ji neišjungs, tai jis paleis visu garsu. Ji pasidarė lūpų procedūrą, buvo mėlynės, čia tą pačią dieną, jis klausė „kas tau čia įkando? Gal meilužis?“. Jie sėdėjo vienas šalia kito. Jis turi du telefonus. Ją provokuoja, tada filmuoja. Jis prikišęs jai prie veido filmavo jos mėlynę ant lūpos. Ji nukentėjusiajam liepė pasitraukti, jam trenkė per telefoną, tikėjo, kad jie nesmurtaus. Jis provokavo specialiai. Ji trenkė per telefoną vieną, antrą kartą - nepavyko, iš trečio karto išmetė jam telefoną iš rankų, tada nukentėjusysis jai trenkė per telefoną, jis nuskrido į namo kampą. Ji paėmė telefoną ir lyg viskas gerai. Ji stovėjo, ir nukentėjusysis jai „kirto“ į smakrą iš apačios, jis apsiskaitęs, žino kaip atjungti žmogų. Jai skaudėjo žandikaulius, jis trenkė į smakrą. Ji buvo sukrėsta. Pamiršo jo rankomis neliesti, jam trenkė kažkaip delnu į veidą, vieną, tada antrą kartą, nemano, kad skirtingomis rankomis trenkė. Galvojo, kaip jo neliesti, bet ji buvo pyktyje, dar griebė nukentėjusįjį už marškinėlių, jie tokie nunešioti, ir perplėšė marškinėlius. Tris smūgius ji sudavė gal. Kojomis net minties negalėtų tokios turėti, kojomis nebuvo nieko. Pasistumdymų buvo 3. Kai perplėšė marškinėlius, kažką jiedu šnektelėjo. Ji atsisėdo ant lovos, užsikėlė kojas ir galvojo, lyg atsipalaidavo. Ir nukentėjusysis ją griebė už tų kojų su jėga, nutempė nuo lovos, ji atsidūrė ant grindų, bet toli nuo lovos, ten pečiukas buvo, galėjo su galva trenktis į pečiuką. Jis norėjo ją „atjungti“. Ji atsistojo, jai neskaudėjo alkūnių, ji buvo šoke, žandikaulis skaudėjo, dėl alkūnės nepamena, bet galimai skaudėjo, nes ji pamatė nubrozdinimus. Tada nukentėjusysis užlipo į antrą aukštą. Dukra miegojo antrame aukšte. Nukentėjusysis nulipo nuo antro aukšto, jau nuotaika kita pas jį: žanduką trinasi ir jis skambina 112 ir sako „mane sumušė buvusi sutuoktinė“. Jai dar pareigūnė sakė „kodėl tu neskambinai 112?“. Ji žino iš praeito karto, kad jei jau iškviesta pagalba, tai nereikia kviesti antrą kartą. Yra pradėta ir kita byla. Kai jis sulaukė pareigūnų, jis juos pasitiko lauke, apie 30 min. jis rodė jiems video medžiagą, kur ji buvo išprovokuota. Nuo smūgio į smakrą, iki kol jam davė atgal, praėjo iki minutės. Kai jis sudavė į smakrą, kiek ji pamena, jis pasistatė telefoną prie televizoriaus, kad filmuotų ją, jis žinojo, kad ji duos atgal, kad ji „davesta“. „Gavusi“ ji jaučiasi labiau psichologiškai sukrėsta. Ji stovėjo gavusi į smakrą, o jis ėjo prie televizoriaus, galimai jis dar kažką pasakė, kad ją „užvestų“, nes ji niekur nebuvo pasitraukusi iš įvykio vietos. Ji savęs klausė, kodėl ji nepasitraukė nuo jo. Ji gynėsi, kai gavo į smakrą, tada ji nukentėjusiajam trenkė per veidą. Ji taip galvoja, kad ji gynėsi, kojomis nespyrė. Kai paskaitė ikiteisminio tyrimo medžiagą, jai nepavyko atgaminti, kad taip buvo. Ji nori, kad jos kiekvienas žodis būtų tiesa. Jos koja nekyla tokiam smūgiui. Galėjo smūgis būti nuo jos rankos, o gal jis išėjęs pasidaužė tą ranką. Nuo sudavimo jam per veidą, ji nukentėjusiajam sudavė per veidą, negalėjo jam skaudėti, nes smūgis buvo per jo gynybą. Bet dėl skausmo ribos ne jai spręsti. Ji sutiktų taikytis. Nesutinka atlyginti 20000 Eur civilinį ieškinį, nemano, kad padarė žalos, nes prieš ją visada buvo naudojamas smurtas psichologinis. Kažkiek padarė jam žalos, bet dėl to, kad jis pirmas pradėjo. Suma neadekvati. Negali atsakyti, kokią sumą sutiktų atlyginti. Dėl sumos palieka teismui spręsti. 1000 Eur gal galėtų sumokėti. Į telefoną ji trenkė tris kartus. 15 cm nuo veido jai buvo prikišęs telefoną. Pripažino, kad 2-3 kartus per veidą ji trenkė. Kai jis tempė ją už kojų, ji sėdėjo šoke ir ramybės būsenoje, ji nieko nematė. Apie spardymąsi nebuvo nei minties. Kai jis nutempė ją, nesigynė, nukrito ir viskas. Ji tikėjo, kad viskas baigsis ir kad jis atsiprašys. Ikiteisminiame tyrime ji siūlė susitaikyti. Ji, patyrusi tiek smurto, pusantro mėnesio buvo nedarbinga. Ji nesutiko taikytis ir šiandien taip galvoja, kad nukentėjusysis jai turi atlyginti žalą (b.l.140-142).

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju NKA1 parodė, kad KAL1, gim. (duomenys neskelbtini) yra jo buvusį žmona, su kuria jie išsiskyrė 2014 metais. Pas juos yra bendras turtas, t. y. namas adresu (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini), todėl po skyrybų vyksta teisminiai procesai dėl turto padalijimo. Jis visą laiką gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su savo dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Buvusi žmona gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartais pastaroji atvažiuoja į jo gyvenamąjį namą aplankyti jų bendrą dukrą. Jai atvažiuojant, ši dažnai jį provokuoja, t. y. braižo ir daužo jų bendrą turtą, dažnai kabinėjasi prie jų dukros (duomenys neskelbtini), po ko ši verkia ir pageidauja, kad po turto padalijimo ši gyventų su juo, o ne su motina. Aplamai buvusi žmona elgiasi neadekvačiai, bando jais manipuliuoti. Kadangi tai yra jų bendras vaikas ir turtas kol kas yra bendras, KAL1, turėdama raktus nuo namų, bet kokiu laiku be problemų gali atvažiuoti pas juos su dukra. 2026-04-02 KAL1 kaip įprastai atvyko pas juos į namus. Vakar, t. y. 2026-04-03 vakare, jam grįžus iš darbo namo, buvusi žmona pradėjo kreiptis į jį įžeidžiančiais kreipiniais, tačiau jis iškart užsidėjo ausines, todėl neišgirdo, ką tiksliai jį sakė. Nori paminėti, kad jis pastebėjo mėlynes ant jos lūpų, tačiau nieko apie tai neklausė ir nuėjo miegoti. 2026-04-04 jis vėl pamatė jos mėlynes ant lūpų. Jam sėdint ant sofos svetainėje 1 aukšte, buvusi žmona atsisėdo šalia. Nusprendė nufilmuoti jos mėlynes, kadangi norėjo apsidrausti ateičiai, nes žinojo, kad jeigu kils konfliktas, buvusi žmona tikriausiai sakys, kad tos mėlynės atsirado po jo fizinio smurto prieš ją. Jam filmuojant jos lūpas ir veidą, pastaroji su savo dešinės rankos delnu trenkė jam į kairės pusės skruostą, o vėliau su kairės rankos, tikriausiai krumpliais, trenkė jam į dešinės pusės skruostą arti akies. Po jos veiksmų jis pajuto staigų fizinį skausmą, jį pagal 10 balų sistemą įvertintų 8 balais. KAL1 išmušė iš jo rankų telefoną, po ko jis padarė tą patį. Puldama jį, buvusi žmona stvėrė jį už jo marškinėlių kaklo, jam bandant atsistoti ir atsitraukti, ši bandė įspirti jam iš kojos, tačiau tą koją jis pagavo ir išsitraukė ją nuo sofos, po ko ši atsidūrė ant grindų. Gulėdama ant grindų, ši pradėjo spardytis iš abiejų kojų, o jis gynėsi su savo rankomis. Kadangi ši laikė jį už marškinėlių, grumtynių metu buvusi žmona suplėšė jam marškinėlius. Jam atsistojus, jis tęsė filmavimą ir pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu. Nori paminėti, kad savanoriškai pateiks 1 vaizdo įrašą, kuriame yra užfiksuotas konfliktas ir jis gali turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Civilinį ieškinį reikš tyrimo metu. Nori paminėti, kad KAL1 lankosi pas psichiatrą, jo manymu, ji yra psichiškai nestabili. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. (b. l. 20-22). 2026-05-22 papildomai apklaustas kaip liudytojas NKA1 parodė, kad norėtų papildomai patikslinti įvykio aplinkybes dėl sužalojimų. Žodinio konflikto metu KAL1 iš jo rankų išmušė telefoną, po ko jis padarė tą patį. Bandydama išmušti telefoną iš rankų, pastaroji vieną kartą iš kairės rankos pusiau sulenkto delno sudavė jam į dešinės pusės skruostą, po ko jis pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 6 balais iš 10, kadangi smūgis buvo gerai juntamas, tačiau skausmas buvo momentinis. Taip pat gali paaiškint, iš kur atsirado sužalojimas kairiame dilbyje. Puldama jį, buvusį žmona stvėrė jį už marškinėlių kaklo ir jam bandant atsistoti bei atsitraukti nuo sofos, KAL1 bandė kojomis įspirti į kūno sritį, tačiau jis gynėsi rankomis ir kiek vėliau pagavo ją už kojos, todėl grumtynių metu ištraukė nuo sofos, dėl ko ji atsirado ant grindų. Gulėdama ant grindų, ji pradėjo ir vėl spardytis abiem kojomis, o jis ir vėl gynėsi rankomis. Smūgių kojomis buvo tikrai ne mažiau nei 3, viskas vyko labai greit, todėl tikslaus momento kada KAL1 įspyrė jam į dilbį, nurodyti negali. Skausmo kairiame dilbyje iš pradžių ir nepajuto, kadangi buvo šoko būsenoje. Daugiau neturi ko pridurti. (b. l. 46-47).

5.Teisme apklaustas nukentėjusysis NKA1 parodė, kad po pusryčių jis sėdo ant lovos svetainėje, klausėsi su ausinukais “podkastą. Kaip gali iš ausinukų eiti garsas? Buvo susitarimas dėl televizoriaus. Ji net išsinešė laidus, kad televizija neveiktų. Iš vakaro matė mėlynes ant jos lūpų. Jie vis konfliktuoja, kai jis klausė laidos, ji atsisėdo šalia gal per metrą. Iš vakaro jie apsižodžiavo, buvo “erzaliukas” tarp jų, o ji sėdo šalia, jaučia, kad kažkas negerai, išsitraukė ausinukus ir įsijungė filmavimus, matosi filmuotoj medžiagoj, kad kliuvo ir ten, ir ten. Filmavo dėl mėlynių, kad nebūtų apkaltintas. Tada prasidėjo nuo to, kad buvo smūgiuota iš jos pusės delnu į vieną pusę, tada į kitą, tada į trečią kartą. Taikytasi į telefoną, bet kadangi jis telefonąs jį laikė, tai kliuvo ir į veidą. Ji sudavė du smūgius į veidą ir vieną -į telefoną, vienas stiprus smūgis kliuvo prie akies, jam paraudo. Tada ji paėmė telefoną, ji daužė telefoną, tada jis kaltinamajai išmušė telefoną, tada ji stvėrė už marškinėlių ir spyrė jam koja, jie grūmėsi ant lovos, jis nutraukė ją nuo lovos, tada ji spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir į koją, jis atsimušinėjo. Ji laikė nukentėjusiojo marškinėlius, ji atsistojo ir vėl ėjo agresyviai link nukentėjusiojo. Jis kaltinamajai sudavė iš apačios į veidą, kad ji nebepultų, gavo atgal rankomis, bet jis jau gynėsi. Tada ji suplėšė marškinius, kai viskas pradėjo rimti, iš jos replikų suprato, kad ne jis ją puolė, o tiesiog gynybos pagrindu visa tai. Tada nusprendė, kad reikia kviesti pareigūnus, jis nuėjo į antrą aukštą, tik pažiūrėjo, kaip atrodo jo sumuštas veidas. Buvo paraudimas ant veido, turi nufotografuotą vietą. Dėl civilio ieškinio: tyrimo metu pareigūnai išklausė ir paskutiniame susitikime abu buvo perspėti dėl susitaikymo. Jis pasakė iškart, kad “pakvailiojom, abu suaugę ir anūkas jau yra, reikia baigti šitas nesąmones ir bylą nutraukiam”. Ji sako ne, nesutinku”, jos klausė, kokį ieškinį ji iškels ir ji sakė virš 10000 Eur. Jis pasakė, kad tai neadekvatu, ji nesutiko taikytis, prisiekė, tada kad ši byla pasieks teismą, jis iki paskutinių dienų nedavė jokio ieškinio, tikėdamas, kad kažkas bus kitaip. Bet pareigūnai sakė, jei nori gintis, tada rašyk pareiškimą. Jam tada atėjo skambutis iš nukentėjusiųjų centro. Klausė ar nereikia advokato, jis sakė, kad reikia. Po kelių dienų bus teismas “atvirkštinis”. Jam nereikia, jei ji atsiims ieškinį, atsiims ir jis civilinį ieškinį. Psichologiškai patyrė kaip žmogus psichologinę ataką, jaučiasi blogai, tai orumo įžeidimas ir jo, kaip žmogaus, pažeminimas. Fizinį skausmą jis jautė, bet kaip vyras jis daugiau jautėsi pažemintas. Visa nesutarimų virtinė privedė prie ko. Jis sutinka ir namą parduot, ir butą, ir viską lygiomis dalimis padalinti, bet ji nesutinka. Civilinį ieškinį palaiko iš dalies. 1000 Eur tegul būna. 19000 Eur nepalaiko, tai būtų neobjektyvu. Ji spyrė jam, kai išsivertė iš lovos, ji gulėdama ant grindų jį spardė. Jis gynėsi. Kaltinamoji spardėsi gulėdama ir laikydama nukentėjusįjį už marškinėlių, dėl to jis buvo šalia, negalėjo pasitraukti. Ji atsistojo ir puolė. Jis nemeluoja. Reikia žiūrėti filmuotą medžiagą. Jis neapsigina, ji gadina jų bendrą turtą. Dėl to nukentėjusysis ją filmuoja. Ji su batais vaikšto žemėtais po kambarį, ji spiria į duris, pila vandenį ant medinės palangės (b.l. 142-143).

6.2026-04-04 Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026-04-04 apie 10:25 val. adresu (duomenys neskelbtini), KAL1, gim. (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusį vyrą NKA1, gim. (duomenys neskelbtini), t. y. su savo dešine ranka trenkė į NKA1 kairės pusės skruostą, o vėliau su kaire ranka trenkė jam į dešinės pusės skruostą, ko pasekoje NKA1 pajuto fizinį skausmą. Pradėdamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (b. l. 3-6).

7. 2026-04-04 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrimas objektas namo svetainė adresu (duomenys neskelbtini). Į namą patenkama pro pilkos spalvos duris. Įėjus matomas koridorius, kurio kairėje pusėje matomos durys, vedančios į svetainę. Svetainės kairėje pusėje matomas stalas, prie kurio televizorius su spintele. Priešingoje pusėje matoma šviesiai mėlynos spalvos sofa, ant kurios matoma pagalvėlė. Kitoje svetainės pusėje matoma virtuvė, stalas, įvairūs buitinės paskirties įrankiai, prietaisai. Bendrai aplinka tvarkinga, jokių grumtynių ar girtavimo pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietoje jokių reikšmingų tyrimui objektų ar pėdsakų nėra. Vaizdo stebėjimo kamerų patalpoje taipogi nėra. (b. l. 25-29).

8. 2026-04-04 asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo NKA1 kūno apžiūra. Apžiūrimas objektas asmens dešiniojo skruosto sritis. Apžiūrint skruostą, akivaizdžiai matomas paraudimas, galimai smulkūs nubrozdinimai. Daugiau jokių sužalojimų nepastebėta. (b. l. 30-34).

9. 2026-04-04 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota mėlynos spalvos marškinėlių apžiūra. Apžiūrimas objektas yra mėlynos spalvos marškinėliai su užrašu "Weekend". Matomas marškinėlių priekis, ant krūtinės užrašai baltos spalvos. Ant nugaros jokių užrašų nėra. Marškinėliai yra suplėšyti per rankoves iš abiejų pusių. Daugiau reikšmingų tyrimui objektų ar pėdsakų nenustatyta. (b. l. 35-39).

10. 2026-04-09 Suvestieji į akistatą asmenys: liudytojas NKA1 ir įtariamoji KAL1 parodė, kad:

Tyrėjui uždavus klausimą NKA1: Kas įvyko tarp Jūsų ir KAL1 2026-04-04? NKA1 atsakymas: Mums būnant kartu su KAL1 adresu (duomenys neskelbtini), tarp mūsų kilo žodinis konfliktas, kurį inicijavo KAL1. Tai įvyko 2026-04-03 dienos išvakarėse. Aš konflikto neeskalavau ir išėjau miegoti. 2026-04-04 dieną ryte, kaip ir minėjau apklausos metu, atsisėdau ant sofos pirmame aukšte, užsidėjau ausines ir naudojau telefoną. Po kurio laiko atėjo KAL1 ir atsisėdo šalia manęs ant tos pačios sofos. Pastebėjęs, kad KAL1 ant lūpų turi neaiškios kilmės sužalojimų, norėdamas apsisaugoti nuo galimų nepagrįstų kaltinimų, nusprendžiau ją nufilmuoti. Pradėjus filmuoti, KAL1 sudavė man du smūgius į veido sritį, pirmą kartą delnu į dešinę veido pusę, antrą kartą kumščiu taip pat į dešinę veido pusę. Po šių smūgių ji išmušė man telefoną iš rankų. Vėliau KAL1 pradėjo mane spardyti kojomis, todėl bandžiau gintis ir tarp mūsų įvyko grumtynės. Gindamasis, grumtynių metu sudaviau KAL1 delnu į smakrą, tikėdamasis, kad ji nurims, tačiau tai jos nesustabdė. Ji toliau elgėsi agresyviai ir visiškai suplėšė mano marškinėlius. KAL1 nenustojo agresuoti, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, nusprendžiau iškviesti policiją.

Tyrėjui uždavus klausimą KAL1: Ar išgirdote ir supratote, ką pasakė NKA1? Ar sutinkate su atsakymu? KAL1 atsakymas: Išgirdau ir supratau ką atsakė NKA1, tačiau su jo pateiktais teiginiais visiškai nesutinku, nes jie neatitinka tikrovės. 2026-04-03 dieną tarp mūsų jokio žodinio konflikto nebuvo. Visą situaciją detaliai paaiškinau 2026-04-07 vykusios apklausos metu. Aš prie NKA1 nesikabinėjau. Jis garsiai žiūrėjo filmą ir mano vertinimu, tokiu elgesiu bandė mane provokuoti. Nepaisydamas mano prašymų sumažinti garsą, įsijungiau muziką. Po to NKA1 pradėjo mane filmuoti iš arti. Reaguodama į tai, sudaviau NKA1 per telefoną, tačiau nepataikiau nei į veidą, nei į kitas kūno dalis. Teiginiai, kad smūgiavau jam į veidą tuo metu, yra neteisingi. Telefonui iškritus (iš trečio karto), bandžiau jį pakelti, tačiau NKA1 išmušė jį man iš rankų. Bandant pakelti telefoną, NKA1 priartėjo prie manęs ir sudavė man ranka į smakrą. Po to jis pakėlė savo telefoną ir padėjo jį ant stalo. Nesusivaldžiusi sudaviau NKA1 du kartus į veido sritį, po to sugriebiau jo marškinius ir grumtynių metu jie buvo suplėšyti. Kiek pamenu, kojomis nespardžiau. Po fizinio konflikto atsisėdau atgal ant sofos, kojas buvau prisitraukusi prie savęs, tuo metu NKA1 priėjo prie manęs, patraukė už kojų, dėl ko nukritau ant grindų ir susimušiau dešinės rankos alkūnę. Po šių veiksmų NKA1 išėjo į antrą aukštą, o grįžęs trynėsi veidą ir iškvietė policiją.

Tyrėjui uždavus klausimą NKA1: Ar išgirdote ir supratote, ką pasakė KAL1? Ar sutinkate su atsakymu? NKA1 atsakymas: Atsakymą išgirdau ir supratau. Lieku prie savo parodymų.

Tyrėjui uždavus klausimą NKA1: Kiek laiko gyvenate kartu su KAL1? Ar vedate bendrą ūkį? NKA1 atsakymas: Su KAL1 susituokėme (duomenys neskelbtini) metais, gimus pirmajai dukrai. 2014 metais išsiskyrėme abipusiu sutarimu, skyrybų iniciatorė buvo KAL1. Teismo sprendimu nepilnamečiai vaikai buvo priteisti motinai. Bendro turto tuo metu neturėjome. Po skyrybų nusprendėme pabandyti atkurti santykius. 2018 metais įsigijome butą (duomenys neskelbtini). Vėliau, augant vaikams, šio būsto nebeužteko, todėl nusprendėme įsigyti namą adresu (duomenys neskelbtini). Namas buvo įregistruotas mūsų abiejų, manęs ir KAL1 vardu lygiomis dalimis. Tuo metu tikėjausi, kad mūsų santykiai pagerės, tačiau taip neįvyko. Per pastaruosius 2–3 metus mūsų santykiai visiškai pablogėjo. Bendro ūkio su KAL1 nevedame. Aš nuolat gyvenu name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su dukra (duomenys neskelbtini). Visas su namu susijusias išlaidas (elektrą, komunalines paslaugas, šiukšlių išvežimą) apmoku tik aš. Name su KAL1 gyvename atskiruose kambariuose, savo kambarį nuolat užsirakinu. Buitiniais darbais nesidalijame, bendrų finansų neturime. Romantinių santykių tarp mūsų nebėra jau apie 17 metų, kartu nemiegame. Pastaruoju metu maistą pirkdavau ir gamindavau sau bei dukrai, o KAL1 maistą įsigydavo atskirai. Bendras buvo tik šaldytuvo naudojimas. KAL1 didžiąją laiko dalį gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame mūsų bendrame bute, tačiau pasitaiko atvejų, kai ji 2–3 savaites gyvena name, savo kambaryje, po to vėl išvyksta.

Tyrėjui uždavus klausimą KAL1: Ar išgirdote ir supratote, ką pasakė NKA1? Ar sutinkate su atsakymu?KAL1 atsakymas: Atsakymą išgirdau ir supratau, tačiau su juo nesutinku, nes jame yra daug netikslumų. Dėl skyrybų aplinkybių plačiau nekomentuosiu dalis pateiktos informacijos yra teisinga, tačiau svarbus netikslumas tas, kad skyrybos vyko tik NKA1 iniciatyva. (duomenys neskelbtini) esančiame bute būnu tik retkarčiais, daugiausia dėl darbo patogumo, kai reikia anksti vykti į darbą, tai priklauso nuo mano darbo grafiko. Didžiąją laiko dalį gyvenu name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kodėl NKA1 teigia, kad dažniau gyvenu (duomenys neskelbtini), man nėra žinoma. Gyvename po vienu stogu. Sutinku, kad gyvename atskiruose kambariuose, kartu nemiegame, maistą perkame atskirai, tačiau neatmetu galimybės, kad kartais galiu suvalgyti NKA1 maistą, nors dėl to jis man pretenzijų nereiškė. Taip pat yra buvę, kad išgėriau NKA1 kavą, todėl jis nurodė, kad turėčiau nupirkti kavos, tačiau to nepadariau. NKA1 teisingai nurodė, kad namą (duomenys neskelbtini) prižiūri jis, o butą (duomenys neskelbtini) prižiūriu aš.

Tyrėjui uždavus klausimą NKA1: Ar išgirdote ir supratote, ką atsakė KAL1? Ar sutinkate su atsakymu?NKA1 atsakymas: Išgirdau ir supratau, lieku prie savo parodymų.

Tyrėjui uždavus klausimą NKA1: Ar buvote nuvykęs į objektų tyrimą? Ar turite pretenzijų KAL1? NKA1 atsakymas: Taip, buvau nuvykęs į abdukciją, atsakymas turėtų ateiti greitu metu. Pretenzijų neturiu, civilinio ieškinio nereikšiu.

Tyrėjui uždavus klausimą KAL1: Ar buvote nuvykusį į objektų tyrimą? Ar turite pretenzijų NKA1? KAL1 atsakymas: Taip buvau nuvykusį, pretenzijų NKA1 turiu, civilinį ieškinį reikšiu kitame ikiteisminiame tyrime, kur esu nukentėjusioji.

Tyrėjui uždavus klausimą NKA1: Ar turite klausimų KAL1?NKA1 atsakymas: Ar (duomenys neskelbtini) gyvens su manimi? Ką tik esate pareiškusį, kad (duomenys neskelbtini) nori gyventi su manimi, ar tai reiškia, kad aš ją priverčiau taip pasakyti? Ar jos pasirinkimo teisei niekas nedarys įtakos? Ar Jūs finansiškai prisidedate prie (duomenys neskelbtini) išlaikymo?KAL1 atsakymas: (duomenys neskelbtini) gyvens ten, kur pati norės, ir jos pasirinkimo teisei niekas nedarys įtakos. Taip, aš prisidedu prie jos išlaikymo, perku kremus, šampūnus, higienos priemones, taip pat kartu lankomės įvairiuose renginiuose ir vykstame į keliones. Neneigiu, kad Jūs, NKA1, skiriate pinigų (duomenys neskelbtini), tačiau ir aš lygiaverčiai prisidedu prie jos gerovės.

Tyrėjui uždavus klausimą KAL1: Ar turite klausimų NKA1? KAL1 atsakymas: Taip, turi. NKA1 kaip tu jam planuoji atlyginti sužalojimus ir manęs žeminimą? NKA1 atsakymas: Žalos jis tau nepripažįsta, jeigu jis tau tikrai padarė žalą, tai tegul teismas įrodo mano visišką kaltę. Tavęs jis nežemina, tarp jų vyksta konfliktai, kurių metu jie abu žemina vienas kitą, yra filmuota medžiaga. (b. l. 50-53)

11. 12026-04-23 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra. Apžiūrimas BPC garso įrašas BPC 92476720775. Skambučio data 2026-04-04, skambučio pradžios laikas 10:32:53 val. Skambučio trukmė 1 minutė 33 sekundės.

BPC operatorius: 112, klausauPranešėjas: Laba dienaBPC operatorius: Laba dienaPranešėjas: Smurtas šeimojeBPC operatorius: Kokiu adresu

Pranešėjas: Atvažiavusį buvusioji žmona, suplėšė mano marškinius, nežinau gal ji išgėrusi yra, ar kas jai yra, bet šiuo atveju tikrai esu nukentėjęs, labai reikia, kad atvažiuotumėt.

BPC operatorius: Supratau, kokiu adresu?Pranešėjas: (duomenys neskelbtini)BPC operatorius: TuojPranešėjas: Kviečia NKA1BPC operatorius: O čia koks pilnas adresas?Pranešėjas: (duomenys neskelbtini)BPC operatorius: (duomenys neskelbtini)?Pranešėjas: (duomenys neskelbtini)BPC operatorius: Supratau, nepilnamečių vaikų namuose yra?

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini) metų dukra, bet ji nieko, savo kambaryje. Dabar įvyko konfliktas, mėtė mano mobilųjį, suplėšė mano marškinius ir aptrankė mane sakykim taip su kumščiais, tai aš dabar taip laukiu visas toks, policijos, reikia šitą tikrai pasiaiškint klausimą, norėčiau, kad būtų šitas kaip, prevencija, kad tikrai išvažiuotų iš šitų namų. Turi savo butą ir tegul ji važiuoja.

BPC operatorius: Supratau ir Jūsų vardas, pavardė, kas praneša?

Pranešėjas: NKA1.

BPC operatorius: Pakartokite pavardę

Pranešėjas: NKA1.

BPC operatorius: Greitosios niekam nereikia?

Pranešėjas: Ne, greitosios nereikia, apsigyniau.

BPC operatorius: Supratau, laukite, policija atvyks į vietą.

Pranešėjas: Laukiu.

BPC operatorius: Viso, sėkmės.

Pranešėjas: Ačiū (b. l. 68-69).

12. 2026-04-29 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų kūno kamerų iš įvykio vietos, apžiūra. Apžiūrimas „Body“ kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-c8keb“. Vaizdo įrašo data – 2026-04-04, pradžia – 10:54:41 val. Vaizdo įrašo trukmė – 32 minutės ir 57 sekundės. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnus pasitinka pareiškėjas, NKA1, kaip nurodoma ikiteisminio tyrimo duomenyse. NKA1 paaiškina, kad ryte su buvusia žmona KAL1 įvyko konfliktas. Jis pastebėjo mėlynas dėmes ant KAL1 lūpų ir nusprendė ją nufotografuoti, kad apsidraustų. Pasak NKA1, KAL1 pradėjo maivytis, daužytis ir spardyti. Konflikto priežastys yra susijusios su nesutarimais dėl namo dalybų, kurie dar nėra išspręsti tarp buvusių sutuoktinių. Vėliau NKA1 parodo vaizdo įrašą, kuris buvo filmuojamas jo paties prieš pat konfliktą. NKA1 teigia, kad panašūs smurtiniai konfliktai tarp jo ir KAL1 pasikartoja jau trečią kartą. Be to, jis nurodo, kad su KAL1 nėra sugyventiniai, nors kartu turi turtą. KAL1, pasak NKA1, retai pasirodo namuose. Vėliau pareigūnai įeina į namus, kur ant sofos, vilkėdama chalatą, sėdi įtariamoji KAL1. KAL1 elgiasi ramiai, vizualiai matomų sužalojimų nėra. Ji teigia, kad provokacijas inicijavo NKA1 ir kad ryte būtent jis pradėjo konfliktą. KAL1 pasakoja, kad NKA1, išsitraukęs telefoną, pradėjo ją filmuoti, o kai ji išmušė telefoną iš jo rankų, NKA1 trenkė jai į smakrą. KAL1 taip pat nurodo, kad konfliktų metu NKA1 patraukė ją už kojų, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susimušė nugara. KAL1 apžiūri savo kairės ir dešinės rankų alkūnes, tačiau nieko nenurodė dėl stipraus skausmo bei po įvykio nesikreipė į greitąją pagalbą. Taip pat vaizdo įraše matoma, kad nėra jokių ženklų, rodančių rimtų sužalojimų, nes KAL1 laisvai judina rankas. Vaizdo įrašo laiku 00:11:33 KAL1 vėl apžiūri savo kairės rankos alkūnę, teigdama, kad kritimo metu ji nukrito ant kairės pusės alkūnės. Pareigūnas, bendraujantis su KAL1, patvirtina, kad nemato jokių sužalojimų nei ant jos smakro, nei ant alkūnės. Dėl NKA1 sužalojimų KAL1 teigia, kad NKA1 pats susižalojo. KAL1 ir NKA1 yra patikrinamas blaivumas, tačiau pareigūnai nepateikia jokių rezultatų ir jų neįgarsina. Pažymėtina, kad KAL1 provokuoja NKA1 net tuomet, kai jis pateikia paaiškinimus pareigūnams. KAL1 savo provokacijų fakto neneigia. Vaizdo įrašo laiku 00:22:00 KAL1 nurodė, kad NKA1 ją „užpuolė“ po to, kai jis apsigynė nuo jos veiksmų. Pareigūnai, įvertinę situaciją, atsisako priimti pareiškimą iš KAL1, nes kyla abejonių dėl jos teiginių. NKA1 pareiškimą pareigūnai priima. Daugiau reikšmingos informacijos šis vaizdo įrašas ikiteisminiam tyrimui nepateikia. (b. l. 70-71).

13. 2026-04-29 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo NKA1 pateikto vaizdo įrašo, apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „20260404_102851“. Vaizdo įrašo data 2026-04-04. Vaizdo įrašo laikas 10:28:51. Vaizdo įrašo trukmė – 3 minutės 23 sekundės. Vaizdo įraše matyti, kaip NKA1 sėdi ant sofos kartu su KAL1 ir filmuoja ją bei jos veidą, ant kurio lūpų srityje matomos mėlynos spalvos dėmės, panašios į kraujosruvas. KAL1 vieną kartą dešine ranka pataikydama į telefoną bando jį numušti. Vėliau, du kartus kaire ranka, suduoda į telefoną, po ko vaizdas dingsta, tačiau girdimas jų tarpusavio pokalbis. Vaizdo įrašo metu taip pat girdimi garsūs garsai nuo parketo, panašūs į kritimus ar stiprius trinktelėjimus kojomis. Pagalbos šauksmų, verkimo ar rėkimo nesigirdi. Vėliau matyti, kad NKA1 yra su suplėšytais marškinėliais. Buvę sutuoktiniai bendrauja pakankamai ramiai, tačiau vienas kitą žodžiu provokuoja ir kaltina dėl smurtinių veiksmų. Vaizdo įrašo laiku 00:03:05 KAL1 apžiūri savo dešinės rankos alkūnę, tačiau vizualiai jokių sužalojimų nesimato. Rankos judinamos laisvai, ryškių skausmo ar stiprių emocinių reakcijų nepastebima. Ant NKA1 veido taipogi vizualiai nesimato jokių sužalojimų. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui šiame vaizdo įraše nėra. (b. l. 72-73).

14. 2026-06-18 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusiajam NKA1 pasiūlius patikslinti savo 2026-04-04 duotus parodymus ir pastarajam sutikus. NKA1 pasirašytinai išaiškinamos jo kaip liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos. Jis sutinka duoti parodymus ir paaiškinti, kaip jis nukentėjo nuo KAL1 jos atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veiksmų. Nuotrauka Nr. 1 nukentėjusysis NKA1 parodo kokioje pozicijoje jis kartu su KAL1 sėdėjo ant sofos prieš pat fizinį konfliktą. Nuotrauka Nr. 2 ir 3 nukentėjusysis NKA1 parodo į kurią veido pusę jam 2 kartus delnu sudavė KAL1, o būtent pirmas smūgis iš dešiniojo delno į kairę veido pusę, po ko sekantis smūgis iš kairio delno pirštų į dešinės pusės skruosto sritį. Nuotrauka Nr. 4 nukentėjusysis NKA1 parodo kokioje padėtyje prasidėjo grumtynės tarp jo ir KAL1, kurių metu KAL1 bandė įspirti jam į kairės rankos sritį. Nuotrauka Nr. 5 ir 6 nukentėjusysis NKA1 parodo kokioje padėtyje būdama įtariamoji spyrė jam į kairės rankos sritį. (b. l. 55-61)

15. 2026-04-08 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1156/2026 (01) nurodyta, kad:

1. NKA1 padaryta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2026-04-04.

2. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. NKA1 sužalojimo jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

3. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu.

4. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo.

5. NKA1 sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

6. Atsakyta šios išvados 1-me, 3-me punktuose. (b. l. 77).

16. 2026-06-22 specialisto paaiškinimo protokole nurodyta, kad specialistas, Rasa Gaidienė, pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus:1. 2026-04-04 įvykio metu NKA1 buvo sužalotas veidas. Pareigūnams apžiūrėjus asmenį ir padarius veido nuotrauką, buvo užfiksuotas paraudimas dešiniojo skruosto srityje. Tačiau specialisto išvadoje Nr. G. 1156/2026(01) šis sužalojimas nėra nurodytas. Dėl kokių priežasčių jis nebuvo nustatytas? Ar toks paraudimas galėjo išnykti per keturias dienas, t. y. iki 2026-04-08 atlikto tyrimo? Paaiškinimas: Specialisto išvadoje Nr. G. 1156/2026(01) NKA1 veide sužalojimų nebuvo konstatuota. Pareigūnų apžiūros metu asmeniui užfiksuotas paraudimas, t. y. NKA1 užfiksuotas paraudimas dešiniojo skruosto srityje, pranyksta kelių valandų - pusės paros laikotarpyje nuo patirto įvykio laiko. (b. l. 79).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

18. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

19. Kaltinamoji KAL1 ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino iš dalies, o teisme visiškai neprisipažino. Duodama parodymus teisme kaltinamoji akcentavo tai, kad ji daug metų yra nukentėjusiojo terorizuojama, jie turi bendrą namą, kurį įsigijo po santuokos nutraukimo, dėl to ir vyksta konfliktai. Kaltinamoji teigė tik kelis kartus bandžiusi išmušti nukentėjusiojo telefoną iš rankų, kai šis ją filmavo, o telefonui nukritus, nukentėjusysis priėjo prie jos ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į smakrą. Po to ji, būdama emociškai sukrėsta, trenkė jam delnais į veido sritį (kiek pamena į skruostus), tačiau tikslaus smūgių skaičiaus neprisimena. Po šių veiksmų tarp jų kilo grumtynės, kurių metu ji suplėšė NKA1 marškinėlius. Kaltinamoji neigė nukentėjusiajam sudavusi smūgius ar spardžiusi. Kaltinamoji teigė pati esanti nukentėjusi nuo NKA1 veiksmų.

20. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios kaltę įrodo iš dalies jos pačios parodymai, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, specialisto išvada ir paaiškinimo protokolas, vaizdo medžiaga, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, todėl darytina išvada, kad kaltinamoji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusį sutuoktinį NKA1, t. y. vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jam į kairįjį skruostą, po to vieną kartą kairės rankos delnu sudavė į dešinįjį skruostą, dėl ko NKA1 pajuto fizinį skausmą. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, grumtynių metu, KAL1 spyrė NKA1 į kairės rankos sritį, tokiu būdu, vienu trauminiu poveikiu, padarė poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, tai yra sužalojimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

21. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamoji teismo posėdžio metu paaiškino, kad dažnai konfliktuoja su nukentėjusiuoju, dėl bendro namo. Aptariamo įvykio metu įvyko panašaus pobūdžio konfliktas, tada kaltinamoji mėgino išmušti iš nukentėjusiojo rankų telefoną, kuriuo pastarasis ją filmavo, telefonui nukritus, nukentėjusysis sudavė jai smūgį į smarką, todėl ji, būdama sukrėsta, sudavė nukentėjusiajam į vieną veido pusę, po to – į kitą, įvykus grumtynėms, ji suplėšė nukentėjusiojo marškinėlius, tačiau nukentėjusiojo nespardė. Nukentėjusysis parodė, kad jam filmuojant jos lūpas ir veidą, pastaroji su savo dešinės rankos delnu trenkė jam į kairės pusės skruostą, o vėliau su kairės rankos, tikriausiai krumpliais, trenkė jam į dešinės pusės skruostą arti akies. Po jos veiksmų jis pajuto staigų fizinį skausmą, jį pagal 10 balų sistemą įvertintų 8 balais. KAL1 išmušė iš jo rankų telefoną, po ko jis padarė tą patį. Puldama jį, buvusi žmona stvėrė jį už jo marškinėlių kaklo, jam bandant atsistoti ir atsitraukti, ši bandė įspirti jam iš kojos, tačiau tą koją jis pagavo ir išsitraukė ją nuo sofos, po ko ši atsidūrė ant grindų. Gulėdama ant grindų, ši pradėjo spardytis iš abiejų kojų, o jis gynėsi su savo rankomis. Kadangi ši laikė jį už marškinėlių, grumtynių metu buvusi žmona suplėšė jam marškinėlius. Jam atsistojus, jis tęsė filmavimą ir pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina vaizdo medžiaga, pareigūnų kūno kamerų įrašai, skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas, specialisto išvada, kurioje konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat specialisto paaiškinimai, kita bylos medžiaga.

22. Minėti įrodymai vieni kitus patvirtina ir papildo bei sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamoji tyčia vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamosios atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. KAL1 veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas.

23.Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į KAL1 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteista, praeityje bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (b. l. 83-84), išsituokusi, dirbanti. Išdėstytos aplinkybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės minimumui.

24. Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju intensyvi priežiūra kaltinamajai neskirtina, kadangi ji teisiama pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbanti. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 6 dalyje numatytas įpareigojimas – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

25.Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72² straipsniu teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji KAL1 padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, jai skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

26. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA1 pateikė 20 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 41-43). Nukentėjusysis nurodė, jog dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų jis patyrė neturtinę žalą: jautė fizinį skausmą, stiprų emocinį sukrėtimą, pažeminimą, ilgalaikį nerimą ir nesaugumo jausmą, pablogėjo jo sveikatos būklė – pakilo kraujospūdis, svaigo galva, o patirti išgyvenimai neigiamai veikia jo emocinę būseną, savijautą ir darbingumą. Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas ieškinį palaikė iš dalies, prašė priteisti iš kaltinamosios 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Kaltinamoji KAL1 su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko atlyginti 300 Eur neturtinės žalos.

28. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538/2004).

29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

30. Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo patirtus sužalojimus ir išgyvenimus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamosios veiksmų neabejotinai patyrė neturtinės žalos, t.y. jautė fizinį skausmą, pažeminimą ir kitus nepatogumus, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į sukeltas pasekmes, kaltinamosios turtinę padėtį (ji dirbanti) bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nukentėjusiojo prašoma 1000 Eur žalos atlyginimo suma neatitinka nei jam padarytos žalos dydžio, nei kaltinamosios pajamų, nei įvykio aplinkybių, nei teismų praktikos, todėl vadovaujantis, be kita ko, ir teisingumo bei protingumo kriterijais, ji mažintina iki 300 Eur. Tokia suma yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, pripažinta kaltinamosios, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiojo NKA1 naudai iš kaltinamosios KAL1 300 eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnis).

31. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108-109), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

32. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos, marškinėliai su užrašu ant krūtinės, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti KAL1 dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamosios KAL1 300 Eur (Tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – marškinėlius su užrašu ant krūtinės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė