Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20771-2026 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas 2026 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-20771-2026 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo J. P. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nutarime nurodyta, kad J. P., 2026 m. rugpjūčio 9 d., 01:36 val., Šiaurės g. 107, Vilniuje, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,88 promilės neblaivumas. Vairuotojas J. P. nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, atsitrenkė į medį, bei kliudė apšvietimo stulpą. Tokiais veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Nutarime taip pat nurodyta, kad prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka negauta. Administracinio nusižengimo byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nutarimu J. P. paskirta 1200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams.

Institucija atsiliepimo teismui pateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Spręsdamas dėl J. P. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių, teismas įvertina taikytiną teisinį reglamentavimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo bei visas jo padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad J. P. 2026 m. rugpjūčio 9 d., 01:36 val., Šiaurės g. 107, Vilniuje, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, be kita ko, 2026 m. rugpjūčio 9 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio patikros sertifikatas, taip pat paties J. P. teismui pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kuriais jis savo kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam pripažino.

Kartu teismas pažymi, kad skundžiamame Nutarime nurodytas 0,88 promilės neblaivumo rezultatas turi būti vertinamas atsižvelgiant į naudoto alkoholio kiekio matuoklio matavimo paklaidą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytą koncentraciją, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra mažiausia iš per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą nustatytų koncentracijų. Taigi, teisiškai reikšmingas galutinis neblaivumo nustatymo rezultatas nustatomas pagal Taisyklių 4 punkte įtvirtintą tvarką, o tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, vertinama mažesnė nustatyta etilo alkoholio koncentracija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju J. P. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 0,88 promilės. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510, Nr. ARKL-0682“, patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 0,01 iki 1 promilės yra lygi 1,7 %. Ši matavimo paklaida vertintina J. P. naudai. Atsižvelgiant į nustatytą matavimo paklaidą, kuri intervale nuo 0,01 iki 1 promilės yra lygi 1,7 %, nagrinėjamu atveju J. P. neblaivumo laipsnis vertintinas kaip ne mažesnis kaip 0,86 promilės. Taigi J. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo šioje teisės normoje nustatytą minimalią 0,41 promilės ribą.

Individualizuojant administracinio poveikio priemones būtina atsižvelgti ne tik į nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, t.y. konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes bei kilusias pasekmes.

J. P. vairavo transporto priemonę, kai jo neblaivumas, įvertinus matavimo paklaidą, buvo ne mažesnis kaip 0,86 promilės. Šis neblaivumo laipsnis nėra artimas minimaliai 0,41 promilės ribai. Be to, nusižengimas neapsiribojo vien transporto priemonės vairavimu neblaiviam. J. P. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, atsitrenkė į medį ir kliudė apšvietimo stulpą. Įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas turtas, taip pat buvo stipriai apgadintas automobilis, kurį draudimo bendrovė pripažino neremontuotinu. Kita vertus, vertinant nusižengimo pasekmes individualiai, byloje nenustatyta, kad dėl įvykio būtų sužaloti žmonės ar kilusios kitos sunkesnės pasekmės.

Vertindamas J. P. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo ankstesnį elgesį ir duomenis apie administracinius nusižengimus. Byloje nenustatyta, jog J. P. anksčiau būtų baustas už vairavimą neblaiviam. Nagrinėjamas atvejis yra pirmasis nustatytas jo vairavimo neblaiviam atvejis. J. P. taip pat nurodė turintis apie 17 metų vairavimo stažą. Šios aplinkybės reikšmingos individualizuojant poveikio priemonės trukmę, nes leidžia jo padėtį atskirti nuo asmenų, kurių vairavimas neblaiviam yra pasikartojantis. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, iki nagrinėjamo nusižengimo J. P. buvo padaręs 51 pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 9 pažeidimus pagal ANK 416 straipsnį, po vieną pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 2¹ dalį, 6 pažeidimus pagal ANK 418 straipsnį bei vieną pažeidimą pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį. Iš viso J. P. už nusižengimus, didžiąja dalimi susijusius su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymu, administracinėn atsakomybėn buvo trauktas 69 kartus. Pakartotinių KET pažeidimų skaičius rodo, kad ankstesnės administracinės atsakomybės priemonės nesuformavo nepriekaištingo J. P. elgesio eismo srityje. Nors ankstesni pažeidimai nėra tapatūs nagrinėjamam vairavimo neblaiviam atvejui ir negali būti vertinami kaip pagrindas J. P. pakartotinai bausti už anksčiau padarytas veikas, jų visuma yra reikšminga vertinant J. P. santykį su eismo saugumo reikalavimais ir neleidžia J. P. apibūdinti kaip nepriekaištingai Kelių eismo taisyklių besilaikančio vairuotojo. Todėl ankstesnių pažeidimų gausa turi reikšmės vertinant J. P. asmenybę ir individualizuojant poveikio priemonės trukmę.

Teismas atsižvelgia į J. P. elgesį po nusižengimo padarymo. J. P. savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto nusižengimo gailisi, supranta savo veiksmų netinkamumą ir jų keliamą pavojų, neneigia nustatytų aplinkybių, po eismo įvykio bendradarbiavo su pareigūnais. Jis sutinka sumokėti paskirtą baudą ir yra pasirengęs savo lėšomis įsirengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį antialkoholinį variklio užraktą, prisiimti su jo įrengimu ir naudojimu susijusias pareigas bei dalyvauti alkoholio vartojimo prevencijos ir elgesio korekcijos priemonėse. J. P. kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis vertintini kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. J. P. pasirengimas ateityje naudoti antialkoholinį variklio užraktą ir dalyvauti prevencinėse priemonėse taip pat vertintinas kaip jo padėtį gerinanti aplinkybė ir rodo, kad J. P. prisiima atsakomybę už savo elgesį ir yra pasirengęs imtis priemonių, mažinančių pakartotinio vairavimo neblaiviam riziką.

J. P. savo skundą taip pat grindžia socialinėmis ir šeimyninėmis aplinkybėmis, kurias nurodė teismo posėdžio metu. J. P. paaiškino, kad teisė vairuoti jam nėra tiesiogiai būtina profesinei veiklai, nes į darbą jis gali vykti kartu su kolega, tačiau teisė vairuoti jam yra reikšminga kasdieniniame gyvenime, taip pat ji reikalinga artimųjų poreikių tenkinimui. J. P. nurodė, kad padeda gyvenimo draugei vežti jos vaiką į mokyklą ir iš jos, taip pat padeda (duomenys neskelbtini) gyvenančiai močiutei, kuri dėl sveikatos būklės turi vykti į (duomenys neskelbtini) klinikas (duomenys neskelbtini) ir negali naudotis viešuoju transportu. Tačiau J. P. nurodytos aplinkybės savaime nelaikytinos išskirtinėmis, atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis. Teisės vairuoti atėmimo neigiami padariniai asmens buitiniam, socialiniam ar profesiniam gyvenimui iš esmės yra natūralios šios poveikio priemonės taikymo pasekmės, kurių ir siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, ir šiuo atveju jos nelaikytinos neadekvačiomis bei neproporcingomis padarytam nusižengimui. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes.

J. P. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę atsakomybę ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išimtį.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad specialiosios teisės atėmimo trukmė individualizuojama pagal sankcijoje nustatyto minimalaus ir maksimalaus termino vidurkį, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias ar bloginančias aplinkybes. Esant palankių ir nepalankių aplinkybių visumai, termino trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtinė galimybė paskirti mažesnę baudą, švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta sankcijoje, arba apskritai jos neskirti. Šios nuostatos taikymas galimas tik nustačius tokias išskirtines aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos priemonės taikymas konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai neteisingas ar neproporcingas ir administracinės atsakomybės tikslai galėtų būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

Šiuo atveju J. P. neblaivumas, net ir įvertinus matavimo paklaidą, siekė ne mažiau kaip 0,86 promilės ir nebuvo artimas minimaliai ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytai 0,41 promilės ribai. Be to, vairavimas neblaiviam sukėlė realų eismo įvykį – J. P. nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, atsitrenkė į medį ir kliudė apšvietimo stulpą. Nors J. P. iki šio įvykio nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam, pripažino kaltę, gailisi dėl padaryto nusižengimo ir yra pasirengęs naudoti antialkoholinį variklio užraktą, šios aplinkybės, įvertintos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, nesudaro išskirtinės aplinkybių visumos. Priešingai, vertindamas J. P. asmenybę teismas atsižvelgia į itin didelį ankstesnių J. P. padarytų KET pažeidimų skaičių. Dėl nurodytų priežasčių J. P. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir nustatyti trumpesnį už ANK 423 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti atėmimo ar trumpesnį už ANK 423 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatytą minimalų draudimo vairuoti be antialkoholinio variklio užrakto terminą.

Teismas, spręsdamas dėl J. P. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, vertina, ar Institucijos nustatytas 36 mėnesių terminas, nors ir atitinkantis ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytą minimalią ribą, yra pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į individualias šios bylos aplinkybes.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatytos alternatyvios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dvejų iki ketverių metų kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Skundžiamu Nutarimu J. P. buvo parinkta pirmoji sankcijos alternatyva – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, kuri atitinka šioje sankcijoje nustatytą minimalų terminą. Kartu draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, J. P. nebuvo paskirtas.

Nagrinėjamu atveju vien teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, nors ir atitinka minimalią ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą pirmosios sankcijos alternatyvos trukmę, nėra proporcingiausia poveikio priemonė. Teismas, individualizuodamas poveikio priemonę, atsižvelgia į J. P. padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes. Jo padėtį blogina tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jos nesuvaldė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas turtas, taip pat tai, kad iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo buvo padaręs daug Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kita vertus, vertintina tai, kad tai yra pirmasis nustatytas vairavimo neblaiviam atvejis, J. P. turi apie 17 metų vairavimo stažą, pripažįsta kaltę, gailisi dėl padaryto nusižengimo, po įvykio bendradarbiavo su pareigūnais, supranta savo elgesio netinkamumą ir galėjusias kilti pasekmes, eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės ir nenustatyta sunkesnių padarinių. Taip pat reikšminga aplinkybė yra J. P. pasirengimas savo lėšomis įsirengti ir naudoti antialkoholinį variklio užraktą bei laikytis su jo naudojimu susijusių reikalavimų.

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgęs į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir administracinės atsakomybės tikslus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju labiau proporcinga yra ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta alternatyva, pagal kurią taikomas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kartu nustatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Ši sankcijos alternatyva, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tinkamiau suderina būtinybę užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią pakartotiniam vairavimui neblaiviam su individualiomis J. P. asmenybę ir elgesį po nusižengimo apibūdinančiomis aplinkybėmis. Pasirinkus šią sankcijos alternatyvą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas individualizuotinas pagal ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, J. P. asmenybę, jo padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes bei kitus reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad pakankamas ir proporcingas yra 24 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. minimalus terminas pagal pasirinktą sankcijos alternatyvą.

Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį yra nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Atsižvelgiant į nusižengimo aplinkybes, J. P. neblaivumą, įvertintą atsižvelgiant į matavimo paklaidą, eismo įvykį ir turto sugadinimą, taip pat į jo pasirengimą savo lėšomis įsirengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį antialkoholinį variklio užraktą, teismas sprendžia, kad 18 mėnesių šio draudimo terminas yra proporcingas ir pakankamas administracinės atsakomybės tikslams pasiekti. Nors J. P. pasirengimas naudoti antialkoholinį variklio užraktą vertintinas teigiamai, jis nesudaro pagrindo nustatyti trumpesnį nei sankcijoje numatytą minimalų terminą.

Teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytų minimalių sankcijos ribų. Tačiau, individualizuojant poveikio priemonių trukmę pagal ANK 34 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, yra pagrindas nukrypti nuo sankcijos vidurkio ir pasirinktos sankcijos alternatyvos ribose nustatyti minimalius terminus – 24 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir 18 mėnesių draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokia poveikio priemonių visuma, teismo vertinimu, yra pakankama ir proporcinga.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiamo Nutarimo dalis, kuria J. P. paskirtas 36 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, keistina, nustatant 24 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir papildomai skiriant 18 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20771-2026 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir taikyti J. P. administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir papildomai skirti 18 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.