Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja PRS1 į teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos PRS1 motina (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), yra mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškimą grindė tuo, kad:

pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Santaros klinikose. Duomenis apie (duomenys neskelbtini) mirtį neperduoti Gyventojų registrui. Pareiškėja kreipėsi į Santaros klinikas prašydama pateikti (duomenys neskelbtini) mirties faktą patvirtinantį dokumentą, tačiau Santaros klinikos 2026-04-13 raštu informavo, kad pasibaigęs mirties liudijimo šaknelės saugojimo terminas ir dokumentas yra sunaikintas kartu su ligos istorija;

pareiškėjai išduota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos 2025-10-13 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini)“, kuri patvirtina, kad pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini) m. ir yra palaiduota Melekonių kapinėse, Melekonių k., Pagirių šen., Vilniaus r. Vaidotų šv. Apaštalo Pauliaus Atsivėrimo parapijos klebonas 2025-07-18 pažymoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kapas randasi Vaidotų šv. Apaštalo Pauliaus Atsivėrimo parapijos Melekonių kapinėse. Šalia (duomenys neskelbtini) kapo yra palaidotas pareiškėjos anūkas (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad kapavietė yra skirta pareiškėjos šeimai. Kapavietėje yra palaidota pareiškėjos motina ir anūkas ((duomenys neskelbtini) proanūkas);

(duomenys neskelbtini) turėjo dukrą (duomenys neskelbtini), gimusią motinos antros santuokos su (duomenys neskelbtini) metu. Pareiškėja PRS1 yra (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) dukra, gimusi motinos pirmos santuokos su (duomenys neskelbtini) metu. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), buvo našlė, vaikų neturėjo. Testamentų registro duomenimis po (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla neužvesta. Oficialus testamentas, sudarytas (duomenys neskelbtini), panaikintas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, būdama ketvirtos eilės įstatyminė palikėjos (duomenys neskelbtini) įpėdinė, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris paaiškino, kad Gyventojų registre nėra duomenų apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) giminystės ryšį, t. y. kad pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) yra seserys;

Gyventojų registre esantys duomenys yra netikslūs ir neleidžia nustatyti pareiškėjos bei (duomenys neskelbtini) giminystės ryšio, nes pareiškėjos ir jos (pareiškėjos) sesers (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimuose nurodytos skirtingos jų ir tėvų pavardės ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) abi santuokas, t. y. su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi Baltarusijos Respublikoje ir šie duomenys neregistruoti Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Tam, kad būtų gauti duomenys apie (duomenys neskelbtini) sudarytas santuokas, Baltarusijos Respublikos ambasados Konsuliniam skyriui būtina pateikti (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą, tačiau Gyventojų registre nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) mirtį. Pareiškėja dėl nurodytų priežasčių neturi galimybės gauti duomenų, patvirtinančių, kad ji (pareiškėja) ir (duomenys neskelbtini) yra seserys, nes jų (duomenų) išdavimas siejamas su (duomenys neskelbtini) mirties fakto patvirtinimu.

liudytoja (duomenys neskelbtini) paliudijo, kad yra PRS1 dukra. Močiutė palaidota Melekonių kapinėse, mirė (duomenys neskelbtini) m. Laidojo su mama ir seserimi (duomenys neskelbtini) (mamos sesuo). Močiutę vadino baba (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad močiutei buvo insultas ir iškvietė skubią medicinos pagalbą, kuri (duomenys neskelbtini) nuvežė į Vilniaus universiteto Santaros klinikas. (duomenys neskelbtini) praleido ligoninėje apie savaitę, buvo pagerėjimas, tačiau ne už ilgo numirė. Paskambino iš ligoninės anksti ryte, apie 06 ryto, kad (duomenys neskelbtini) močiutė mirė (mirė anksčiau ryte, gal apie 04 val.). Paskui palaidojo močiutę Melekonių kapinėse, Vaidotų bažnyčia. Kunigas taip pat dalyvavo. Pamena tikslią mirties datą;

liudytoja (duomenys neskelbtini) paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) vadino (duomenys neskelbtini) (pažinojo kaip (duomenys neskelbtini)), buvo kaimynėmis. (duomenys neskelbtini) gyveno su dukra PRS1 ir PRS1 seserimi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno iki ištekėjo, paskui, po santuokos sudarymo, išsikraustė. (duomenys neskelbtini) gavo butą Pagiriuose ir pasiėmė motiną (duomenys neskelbtini) kartu su savimi gyventi į Pagirius. (duomenys neskelbtini) numirė (duomenys neskelbtini) m. pavasarį (mėnesio tiksliai nepamena). Laidotuvėse dalyvavo (nuotraukoje matoma stovinti su vaiku). Laidotuvės buvo su kunigu, bažnyčia – Vaidotų. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) pateko į ligoninę ir ten (ligoninėje) mirė. Liudytoja visą gyvenimą gyveno tame pačiame name. (duomenys neskelbtini) palaidota šeimos kape, kur palaidotas ir PRS1 anūkas);

liudytoja (duomenys neskelbtini) paliudijo, jog su PRS1 pažįsta nuo vaikystės (būdavo kiekvieną vasarą pas senelę namuose Pagiriuose, Melekonių kaime). Name buvo butas, kuriame gyveno ir (duomenys neskelbtini) (baba (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirė apie (duomenys neskelbtini) m. Žino, nes buvo pakviesta į laidotuves, tačiau atsisakė atvykti, nes tuo metu buvo nėščia. Buvo (duomenys neskelbtini) m. pavasaris. (duomenys neskelbtini) kapas ribojasi su liudytojos močiutės kapu, taip pat ten pat palaidotas ir PRS1 anūkas. Kapas yra Melekonių k. (duomenys neskelbtini) sirgo, gulėjo ligoninėje. Laidotuvėse nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje teismo sprendimu dėl reikalavimo esmės išsprendžiamas pareiškėjos PRS1 pareiškime suformuluoto prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad pareiškėjos PRS1 motina (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (ne)pagrįstumas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 443 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 445–448 straipsniai).

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių (bylos) aplinkybių

Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimui, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

iš Stolbcų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (tėvas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), motina – (duomenys neskelbtini));

iš Minsko srities Dziaržynsko rajono Uzdos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) m. I-oje pusėje gimė (duomenys neskelbtini) (tėvas – (duomenys neskelbtini), motina – (duomenys neskelbtini));

(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini);

iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) m. (palaidota Melekonių kapinėse, Melekonių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav.);

Vaidotų šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo parapijos 2025-07-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini) ) kapas randasi Vaidotų šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo parapijos Melekonių kapinėse;

iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2025-11-11 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija mirties akto įrašo nerado (patikrinti mirties įrašai už 1981 m.–1989 m. laikotarpį);

iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2026-07-21 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirties įrašo pateikti negali, kadangi Vilniaus regioniniam archyvui neperduoti saugoti civilinės būklės aktų mirties įrašai, jų išrašai ir kiti civilinės metrikacijos įstaigų dokumentai;

iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2026-07-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad savivaldybei patikrinus įrašus nuo 1981 m. iki 1986 m. Vilniaus mieste ir Naujosios Vilnios poskyryje duomenų apie (duomenys neskelbtini) mirtį nerasta;

iš Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų 2026-04-13 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Santaros klinikos nurodė, jog mirus gydymo įstaigoje pacientams, kol nebuvo elektroninių mirties liudijimų, buvo išduodami popieriniai mirties liudijimai, kurie gydymo stacionare istorijoje saugoti 25 metus; pateikti (duomenys neskelbtini) mirtį patvirtinantį dokumentą negali, nes suėjus 25 metų terminui ligos istorija buvo sunaikinta;

iš Vaidotų šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo parapijos kunigo (duomenys neskelbtini) 2026-09-09 el. laiško matyti, jog duomenų apie (duomenys neskelbtini) mirtį pateikti negali, nes parapijos archyve nėra (duomenys neskelbtini) m. laidotuvių knygos.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

Pareiškėja PRS1 pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę (teisinę) reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), yra mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškimą iš esmės grindė tuo, kad Gyventojų registre (duomenys neskelbtini) mirties faktas neregistruotas, o Civilinės metrikacijos įstaigoje bei kitose valstybės įstaigose/institucijose (Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse, Vilniaus universiteto Santaros klinikose, Vilniaus regioniniame valstybės archyve bei Vaidotų šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo parapijoje) nepavyko rasti kokių nors duomenų apie (duomenys neskelbtini) mirties įrašą.

Teismas pastebi, jog pareiškėja įrodinėja, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), todėl turi būti taikomas tas teisinis mirties fakto registravimo reguliavimas, kuris galiojo (duomenys neskelbtini) mirties momentu – 1964 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Nr. 1969-07-16 Nr. VII-327 „ Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo“ (toliau – SŠK) (žr. redakciją, galiojusią nuo 1985-03-01 iki 1987-01-01). SŠK 173 straipsnyje nurodyta, kad gimimas, tėvystės nustatymas, mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, vardo, tėvavardžio ir pavardės pakeitimas turi būti registruojami valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Civilinės būklės aktų registravimas nustatomas tiek valstybės ir visuomenės interesais, tiek ir siekiant apsaugoti asmenines bei turtines piliečių teises. SŠK 174 straipsnyje nurodyta, kad civilinės būklės aktus miestuose ir rajonų centruose registruoja rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų civilinės metrikacijos skyriai, miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių, – miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, o gyvenvietėse ir kaimo vietovėse – gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. CK 176 straipsnyje įtvirtina, kad sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 29 straipsniu pagrindinius nuostatus, reguliuojančius civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, atstatymo ir anuliavimo tvarką, taip pat civilinės būklės aktų registravimo knygų formas ir, remiantis šių knygų Įrašais, išduodamų liudijimų formas, aktų knygų saugojimo tvarką ir laiką nustato TSRS Ministrų Taryba. SŠK 177 straipsnis nurodo, kad įrašant civilinės būklės aktų įrašus, atitinkamais atvejais turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys aktus, registruotinus civilinės metrikacijos organuose, ir dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų asmens tapatybę. Dokumentų, kuriuos reikia pateikti civilinės būklės aktų įrašams įrašyti, sąrašą nustato Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tvirtinama Civilinės metrikacijos tvarkos instrukcija. Galiausiai, SŠK 178 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas įrašomas į civilinės būklės aktų registracijos knygą įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjams, jų ir aktą įrašančio pareigūno pasirašomas ir patvirtinamas civilinės būklės aktus registruojančio organo antspaudu. Apie civilinės būklės akto įrašo įrašymą pareiškėjams išduodamas atitinkamas liudijimas.

SŠK 190–192 straipsniai detaliau reguliavo mirties fakto registravimą. SŠK 190 straipsnyje nurodyta, kad mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos arba mirimo vietos civilinės metrikacijos organuose. Pagal teismo sprendimą nustatyti mirties faktą arba paskelbti pilietį mirusiu mirtis registruojama priėmusio sprendimą teismo buveinės civilinės metrikacijos organuose. SŠK 191 straipsnyje nurodyta, jog mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, jo kaimynų, namų valdybų darbuotojų pareiškimu, taip pat medicinos įstaigos, kurioje šis asmuo mirė, administracijos, milicijos organų ir kitų asmenų pranešimu. SŠK 192 straipsnyje įtvirtinta, kad apie mirtį turi būti pareikšta ir mirtis turi būti įregistruota ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko.

Laikantis aukščiau aptarto teisinio reguliavimo pareiškėja kreipėsi į Vilniaus universiteto Santaros klinikas, kurios 2026-04-13 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog pasibaigus 25 metų ligos istorijos saugojimo terminui, ligos istorija kartu su mirties liudijimo šaknele buvo sunaikinti, tačiau mirties liudijimas turėjo būti atiduotas artimiesiems. Visgi, byloje esanti rašytinė medžiaga rodo, jog nei Vilniaus miesto, nei Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriai duomenų apie (duomenys neskelbtini) mirtį neturi. Tokių duomenų neturi ir Vilniaus regioninis valstybės archyvas. Duomenų apie (duomenys neskelbtini) mirties faktą neturėjo ir Vaidotų šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo parapija, kurios žinioje (duomenys neskelbtini) buvo palaidota.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra (juridinį) faktą patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, tačiau tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą. Apylinkės teismas nustatė, jog Civilinės metrikacijos įstaigos (duomenys neskelbtini) mirties fakto neregistravo, duomenų apie (duomenys neskelbtini) mirtį negavo, o pareiškėja jokių tai tiesiogiai patvirtinančių įrodymų taip pat nesurinko. Kadangi pareiškėjai papildomų įrodymų, kurie įtikintų atsakingą už civilinių faktų registravimą instituciją dėl (duomenys neskelbtini) mirties fakto įregistravimo surinkti nepavyko, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą ir aptartą juridinį faktą siekia nustatyti teisminiu keliu.

Teisės doktrinoje nurodoma, jog pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą nustatomas mirties faktas, t. y. kai konstatuojama spėjamas mirties faktas (mirties laikas ir aplinkybės, kuriomis asmuo mirė) (mirties faktas nustatomas, kai mirtis yra akivaizdi ir pakanka įrodymų, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis asmuo mirė) (žr. Driukas, A., Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. IV tomas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2009, p. 651). Visgi, teismo posėdžio metu visos apklaustos liudytojos patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) m. pavasarį. Į bylą pateikti valstybės institucijų raštai (rašytinė medžiaga) bei pareiškėjos atstovės ir liudytojų paaiškinimai neteikia atsakymo dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) mirties faktas nebuvo įregistruotas atitinkamoje civilinės metrikacijos įstaigoje tuo metu ((duomenys neskelbtini) m.) galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau byloje yra pakankamai netiesioginių įrodymų (nuotraukos, liudytojų parodymai, kapavietės nuotraukos), jog galima būtų laikyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) m. pavasarį (CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Nėra pagrindo netikėti pareiškėjos PRS1 (dukros) bei liudytojų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dukros ir (duomenys neskelbtini) anūkės), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) liudijimais, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. pavasarį buvo hospitalizuota Vilniaus universiteto Santaros klinikose, kur ir mirė. Mirties faktas abejonių nekelia, kadangi pateiktos nuotraukos iš (duomenys neskelbtini) laidotuvių, liudytoja (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog dalyvavo (duomenys neskelbtini) laidotuvėse (nuotraukoje atpažino save), kiti liudytojai apie (duomenys neskelbtini) laidotuves taip pat buvo informuoti, o liudytoja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) anūkė) dar ir prisiminė kokiomis laidotuvių tradicijomis (duomenys neskelbtini) buvo palaidota.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas bei nustatomas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Dėl baigiamųjų klausimų ir procesinės bylos baigties

Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Apylinkės teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

Išnagrinėjus pareiškėjo PRS1 pareiškimą teismas sprendžia, jog byloje daugiau nebeliko spręstinų klausimų, todėl priimamas sprendimas dėl bylos esmės, t. y. sprendimu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas (kitaip tariant, laikoma įrodyta), kad pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) mirė Vilniaus mieste, Vilniaus universiteto Santaros klinikose nuo ligos ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 275 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 442–443 straipsniais, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos PRS1 pareiškime (dok. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuluotą reikalavimą;

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirė Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste, Vilniaus universiteto Santaros klinikose nuo ligos ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini);

nurodyti, jog juridinis faktas pareiškėjai PRS1 nustatytinas tikslu įregistruoti velionės (duomenys neskelbtini) (motinos) mirties faktą viešuose registruose;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.