Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. LK-N-853, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimą trylikai metų, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimą šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nuspręsta paskirti atlikti bausmę pataisos namuose.

Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. LK-N-853 nutarta netaikyti V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduota laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti priemones, nukreiptas į elgesio ir mąstymo sričių korekciją, numatyti priemones, nukreiptas koreguoti nuostatų sritį (dalyje dėl kriminalinio elgesio toleravimo). Nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomenduotos priemonės.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nuteistojo V. P. skundas dėl Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo atmestas.

Skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. LK-N-853. Alternatyviai jeigu aukštesnysis teismas spręstų, kad pagal proceso pobūdį lygtinio paleidimo klausimas turi būti iš naujo vertinamas Komisijoje, panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą bei perduoti lygtinio paleidimo klausimą nagrinėti iš naujo, įpareigojant išsamiai ir individualizuotai įvertinti aktualią nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką, resocializacijos rezultatus ir kitus šiame skunde nurodytus duomenis.

Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje buvo užfiksuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės, 2025 m. birželio 6 d., 2025 m. rugsėjo 30 d. ir 2026 m. liepos 10 d. vertinimuose ji buvo nustatyta vidutinė. Tai objektyviai nustatytas elgesio rizikos kategorijos sumažėjimas. Faktinės aplinkybės, kad nuteistasis dalyvauja individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse ir elgesio pataisos programose, vykdo individualią veiklą bei gauna legalias pajamas, dengia finansinius įsipareigojimus, yra skatintas septynis kartus, nuo 2025 m. rugsėjo 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, byloje pateikti duomenys apie gyvenamąją vietą ir galimybę dirbti išėjus į laisvę, turi būti vertinamos su minėta sumažėjusia nusikalstamo elgesio rizika. Apylinkės teismas galutinę išvadą grindė daugiausiai istoriniais duomenimis. Dėl to nėra aišku, kokie konkretūs objektyvūs pokyčiai dar turėtų įvykti, kad jau konstatuotas rizikos sumažėjimas ir ilgalaikė teigiama elgesio dinamika būtų pripažinti pakankamais BVK 82 straipsnio prasme.

Skundžiamoje nutartyje buvo motyvuojama, kad nuteistasis yra teistas septintą kartą, ankstesnės baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo pakankamos, nusikalstamos veikos buvo sunkios ir labai sunkios, susijusios su narkotinėmis medžiagomis bei organizuota grupe, tačiau jos yra istorinės ir iš esmės nekintamos. Nuteistasis negali daryti įtakos dėl ankstesnio elgesio. Nusikaltimo sunkumas ir kriminalinė istorija gali būti vertinami, tačiau jie negali pakeisti individualaus dabartinės rizikos, jos dinamikos ir resocializacijos rezultatų vertinimo. Nors nutartyje buvo akcentuojama vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios sąlygos, jog nuteistojo rizika gali būti žema arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Nuteistojo atžvilgiu rizikos kategorija faktiškai sumažėjo iš aukštos į vidutinę ir tokia išliko per kelis vėlesnius vertinimus.

Nors nuteistajam Komisija rekomendavo vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, vykdyti darbinę veiklą, dengti finansinius įsipareigojimus ir siekti didinti įmokų dydį, aktyviai įsitraukti į resocializacijos procesą bei siekti bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, tačiau didelę dalį tokių veiksmų nuteistasis jau vykdo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisija rekomendacijas pateikė, tačiau iš esmės neatsakė į skundo argumentą kad nėra aišku, koks konkretus papildomas rezultatas turi būti pasiektas iki kito svarstymo. Be to, buvo remiamasi 2025 m. birželį gauta informacija apie tariamai išlikusias nuteistųjų subkultūros nuostatas, tačiau nebuvo tinkamai atskleistas šios informacijos šaltinis, faktinis turinys, nustatymo metodas ir aplinkybės. Neigiama išvada, turinti reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negali būti grindžiama vien abstrakčia ir faktiškai nepatikrinama charakteristika. Pažymima individualaus vertinimo svarba. Taip pat, kad net ir taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigų, asmeniui būtų taikoma probacija, būtų kontroliuojamas jo grįžimas į visuomenę.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas neturi pagrindo, todėl pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. P. buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, jam paskiriant galutinę trylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad bausmės pradžia 2016 m. spalio 6 d., o bausmės pabaiga 2029 m. spalio 6 d. Nuteistasis du trečdalius bausmės atliko 2025 m. birželio 6 d. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarime buvo konstatuota, kad tikslinga tęsti resocializacijos procesą bausmės atlikimo vietoje, siekiant įtvirtinti pasiektus pokyčius, stiprinti prosocialias nuostatas, išlaikyti teisėtos darbinės veiklos tęstinumą. Be kita ko, nustatyta, kad nuteistajam 2026 m. liepos 10 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Vien ši aplinkybė nepaneigia galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte tokia galimybė nustatyta ir nustačius pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl to nagrinėjamu atveju spręstina, ar nuteistojo nustatytas rizikos sumažėjimas ir kiti jo elgesio bei asmenybės pokyčiai sudaro pagrindą konstatuoti tokią pažangą.

Galima pozityviai vertinti nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, kadangi anksčiau 2022 m. rugpjūčio 11 d. jam buvo nustatyta aukšta pakartotinių nusikaltimų riziką, kuri buvo sumažinta. Vis dėlto, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis būtų padaręs tokią pažangą, kad jo atžvilgiu galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Negalima paneigti nuteistojo nurodomo teigiamo pokyčio ir jo pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vis dėlto vien rizikos kategorijos sumažėjimas iš aukštos į vidutinę savaime neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą BVK prasme. Sprendžiant, ar tokia pažanga yra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti, turi būti vertinama ne vien pati rizikos kategorijos kaita, bet ir jos mažėjimą lėmę nuteistojo elgesio, mąstymo, nuostatų bei kitų kriminogeninių veiksnių pokyčiai, jų pastovumas ir pakankamumas prognozuojant nuteistojo elgesį jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog 2026 m. liepos 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarime vis dar buvo nustatytos aktualios kriminogeninės rizikos sritys, susijusios, be kita ko, su nuostatomis į kriminalinį elgesį, socialiniais, finansiniais įsipareigojimais ir kitais nuteistojo elgesio bei mąstymo aspektais.

Skundo nagrinėjimo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą buvo remtasi nepagrįstais ar šiam klausimui nereikšmingais duomenimis. Kaip ir nėra pagrindo netikėti 2026 m. liepos 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija.

Pažymėtina, kad apylinkės 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartyje priimto sprendimo nenulėmė vien tik aplinkybės apie nuteistojo ankstesnį nusikalstamą elgesį. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo gauta duomenų apie tai, kad nuteistasis toleruoja tam tikras kriminalinės subkultūros veiksnius. Taip pat šiuo konkrečiu atveju buvo remiamasi bendra duomenų visuma. Vien tai, kad buvo priimtas nuteistąjį netenkinantis sprendimas, tai nesąlygoja, jog jo asmenybę ir elgesį apibūdinantys duomenys buvo vertinti nevisapusiškai ir neobjektyviai. Be to, konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, šias aplinkybes įvertino ir apylinkės teismas, be to, nei viena teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė apylinkės teismo nebuvo nepagrįstai nuvertinta. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį V. P. charakterizuojančių aplinkybių visumos nepakanka daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savaime neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Pažymėtina, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir jeigu nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas tinkamai neįvertino teigiamų V. P. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad priešingai nei nenurodoma skunde, teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, žemesniojo teismo vertinimu, V. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam pritaria ir aukštesnysis teismas. Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarime buvo rekomenduota nuteistajam dėl jo resocializacijos ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; vykdyti darbinę veiklą; dengti finansinius įsipareigojimus, stengtis didinti įmokų dydį; aktyviau įsitraukti į resocializacijos procesą, siekti bausmės atlikimo sąlygų švelninimo. Taip pat 2026 m. liepos 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirti ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija, nusikalstamų veikų sunkėjimas, bausmės sąlygų pažeidimas), bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – maža oficialaus darbo patirtis, turi skolų/ieškinių, galima neigiama asocialios grupės įtaka. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistajam buvo aiškiai nurodyti siektini tikslai, kurie leistų jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skunde teiginiais, kad nėra aišku, kokių pokyčių turėtų siekti nuteistasis.

Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys apie nuteistojo ankstesnius teistumus ir aplinkybes, kurios sąlygojo nusikalstamų veiksmų padarymą. Iš 2026 m. liepos 10 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad yra stebimi tam tikri teigiami nuostatų į visuomenę/bendruomenę pokyčiai, tačiau vis dar išlieka aktualios tam tikros nuostatų problemos, susijusios su kriminalinio elgesio toleravimu, dalyvavimu nuteistųjų subkultūroje. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. P. buvo teistas septynis kartus. Jis ir anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistasis V. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, t. y. labai sunkaus nusikaltimo ir sunkaus nusikaltimo padarymu. Būtent tokios aplinkybės, kad net ir po nusikalstamų veikų padarymo bei bausmės atlikimo metu nuteistasis toleruoja kriminalinės subkultūros veiksnius, leidžia pripažinti, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra visiškai pašalinta. Be kita ko, nors 2026 m. liepos 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistojo mąstymo bei elgesio problemos yra linkusios mažėti, tačiau ankstesnės mąstymo bei elgesio problemos (impulsyvus, neapgalvotas elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tų pačių klaidų kartojimas) tiesiogiai sąveikavo su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu. Be to, skundžiamoje apylinkės 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartyje pagrįstai buvo nurodyta, kad nuteistasis nepasisako apie savo ankstesnių veiksmų vertinimą, kas neleidžia daryti išvadų apie tai, ar nuteistasis kritiškai suvokia savo netinkamo elgesio pasekmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie duomenys neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados apie visiškai susiformavusį kritinį požiūrį į ankstesnį nusikalstamą elgesį ir pakankamą rizikos veiksnių kontrolę. Šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam V. P. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau tiek Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas, tiek 2026 m. liepos 10 d. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra koreguotinų sričių, kas leidžia objektyviai spręsti, kad nuteistojo elgesyje ir mąstysenoje nebuvo pakankamo pokyčio, kuris leistų spręsti apie pakankamai sumažėjusią nusikalstamumo riziką.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartyje taip pat buvo pagrįstai abejojama nuteistojo darbu UAB (duomenys neskelbtini), kadangi pagal viešus duomenis šioje bendrovėje pakankamai ilgą laikotarpį nėra dirbančių darbuotojų, pats nuteistasis dirbtų vadybininku-ekspeditoriumi, nors neturi tokio darbo patirties. Nuteistasis skunde nepateikė jokių papildomų duomenų arba argumentų, kurie pašalintų apylinkės teismo iškeltas abejones. Esant tokioms aplinkybėms, tai sudaro pagrindą abejoti nuteistojo nurodyto darbo realumu ir jo galimybe užsitikrinti stabilias ir teisėtas pajamas. Pagal byloje esančius duomenis yra nustatyta, kad nuteistasis turi dengti savo skolas, todėl ir duomenys apie jo galimą darbą laisvėje turėtų būti pakankamai patikimi. Kaip minėta, būtent pagal 2026 m. liepos 10 d. Socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo turimos skolos/ieškiniai yra išskiriami tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių. Dėl to ir pats nuteistasis turi turėti interesą atlyginti savo skolas bei turėti užtikrintą ir teisėtą pajamų šaltinį.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, neturėtų būti ignoruojami tie riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai, kurie nuteistiesiems priskirti įvertinus jų elgesį, mąstymą, nuostatas ir kt. išimtinai iki bausmės atlikimo, ar (ir) kurių įtaka bausmės atlikimo metu buvo sumažinta. Net ir tokie veiksniai toliau išlieka reikšmingais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais ir gali būti aktualiais visą asmens gyvenimą, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį atliekant probacijos sąlygomis, ar, juo labiau, probacijai pasibaigus. Be kita ko, kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. P. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam buvo skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis tik nuo 2025 m. rugsėjo 4 d. atlieka bausmę lengvos grupės sąlygomis. Nors jis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skatintas septynis kartus (2026 m. gegužės 25 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. vasario 8 d., 2017 m. rugpjūčio 9 d., 2017 m. gegužės 9 d., 2017 m. vasario 3 d.), tačiau taip pat jis buvo tris kartus baustas drausmine tvarka (2023 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. rugsėjo 18 d.). Dėl to akivaizdu, kad ir paties nuteistojo elgesys nėra visais atvejais tinkamas bei pavyzdingas bausmės vykdymo laikotarpiu. Tai leidžia pripažinti, kad nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu negali būti vertintini kaip nuoseklūs. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu tokios aplinkybės bei prieš tai minėtas nuteistojo tam tikras kriminalinės subkultūros toleravimas neleidžia daryti kategoriškų išvadų apie pakankamai teigiamą nuteistojo asmenybės pokytį. Tokios faktinės aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ne paties nuteistojo noras būti paleistam lygtinai, tačiau kartu ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus. Be kita ko, kaip buvo pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, jog Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarime nėra duomenų apie tai, kad bent vienas jos narys būtų prieštaravęs sprendimui netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybės, kad tiesiogiai su nuteistuoju V. P. dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, taip pat leidžia teigti, kad jų priimtas sprendimas yra pagrįstas bei jie objektyviai įvertino duomenų visumą.

Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. P. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Skunde nenurodyta jokių teiginių, kurie sudarytų pagrindą naikinti, nuteistojo manymu, neteisingą apylinkės teismo nutartį. Vien tik tai, kad teismas medžiagą, apibūdinančią nuteistąjį V. P., įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas neįvertino nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje aptartų ir asmens byloje esančių aplinkybių. Nors ir nustatyta nemažai nuteistąjį V. P. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (dengia turimus finansinius įsipareigojimus, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimaisiais, Vilniaus kalėjime vykdo individualią veiką, prilygintai darbinei), tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Nagrinėjamu atveju nuteistojo teigiami pokyčiai nėra ignoruojami. Priešingai, šiuo atveju jie yra pripažįstami, tačiau šie teigiami pokyčiai dar nepasiekė tokio lygio, kuris pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą leistų taikyti lygtinį paleidimą.

Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo V. P. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką pakartotinai nusikalsti didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Dėl to vien tai, kad nuteistasis V. P. yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dar nereiškia, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra baigtas ir lengvesne likusios bausmės atlikimo forma bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, apylinkės teismas nepažeidė teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.