Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., 2025 m. spalio 6 d., apie 10.30 val., nuo alkoholio apsvaigusio S. K., nustatytas 0,60 promilės neblaivumas, gyvenamosios vietos - individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, tyčia mušdamas S. K. - kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, po ko, S. K. einant atbulomis, užkliuvus už rąstų ir nugriuvus, ant žemės gulinčiam S. K. spirdamas ne mažiau kaip vieną smūgį į nugarą, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarė S. K. tiek kartu, tiek atskirai vertinamą nežymų sveikatos sutrikdymą - nosies viršūnės poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą, nugaros juosmeninės dalies poodinę kraujosruvą, t. y. mušdamas nežymiai sužalojo S. K. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. dėl pareikšto kaltinimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2025 m. spalio 6 d. buvo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė traktorių, kai išgirdo S. K. garsiai apie jį kalbant, išvadino debilu, durniumi, priekaištavo, kad neprižiūri bičių, taip norėdamas jį sumenkinti ar apšmeižti, nes jis yra T. kaimo ir V. kaimo (duomenys neskelbtini), todėl tokios apkalbos kenkia jo reputacijai. Paprašė S. K. apsiraminti, tuomet jis pasiūlė pasikalbėti ir išsiaiškinti. Manė, kad jis nori atsiprašyti, bet pamatė, kaip S. K. užsimojo ranka, norėdamas jam užvožti, tuomet jis sureagavo, pritaikė gynybos elementą, kad nebūtų sužalotas ir kumščiu sudavė į veidą, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, S. K. nukrito ant žemės. Po kiek laiko atsikėlęs nuo žemės S. K. priėjo prie tvoros ten kur jis remontavo traktorių vėl pradėjo vadinti visokiais žodžiais, pareiškė, kad „jis ilgai negyvens“, pasakė, kad iškvies policiją, jis su tuo sutiko ir pasakė, jeigu jis neiškvies - iškvies jis.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. V. k. gyvena 10 metų. 2025 m. spalio 6 d., apie 10.43 val., kieme dirbo prie malkų, kai į kiemą šaukdamas įbėgo jo pusbrolis V. M., kuris buvo piktas, pribėgęs be jokios priežasties nieko nesakęs sudavė kumščiu į veidą. Einant atbulomis užsikabino ir nukrito ant šono, tuomet pribėgęs du ar tris kartus stipriai spyrė su koja į nugarą ir apsisukęs nuėjo. Jis jam suriko „debile, ką tu padarei“, iš nosies pasipylė kraujas, buvo visas kruvinas. Nuėjęs į namus išsikvietė policiją. Mano, kad kaltinamasis turi nuoskaudą dėl dviejų apgenėtų medžio šakų, kurias jis nupjovė, nes jam trukdė vaikščioti;

liudytojas J. K. parodė, kad 2025 m. spalio 6 d. apie pietus sklype su traktoriumi arė dirvoną, kai prie jo priėjo kaimynas S. K., pasišnekėjo ir po kokių 10 - 15 min. S. K. nuėjo namo, jis dirbo toliau. Po kiek laiko iš S. K. sodybos, gal 100 metrų nuo tos vietos kur dirbo, išgirdo triukšmą, todėl sustojo. Girdėjo kaip S. K. pasakė: „ką tu padarei, debile“, iš tolo pamatė iš S. K. teritorijos į savo teritoriją nueinantį V. M.. Konflikto nematė. Baigęs darbą nuėjo pas S. K. ir sužinojo, kad įvyko konfliktas, išsikvietė policiją, gydytojus;

liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis V. M. yra jo pusbrolis. 2025 m. spalio 6 d. apie pietus atvyko į sodybą, kurios kieme pamatė kraujuotu veidu stovintį brolį S. K.. Už 5 - 10 min. atvažiavo policija. Brolis papasakojo, kad jį be jokios priežasties sumušė atėjęs kaimynas V. M.. Pačio įvykio nematė, su kaltinamuoju nebendravo. Su V. M. nebendrauja apie 20 metų, nenori problemų, jis neprognozuojamas, nežino, ko iš jo tikėtis, jis gali pradėti rėkti ar muštis;

liudytojas V. P. parodė, kad 2025 m. spalio 6 d. ryte apie 8.00 val., pas jį atėjo kaimynas S. K., pabendravo ir išsiskirstė. Po kiek laiko atėjo kruvina nosimi, pasakė, kad V. M. jį sumušė, jis pasakė, kad aiškintųsi tarpusavyje ir S. K. išėjo namo. Jis gyvena gana toli nuo jų, todėl nieko nematė, triukšmo negirdėjo;

liudytojas Ramūnas Sakaliūnas parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariate Reagavimo skyriuje tyrėju. Iš Vilniaus operatyvaus skyriaus budėtojų dalies gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) tarp kaimynų įvyko konfliktas. Su kolega vyriausiuoju patruliu Kurpavičiumi atvyko į įvykio vietą. Kieme juos pasitiko S. K. kruvinu veidu, kruvina nosimi ir apkepusiomis lūpomis, matėsi, kad bėgęs kraujas, kuris pasakė, kad tvarkant malkas įvyko konfliktas su šalia gyvenančiu pusbroliu V. M., kurio metu jis jį sumušė, vieną kartą trenkė į veido sritį, jis užkliuvo už malkų ir nukrito ant žemės. Jam nukritus keletą kartų spyrė į nugarą, šoną, porą kartų į nugaros sritį. Bendraujant su nukentėjusiuoju jautėsi alkoholio kvapas, matėsi, kad jis buvo šiek tiek išgėręs (nustatytas 0,6 promilės neblaivumas). Apžiūrėjo įvykio vietą, jokių grumtynių pėdsakų ir kraujo žymių nesimatė. Nukentėjusysis pasakė, kad rašys pareiškimą. Medikus iškvietė savo iniciatyva, nes nukentėjusysis jam parodė, kad paraudusi nugara, šonas. Atvykę medikai apžiūrėję nukentėjusįjį pasakė, kad matosi nosies, lūpos patinimas, paraudimai ar nubrozdinimai šone, nugaroje, bet niekur jo nevežė. Apklausiamas V. M. elgėsi ramiai, iš pradžių pasakė, kad buvo tik konfliktas, nukentėjusiojo nemušė. Vėliau pasakė, kad gal ir pastūmė, o susižaloti galėjo pats užkliuvęs ir krisdamas ant malkų, jo nemušė ir nesudavė smūgių į veido sritį ir nugarą;

2025 m. lapkričio 19 d. akistatos protokolo duomenimis, tiek kaltinamasis V. M., tiek nukentėjusysis S. K. pasiliko prie savo duotų parodymų;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. spalio 7 d. specialisto išvados Nr. G 3581/2025 (01) duomenimis S. K. nustatyti šie sužalojimai: nosies viršūnės poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva, nugaros juosmeninės dalies poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius (pvz. ranka, koja ir panašiai) į veido ir nugaros sritis. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti kūno sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą yra panašaus senumo, todėl galima teigti, kad jie galėjo būti padaryti tuo pačiu metu. Nustatyti kūno sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytuose sužalojimuose žalojančio daikto ar įrankio paviršiaus ypatybės neužsifiksavo, todėl nėra galimybės atsakyti kokiu įrankiu (ar nurodyti įrankių skaičių) buvo padaryti kūno sužalojimai. Sužalojimų, būdingų savižalojimuisi, S. K. kūne nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1 - 2 paras iki nukentėjusiojo apžiūros 2025 m. spalio 7 d., 12.45 val. Tam neprieštarauja nustatytų kūno sužalojimų makroskopinis vaizdas. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jam padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – 2025 m. spalio 6 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pranešėjas (S. K.) pranešė, jog jį sumušė kaimynas V. M.. Dėl ko sumušė, nežino, atbėgo, jis prie malkų dirbo ir su kumščiais pradėjo mušti jį. Greitosios medicinos pagalbos nereikia, bėgo kraujas iš nosies, bet jis kraują sustabdė;

kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis, apžiūros objektas yra vaizdo įrašas „export-1txn7.mp4“, kuriame užfiksuoti į įvykio vietą atvykę pareigūnai, kurie aiškinasi įvykio aplinkybes. S. K. parodo įvykio vietą, kai jam kraunant malkas pribėgęs kaimynas (V. M.) nieko nesakęs iš karto sudavė kumščiu į veido sritį - į nosį. Po smūgio jis nugriuvo ant žemės, tada V. M. pradėjo jį kojomis spardyti, 2 - 3 kartus spyrė į nugaros sritį. Pareigūnai nueina iki V. M. gyvenamosios vietos. Nurodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad S. K. galimai supyko ant jo, reiškė pretenzijas dėl tujų, tvoros. Jis S. K. tik stumtelėjo, su koja nespyrė, su ranka nesudavė. Kraujo nematė. Vaizdo įraše „export-0ky8c.mp4“ užfiksuota kaip į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūri S. K. sumušimus. S. K. nurodo, kad jam buvo sukeltas 6 balų stiprumo fizinis skausmas, šoną, kur spyrė ir dabar skauda. Vaizdo įraše „export-awvn2.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas nurodo, kad dėl streso pas S. K. yra „baisus“ spaudimas, 230, nugaros, juosmens srities kairėje pusėje yra paraudimas, nosies sumušimas, paraudimas ir kraujavimas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo S. K. atžvilgiu nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai V. M. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio žodinio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. M. 2025 m. spalio 6 d., apie 10.30 val., nuo alkoholio apsvaigusio S. K. (nustatytas 0,60 promilės neblaivumas), gyvenamosios vietos - individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį S. K. į veidą, šiam einant atbulomis, užkliuvus už rąstų ir nugriuvus ant žemės, gulinčiam S. K. spyrė ne mažiau kaip vieną smūgį į nugarą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą - nosies viršūnės poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą, nugaros juosmeninės dalies poodinę kraujosruvą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tikslina kaltinamajame akte, surašytame 2026 m. vasario 16 d., kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo vietą, nurodant, kad konfliktas įvyko individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme.

Teismo vertinimu, V. M. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius ir tokių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti, pasak nukentėjusiojo, - „be jokios priežasties, nieko nesakęs“ (smurto protrūkis buvo ūmi reakcija į vienokio ar kitokio pobūdžio replikas ar kitokio pobūdžio veiksmus). Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, patikrinti parodymų patikrinimo vietoje, akistatos protokolo duomenys, liudytojo (policijos pareigūno) Ramūno Sakaliūno parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad į jo į kiemą šaukdamas įbėgo pusbrolis V. M., kuris buvo piktas, pribėgęs be jokios priežasties nieko nesakęs sudavė kumščiu į veidą. Jam (S. K.) einant atbulomis, užsikabinus ir nukritus ant šono, pribėgęs spyrė su koja į nugarą. Nukentėjusysis tiksliai papasakojo, o atvykusiems greitosios pagalbos medikams parodė, į kurias kūno vietas jam sudavė ir spyrė kaltinamasis, taigi, nukentėjusįjį apžiūrėję medikai konstatavo, kad matosi nosies, lūpos patinimas, paraudimai ar nubrozdinimai šone. Kaltinamojo kaltę neabejotinai patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas Ramūnas Sakaliūnas, kuris parodė, kad kruvinu veidu, kruvina nosimi ir apkepusiomis lūpomis jį pasitiko S. K., kuris papasakojo, kad jam tvarkant malkas įvyko konfliktas su šalia gyvenančiu V. M., kurio metu jis jį sumušė, t. y. vieną kartą trenkė į veido sritį, jam užkliuvus už malkų ir nukritus ant žemės porą kartų spyrė į nugaros sritį. Tai, kad nukentėjusiajam S. K. buvo padaryti kūno sužalojimai, neabejotinai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryta nosies viršūnės poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva, nugaros juosmeninės dalies poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius (pvz. ranka, koja ir panašiai) į veido ir nugaros sritis. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Pažymėtina ir tai, kad sužalojimų, būdingų savižalojimuisi, S. K. kūne nenustatyta. Pastebėtina ir tai, kad ir pats kaltinamasis neneigia konflikto su nukentėjusiuoju, pasak kaltinamojo jis paprašė nukentėjusiojo apsiraminti, kad šis jo nešmeižtų, apie jį negražiai nekalbėtų, nes tokios apkalbos kenkia jo reputacijai. Kaltinamasis manė, kad S. K. nori atsiprašyti, todėl sutiko su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti, todėl pats atėjo į nukentėjusiojo kiemą, bet kaltinamojo teigimu, pamatęs, kad S. K. užsimojo ranka norėdamas jam užvožti, jis greitai sureagavo ir pritaikydamas gynybos elementą, kad nebūtų sužalotas, sudavė kumščiu į veidą, dėl ko iš nosies S. K. pradėjo bėgti kraujas ir jis nukrito ant žemės. Atvykusiems policijos pareigūnams taip pat pripažino, kad S. K. tik stumtelėjo, bet su koja nespyrė ir su ranka nesudavė. Akistatos metu kaltinamasis taip pat nurodė, kad vienas iš gynybos pritaikytų elementų buvo jo kojos ištiesimas, - siekiant išlaikyti atstumą nuo nukentėjusiojo. Taigi, tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų darytina išvada, kad nukentėjusysis jokių puolamųjų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, jokio fizinio kontakto su kaltinamuoju neturėjo. Kaltinamojo kaltę neabejotinai patvirtina ir policijos pareigūnų body kamerų garso ir vaizdo įrašai, kuriuose pareigūnams aiškinantis aplinkybes nukentėjusysis S. K. parodė įvykio vietą, detaliai papasakojo, kad jam kraunant malkas pribėgęs kaimynas nieko nesakęs iš karto sudavė kumščiu į veido sritį - į nosį. Po smūgio jis nugriuvo ant žemės, tada V. M. pradėjo jį kojomis spardyti, 2 - 3 kartus spyrė į nugaros sritį. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė. Taigi, teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei taip neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus (tikras, o ne asmens įsivaizduojamas) ir akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi. Tik nustačius šias sąlygas, aiškinamasi, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pastebėtina, kad norėdamas išsiaiškinti tvyrančius nesutarimus, pakviestas pasikalbėti į nukentėjusiojo kiemą kaltinamasis atėjo pats. Nukentėjusysis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai laikėsi savo parodymų, nurodydamas, jog V. M. buvo piktas, pribėgęs be jokios priežasties, nieko nesakęs sudavė kumščiu į veidą. Kaltinamojo teigimu, jam atėjus pamatė, kad nukentėjusysis „atstatė kumščius, buvo kaip boksininko pozicijoje“, todėl pamanė, kad jis jam trenks, ir nors pasak kaltinamojo, jis turėjo galimybę pasitraukti, nes buvo atvira teritorija, bet jis greitai sureagavo, pritaikė gynybos elementą ir sudavė kumščiu į veidą. Kaltinamasis viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog nukentėjusiajam smūgių nesudavė ir jo nespardė, tik gynėsi. Vertinant kaltinamojo parodymus, kad S. K. neturėjo su juo jokio fizinio kontakto ir neatliko jokių puolamųjų veiksmų, akivaizdu, kad tai nebuvo realus (tikras, o ne įsivaizduojamas) ir akivaizdus puolimas. Kaltinamojo teiginiai, kad nukentėjusysis tik norėjo atlikti tam tikrus veiksmus ir jam užvožti, nes užsimojo ranka, tačiau jokių realių, aktyvių veiksmų nesiėmė, kurie galėtų būti vertinami kaip realus ir akivaizdus kėsinimasis, todėl kaltinamojo elgesys niekaip nepatvirtina, kad jis būtų išsigandęs nukentėjusiojo tokio elgesio, todėl tokie kaltinamojo argumentai vertintini kritiškai kaip gynybinė versija. Taigi, iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje matyti, kad nukentėjusysis S. K. kaltinamajam suduoti neketino, tik norėjo pasikalbėti, todėl tokie veiksmai teisės asmeniui gintis ir suduoti nukentėjusiajam smūgį į veido sritį, spyrį į nugarą, kaltinamajam nesuteikia.

Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo V. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam V. M. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis); kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; neteistas, tačiau 2024 m. birželio 25 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo, baustas administracine tvarka, administraciniai nusižengimai negalioja, pensininkas, einantis visuomenines (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo metu uždrausti lankytis nukentėjusiojo S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kur būna S. K.; uždrausti bendrauti su S. K.; atsiprašyti nukentėjusiojo S. K.. Skirti baudžiamojo poveikio priemones - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. spalio 7 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti lankytis nukentėjusiojo S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kur būna S. K., uždrausti bendrauti su S. K., atsiprašyti nukentėjusiojo S. K..

Patikslinti kaltinamajame akte, surašytame 2026 m. vasario 16 d., kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo vietą, nurodant, kad konfliktas įvyko individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąskaitą Nr. LT12 4040 0636 1000 3142, juridinio asmens kodas 125817744, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę bei asmens kodą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. spalio 7 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.