- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-2583-861/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03311-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama IES1 , jos gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti ATS1 bendravimo su nepilnamečiu sūnumi O. J.; 3) priteisti iš atsakovo ATS1 nepilnamečiui vaikui O. J. išlaikymą po 500,00 Eur mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės IES1 banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko mamą IES1 ; 4) priteisti iš atsakovo ATS1 2 500,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui O. J.; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies, t. y. nustatė laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, atsakovo ATS1 bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. J., gimusiu (duomenys neskelbtini)., tvarką: ATS1 bendrauja su nepilnamečiu sūnumi O. J. antrąją savo išeiginę dieną, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19.00 val.; jei antroji ATS1 išeiginė diena yra savaitgalis arba šventinė diena, jis bendrauja su nepilnamečiu sūnumi O. J. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19.00 val.; apie tai, ar turės galimybę pasiimti sūnų nustatytu metu, vaiko tėvas ATS1 privalo informuoti vaiko mamą IES1 numatyto susitikimo išvakarėse iki 17.00 val.; priteisė iš atsakovo ATS1 laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui O. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 400 Eur nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2026 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė ieškovę IES1 lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečio sūnaus laikiną bendravimo tvarką: 1. ATS1 bendrauja su nepilnamečiu sūnumi O. J. pirmąją savo išeiginę dieną, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 15.00 val. arba, jei pirmoji išeiginė diena yra savaitgalis arba šventinė diena – iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19.00 val.; jeigu kita diena yra darbo diena, ATS1 grąžina vaiką į ugdymo įstaigą iki 8.30 val.; 2. ATS1 bendrauja su vaiku per tėvo gimtadienį (rugpjūčio mėn. 14 d.) ir Tėvo dieną (birželio mėn. pirmasis sekmadienis) nuo 10.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį pasibaigus bendravimui į jo gyvenamąją vietą; tuo atveju, jeigu tėvo gimtadienis yra darbo diena, ATS1 pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos 15.00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; 3. vaiko motina praleidžia laiką su vaiku per motinos gimtadienį (vasario mėn. 25 d.) ir Motinos dieną (gegužės mėn. pirmasis sekmadienis) net tais atvejais, kai pagal bendravimo tvarkos nuostatas nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaiku; 4. vaiko tėvas bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis porinėmis savaitės dienomis, kai nevyksta tiesioginis skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku, ne ilgesnį nei 30 minučių laikotarpį, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; 5. kalendorinių švenčių metu tėvo bendravimas su vaiku vyksta tokia tvarka: 5.1. skyriumi gyvenantis tėvas bendrauja su vaiku nelyginių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ne vėliau nei 20.00 val.; 5.2. skyriumi gyvenantis tėvas bendrauja su vaiku nelyginių metų Naujųjų metų išvakarėse, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne vėliau nei 20.00 val.; 5.3. skyriumi gyvenantis tėvas bendrauja su vaiku lyginių metų Šv. Kalėdų laikotarpiu, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. ne vėliau nei 20.00 val.; 5.4. skyriumi gyvenantis tėvas bendrauja su vaiku nelyginių metų Šv. Velykų laikotarpiu, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmosios dienos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną ne vėliau nei 20.00 val.; 6. skyriumi gyvenantis tėvas apie ketinimą bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 1 parą iki bendravimo tvarkoje numatyto bendravimo laiko; 7. skyriumi gyvenantis tėvas turi teisę bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu nepertraukiamą 14 kalendorinių dienų laikotarpį. Apie ketinimą bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu skyriumi gyvenantis tėvas informuoja vaiko motiną iki gegužės mėn. 1 d.; 8. vaiko motina įsipareigoja informuoti skyriumi gyvenantį tėvą apie vaiko sveikatos sutrikimus, vizitus gydymosi įstaigose ir leisti aplankyti vaiką ligos laikotarpiu ligoninėje; 9. vaiko motina įsipareigoja informuoti skyriumi gyvenantį tėvą apie vaiko mokymosi rezultatus ugdymo ir mokslo įstaigose, tėvo prašymu pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas; 10. vaiko motina įsipareigoja netrukdyti skyriumi gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime ir informuoti skyriumi gyvenantį tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš keturiolika kalendorinių dienų iki numatomo gyvenamosios vietos pasikeitimo. Taip pat atsakovas prašo pakeisti 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatyto laikino išlaikymo vaikui dydį, nustatant, kad iš atsakovo ATS1 priteistinas 340 Eur dydžio laikinas išlaikymas sūnui O. J., mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos (2026 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nurodytą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka – neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi joje nustatytas iš esmės minimalus tėvo dalyvavimas vaiko gyvenime, be to, laikinosios bendravimo tvarkos nuostatos yra abstraktaus pobūdžio ir gali sudaryti prielaidas konfliktams tarp ginčo šalių kilti. Teismo nustatytoje laikinojoje bendravimo tvarkoje iš viso nereglamentuojama, kokia tvarka tėvas ir sūnus turėtų bendrauti švenčių dienomis, nuotoliu ir kt. Teigia, kad laikina atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta atsižvelgiant ir į atsakovo darbo grafiką, pagal kurį atsakovas tam tikrą kiekį dienų dirba, tam tikrą kiekį dienų ilsisi, nepriklausomai nuo to, ar atitinkama diena yra savaitgalis, ar darbo diena. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo ir jo sūnaus bendravimas ginčo šalių sūnų traumuotų ar kitaip kenktų jo interesams, todėl atsakovui turėtų būti suteikta daugiau laiko bendravimui su sūnumi, taip pat turėtų būti laikinai sureguliuoti jo bendravimo su sūnumi šventiniu laikotarpiu ir kiti klausimai, siekiant sumažinti galimų konfliktų šiuo klausimu tarp šalių kilimo tikimybę. Dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovo teigimu, teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi sūnui teikiamo laikino išlaikymo dydį nustatė tinkamai neįvertinęs ieškinyje pateiktų vaiko poreikių lentelės, todėl šis dydis turėtų būti sumažintas. Nurodo, kad iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės, į šią lentelę įtrauktos sumos, kurios nelaikytinos kas mėnesį patiriamomis būtinomis išlaidomis sūnaus poreikiams tenkinti. Ieškovės nurodyta išlaidų vaiko poreikiams tenkinti suma per mėnesį turėtų būti sumažinta mažiausiai 325 Eur suma ir sudarytų 680 Eur. Nurodo, kad šiuo atveju kiekvienam iš tėvų tenkanti racionali kas mėnesį teikiamo išlaikymo vaikui suma (neskaičiuojant vaikui skiriamų valstybės išmokų) yra ne 500 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 340 Eur.
Ieškovė pateikė nuomonę dėl atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašo atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Vertina, kad šiuo atveju keisti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Priešingai nei teigia atsakovas, kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad būtent dėl atsakovo veiksmų šalių mažamečiui vaikui buvo sukeltas realus pavojus ir sukurta nesaugi aplinka. Pažymi, kad 2025 m. rugpjūčio 31 d. ATS1 skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo jis buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti 100 m. atstumu prie pavojų patiriančio asmens - IES1 ir kartu gyvenančio šalių sūnaus O. J., su jais nebendrauti ir neieškoti ryšių. Nurodo, kad pateiktame 2025 m. rugsėjo 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 5VSV-3106 nurodyta, jog skyriaus specialistams bendraujant su O. J., berniukas nurodė, kad tėtis yra blogas, nes jis jį pastūmė ir parodė į pakaušio vietą, kur įsidaužė, kai jį kartu su mama pastūmė tėtis. Pažymi, kad atsakovas ATS1 prieš sutuoktinę smurtavo ne pirmą kartą, tačiau tikėdamasi, kad situacija daugiau nepasikartos, ieškovė iki nurodyto įvykio į policijos pareigūnus nesikreipė. Akivaizdu, kad berniukui, kuriam šiuo metu yra 5 metai, nakvoti pas tėvą ar likti nepertraukiamą 14 kalendorinių dienų laikotarpį atostogų metu, būtų nesaugu ir galimai turėtų neigiamą poveikį šalių vaiko fizinei, psichologinei ir emocinei raidai. Siekiant laikinai sureguliuoti tarp šalių esančią situaciją, bei apsaugoti vaiko interesus teismas pagrįstai ir teisingai pritaikė laikinas apsaugos priemones, numatant atsakovo ir mažamečio vaiko bendravimą be nakvynių. Ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas lankytų sūnų stacionarioje gydymo įstaigoje, sutinka jį informuoti apie sūnaus susirgimus tuo atveju, jei vaiko sveikatos būklė pasikeistų iš esmės (pablogėtų), tektų gultis į ligoninę gydymui ar operacijai. Nurodo, kad atsakovo kaip O. J. tėvo teisės nėra apribotos, todėl jis nevaržomai gali tiesiogiai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ir gauti visą jį dominančią informaciją, susijusią su sūnaus sveikatos būkle. Taip pat pažymi, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kaip, pavyzdžiui, vaiko paėmimas iš ugdymo įstaigos 15:00 val., yra patogi išskirtinai atsakovui, o ne atliepianti nepilnamečio sūnaus interesus. Teigia, kad atsakovas savo bendravimo su vaiku metu, privalo užtikrinti vaiko veiklų tęstinumą ir dalyvavimą jose. Šiuo atveju ugdymo procesas įstaigoje vyksta iki 17:00, be to berniukas du kartus per savaitę lanko šokių būrelį, kurį būtų priverstas periodiškai praleisti. Mano, kad atsakovo ATS1 siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka visiškai nepalengvina faktiškai susiklosčiusios situacijos vaiko bendravimo su tėvu klausimais ir netgi ją apsunkina. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atsižvelgė į faktinę situaciją byloje, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir pakeisti teismo nustatytą laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Teigia, kad atsakovas ATS1 nei su atsiliepimu, nei su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, realias finansines galimybes, tik deklaratyviai nurodė, kad kas mėnesį teikiamo išlaikymo vaikui suma (neskaičiuojant vaikui skiriamų valstybės išmokų) turėtų būti 340,00 Eur. Pažymi, kad klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui pagrįstumo. Vertina, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis sūnui nelaikytinas pertekliniu ar neproporcingu, todėl nėra teisinio pagrindo jo mažinti.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė nuomonę, kurios vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo iš esmės keisti teismo nustatyto laikino išlaikymo dydžio, o galutinis klausimas dėl išlaikymo apimties ir kiekvieno iš tėvų pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo turėtų būti sprendžiamas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės bei išsamiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones Skyriaus nuomone, sprendžiant dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, prioritetas turi būti teikiamas geriausių vaiko interesų apsaugai, užtikrinant O. J. stabilią, saugią ir jo emocinius poreikius atitinkančią aplinką. Pažymi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose mažamečiui O. J. sudarytos tinkamos buitinės sąlygos, abu tėvai domisi vaiku, dalyvauja jo gyvenime bei siekia palaikyti su juo ryšį. Taip pat pažymi, kad nustatyta, jog atsakovas aktyviai domisi sūnaus ugdymu, sveikata, siekia reguliariai bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Byloje yra duomenų apie tarp šalių egzistuojančius konfliktinius santykius bei ankstesnį smurto artimoje aplinkoje epizodą, kurio metu mažametis O. J. buvo konflikto liudininkas ir nukentėjęs asmuo. Vertinant vaiko interesus reikšminga ir tai, kad mažametis O. J. yra mažo amžiaus, stipriai emociškai prisirišęs prie motinos, nėra pratęs nakvoti be jos, o lankymosi metu buvo stebimas artimas ir saugus vaiko bei motinos ryšys. Ieškovė išreiškė susirūpinimą dėl atsakovo emocinės būklės, ankstesnio elgesio bei galimų žalingų įpročių, todėl šiuo metu nesutinka, kad vaikas pas tėvą liktų nakvoti. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų nusiteikusi visiškai riboti ar nutraukti mažamečio O. J. ryšį su atsakovu. Priešingai, ieškovė nurodė, kad niekada nedraudė sūnui bendrauti su tėvu, ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, stengėsi su atsakovu ir sūnumi susijusius klausimus spręsti taikiai bei neprieštarauja atsakovo bendravimui su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis ir tiesioginiam bendravimui iki vakaro, jei vaikas tuo metu nėra pavargęs. Taip pat pažymi, kad atsakovo, kaip vaiko tėvo, valdžia nėra apribota, todėl informaciją apie vaiko ugdymą, sveikatos būklę bei kitus su vaiku susijusius klausimus jis turi teisę gauti tiesiogiai iš ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Skyriaus vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo iš esmės keisti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, plečiant atsakovo bendravimą su vaiku (nustatant bendravimą su nakvyne ar ilgesnius nepertraukiamus bendravimo laikotarpius). Skyriaus nuomone, tokio pobūdžio bendravimo tvarka turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės, išsamiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, vaiko emocinius poreikius, jo ryšį su kiekvienu iš tėvų, tėvų gebėjimą bendradarbiauti tarpusavyje bei kitus byloje surinktus duomenis. Pažymi, kad kadangi šioje proceso stadijoje laikinosios apsaugos priemonės skirtos užtikrinti vaiko saugumą ir stabilumą iki galutinio sprendimo priėmimo, Skyriaus vertinimu, šiuo metu tikslinga išlaikyti aiškią, nuoseklią ir vaiko poreikius atitinkančią laikiną bendravimo tvarką, o galutinį klausimą dėl platesnės bendravimo apimties spręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad mažametis O. lanko ugdymo įstaigą, papildomas veiklas, jam reikalingos kasdienės priežiūros, ugdymo, maitinimo, sveikatos priežiūros bei kitos amžių atitinkančios išlaidos. Taip pat nustatyta, kad vaiko motina kasdien rūpinasi vaiko poreikiais ir priežiūra, o tėvas yra darbingo amžiaus asmuo, gaunantis su darbo santykiais susijusias pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė atsakovo ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo atmesti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
Teismas nustatė, kad tarp šalių egzistuoja konfliktiniai santykiai, o byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2025 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Teismas nurodė, kad atsižvelgia į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą nuomonę, kurioje pažymėta, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo iš esmės keisti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, plečiant atsakovo bendravimą su vaiku, nustatant bendravimą su nakvyne ar ilgesnius nepertraukiamus bendravimo laikotarpius.
Pažymėjo, kad atsakovo prašyme siūloma bendravimo tvarka iš esmės reikštų ženklų bendravimo apimties išplėtimą, nustatant vaiko nakvynes pas atsakovą, ilgesnius nepertraukiamus bendravimo laikotarpius, bendravimą švenčių dienomis bei vasaros atostogų metu.
Vertino, kad tokie klausimai savo pobūdžiu yra tiesiogiai susiję su galutiniu ginčo dėl bendravimo tvarkos išsprendimu ir negali būti pilnai sprendžiami laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kai byla dar nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės.
Šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka užtikrina vaiko ir atsakovo ryšio palaikymą, kartu išlaikant vaikui stabilų ir saugų režimą. Byloje nėra pakankamų duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad nustatyta laikina tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus ar kad jos pakeitimas šiuo metu būtų būtinas ir neatidėliotinas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad laikinas išlaikymas nustatomas preliminariai, siekiant užtikrinti būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius iki galutinio bylos išnagrinėjimo. Šioje proceso stadijoje teismas išsamiai nevertina galutinių vaiko poreikių apimties, kiekvieno iš tėvų finansinių galimybių bei išlaikymo proporcingumo, nes šios aplinkybės bus detaliai tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nesutikimas su ieškovės nurodytomis tam tikromis išlaidomis savaime nesudaro pagrindo keisti jau nustatytą laikiną išlaikymo dydį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas ATS1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas nepagrįstai ir neįsigilinęs į ginčo situaciją netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ginčo nutartis formali, teismas nevertino, ar atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka geriau atitiktų vaiko interesus.
Šiuo metu nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi yra itin abstrakti, numatytas minimalus atsakovo bendravimas su sūnumi.
Teismas formaliai nurodė, kad šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina vaiko ir atsakovo ryšio palaikymą, kartu išlaikant vaikui stabilų ir saugų režimą
Poreikis užtikrinti nepilnamečio vaiko interesą turėti artimą ryšį su abiem tėvais akivaizdžiai pagrindžia teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo būtinumą.
Teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė tokią laikiną nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja tik dvi valandas vieną kartą per savaitę. Vertina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę nustatyti minimalią atsakovo galimybę bendrauti su vaiku.
Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, paminėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, teismas turėjo kritiškiau vertinti ieškovės nuomonę apie atsakovą ir neturėjo jokio pagrindo remtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo faktu, kol baudžiamojoje byloje nėra priimtas teismo procesinis sprendimas.
Teismas formaliais argumentais atmetė atsakovo prašymą dėl laikino išlaikymo dydžio sumažinimo. Pažymi, kad ieškovė vaiko poreikių lentelėje nepagrįstai padidinimo vaiko poreikiams reikalingas sumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė IES1 prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Nurodo, kad teismas atsižvelgė į ginčo situaciją, išsamiai vertino pateiktus šalių argumentus, pagrįstai atsižvelgė į Tarnybos pateikt nuomonę.
Šalies argumentai
Šioje proceso stadijoje nėra išsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, neįvertinti visi galimi įrodymai bei šalių paaiškinimai, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tinkamos ir pakankamos.
Atsiliepimas
Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad šiuo metu pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones gali bendrauti su vaiku tik dvi valandas vieną kartą per savaitę. Akcentuoja, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.
Šalies argumentai
Atsakovas nepagrindė, kad nuo 2026 m. balandžio 16 d. pasikeitė vaiko poreikiai, dėl kurių būtų pagrindas spręsti dėl laikino išlaikymo mažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija šeimos bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo. Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Kasacinis teismas, apibendrindamas tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus, be kita ko, yra išskyręs, kad bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022 18 punktas; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 24 punktas).
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagal kurią nutarta, jog iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, atsakovo ATS1 bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. J., gimusiu (duomenys neskelbtini): ATS1 bendrauja su nepilnamečiu sūnumi O. J. antrąją savo išeiginę dieną, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19.00 val.; jei antroji ATS1 išeiginė diena yra savaitgalis arba šventinė diena, jis bendrauja su nepilnamečiu sūnumi O. J. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19.00 val.; apie tai, ar turės galimybę pasiimti sūnų nustatytu metu, vaiko tėvas ATS1 privalo informuoti vaiko mamą IES1 numatyto susitikimo išvakarėse iki 17.00 val.; priteisė iš atsakovo ATS1 laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui O. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 400 Eur nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2026 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė ieškovę IES1 lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja.
Atsakovas kreipdamasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, sprendė, kad atsakovo prašyme siūloma bendravimo tvarka iš esmės reikštų ženklų bendravimo apimties išplėtimą, nustatant vaiko nakvynes pas atsakovą, ilgesnius nepertraukiamus bendravimo laikotarpius, bendravimą švenčių dienomis bei vasaros atostogų metu. Pažymėjo, kad tokie klausimai savo pobūdžiu yra tiesiogiai susiję su galutiniu ginčo dėl bendravimo tvarkos išsprendimu ir negali būti pilnai sprendžiami laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kai byla dar nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Konstatavo, kad, šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka užtikrina vaiko ir atsakovo ryšio palaikymą, kartu išlaikant vaikui stabilų ir saugų režimą. Teismas įvertinęs atsakovo prašymą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pažymėjo, kad šiuo metu byloje nėra pakankamų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nustatytas 400 Eur laikinas išlaikymas akivaizdžiai neatitinka vaiko interesų ar yra aiškiai perteklinis.
Iš atskirojo skundo matyti, kad atsakovas su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos nustatė minimalų atsakovo bendravimą su sūnumi. Nurodo, jog vien poreikis užtikrinti nepilnamečio vaiko interesą turėti artimą ryšį su abiem tėvais akivaizdžiai pagrindžia teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, analizavo ir vertino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto deklaratyviais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai vertino atsakovo argumentus. Priešingai, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, vertino šalių pozicijas, taip pat atsižvelgė ir į Tarnybos pateiktą nuomonę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino apeliantui, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys gali geranoriškai susitarti dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos.
Laikina bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja antrąją savo išeiginę dieną, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19.00 val.; jei antroji ATS1 išeiginė diena yra savaitgalis arba šventinė diena, jis bendrauja su nepilnamečiu sūnumi O. J. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19.00 val.; apie tai, ar turės galimybę pasiimti sūnų nustatytu metu, vaiko tėvas ATS1 privalo informuoti vaiko mamą IES1 numatyto susitikimo išvakarėse iki 17.00 val., nelaikytina pažeidžianti vaiko geriausius interesus vien dėl to, kad atsakovas nepritaria tokiam bendravimo laikui, prašydamas taikyti ilgesnį bendravimo laiką.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia nustatyta laikinoji bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas formaliais argumentais atmetė atsakovo prašymą dėl laikino išlaikymo dydžio sumažinimo. Pažymi, kad ieškovė vaiko poreikių lentelėje nepagrįstai padidinimo vaiko poreikiams reikalingas sumas.
CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiama nutartimi priteistas 400 Eur dydžio laikinas išlaikymas vaikui, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, vertinant tik preliminariai, užtikrina vaiko poreikius iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Priteistas laikinas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaikų interesų apsaugos principus.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstos teismo nutarties teisėtumą, tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo ATS1 atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.