- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-2228-580/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00127-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Svetlana Panina, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- "Finansų bitė"
- Atsakovas
- ATS1
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Paninos, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Finansų bitė“ prašė iš atsakovo ATS1 priteisti:
1 403,42 Eur negrąžintą paskolos (vartojimo kredito) dalį;
54,39 Eur dydžio paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2025-08-21 iki 2025-12-25;
73,98 Eur dydžio administravimo mokestį;
3,74 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2025-12-26 iki 2026-01-08;
9 proc. dydžio nuostolius (negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026-11-20), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 40,68 Eur sumos;
85,18 Eur sutarties sudarymo mokestį;
17,01 Eur delspinigių;
5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
401 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad:
su atsakovu 2024-11-24 sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 38412195 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 2 127,66 Eur paskolą (2 000 Eur paskolos suma ir 127,66 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 24 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovo administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – Platforma). Ieškovas, suteikdamas atsakovui paskolą, atsakovo 127,66 Eur sutarties sudarymo mokestį pagal iš anksto duotą atsakovo pavedimą įskaitė į ieškovo sąskaitą, o 2 000 Eur paskolos sumą ieškovas tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą;
ieškovas tinkamai atliko atsakovo kreditingumo vertinimą – patikimuose šaltiniuose patikrino iš atsakovo surinktą informaciją ir pagal gautus duomenis įvertino atsakovo galimybes sudaryti paskolos sutartį;
atsakovas nesilaikė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų grąžinti ieškovui lėšas pagal numatytą grafiką. Atsakovas nustatytu grafiku negrąžino suteiktos Paskolos, nesumokėjo palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovas neinformavo apie aplinkybes, kurios galėtų pakeisti jo skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti atsakovą nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimų, ieškovas siuntė raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo, dėl ko ieškovas buvo priverstas vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį;
ieškovas, administruojantis Platformą, veikia kaip tarpininkas tarp Platformoje užsiregistravusių skolintojų ir paskolų gavėjų. Ieškovui suteikti įgaliojimai organizuoti paskolų suteikimo bei grąžinimo procesą, skirstyti paskolų davėjų skolinamas bei paskolų gavėjų grąžinamas lėšas, vienašališkai nutraukti paskolų sutartis bei vykdyti laiku negrąžintų paskolų išieškojimą, įskaitant išieškojimą teismine tvarka;
detaliai paskolų suteikimo ir grąžinimo Platformos pagalba taisyklės yra kiekvieno paskolos sandorio šalių sudarytose www.finbee.lt portalo naudojimo sutartyse (toliau – Naudojimo sutartis), www.finbee.lt paskolos (vartojimo kredito) sutarties bendrosiose sąlygose (toliau – Bendrosios sąlygos) ir Paskolos Specialiosiose sąlygose – Akcepte (toliau – Specialiosios sąlygos). Vadovaujantis Naudojimo sutarties 9.2 punktu, ieškovas yra Paskolos sutarties šalis, kuri perima skolintojų reikalavimo teises į atsakovą, kai tai būtina užtikrinti Paskolos sutarties vykdymą ir skolos išieškojimą;
šalys susitarė, kad atsakovo atlikti veiksmai registruojantis Platformoje ir sutinkant su Naudojimo sutartimi, Paskolos ar vartojimo kredito Specialiosiomis sąlygomis, Bendrosiomis sąlygomis, bei registruojantis Platformoje nurodyti asmens duomenys laikomi vartotojo parašu, o paraiška, siūlymas bei akceptas, kurių pagrindu sudaryta Paskolos sutartis, yra prilyginama rašytine forma sudarytam dokumentui ir sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir vartotojo parašu kiekviename jo lape patvirtintas dokumentas;
atsakovas iš viso nesumokėjo 1 678,40 Eur. Kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Kreditoriaus teisė reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki kol šalis sieja paskolos teisiniai santykiai. Yra pagrindas priteisti mokėjimo palūkanas, kaip minimalių kreditorių nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kartu su delspinigiais;
sutarties sudarymo mokestis sudaro paskolos davėjų paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (2 000 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (127,66 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai investavo atsakovui sutarties sudarymo mokestį, kuris kaip dalis ieškovui mokamo mokesčio buvo įskaitytas į ieškovo sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams (investuotojams) pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis;
ieškovas į paskolas investuoja nuo 2020 m. Laikotarpiu nuo 2024-11-25 iki 2025-12-29 į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo įstatymas, tai sudaro nežymią dalį visų paskolų. Kadangi koinvestavimas yra automatizuotas, dėl techninių kliūčių neinvestuota į nežymią dalį paskolų, nesant ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl mažareikšmiškumo neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi;
sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovui mokamo Platformos operatoriaus atlygio. Šis mokestis sudaro dalį skolintojų paskolintos sumos. Likusią ieškovui kaip operatoriui mokamo atlygio dalį sudaro administravimo mokestis, kuris išskaidytas visam paskolos terminui ir kurį paskolos gavėjai sutartimi įsipareigoja sumokėti kas mėnesį už paskolos administravimą iki paskolos termino pabaigos. Šalys sudarė Paskolos sutartį, kurioje susitarė dėl visų atsakovui taikomų mokesčių (6 proc. sutarties sudarymo mokesčio bei 0,6 proc. administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš Paskolos sutarties grafiko matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 127,66 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 155,70 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo, pagal VKĮ 21 straipsnio 2 dalį;
ieškovas atsakovui suteikė 260 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 244,50 Eur skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 15,50 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal Paskolos sutartį Nr. 38412195, todėl bendrovės įnašas sudarė VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą 12 proc. reikalavimą;
pasirašydamas Paskolos sutartį atsakovas sutiko kiekvieną mėnesį už Paskolos administravimą mokėti administravimo mokestį. Tais atvejais, jei atsakovas vėluoja mokėti Paskolos įmokas nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas privalo sumokėti administravimo mokestį iš karto už visą likusį paskolos terminą. Paskolos sutarties įmokų grafikas patvirtina, kad Administravimo mokestis turi būti sumokėtas per 24 mėn. kartu su einamosiomis įmokomis. Todėl Paskolos sutartį nutraukus anksčiau termino, kartu su kitais mokėjimais turi būti priteisiamas ir administravimo mokestis;
jei atsakovas nepažeistų Paskolos sutarties ir sutartis būtų galiojusi visą numatytą laikotarpį iki 2026-11-20, taikant 9 proc. palūkanų normą nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos nuo atsakovui paskolintos ir jo pagal Paskolos įmokų grafiką tą mėnesį negrąžintos paskolos dalies likučio, iš viso būtų priskaičiuota 44,42 Eur palūkanų, kurios yra ieškovo ir skolintojų negautos pajamos. Ši palūkanų suma priteistina kaip patirta žala (negautos pajamos). Paskolos sutartyje buvo numatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo;
atsakovui taikytina civilinė atsakomybė. Atsakovo neteisėti veiksmai – įsipareigojimų nevykdymas lėmė Paskolos sutarties nutraukimą. Taikant civilinę atsakomybę, iš atsakovo priteistini patirti nuostoliai sudaro 3,74 Eur pagal Paskolos sutartį negautos pajamos, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 9 proc. metinės palūkanos nuo 2025-12-26 iki 2026-01-08 bei 9 proc. nuostolių atlyginimo (negautos pajamos) skaičiuojamo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2026-11-20), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 40,68 Eur sumos.
Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (per darbovietę asmeniškai). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026-03-23 sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai:
1 392,98 Eur negrąžintą kredito dalį;
3,74 Eur nuotolius;
9 proc. dydžio nuostolius, skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026-11-20), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 40,68 Eur sumos,
5 procentų dydžio metines palūkanas;
340,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026-03-23 sprendime už akių nurodė, kad:
nėra duomenų, kad atsakovas ginčijo sutarties sąlygas ar kredito suteikimo faktą, nėra įrodymų apie gauto vartojimo kredito grąžinimą ir kitų sumų mokėjimą. Pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 403,42 Eur negrąžinta kredito dalis ir 54,39 Eur nesumokėtos pelno palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos;
nei ieškovo pateikta pažyma apie ieškovo investicijas į paskolas (nuo 2024-11-25 iki 2025-12-29), nei bendrųjų sutarties sąlygų nuostata, kad į kiekvieną paskolą investuojama ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos, nepatvirtina VKĮ reikalavimus atitinkančio 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos investavimo fakto į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per Platformą. Ieškovas veikia kaip tarpininkas tarp Platformoje užsiregistravusių skolintojų (investuotojų) ir paskolų gavėjų, o atsakovui suteiktą paskolos sumą ir sutarties sudarymo mokestį sudaro Platformoje užsiregistravusių investuotojų lėšos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo argumentus dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintos išimties taikymo atmesti;
sutarties sudarymo mokestis bei administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovui kaip Platformos operatoriui, ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį. Bendras ieškovo atlygis pagal Paskolos sutartį sudaro 283,76 Eur (156,10 Eur (sutarties administravimo mokestis) + 127,66 Eur (sutarties sudarymo mokestis), iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 44,99 procentus (127,66 Eur : 283,76 Eur x 100 proc.), kas viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą. Yra pagrindas pripažinti sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo iš atsakovo. Ieškovas iš atsakovo gautomis įmokomis padengė šio neteisėto mokesčio dalį – 42,48 Eur (127,66 Eur – 85,18 Eur), kuri turi būti grąžinta atsakovui, ja padengiant priteistinas sumas;
remiantis ieškovo pateikta buhalterine pažyma ir kitais duomenimis, ieškovas iš atsakovo gautais mokėjimais įskaitė 596,58 Eur (2 000 Eur – 1 403,42 Eur) arba 29,83 proc. (596,58 Eur : 2 000 Eur × 100 proc.) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 46,56 Eur (156,10 Eur × 29,83 proc.) sutarties administravimo mokestį. Kadangi iš gautų įmokų ieškovas įsiskaitė 82,12 Eur (156,10 Eur – 73,98 Eur) administravimo mokesčio, ieškovas neturi reikalavimo teisės į jokią papildomą šio mokesčio sumą ir, be kita ko, yra gavęs 35,56 Eur (82,12 Eur – 46,56 Eur) šio mokesčio permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovui;
ieškovas delspinigius skaičiavo už vėluojamą sumokėti kredito dalį, pelno palūkanas, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių dalį. Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio skaičiavimo pripažinus negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento, konstatavus esant administravimo mokesčio permoką ir permokos suma padengus visas sutartines pelno palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2025-12-25), būtina perskaičiuoti delspinigius. Remiantis delspinigių skaičiavimo lentele, darytina išvada, kad:
už 127 d. (nuo 2025-08-20 iki 2025-12-25) delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 79,17 Eur (103,43 Eur – 5,31 Eur sutarties sudarymo mokestis – 10,53 Eur pelno palūkanos (nes sudengtos) – 8,42 Eur sutarties administravimo mokestis (nes permokėtos)) sumos ir negali viršyti 5,03 Eur (79,17 Eur x 0,05 proc. x 127 d.);
už 96 d. (nuo 2025-09-20 iki 2025-12-25) delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 80,24 Eur (103,43 Eur – 5,31 Eur sutarties sudarymo mokestis – 9,93 Eur pelno palūkanos (nes sudengtos) – 7,95 Eur sutarties administravimo mokestis (nes permokėtos)) sumos ir negali viršyti 3,85 Eur (80,24 Eur x 0,05 proc. x 96 d.);
už 66 d. (nuo 2025-10-20 iki 2025-12-25) delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 81,32 Eur (103,43 Eur – 5,31 Eur sutarties sudarymo mokestis – 9,34 Eur pelno palūkanos (nes sudengtos) – 7,46 Eur sutarties administravimo mokestis (nes permokėtos)) sumos ir negali viršyti 2,68 Eur (81,32 Eur x 0,05 proc. x 66 d.);
už 35 d. (nuo 2025-11-20 iki 2025-12-25) delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 82,42 Eur (103,43 Eur – 5,31 Eur sutarties sudarymo mokestis – 8,72 Eur pelno palūkanos (nes sudengtos) – 6,98 Eur sutarties administravimo mokestis (nes permokėtos)) sumos ir negali viršyti 1,44 Eur (82,42 Eur x 0,05 proc. x 35 d.);
už 5 d. (nuo 2025-12-20 iki 2025-12-25) delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 83,53 Eur (103,43 Eur – 5,31 Eur sutarties sudarymo mokestis – 8,11 Eur pelno palūkanos (nes sudengtos) – 6,48 Eur sutarties administravimo mokestis (nes permokėtos)) sumos ir negali viršyti 0,21 Eur (83,53 Eur x 0,05 proc. x 5 d.).
ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteisiama 13,21 Eur (5,03 Eur + 3,85 Eur + 2,68 Eur + 1,44 Eur + 0,21 Eur) delspinigių. Likusia 23,65 Eur permokos suma iki 0 Eur (13,21 Eur – 23,65 Eur) mažinami delspinigiai. Likusia 10,44 Eur (23,65 Eur – 13,21 Eur) permokos suma iki 1 392,98 Eur (1 403,42 Eur – 10,44 Eur) mažinama negrąžinto kredito dalis;
kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovei iš atsakovo priteisiami 3,74 Eur nuostoliai (negautos pajamos) ir 9 proc. dydžio nuostoliai (negautos pajamos), skaičiuojami už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026-01-09) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026-11-20), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 40,68 Eur sumos;
ieškinį tenkinus 85 proc., ieškovui iš atsakovo priteisiamos 340,85 Eur (401,00 Eur x 85 proc.) bylinėjimosi išlaidos;
teismas patyrė 13,88 Eur išlaidas procesinių dokumentų siuntimui. Šios išlaidos paskirstomos šalims proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas 85 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 11,80 Eur (13,88 Eur x 85 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš ieškovo šios išlaidos nepriteisiamos, nes išieškotina suma (2,08 Eur; 13,88 Eur x 15 proc.) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-03-23 sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinimo neteisėta;
pakeisti sprendimą už akių ir priteisti 85,18 Eur sutarties sudarymo mokestį, 73,98 Eur sutarties administravimo mokestį;
pakeisti sprendimo už akių dalį dėl priteistinų delspinigių, palūkanų bei paskolos dalies sumų perskaičiavimo;
priteisti 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad:
nagrinėjant klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį bei administravimo mokestį pagrįstumo nebuvo įsigilinta į visus argumentus, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepatvirtintas realus VKĮ reikalavimus atitinkantis 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos investavimo į kiekvieną per Platformą suteikiamą vartojimo kreditą faktas, tačiau teismas nenustatė ieškinio trūkumų pašalinimo termino, suteikiant teisę ieškovui pateikti papildomus duomenis;
ieškovas į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos ir užtikrina, kad visu Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovo pagal Paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta Paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos paskolos sumos. Paskolos sutarties Bendrosiose sąlygose nurodyta, kad ieškovas į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos;
skolintojai investavo sutarties sudarymo mokestį, kuris kaip atlygis tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovo sąskaitą, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams (kartu ir ieškovui) pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis;
sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovui už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos Paskolos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui atlikus mokėjimus, sutarties sudarymo mokesčio dalis (5,31 Eur) buvo paskirstyta proporcingai investuotos sumos daliai visiems investuotojams (kartu ir ieškovui), kaip skolintojų paskolintos sumos dalis, taip užtikrinant, kad Paskolos sutarties vykdymo atveju ieškovo investuota suma visada sudaro ne mažiau nei 12 proc. nuo likusios negrąžintos paskolos sumos;
kadangi koinvestavimas į paskolas yra automatizuotas, dėl techninių kliūčių neinvestuota į nežymią dalį paskolų, nesant ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo, todėl neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Vertinant per visą laikotarpį nuo Paskolos sutarties sudarymo (2024-11-25) iki sutarties nutraukimo pranešimo išsiuntimo (2025-12-29) visų per Platformą išduotų paskolų skaičius sudarė 9 031, iš kurių investuota ne mažiau kaip 12 proc. į 8 967, kas sudaro 99,29 proc. visų suteiktų paskolų. Tokia apimtis akivaizdžiai rodo išimtinio pobūdžio techninius sutrikimus. Dėl mažareikšmiškumo kiekvienu atveju sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nors teisinis reguliavimas jokių išimčių ir (ar) išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima nukrypti nuo investavimo (koinvestavimo) apimčių nenustato, tai savaime nepaneigia bendrųjų teisės principų taikymo galimybės, įskaitant proporcingumo ir teisingumo principus;
pripažinus, kad ieškovas turi teisę naudotis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, dėl atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo, iš atsakovo turėtų būti priteistas visas sutarties sudarymo mokestis, administravimo mokestis bei delspinigiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas už akių dėl vartojimo kredito bei su tuo susijusių mokėjimų priteisimo bei VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies išimties taikymo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas ATS1 2024-11-24 sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 38412195, kurios pagrindu ieškovas suteikė 2 000 Eur kreditą 24 mėn. terminui (iki 2026-11-20). Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą ir mokėti sutartyje numatytus mokesčius (palūkanas (metinė palūkanų norma 9 proc.), sutarties sudarymo ir administravimo mokesčius).
Atsakovas ATS1 tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais nemokėjo kasmėnesinių įmokų pagal sutartį, todėl ieškovas 2025-12-26 sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė.
Ieškovas yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, įtrauktas į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, administruojantis internetinę tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, kurioje buvo sudaryta Paskolos sutartis.
Dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies taikymo
Apeliantas ginčija teismo išvadą dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies išimties netaikymo. Pažymi, jog atsakovui atlikus mokėjimus po paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (5,31 Eur) buvo paskirstyta proporcingai investuotos sumos daliai visiems investuotojams (kartu ir ieškovui), kaip skolintojų paskolintos sumos dalis (Bendrųjų sąlygų 1.16, 1.24 punktai) ir taip užtikrinant, kad paskolos sutarties vykdymo atveju ieškovo investuota suma visada sudaro ne mažiau nei 12 proc. nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Pažymoje, kurioje pateikti koinvestavimo duomenys nuo 2024-11-25 iki 2025-12-29, nurodyta, jog į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, tačiau tai sudaro nežymią dalį visų paskolų. Kadangi koinvestavimas yra automatizuotas, mažiausia investuojama suma 5 Eur, automatinio investavimo algoritmas suprogramuotas taip, kad į visas paskolas būtų investuojama ne mažiau kaip 12 proc., taikant matematinio apvalinimo taisykles iki sveikojo skaičiaus. Neinvestuota į nežymią dalį paskolų dėl techninių kliūčių, nesant ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo. Esant mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Laikotarpiu nuo Paskolos sutarties sudarymo (2024-11-25) iki sutarties nutraukimo pranešimo išsiuntimo (2025-12-29) visų per platformą išduotų paskolų skaičius sudarė 9 031, iš kurių investuota ne mažiau kaip 12 proc. į 8 967 (99,29 proc.). Ieškovo investuota suma į Paskolos sutartį Nr. L-38412195 buvo 260 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 244,50 Eur vartojimo kredito dalis (12,22 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 15,50 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti). Pripažinus teisę naudotis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, iš atsakovo turėtų būti priteista visas sutarties sudarymo mokestis, administravimo mokestis bei delspinigiai.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio priteisimo klausimą, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisykle ir netaikė VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytos išimties. Teismas įvertino paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 3.23 punkto nuostatą dėl 12 proc. taikymo bei pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai (pažyma apie investicijas į paskolas (nuo 2024-11-25 iki 2025-12-29)), nepatvirtina realaus 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos investavimo fakto į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Teismas rėmėsi Vartojimo kredito teikimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-04-27 sprendimu Nr. 241-69, pateiktu aiškinimu, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, turėtų ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos investuoti į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą ir nurodė, kad tai reiškia, jog išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų (tam tikro reitingo vartojimo kreditus ar pan.) arba tik į tuos vartojimo kreditus, kai nesusirenka pakankamai paskolos davėjų (44.6 punktas).
VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis nustato, kad ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti mokama išdėstant šiuos mokėjimus proporcingai iki vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos (redakcija 2026-04-16 įstatymas Nr. XV-822 (nuo 2026-04-29). Nuo 2023-01-01 iki 2026-04-29 galiojusi bylos išsprendimui aktuali įstatymo nuostata numatė, kad ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju.
VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis (redakcija nuo 2018-06-15 iki 2026-04-29) nustato, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.
Su ieškiniu ieškovas pateikė pažymą, kurioje nurodyti koinvestavimo duomenys nuo 2024-11-25 iki 2025-12-29. Laikotarpiu nuo Paskolos sutarties sudarymo (2024-11-25) iki sutarties nutraukimo pranešimo išsiuntimo (2025-12-29) visų per platformą išduotų paskolų skaičius sudarė 9 031, iš kurių investuota ne mažiau kaip 12 proc. į 8 967 (99,29 proc.). Pats ieškovas, analizuodamas pažymos duomenis, pripažįsta, jog į nežymią dalį paskolų buvo investuota mažesnė procentinė dalis. Šią aplinkybę aiškina tuo, kad koinvestavimas yra automatizuotas, mažiausia investuojama suma 5 Eur, automatinio investavimo algoritmas suprogramuotas taip, kad taiko matematinio apvalinimo taisykles iki sveikojo skaičiaus, dėl ko nepakankamas investavimas įvyko dėl techninių kliūčių, nesant ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo.
Visų pirma turi būti įvertinta, kad VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje yra aiškiai įrašyta, jog ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos turi būti suteikiama kiekvienam vartojimo kredito gavėjui, kas turi būti aiškinama kaip nustatytos sąlygos laikymasis kiekvienu atveju, o ne pasirinktu atveju.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje yra pagrindas remtis Lietuvos banko išaiškinimais, pateiktais vartojimo kredito teisinių santykių klausimais. Vartojimo kredito teikimo gairių, patvirtintų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-04-27 sprendimu Nr. 241-69, 44.6 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje yra nustatyta išimtis, kada gali būti nesilaikoma 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio ribojimo. Ši išimtis gali būti taikoma, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam per tarpusavio skolinimo platformą besiskolinančiam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Lietuvos banko nuomone, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos investuoti į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Tai reiškia, kad VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui: tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų (tam tikro reitingo vartojimo kreditus ar pan.) arba tik į tuos vartojimo kreditus, kai nesusirenka pakankamai paskolos davėjų, nesvarbu, kad tokiais atvejais tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog teismui pateikta pažyma patvirtina, kad ieškovas nepakankamai investavo savo lėšas, dėl ko remiantis įstatyminiu reguliavimu bei Vartojimo kredito teikimo gairėmis neturi teisės pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje yra nustatyta išimtimi.
Atmestini apelianto argumentai, kad turi būti vadovaujamasi jo rengtose sutartyse numatytais įsipareigojimais, o būtent Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 3.23 punktu, kuriame numatyta, kad organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos paskolos sumos. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytos išimties taikymas įstatyme yra siejamas su realiais veiksmų rezultatais, o ne įsipareigojimais. Todėl yra svarbu įvertinti, kiek iš tikrųjų tarpusavio skolinimo platformos operatorius investavo lėšų. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad ieškovas ne į visas vartojimo kredito sutartis yra investavęs 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos.
Apeliantas prašo vertinti, jog jo atžvilgiu nustatytas investicijų trūkumas yra mažareikšmis. Laiko, kad esant mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Laikotarpiu nuo Paskolos sutarties sudarymo (2024-11-25) iki sutarties nutraukimo pranešimo išsiuntimo (2025-12-29) visų per platformą išduotų paskolų skaičius sudarė 9 031, iš kurių investuota ne mažiau kaip 12 proc. į 8 967 (99,29 proc.). Ieškovo investuota suma į Paskolos sutartį Nr. L-38412195 buvo 260 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 244,50 Eur vartojimo kredito dalis (12,22 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 15,50 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti).
Ieškovas sutinka, kad investavimas nebuvo pakankamas, tačiau teigia, jog tai buvo dėl sistemos programavimo trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi galimybę tinkamai suprogramuoti Platformos veikimą ir tokiu būdu pasiekti jo užsibrėžtų rezultatų. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje išdėstyta, jog kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Taigi 12 proc. yra pati mažiausia suma, VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies išimtis gali būti taikoma ir esant didesnei sumai nei 12 proc., dėl ko ieškovas, žinodamas, kad jo operuojama platforma turi tam tikrų techninių niuansų, gali nustatyti ir didesnio procento finansavimą. Nors nepakankamai finansuotų sutarčių procentas nėra didelis, tačiau ieškovui turėjo būti aiškiai žinoma tiek Lietuvos banko pozicija, tiek įstatyminis reguliavimas, kuriais nurodyta, jog išimtis taikoma, kai investavimo procentas pasiekiamas kiekvieno vartojimo kredito gavėjo atžvilgiu. Šiuo atveju sprendžiama, kad nėra pagrindo ieškovo veiklos trūkumą laikyti mažareikšmiu.
Įvertinus išdėstytus argumentus, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimo už akių atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.