Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audriaus Cinino ir Giedrės Telksnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. M., kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį E. S. atsakomybei, pagal laidavimą su 1 000 Eur dydžio užstatu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio

2–3 dalimis, 72⁵ straipsniu, A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 22 d.;

- jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės;

- įpareigojimas jam per šešis mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. M. vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2026 m. birželio 22 d. nutarimu paskirtą laikiną A. M. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. M. atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. M., kuriam byla nutraukta, apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos, šio skyriaus 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.

Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-697/2018; 2K-10-976/2016; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju A. M. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo (natūra), rūšimi, prašo ją pakeisti į konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios 13 810 Eur dydžio sumos išieškojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo tam nėra.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos priemonė (2 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl atitinka konfiskuotino turto požymius ir turi būti konfiskuota, kai priklauso kaltininkui. Kita vertus, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo (natūra) išimtis – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Visų pirma, dėl turto konfiskavimo netikslingumo turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taigi tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi Atitinkamai pagrindą išvadai, kad tikslinga taikyti ne turto konfiskavimą, o išieškoti konfiskuotino turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Svarbu ir tai, kad, nusprendęs išieškoti konfiskuotino turto vertę (ar jo dalį), teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-719/2026 19 punktą).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos išimties taikymą. Nagrinėjamu atveju konfiskuotinas turtas – automobilis, kurį vairavo neblaivus A. M., priklauso jam, ir šis automobilis nebuvo paslėptas ar suvartotas, todėl objektyvių kliūčių konfiskuoti automobilį nėra. Be to, teismų praktikoje tokios aplinkybės, kaip automobilio naudojimas rūpinantis neįgaliais šeimos ir (ar) artimaisiais nariais, automobilis yra vienintelis šeimoje, jis būtinas darbo funkcijoms atlikti ir pan., t. y. kurios iš esmės yra nurodytos ir apeliaciniame skunde, nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių turto konfiskavimas būtų netikslingas ar prieštarautų teisingumo principui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-105-719/2026 20 punktą).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai išsprendė turto konfiskavimo klausimą, pritaikydamas imperatyvias BK 72 straipsnio 2–3 dalies normas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsnio 1–5 dalimis, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti A. M., kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.