Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną dirbo nuo 12.00 iki 01.00 val., buvo sunki diena, buvo pavargęs, susipyko su kolega. Išėjęs iš darbo nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten išgėrė 4-5 bokalus alaus ir porą porcijų stipraus gėrimo. Apie 05.00 val. bandė važiuoti namo, bandė kviesti taksi, tačiau visi buvo užimti. Nusprendė nueiti iki „McDonald‘s“ ir ten surasti laisvų taksi, bet nerado. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje stovi nuomojamas automobilis ir nusprendė atsisėsti bei nuvažiuoti. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) tiltą jį kažkas lyg apspigino, jis pasuko vairą į šoną, užšoko ant bordiūro ir atsitrenkė į stulpą. Iššoko visos automobilio saugos oro pagalvės, paskambino SOS skambutis, kurio metu operatorė ne lietuvių kalba jo klausė, ar viskas gerai. Jam buvo labai sunku kalbėti, ji pasakė, kad iškvies pagalbą, jis pats nieko nekvietė. Jis sėdėjo automobilyje, visiškai suvokė, ką padarė. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad jo visas šonas nudaužtas, kažkodėl pradėjo nueiti nuo įvykio vietos, bet nesuprato kodėl. Vėliau skaitė byloje, kad buvo atvykę ugniagesiai, bet jis jų nepastebėjo. Prie jo einančio privažiavo policijos pareigūnai ir pasakė nepasišalinti iš įvykio vietos. Jis atsisėdo į policijos automobilį ir jį grąžino iki įvykio vietos. Jis pūtė į alkoholio matuoklį, paskui atvažiavo kitas ekipažas, kuriam jį perdavė, jie viską suformino ir paleido jį namo. Žinojo, kad išgėrus negali vairuoti, tačiau nežino, kodėl taip kvailai pasielgė. Teisę vairuoti turi 16 metų, pirmą kartą vairavo būdamas neblaivus. Jis nesijautė toks girtas, kiek pripūtė, tačiau nustatytą 1,57 promilės neblaivumą pripažįsta. Jis alkoholį vartoja savaitgaliai, tačiau problemų su jo vartojimu neturi. Turi mažą kreditą, likę sumokėti apie 200 Eur. Jis uždirba 1300-1400 Eur iš pagrindinės darbovietės, o pajamos iš antros darbovietės nėra reguliarios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis KAL1 ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2026 m. liepos 7 d. dirbo maždaug iki vidurnakčio ir darbe susipyko su kolega. Būdamas pavargęs, nevalgęs, nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten 2026 m. liepos 8 d. maždaug nuo 01.00 val. iki 05.00 val. gėrė alų, o taip pat išgėrė 4 taureles stipresnio alkoholinio gėrimo. Po to, norėdamas važiuoti namo, norėjo išsikviesti taksi automobilį, tačiau jie visi buvo užimti, todėl pamatęs, kad (duomenys neskelbtini), yra laisvas automobilis VOLVO, kurį galima išsinuomoti per programėlę, sėdo už jo vairo ir pravažiavęs (duomenys neskelbtini) tiltą pasuko į dešinę. Tuo metu prieš jį važiavo kitas automobilis, kuris staigiai stabdė ir jis, norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko į šoną bei atsitrenkė į stulpą. Po įvykio buvo šoko būsenos, todėl, kurį laiką palaukęs automobilyje, iš jo išlipo, o netrukus prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų labai gailisi (1 t., b. l. 50-52).

Liudytojas LUD1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. liepos 8 d. apie 05.50 val. dirbdamas gavo pranešimą dėl eismo įvykio, kurį sukėlęs asmuo galimai šalinosi iš jo vietos. Atvykus į nurodytą vietą pamatė, automobilis VOLVO, kuriame vairuotojo nebuvo, buvo ant šaligatvio su iššovusiomis oro pagalvėmis, o taip pat jau buvo atvykę medikai ir ugniagesiai. Vienas iš ugniagesių pasakė kur nuėjo minėto automobilio vairuotojas ir jį apibūdino, o maždaug už 200 metrų jie pamatė ir sulaikė nurodytą asmenį. Sulaikius asmenį pastarasis pripažino, kad vairavo minėtą automobilį ir jis buvo labai išsigandęs. Patikrinus jį alkoholio matuokliu pirmu bandymu jam buvo nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, o antru – 1,57 promilės neblaivumas. Vyras paaiškino, kad net pats nežino, kodėl pasišalino iš įvykio vietos, ir kad eismo įvykis kilo, nes prieš jį važiavęs automobilis staigiai stabdė, o jis, siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko į šoną ir atsitrenkė į stulpą. Minėtas vyras paaiškino, kad buvo mieste ir išgėrė tris alaus, tačiau nepasakė, ar tai buvo litrai, ar bokalai. Vyras savo kaltę pripažino ir gailėjosi (1 t., b. l. 38-40).

Liudytojas LUD2 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas ir visi „Spark“ automobiliai yra administruojami minėtoje bendrovėje. Jis yra įgaliotas atsiimti automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį jis nieko paaiškinti negali, nes jame nedalyvavo, tačiau įmonės taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemones draudžiama vairuoti esant neblaiviam ar kitaip apsvaigus. Kiekvienas asmuo, prieš susikurdamas paskyrą ir pradėdamas naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, privalo susipažinti su naudojimosi taisyklėmis ir patvirtinti, kad su jomis susipažino bei įsipareigoja jų laikytis. Tik po tokio patvirtinimo asmeniui suteikiama galimybė naudotis bendrovės transporto priemonėmis (1 t., b. l. 42-43).

2026 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. liepos 8 d. apie 05.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 4-8).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. liepos 8 d. 05.49 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) registruotas pranešimas apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-11).

2026 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad gavus pranešimą ir atvykus adresu (duomenys neskelbtini), ugniagesiai ir medikai nurodė, kad automobilio „Spark“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas po eismo įvykio išlipo iš automobilio ir nuėjo (duomenys neskelbtini) g. link. Pagal nurodytus požymius buvo pastebėtas asmuo KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vairavo minėtą automobilį ir nesuvaldęs jo įvažiavo į stulpą. KAL1 nurodė, kad po eismo įvykio sėdėjo automobilyje ir laukė, kol atvyks specialiosios tarnybos, nes automobilyje įsijungė E CALL, tačiau joms atvykus nusprendė pasišalinti iš automobilio, nes buvo išsigandęs ir pasimetęs. Kaip pats paaiškino, po įvykio patyrė šoką. Asmuo vairavimo fakto neneigė. Paaiškino, kad važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) g. Taip pat nurodė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš maždaug pusantros valandos. Pirmuoju alkotesterio pūtimu nustatytas 1,70 prom. neblaivumas, antruoju pūtimu – 1,57 prom. neblaivumas. Faktinis asmens sulaikymo laikas – 06.10 val. Eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 34-36).

2026 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu 07.01-07.10 val. oro sąlygos – apsiniaukę, šlapia, šviesus paros metas. Ties (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) tilto pusės matomas nuo kelio nuvažiavęs juodos spalvos automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas užrašu „SPARK“. Automobilis stovi ant žemės, tarp šaligatvio ir kelio, esančioje salelėje. Prie automobilio matosi ant šaligatvio nukritęs stulpas, prie stulpo ant šaligatvio yra nukritę ant stulpo buvę ženklai. Apžiūrint automobilio išorę matosi suveikusios visos oro pagalvės priekyje ir gale. Toliau aprašyti apžiūros metu užfiksuoti automobilio išoriniai apgadinimai, automobilio vidaus apžiūra (1 t., b. l. 12-17).

Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini), valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio (elektromobilio) VOLVO C40, 2023 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 30 809 Eur (1 t., b. l. 30).

2026 m. liepos 8 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti KAL1 neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2026 m. liepos 8 d. 06.03 val. buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2026 m. liepos 8 d. 06.28 val. – 1,57 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 18). Analogiški KAL1 neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (1 t., b. l. 19-20). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galiojo iki 2026 m. gruodžio 28 d. (1 t., b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog KAL1 2026 m. liepos 8 d. apie 05 val. 40 min. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina KAL1 pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad KAL1 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo LUD1, iš dalies liudytojo LUD2 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; policijos įvykių registro išrašas; 2026 m. liepos 8 d. tarnybiniai pranešimai; 2026 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė; 2026 m. liepos 8 d. neblaivumo nustatymo aktas; KAL1 neblaivumo faktą (1,57 promilių) taip pat įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2026 m. gruodžio 28 d.).

Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi KAL1 nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilių, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas, taip pat galima laiduotoja LDA1 pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį LDA1atsakomybei pagal laidavimą be užstato (1 t., b. l. 76-82).

KAL1 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo darbdavio sutuoktinė LDA1 pasirinkta laiduotoja, nes yra artimas jam žmogus, jo draugė, jis su ja ir jos vyru yra pažįstami apie 5 metus, artimai bendrauja, dažnai susitinka, su LDA1 susiskambina 2-3 kartus per dieną, kartu švenčia šventes, pas juos dažnai svečiuojasi, jis yra būsimas jų dukters krikštatėvis. Apie įvykį pirmiausia pranešė jiems, jie buvo šokiruoti. Kaltinamojo teigimu, LDA1 labai atsakinga, tvarkinga, visada jį palaiko, yra jam autoritetas ir galės daryti jam teigiamą įtaką.

Galima laiduotoja LDA1 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra artimiausias jos draugas, artimai bendrauja apie 4 metus, susitinka 2-3 kartus per savaitę, kartu leidžia laisvalaikį. Ji apie įvykį sužinojo kitą dieną, kaltinamasis pats paskambino jos vyrui ir pasakė. Jai buvo šokas, pirma jos reakcija buvo ar jam nieko nenutiko. Kaltinamojo poelgį vertina labai blogai, su juo apie tai kalbėjo, jis viską supranta. Ji yra anglų kalbos mokytoja, virėja, augina du vaikus. Ji yra griežta, tikinti, pati vairuoja automobilį, alkoholį vartoja tik švenčių metu, nėra teista, teisė vairuoti jai niekada nebuvo atimta, neturi daug draugų, tačiau kaltinamasis atitinka jos vertybes, jie daug kalbasi. Ji yra įsitikinusi, kad toks kaltinamojo poelgis yra vienkartinis, dėl kurio jis labai išgyvena, ji juo pasitiki, mano, kad yra jam autoritetas ir galės daryti jam teigiamą įtaką. Teigė, kad su kaltinamuoju toliau kalbėsis, bus kartu, stengsis padėti finansiškai.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 padarė vieną nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamosios teisės prasme šia nusikalstama veika žala niekam nepadaryta. Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina jį apibūdinančių duomenų visuma. Bylos duomenimis kaltinamasi yra vidurinio išsilavinimo, Sodros duomenimis dirba dvejose darbovietėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ virėju (1 t., b. l. 66), nevedęs. Jis praeityje neteistas, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 62), paskutinių penkerių metų laikotarpiu 7 kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus – greičio viršijimą, sustojimą draudžiamoje vietoje, už analogiško teisės pažeidimo padarymą (vairavimą neblaiviam) administracine tvarka nebuvo baustas (1 t., b. l. 63-65). Taigi nelaikytina, kad jis nuolat daro administracinius nusižengimus, juolab šiukščius, ir kad šioje byloje jo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes. Byloje nustatyta viena KAL1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į KAL1 duotus detalius paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo draugę LDA1. Bylos duomenimis LDA1 yra kaltinamojo darbdavio sutuoktinė, su kaltinamuoju pažįstama apie 4-5 metus. Nustatyta, kad LDA1 praeityje neteista (1 t., b. l. 95), paskutinių penkerių metų laikotarpiu 11 kartų bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus – greičio viršijimą, sustojimą draudžiamoje vietoje, transporto priemonės vairavimą neapsidraudus, už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą atsakomybėn netraukta, visas paskirtas baudas yra sumokėjusi (1 t., b. l. 90-94). Sodros duomenimis LDA1 dirba mokytoja, taip pat virėja toje pačioje įmonėje kaip ir kaltinamasis (1 t., b. l. 76). Prašyme perduoti KAL1 jos atsakomybei pagal laidavimą LDA1 nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja daugiau nei 5 metus, jos vyras kartu yra jo darbdavys, jie yra paprašę kaltinamojo būti jų dukros krikštatėviu, juos sieja stiprūs emociniai ryšiai ir abipusė pagarba, jų santykiai visą laiką buvo ir yra labai geri, jie nuolat bendrauja, susitinka, ji jam kaip sesuo, kurios jis neturi, su juo daug kalbėjosi apie įvykį, kurį ji griežtai smerkia, kaltinamasis visada atsižvelgia į jos patarimus ir pastabas, todėl mano, kad ji galėtų jam turėti teigiamos įtakos. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu LDA1 šias aplinkybes patvirtino, papildomai nurodė, kad ji yra griežta, tikinti, retai vartojanti alkoholį, sužinojusi apie įvykį buvo šokiruota, labai blogai vertina tokį kaltinamojo poelgį, kalbėjosi ir toliau kalbėsis su juo, kad taip daugiau nepasikartotų, mano, kad yra kaltinamajam autoritetas ir galės daryti jam teigiamą įtaką. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu KAL1 taip pat parodė, kad LDA1 yra atsakinga, tvarkinga, palaikanti ir yra jam autoritetas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LDA1 atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo, nes ją ir kaltinamąjį KAL1 sieja pakankamai artimi santykiai, jie yra ilgamečiai pažįstami ir draugai, reguliariai bendrauja, susitinka ir kalbasi, kartu leidžia laisvalaikį, kaltinamasis yra būsimas jos dukters krikštatėvis, ji neigiamai vertina kaltinamojo elgesį, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio nuostatas laidavimas gali būti su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti laidavimą be užstato. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja LDA1 nurodė, kad sutiktų sumokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų. Šiame kontekste pažymėtina, kad užstatas yra laiduotojo atsakomybė. Tai priemonė, kuri sustiprina laiduotojo atsakomybės jausmą. Atsižvelgdamas į LDA1 teisiamojo posėdžio metu išreikštą tvirtą pasiryžimą laiduoti už kaltinamąjį KAL1 ir daryti jam realią teigiamą įtaką tam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jos asmenines savybes bei artimus ryšius su kaltinamuoju, teismas sprendžia šiuo atveju užstato neskirti. Be to, teisiamojo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė netaikyti užstato.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamąjį KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos LDA1 atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Su tokia proceso baigtimi sutiko ir prokuroras.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti KAL1 tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); ir 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismų praktikoje pažymima, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Šioje byloje nustatyta, kad KAL1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis nedaug viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis automobilį vairavo Vilniaus miesto centre, (duomenys neskelbtini) gatvėje, liepos mėnesį, 05.40 val. ryto. Nors tokiu metų laiku ir paros metu eismas mieste dar nėra labai intensyvus, tačiau kaltinamasis, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, padarė eismo įvykį – atsitrenkė į kelio stulpą, dėl to buvo apgadintas jo vairuotas automobilis, taip pat stulpas. Šiame kontekste ypatingai pažymėtina, kad eismo įvykio vieta yra palei Neries upės krantinę, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako, taigi tik laimingo atsitiktinumo dėka šiuo atveju dėl įvykio buvo išvengta dar sunkesnių padarinių. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad KAL1 iš burnos sklido alkoholio kvapas. Iš liudytojo LUD1 parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad atvykus į įvykio vietą vairuotojo automobilyje nebuvo, jį pamatė ir sulaikė maždaug už 200 metrų, vyras paaiškino, kad pats nežino, kodėl pasišalino iš įvykio vietos, pripažino, kad vairavo automobilį išgėręs ir atsitrenkė į stulpą. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymų patikimumu. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė pavojų savo, kitų asmenų bei turto saugumui. Pats kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu neslėpė, kad iki įvykio vartojo alkoholį, išgėrė 4-5 bokalus alaus, taip pat porą porcijų stipraus gėrimo, ir ketino važiuoti namo, tačiau nesijautė labai apgirtęs ir nepavykus iškviesti taksi nusprendė pats važiuoti nuomotu automobiliu. Taigi kaltinamasis, turėdamas ilgametę (daugiau nei 17 metų) vairavimo patirtį, neabejotinai žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, suvokė galimas to pasekmės ir suprato grėsmę, kurią aplinkiniams kelia jo veiksmai, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo KAL1 neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į KAL1 nustatyto neblaivumo laipsnį (nedaug viršija 1,51 promilių, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau ne už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, už analogiško teisės pažeidimo padarymą (vairavimą neblaiviam) administracine tvarka nebuvo baustas, paskirtas baudas sumoka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, KAL1 padarytas nusikaltimas vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Taigi, įvertinus visas pirmiau minėtas aplinkybes, KAL1 skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. liepos 9 d. Atsižvelgiant į nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be kita ko, į tai kad dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių padarinių, skirti KAL1 trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė gynėjas, nėra tikslinga.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – UAB „„(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 29). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, kaltininkui skiriama privalomai. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VOLVO C40, 2023 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 30 809 Eur (1 t., b. l. 30). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo, tačiau prašė sumažinti konfiskuotiną sumą iki 10 000 Eur. Todėl spręstinas klausimas dėl automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 30 809 Eur – konfiskavimo pagrįstumo (ir proporcingumo).

Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Taigi ir šiuo atveju teismas, spręsdamas, ar iš KAL1 konfiskuotina visa konfiskuotino turto – automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė, ar tik jos dalis (ir kokia konkrečiai), vertina visas byloje nustatytas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės.

Kaip minėta, KAL1 padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Bylos duomenimis kaltinamasis prieš nagrinėjamą įvykį buvo pavartojęs gana nemažą alkoholio kiekį (4-5 bokalus alaus ir porą porcijų stipraus gėrimo) ir būdamas neblaivus miesto centre vairavo automobilį. Taigi KAL1 pats pasirinko tokį neleistiną elgesio variantą ir prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Nors kaltinamasis praeityje neteistas, nebaustas už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, byloje nėra jokių jo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų ir tai vertintina jo naudai, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip lengvinančios asmens, padariusio nusikalstamą veiką, padėtį, priešingai, toks asmuo, kaip ir visi kiti asmenys, turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą.

Nagrinėjamu atveju vertinant konfiskuotino turto – automobilio vertės (ar jos dalies) išieškojimo iš kaltinamojo proporcingumą pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra gana jauno, darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), neturi sveikatos problemų, yra nevedęs, neturi vaikų, kitų išlaikytinų asmenų, dirba dviejose darbovietėse. Nors kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jie nėra dideli (jo žodžiais kredito likutis yra apie 200 Eur). Šioje byloje padarius išvadą, jog yra pagrindas kaltinamąjį, padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam taip pat nėra skiriama jokia bausmė, įskaitant baudą. Kita vertus, kaltinamojo gaunamos pajamos per mėnesį nėra didelės – apie 1300-1400 Eur. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad įvykio metu buvo apgadintas kaltinamojo vairuotas jam nepriklausantis automobilis ir dėl to kaltinamajam gresia ženklios finansinės išlaidos, susijusios su žalos automobilio savininkui atlyginimu.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės – automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios visos pinigų sumos – 30 809 Eur su PVM – išieškojimas iš KAL1 būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ir jo asmenybei. Tai jam būtų ne tik per sunki finansinė našta, bet ir nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, kuri neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir šiuo atveju atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisių pusiausvyros, akivaizdžiai varžytų jo teises labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje užtikrintų 2/3 dalių minėto automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 20 000 Eur išieškojimas. Ši suma nėra neproporcingai per didelė vertinant KAL1 asmenybę ir jo padarytą veiką.

Pažymėtina, kad KAL1 turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, tačiau jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą, stabdyti alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo vystymąsi, padėti sugrįžti į gyvenimą be psichiką veikiančių medžiagų besaikio ir žalą darančio vartojimo. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-503-957/2025).

Nagrinėjamu atveju KAL1 nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jam nusikalsti. Nors kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau manytina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju galėtų padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį bei auklėjamąjį poveikį. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga KAL1 taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kiti klausimai

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, kurią vykdant buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53-58). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 15 d. pažyma dėl 127,08 Eur priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už KAL1 gynusio advokato Š. Vadeikio darbą. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-976/2025). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos LDA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Paskirti KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. liepos 9 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš KAL1 konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. KAL1 vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Iš KAL1 nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Išaiškinti KAL1 ir LDA1, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti KAL1, kad mokant automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2421-1269/2026). Sumokėjus automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Tai galima padaryti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jei automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma nebus sumokėta, antstoliui bus išduotas vykdomasis raštas dėl konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Tokiu atveju KAL1 turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.