Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. (pirmame teismo posėdyje),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo T. D. 2026 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde nurodoma, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. D., priimdamas skundžiamą nutarimą, neįrodė administracinio nusižengimo sudėties. Pagal administracinės atsakomybės principus, atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai administracinio nusižengimo faktas yra nustatytas be pagrįstų abejonių. Byloje pateikta tik viena nuotrauka, iš kurios objektyviai neįmanoma nustatyti aiškių įvažiavimo (išvažiavimo) ribų, nėra matyti jokio ženklinimo, kelio elementų (bortelių, kelio dangos) ar kitų objektyvių požymių, leidžiančių identifikuoti konkrečią vietą kaip įvažiavimą, kurio užstatymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Taigi pateikta nuotrauka neatspindi realios situacijos administracinio nusižengimo fiksavimo dieną, todėl negali būti laikoma pakankamu ir patikimu įrodymu. Be to, tariamo administracinio nusižengimo fiksavimo metu teritorija buvo užklota sniego pusnimis, todėl nebuvo realios galimybės identifikuoti tariamo įvažiavimo ar nustatyti jo ribų. Ši aplinkybė buvo aiškiai nurodyta pareiškėjo pateiktame paaiškinime, tačiau skundžiamame nutarime ji iš esmės nebuvo įvertinta ir dėl jos nepateikta jokių motyvų. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad A. M. pateikta gynybos versija esą paneigiama byloje esančia nuotrauka, kurioje, vyriausiojo tyrėjo T. D. teigimu, matoma, jog automobilis paliktas stovėti kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) vietoje, taip užstatant įvažiavimą ar išvažiavimą, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Pateiktoje nuotraukoje matoma tik dalis automobilio – fiksuota tik priekinė jo dalis. Nėra matoma visa automobilio padėtis, automobilio ratai, jų padėtis, kampas ar santykis su tariamu įvažiavimu. Tokios apimties ir turinio nuotrauka neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilis užstatė įvažiavimą ar išvažiavimą. Tokiu būdu vyriausiasis tyrėjas T. D. pareiškėjo pateiktą gynybos versiją ne motyvuotai paneigė, o atmetė, vadovaudamasis subjektyvia vertinimo prielaida, kuri nėra grindžiama pakankamais ir objektyviais duomenimis.

Skunde taip pat nurodoma, kad identiško administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjama, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje iš esmės buvo analogiškos faktinės aplinkybės (ta pati vieta, šias situacijas skyrė tik 8 dienos) ir tuo metu Institucijos vyresnioji tyrėja S. O. priėmė priešingą sprendimą, t. y. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Minėtoje byloje pateiktos nuotraukos kur kas realiau atvaizduoja faktinę situaciją, įskaitant sniego kiekį, ir leidžia objektyviai įvertinti, kodėl nebuvo galimybės identifikuoti tariamo įvažiavimo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje pateikta tik viena nuotrauka tokios galimybės nesuteikia. Iš esmės analogiškos situacijos skirtingas vertinimas rodo, kad faktinės aplinkybės buvo vertintos skirtingai dėl netinkamos situacijos užfiksavimo. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų nepakankamumas ir faktinių aplinkybių neaiškumas sudarė pagrindą abejonėms, kurios turėjo būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo faktas neįrodytas, objektyvioji administracinio nusižengimo sudėtis nenustatyta.

Institucijos atstovo vertinimu, byloje surinktų duomenų visumos pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė KET 150.15 papunkčio reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

A. M. skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis bylai reikšmingu laiku neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, kad užstato įvažiavimą. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis viena nuotrauka, kuri neatspindi realios situacijos bylai reikšmingu laiku. Iš nuotraukos nematyti sniego ir visos teritorijos. Jam buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai už panašiu laiku padarytus galimus administracinius nusižengimus. Kitoje administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Aptariamoje byloje buvo padaryta daugiau nuotraukų, iš kurių buvo galima matyti, kaip bylai reikšmingu laiku atrodė aplinka, kad buvo sniego, kuris uždengė bordiūrus, kad suprasti, jog toje vietoje iš tikrųjų yra įvažiavimas (išvažiavimas). Nagrinėjamoje byloje yra tik viena fragmentinė nuotrauka, kuri, jo nuomone, neatskleidžia realios situacijos, todėl skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis interpretacijomis.

Atsakydamas į teismo užduotus klausimus, A. M. paaiškino, kad jis pripažįsta, kad toje vietoje buvo pastatęs automobilį. Toje vietoje jis ne itin dažnai stato automobilį. Buvo laikotarpis, kai ten statė transporto priemonę, bet dabar jau nebedaro to. Bylai reikšmingu laiku jis nematė kelio ženklų, kurie rodytų, kad statyti automobilį yra draudžiama. Be to, šone buvo daug sniego, todėl neatrodė, kad ten automobilio statyti negalima. Jis nepagalvojo, kad ten gali būti įvažiavimas, nes ta (kita) teritorija yra centre, turi aiškius vartus su aiškiais įvažiavimais, o ten nuošaliau tiesiog buvo kelias, sniegas ir nuvalytas šaligatvis. Įvažiavimas į tą teritoriją yra iš gatvės pusės, bet ne toje vietoje, kur buvo pastatytas automobilis. Iš byloje esančios nuotraukos nebuvo matyti, kad ten buvo sniego krūva. Kaip minėjo, teritorija turi aiškų įvažiavimą, skiriasi net įvažiavimo tvoros fragmentai. Kai statė automobilį, jis nematė, kad ant vartų yra lentelė su užrašu – „Neužstatyti įvažiavimo“, bet neginčija, kad ji galėjo būti, nes šią lentelę pamatė jau po to. Jo vertinimu, ta teritorija nebuvo naudojama automobiliams, nes įvažiavimas nebuvo nuvalytas, nebuvo jokių transporto priemonių vėžių ant sniego kaip, pavyzdžiui, prie kitų įvažiavimų. Būtent sniego faktas leido sudaryti prielaidą, kad ten nėra įvažiavimo. Ištirpus sniegui, matyti, kad yra bordiūrai, pagal kuriuos galima matyti, kad ten įvažiavimas, bet bylai reikšmingu laiku jų nebuvo matyti dėl esančio sniego. Realus įvažiavimas į tą teritorija yra už maždaug 10 metrų nuo tos vietos, kur buvo pastatytas jo automobilis. Jis nepažįsta P. Š. Jis mano, kad bylai reikšmingu laiku buvęs sniego kiekis yra esminė aplinkybė, dėl kurios jis neidentifikavo, kad ten yra įvažiavimas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar A. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

A. M. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2026 m. vasario 22 d. 15.45 val. Vilniuje, Bitėnų g. 3B, paliko stovėti automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pažeidė KET 150.15 papunktį.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl administraciniam nusižengimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju asmeniui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

KET 150.15 papunktyje nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (- os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Nagrinėjamu atveju A. M. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis buvo pastatęs automobilį byloje esančioje nuotraukoje užfiksuotoje vietoje. Pasak pareiškėjo, bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo daug sniego, todėl nebuvo matyti bortelių, pagal kuriuos būtų galima pamatyti, kad tai yra įvažiavimas (išvažiavimas), taip pat jis nematė kitokio kelio ženklinimo ar kelio ženklų, draudžiančių statyti automobilį. Be to, bylai reikšmingoje vietoje nebuvo matyti jokių transporto priemonės važiavimo pėdsakų, kas galėtų rodyti, jog tai yra įvažiavimas (išvažiavimas), kuris yra naudojamas. Taigi nebuvo galima nustatyti įvažiavimo (išvažiavimo) ribų, o byloje esanti nuotrauka neatspindi bylai reikšmingu laiku buvusios situacijos. Be to, pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje, esant analogiškoms aplinkybėms, buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl analogiškai nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir nutraukta administracinio nusižengimo teisena.

Visų pirma, pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju teismas nevertina kitos administracinio nusižengimo bylos, kurią A. M. mini skunde, aplinkybių ir priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną teisėtumo / neteisėtumo klausimo, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip teisingai nurodoma Institucijos atstovo atsiliepime į A. M. skundą, kiekviena administracinio nusižengimo byla nagrinėjama individualiai, vertinant konkrečioje byloje surinktų įrodymų visumą bei faktines aplinkybes, todėl teismas tik pasisakys, ar šioje administracinio nusižengimo byloje A. M. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ar ne.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad A. M. vairuojamas automobilis buvo pastatytas bylai reikšmingu laiku ir vietoje. Pareiškėjas tiek skunde, tiek skundą nagrinėjant teisme neneigė šio fakto, tačiau nurodė, kad dėl sniego jis negalėjo objektyviai įvertinti, kad ten yra įvažiavimas (išvažiavimas); be to, statydamas automobilį, negalvojo, kad užstato įvažiavimą (išvažiavimą), nes bylai reikšmingoje vietoje nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių statyti automobilį. Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėjo manymas, jog nedaro administracinio nusižengimo ar nepažeidžia KET, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės.

Antra, pritartina pareiškėjui, kad byloje esanti nuotrauka pavadinimu „9IMG_0256“ nėra visapusiškai informatyvi, kita vertus, iš jos aiškiai matyti, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi tiesiai priešais vartus. Nors sniegas nuo įvažiavimo (išvažiavimo) nėra nukastas, kita vertus, iš byloje užfiksuotų infrastruktūros elementų – aptvertos teritorijos, vartų ir ant jų pritvirtintos lentelės su užrašu „Neužstatyti įvažiavimo“ – akivaizdu, kad nagrinėjama vieta yra įvažiavimas (išvažiavimas). A. M. vairuojamas automobilis pastatytas priešais aptariamą įvažiavimą (išvažiavimą), todėl nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, kad iš nuotraukos objektyviai neįmanoma nustatyti aiškių įvažiavimo (išvažiavimo) ribų. Ta aplinkybė, kad A. M. galėjo nepastebėti minėtos lentelės, nešalina jo administracinės atsakomybės, nes ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Šio klausimo kontekste pasakytina, kad iš A. M. nurodytoje kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) esančių nuotraukų matyti, kad visos nuotraukos darytos iš įvažiavimo (išvažiavimo) vartų vidinės pusės (iš viršaus), iš kurios nėra galimybės matyti ant vartų esančios lentelės su užrašu „Neužstatyti įvažiavimo“. Nurodytos aplinkybės galėjo turėti reikšmės priimant nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje situacija yra kitokia. Todėl vien administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26297445525 priimtas procesinis sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną savaime nesudaro pagrindo priimti tokį patį procesinį sprendimą ir nagrinėjamoje byloje (kaip minėta, kiekvienoje byloje surinkti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės vertinamos individualiai).

Trečia, A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad toje vietoje nebuvo jokio kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilį. Teismas pažymi, kad prie įvažiavimų (išvažiavimų) nebūna papildomo ženklinimo, todėl pareiškėjas turėjo būti atidus ir, prieš statydamas automobilį, privalėjo įsitikinti, ar šioje vietoje galima statyti automobilį. Nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios galėjo trukdyti A. M. pastebėti įvažiavimo (išvažiavimo) vartus ir ant jų esančią lentelę su užrašu „Neužstatyti įvažiavimo“. Priešingai, nagrinėjamas įvykis įvyko šviesiu paros metu (15.45 val.), pareiškėjo automobilis pastatytas ant kelio važiuojamosios dalies, kuri yra arti įvažiavimo (išvažiavimo) vartų. Teismas, nagrinėdamas A. M. skundą, kreipėsi į Instituciją su prašymu pavesti atlikti įvykio vietos apžiūrą ir padaryti atitinkamas nuotraukas. Iš 2026 m. birželio 9 d. įvykio vietos schemos (pavadinimas „eismo įvykio vietos schema“) matyti, kad priešais įvažiavimą (išvažiavimą) su lentele su užrašu „Neužstatyti įvažiavimo“ šaligatvio plotis yra 4,3 m pločio. Taigi važiuojamoji kelio dalis yra arčiau nei 5 m atstumu nuo aptariamo įvažiavimo (išvažiavimo). A. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad į šią teritoriją yra kiti pagrindiniai įvažiavimai (išvažiavimai), nuo kurių bylai reikšmingu laiku buvo nukastas sniegas ir buvo aišku, kad jie yra naudojami. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog A. M. užstatytas įvažiavimas (išvažiavimas) neatrodo kaip naudojamas bylai reikšmingu laiku, savaime nereiškia, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Kaip jau minėta, šis administracinis nusižengimas yra formalus, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti transporto priemonės stovėjimo neleistinoje vietoje faktą. Be to, vien aptvertos teritorijos, vartų ir ant jų pritvirtintos lentelės su užrašu „Neužstatyti įvažiavimo“, net ir nenukasus sniego, pakanka identifikuoti, kad yra įvažiavimas (išvažiavimas) į tokią teritoriją. Be to, nagrinėjamu atveju iš „Google Maps“ užfiksuotos bylai reikšmingos vietos ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad pagrindinis įvažiavimas (išvažiavimas) skirtas įvažiuoti (išvažiuoti) į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o įvažiavimas (išvažiavimas), kurį užstatė pareiškėjas, veda prie pačio daugiabučio namo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju įvažiavimai (išvažiavimai) yra skirtingos paskirties. Taip pat pasisakytina, kad A. M. administracinės atsakomybės nešalina ir tai, kad iš byloje esančios nuotraukos nėra galimybės nustatyti, kokia buvo automobilio padėtis, ratų kampas, santykis su įvažiavimu (išvažiavimu), joje užfiksuota tik dalis automobilio (fiksuota tik priekinė jo dalis), kadangi tai nepaneigia automobilio draudžiamoje vietoje stovėjimo fakto. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos vertinant automobilio stovėjimo vietą. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis, jeigu surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimanti institucija nėra įpareigota tokių įrodymų rinkti dar daugiau.

Esant tokioms aplinkybėms, A. M. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nes pažeidė KET 150.15 papunktį. Vien pareiškėjo nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Kaip minėta, tai, kad bylai reikšmingu laiku buvo sniego, dėl kurio pareiškėjas galimai negalėjo identifikuoti, kad tai yra įvažiavimas (išvažiavimas), savaime nešalina jo administracinės atsakomybės, kadangi įvažiavimą (išvažiavimą) buvo galima identifikuoti iš esančių vartų ir ant jų esančios lentelės su užrašu „Neužstatyti įvažiavimo“. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat pareiškėjo paaiškinimus, pripažintina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo.

Naikinti Institucijos vyriausiojo tyrėjo T. D. 2026 m. balandžio 13 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą A. M. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skundžiamu nutarimu A. M. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda, t. y. šiek tiek didesnė nei sankcijos vidurkis.

A. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu. Administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). A. M. dirba, anksčiau ne kartą baustas (trauktas administracinėn atsakomybėn) už KET pažeidimus, per 2025 m. pareiškėjas baustas penkis kartus, iš kurių tris kartus už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat paties administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas itin pavojingu, nesukėlė didesnių neigiamų padarinių, A. M. skirtingai interpretavo automobilio pastatymo vietą), taip pat tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, teismas sprendžia, kad A. M. paskirta 75 Eur bauda, t. y. šiek tiek didesnė nei sankcijos vidurkis, yra per griežta, todėl ji mažinama iki 60 Eur, t. y. sankcijos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Teismas nenustatė pagrindo skirti A. M. sankcijoje nustatyta minimalią baudą ar, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, arba neskirti administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. 2026 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini):

A. M., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, paskirtą 75 Eur dydžio baudą sumažinti iki 60 Eur (šešiasdešimties eurų) dydžio.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.