Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos įgaliotai atstovei Natalijai Ivanovskai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės termino pratęsimo Azerbaidžano Respublikos piliečiui R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugsėjo 16 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos (toliau – VSAT prie VRM Migracijos valdyba) teikimas dėl Azerbaidžano Respublikos piliečiui R. D. (toliau – ir užsienietis) taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo. Teikimu prašoma pratęsti Azerbaidžano Respublikos piliečiui R. D. taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo įstaigai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, taikant šią priemonę 3 mėnesius, t. y. iki 2026 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Teikime nurodyta, jog Azerbaidžano Respublikos pilietis R. D. į Šengeno valstybių teritoriją atvyko 2025 m. kovo 4 d., teisėtai, turėdamas galiojantį biometrinį pasą ir Lietuvos Respublikos 2025 m. vasario 24 d. išduotą Šengeno vizą, turėdamas tikslą dirbti sezoninį darbą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 19 d. panaikino užsieniečiui išduotą Šengeno vizą. R. D. 2026 m. kovo 30 d. grąžintas pagal Dubino III reglamentą. 2026 m. kovo 31 d. išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos R. D. išreiškė norą kuo greičiau grįžti į kilmės valstybę. 2026 m. balandžio 1 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. birželio 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teismo posėdžio metu užsienietis žodžiu išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvoje. 2026 m. balandžio 14 d. VSAT Užsieniečių registracijos centre atlikti pirminiai prieglobsčio prašymo priėmimo veiksmai. Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 15 d. sprendimu priėmė prašymą nagrinėti iš esmės. 2026 m. balandžio 21 d. atlikus užsieniečio pažeidžiamumo vertinimą, R. D. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. 2026 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2026 m. birželio 30 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. 2026 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2026 m. birželio 30 d.), bet ne ilgiau nei užsieniečio prieglobsčio byloje bus priimtas ir įvykdytas sprendimas. 2026 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį atmestas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžano Respubliką. Užsienietis šį sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo apskundė, galutinis sprendimas nėra priimtas. Vilniaus priėmimo centro socialinė darbuotoja el. laišku informavo, jog periodiškai gaunama informacija dėl R. D. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, užsienietis sąmoningai nevykdo jam nustatytų pareigų, nepaiso teisėtų institucijų ir jų darbuotojų reikalavimų, sistemingai pažeidžia vidaus tvarką bei savo elgesiu kelia realią grėsmę kitų asmenų saugumui ir viešajai tvarkai, todėl prašoma teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu VSAT prie VRM Migracijos valdybos įgaliota atstovė paaiškino, kad dar 2025 m. užsienietis apgaulės būdu buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris buvo panaikintas. R. D. neišvyko iš Europos Sąjungos valstybės, vyko į kitas šalis, todėl buvo grąžintas pagal Dulbino III reglamentą. Nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles – rūko kambaryje, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių. Mano, jog užsienietis kelia grėsmę kitų asmenų saugumui ir viešajai tvarkai. Kadangi jo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas, reikalinga kontroliuoti asmenį, kad būtų galima įvykdyti priimtą sprendimą.

Teismo posėdžio metu užsieniečio atstovė advokatė prašė teismo teikimo netenkinti. Užsienietis yra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų, todėl tokie asmenys gali būti sulaikomi tik ypatingais atvejais, atsižvelgiant į geriausius jų interesus. Šiuo metu nėra jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios darytų įtaką užsieniečio laisvės suvaržymui. Byloje esančių duomenų visumos pagrindu negalima kategoriškai teigti, kad R. D. kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Nurodomi pažeidimai nėra priežastis taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl prašoma taikyti apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2026 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas ir jis turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžano Respubliką. Konstatuotina, jog užsieniečio teisinis statusas šiuo metu nepasikeitęs, jis yra laikomas prieglobsčio prašytoju, kadangi sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo nėra įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalis reglamentuoja prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas), o taip pat siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus įstatymo nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Minėto Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1-14 punktuose išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalis leidžia užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, tarp kurių 5 punkte numatytas užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2026 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pakeitė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą ir paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. sprendimu užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma iki šiol, priemonės terminas teismo sprendimu buvo nustatytas iki 2026 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Byloje nustatyta, kad 2026 m. balandžio 21 d., atlikus užsieniečio pažeidžiamumo vertinimą, R. D. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Užsienietis yra identifikuotas kaip pažeidžiamas, turintis (duomenys neskelbtini) asmuo, jo atžvilgiu taikomos specialistų rekomendacijos dėl (duomenys neskelbtini) poreikių, jam turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius pažeidžiamų asmenų interesus.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialių garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Akcentuotina ir tai, kad šios direktyvos nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025).

Pažymėtina, kad R. D. tapatybė yra nustatyta. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2026 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamentas prie LR VRM nesuteikė R. D. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti R. D. iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžano Respubliką. Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą užsienietis apskundė, galutinis sprendimas nėra priimtas. Nuo 2026 m. gegužės 18 d. užsienietis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, R. D., gyvendamas (duomenys neskelbtini), nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių (2026 m. liepos 31 d. gautas tarnybinis pranešimas dėl vidaus tvarkos grafiko nesilaikymo), 2026 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas pranešimas dėl rūkymo kambaryje, kuris nepasitvirtino. Nors užsienietis nurodė, jog jokių pažeidimų nėra padaręs, tik negali to įrodyti, tačiau abejoti (duomenys neskelbtini) darbuotojos 2026 m. rugsėjo 15 d. el. laiške pateikta informacija dėl vykdomų vidaus tvarkos pažeidimų, nėra pagrindo.

Teismas, vertindamas užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į tai, kad R. D. yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tačiau užsieniečio elgesys (duomenys neskelbtini) patvirtina iš esmės sistemingą teisėtų reikalavimų nevykdymą, vidaus tvarkos taisyklių nepaisymą bei rodo akivaizdų užsieniečio nenorą bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis. Teismui nekyla abejonių, kad savo elgesiu R. D. kelia realią grėsmę kitų asmenų saugumui ir viešajai tvarkai. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kad užsienietis dirbtų ar ieškotųsi darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi. R. D. su Lietuvos Respublika nesieja jokie šeiminiai, socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Teismo posėdžio metu nurodė, kad neketino gyventi Lietuvoje, išvykęs į Vokietiją su (duomenys neskelbtini) vyko į Šveicariją. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 1 d. sprendime pažymėta, kad po to, kai buvo panaikinta R. D. viza, jis neišvyko į savo kilmės valstybę, o pasirinko, nesilaikydamas teisės aktų, išvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes ir buvo grąžintas į Lietuvą iš Šveicarijos. Visos išvardintos aplinkybės leidžia pripažinti, kad egzistuoja būtinas pagrindas riboti užsieniečio laisvę kontroliuojant jo buvimo vietą, nes turėdamas galimybę laisvai judėti užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, užsieniečio bei jo atstovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat atsižvelgęs į užsieniečio elgesį (duomenys neskelbtini), jo įtraukimą į pažeidžiamų asmenų sąrašą, užsieniečio keliamą realią grėsmę kitų asmenų saugumui ir viešajai tvarkai, pripažįsta, kad užsieniečio atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – kuri neapriboja užsieniečio laisvės ir teisių labiau, nei būtina šiuo metu, turi būti tęsiama. Teismo vertinimu, švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės, šiuo atveju, nebeatitinka proporcingumo ir efektyvumo kriterijų, o sulaikymo taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti viešąją tvarką, proceso kontrolę ir priimtų sprendimų vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 1, 2, 3, 4, 12 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą.

Pratęsti Azerbaidžano Respublikos piliečiui R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (trims) mėnesiams, t. y. nuo 2026 m. rugsėjo 30 d. iki 2026 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Išsiųsti sprendimą susipažinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybai, įpareigojant nedelsiant pasirašytinai supažindinti užsienietį su sprendimu jam suprantama kalba.

Šis teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo momento.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybą.