Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl sutarties pripažinimo pagrindine.

Teismas n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau jį patikslindamas ir prašydamas ieškovo ir ATS1 (toliau – ir atsakovė) 2021-07-10 sudarytą preliminarią sutartį dėl nuosavybės teise atsakovei priklausančio turto adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Teismas, 2025-09-08 gavęs atsakovės atsiliepimą, 2025-09-11 nutartimi nustatė trūkumus, kurių atsakovei nepašalinus, teismas 2025-10-21 nutartimi atsiliepimą laikė nepaduotu.

2025-09-23 atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog vykdydamas Klaipėdos apylinkės teismo 2025-09-11 nutartį dėl atsiliepimo trūkumų šalinimo, negali teigti, kad atsiliepimą pateikė pati ATS1, nes pagal turimus duomenis apie jos psichinę sveikatos būklę ji pati nelabai galėjo tai padaryti. Šiuo metu negali patvirtinti, kad su ATS1 buvo atsiskaityta pagal preliminarią sutartį, kurią ieškovas nori pripažinti pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Šiuo metu neaišku, ar ATS1 suprato savo veiksmus, pasirašydama preliminarią sutartį, tuo labiau pasirašydama, kad gavo pinigus iš ieškovo. Apskritai kyla pagrįstų abejonių, kad ATS1 supranta, jog teisme yra nagrinėjama ši civilinė byla. Todėl šiuo metu dėl bylos esmės pasisakyti negali. Mano, kad byloje yra tikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar ATS1 suprato savo veiksmų esmę ir gebėjo juos valdyti pasirašydama preliminarią sutartį ir patvirtindama pinigų gavimą.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025-10-30 nutartimi tenkino atsakovės atstovo prašymą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės ir paskyrė ATS1 teismo psichiatrijos ekspertizę, o civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026-01-02 gautas ATS1 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr.(duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apylinkės teismas 2026-01-14 nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens ATS1 pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys ATS1, BĮ „Padvarių socialinės globos namai“, išvadą byloje teikianti institucija Kretingos rajono savivaldybės administracija. Taip pat pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 300, 182 ir kituose straipsniuose, galimą padarymą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2026-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ATS1 neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir 2026-03-19 nutartimi pradėjo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo ATS1. Klaipėdos apylinkės teismas 2026-04-28 nutartimi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl globos, globėjo paskyrimo nutraukė, nes ATS1 mirė.

Teismas patikrinęs Gyventojų registro duomenimis nustatė, jog atsakovė ATS1 mirė (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apylinkės teismas 2026-05-04 nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) atnaujino bylos nagrinėjimą ir civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl sutarties pripažinimo pagrindine nutraukė, ieškovui IES1 grąžino 509 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiama tokiais motyvais: Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios buvo sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjamas, išnagrinėta, t. y. ATS1 buvo pripažinta neveiksnia (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl globos, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo ATS1 nutraukta, todėl civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Teismas byloje nustatė, jog atsakovė ATS1 mirė. Įvertinęs bylos pobūdį, reiškiamus reikalavimus, teismas nutarė, jog pagal reiškiamus reikalavimus teisių perėmimas nėra galimas, todėl civilinė bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas IES1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026-05-04 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, įpareigojant sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės atsakovės ATS1 teisių perėmėjai. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais: Apeliantas nurodo, kad pareikštu ieškiniu siekė pripažinti 2021-07-10 preliminarią sutartį pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovas yra sumokėjęs visą sutartą 18 000 Eur kainą – dviem dalimis po 9 000 Eur 2021-07-10 ir 2021-12-04, turtą valdė ir prižiūrėjo, dėl ko kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio. CK 5.1 straipsnio prasme paveldėjimas apima turtines teises ir pareigas. Pareiga perleisti nuosavybę už gautą visą pirkimo kainą yra turtinio pobūdžio prievolė, kuri nėra neatsiejamai susijusi tik su mirusiosios asmeniu. Teismas, teigdamas, jog teisių perėmimas negalimas, nepagrįstai apribojo ieškovo prieigą prie teisingumo ir nuosavybės gynimo. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Kadangi reikalavimas yra turtinis (nuosavybės teisės pripažinimas už sumokėtą kainą), teismas turėjo ne nutraukti bylą, o ją sustabdyti, kol paaiškės atsakovės įpėdiniai. Nutraukus bylą, ieškovui tampa nebeįmanoma realizuoti teismo sprendimo dėl turto perdavimo, nors pirkimo kaina yra sumokėta pilna apimtimi ir, kaip minėta, ginčas yra turtinio, o ne asmeninio pobūdžio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025-10-30 nutartimi tenkino atsakovės atstovo prašymą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės ir skyrė ATS1 teismo psichiatrijos ekspertizę, o civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026-01-02 gautas ATS1 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr.(duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2026-01-14 nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.(duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens ATS1 pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys ATS1, BĮ „Padvarių socialinės globos namai“, išvadą byloje teikianti institucija Kretingos rajono savivaldybės administracija. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2026-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ATS1 neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir 2026-03-19 nutartimi pradėjo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo ATS1. Klaipėdos apylinkės teismas 2026-04-28 nutartimi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl globos, globėjo paskyrimo nutraukė, nes ATS1 mirė. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog atsakovė ATS1 mirė (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apylinkės teismas 2026-05-04 nutartimi (skundžiama nutartis) civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl sutarties pripažinimo pagrindine nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, konstatuodamas, kad pagal bylos pobūdį ir reiškiamus reikalavimus procesinių teisių perėmimas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

Ieškovas nesutinka su skundžiama nutartimi ir atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Kadangi reikalavimas yra turtinis (nuosavybės teisės pripažinimas už sumokėtą kainą), teismas turėjo ne nutraukti bylą, o ją sustabdyti, kol paaiškės atsakovės įpėdiniai. Nutraukus bylą, ieškovui tampa nebeįmanoma realizuoti teismo sprendimo dėl turto perdavimo, nors pirkimo kaina yra sumokėta pilna apimtimi ir ginčas yra turtinio, o ne asmeninio pobūdžio.

CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Taigi, kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta, byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas ar ne, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą lemia materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybė, todėl procesinis teisių perėmimas galimas tais atvejais, kai yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.

CK 5.1 straipsnio 2 dalis numato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju siekia jo ir atsakovės 2021-07-10 sudarytą preliminarią sutartį dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, pripažinti pagrindine nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi. Nagrinėjamu atveju ieškovo reiškiamas reikalavimas yra neabejotinai. Pagal byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, susiklosčiusius ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovės asmeniu. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje, šiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje yra galimas procesinis teisių perėmimas.

Atsižvelgiant į nurodyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovės mirties teisių perėmimas šioje byloje nėra galimas, negali būti laikoma teisiškai pagrįsta. Teismas neįvertino, ar ginčo materialusis teisinis santykis patenka į paveldimų turtinių teisių ir pareigų apimtį, taip pat nenustatė ir neištyrė, ar atsakovė turi įpėdinių, kurie priėmė palikimą ir galėtų perimti jos procesines teises ir pareigas nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad procesinio teisių perėmimo institutas būtent ir skirtas užtikrinti, kad vienos iš proceso šalių mirtis savaime neužkirstų kelio išspręsti ginčą, jeigu ginčo teisinis santykis pagal savo pobūdį gali tęstis ir po šalies mirties. Tokiu atveju procesas nėra pradedamas iš naujo, o mirusi šalis pakeičiama jos teisių perėmėju. Todėl šiuo atveju teismas, nustatęs atsakovės mirties faktą, turėjo spręsti ne civilinės bylos nutraukimo, o bylos sustabdymo ir procesinio teisių perėmėjo nustatymo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, negali būti laikomas teisėtu. Priėmus skundžiamą nutartį, ieškovui yra užkertama galimybė, paaiškėjus mirusios atsakovės teisių perėmėjui, ginti savo galimai pažeistas teises teisme, kadangi tuo atveju, kai civilinė byla nutraukiama, kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei argumentus, CPK įtvirtintų bylos nutraukimo pagrindų esmę ir paskirtį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą fiziniam asmeniui mirus, bei nepagrįstai nutraukė bylą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.