- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-18
- Bylos Nr.
- II-1279-1123/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19739-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Pažeidėjas
- D. B.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Skundas Nr. II-1279-1123/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-19739-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4 (S)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. B., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliota atstovei Virginijai Bartkevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija, institucija, priėmusi nutarimą,) 2026 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR N-11781-2026 (ROIK: 26301831694) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas).
D. B. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR N-11781-2026 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 60 Eur dydžio bauda. D. B. nubaustas už tai, kad 2026 m. gegužės 6 d. 8 val. 02 min., Rinktinės g. 35, Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybėje, vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.10 punktą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu nutarimu, padavė teismui skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su nutarime pateikta išvada, kad jo transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Skunde nurodyta, kad KET 150.10 punktas draudžia sustoti ar stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė, be kita ko, kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Formalus veikos pobūdis pašalina būtinybę įrodyti kilusias pasekmes, tačiau nepašalina pareigos patikimai nustatyti patį objektyvųjį požymį: kad automobilis stovėjo tokioje konkrečioje vietoje ir tokiu būdu, jog objektyviai kliudė arba būtų kliudęs pėsčiųjų ar transporto priemonių eismui.
Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime yra nurodyta, jog automobilis stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies ties posūkiu ir blokavo pėsčiųjų eismui skirtą šaligatvį. Nuotraukose automobilis iš tiesų matomas arti nužeminto bortelio, tačiau jo ratai ir kėbulas yra važiuojamojoje dalyje, o ne ant plytelėmis grįstos šaligatvio dalies. Nutarime nepaaiškinta, ar užblokuota zona laikomas pats nužemintas bortelis, numanoma pėsčiųjų judėjimo trajektorija per važiuojamąją dalį, ar kita konkreti vieta. Taip pat nepažymėtos šios zonos ribos ir neįvertintas faktiškai likęs praėjimas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad su nusižengimu nesutinka ir prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 26301831694 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nepakanka įrodymų, patikimai patvirtinančių KET 150.10 punkto pažeidimą. Skunde taip pat teigiama, kad neįrodytas nusižengimo pakartotinumas.
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad byloje esančiose nuotraukose matyti, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant važiuojamosios kelio dalies ties posūkiu blokuodamas pėsčiųjų eismui skirtą šaligatvį.
Atsiliepime nurodoma, jog palikdamas automobilį nurodytoje vietoje Pareiškėjas aiškiai suprato ir matė, kad užblokuoja pėstiesiems skirtą šaligatvį, o argumentas, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad buvo realiai kliudomas transporto priemonių ar pėsčiųjų eismas, yra tik gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Vadovaujantis tokia Pareiškėjo logika išeitų, kad galima užstatyti praėjimus pėstiesiems ties kiekvienu šaligatviu (jei nėra kitų laisvų stovėjimo vietų) ir tik gavus konkretų skundą, toks vairuotojo veiksmas būtų laikomas KET pažeidimu. Priešingu atveju, jei pėsčiųjų ar automobilių eismui galėtų būti trukdoma, bet jie skundų nepateikia, pagal Pareiškėjo logiką jokio nusižengimo nėra. Institucijos vertinimu asmens skundas dėl trukdymo eismui nėra būtinas, jeigu automobilis paliktas tokioje vietoje, kurioje KET draudžia tai daryti.
Atsiliepime pažymėta, kad analogiškoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nedviprasmiškai pasisakė, kad vien tik objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paliktas stovėti automobilis nesutrukdė nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET. D. B. ne pirmą kartą palieka transporto priemonę šioje vietoje – 2026 m. liepos 22 d. nutartimi Nr. II-1010-1130/2026 netenkino D. B. skundo dėl tokio paties nusižengimo, padaryto 2026 m. kovo 24 d.
Atsiliepime nurodyta, jog vertinant sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nustatyta, kad D. B. 2025 m. spalio 20 d. įvykdė administracinį nurodymą (protokolas ROIK25288045013) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnyje, aptariamas nusižengimas padarytas 2026 m. gegužės 6 d., t. y. nepraėjus metams nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos, todėl laikoma, kad šis nusižengimas padarytas pakartotinai ir vertinama kaip sunkinanti aplinkybė.
Institucijos atstovė paaiškino, jog šiuo atveju atsakomybėn traukiamas už tai, kad tokiu būdu palikdamas automobilį užblokavo pėstiesiems saugų judėjimą, kelio kirtimą. Saugaus eismo kelyje įstatymas nurodo, kad pėstysis toje vietoje kur nėra pėsčiųjų perėjos turi stačiu kampu kirsti važiuojamąją dalį, kad saugiai pereitų gatvę. Tai tokioje vietoje stovint automobiliui nei tėvai su vaikų vėžimėliu gali nuvažiuoti nuo šaligatvio ir pereiti į kitą pusę, nei neįgalusis su vėžimėliu, nes turi išeiti į važiuojamąją dalį ir apeiti taip pastatytą automobilį. Institucijos pažiūriu toks automobilio statymas demonstruoja nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir jiems trukdo. Institucijos nuomone, D. B. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu po to, kai buvo peržiūrėtos byloje esančios fotonuotraukos, D. B. nurodė, jog jis pripažįsta, kad pastatė automobilį netinkamai, dėl to gailis, padarė išvadas ir daugiau ten automobilio nebestato, prašė sumažinti paskirtą nuobaudą..
Institucijos atstovas teisme savo baigiamojoje kalboje nurodė, jog asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai, sprendimas priimtas teisėtas ir teisingas, nuobauda paskirta mažiausia, kokia numatyta sankcijoje, prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 150.10 punkte nurodyta, kad stovėti ir sustoti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
2026 m. liepos 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. B. už jo padarytą nusižengimą, nustačius D. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, nenustačius D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 eurų bauda, kuri lygi ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.
Skundu Pareiškėjas prašė panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, nes byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų patvirtinančių, kad buvo realiai kliudomas transporto priemonių ar pėsčiųjų eismas. Skunde Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamame Nutarime nepaaiškinta, ar užblokuota zona laikomas pats nužemintas bortelis, numanoma pėsčiųjų judėjimo trajektorija per važiuojamąją dalį, ar kita konkreti vieta. Taip pat nepažymėtos šios zonos ribos ir neįvertintas faktiškai likęs praėjimas. Tačiau teisme peržiūrėjus byloje esančias fotonuotraukas, išklausius Institucijos atstovės paaiškinimus, pareiškėjas nurodė, jog supranta, kad automobilį paliko stovėti netinkamai pastatęs, pripažino kaltęs dėl šio nusižengimo ir nurodė, kad dėl to gailisi, padarė išvadas ir daugiau ten automobilio nestatys, prašė sumažinti jam paskirtą baudą.
. Skundžiamame nutarime policijos pareigūnas nurodė, kad jo veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau tokią išvadą padarė neišklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nes byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujat administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, be D. B. paaiškinimo. Nusižengimas buvo užfiksuotas ir administracinio nusižengimo protokolas surašytas nedalyvaujant D. B.. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad D. B. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. B. dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atsižvelgdamas į D. B. asmenybę – yra dirbantis (duomenys neskelbtini), kaip pats teigia, turintis 10 metų vairavimo patirtį, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už ankstesnius pažeidimus niekada nebuvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kaip pats nurodė, paskirtas baudas sumokėjo iš karto po jų paskyrimo, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nenustatyta, kad pareiškėjas būtų baustas už nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, padarymą ir tai parodo, kad asmuo nevengia atsakomybės dėl padarytų nusižengimų, teisme D. B. patikino, kad po šio nusižengimo padarymo jis padarė išvadas ir pažadėjo ateityje atsakingai palikti stovėti savo automobilį, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundžiamu nutarimu D. B. paskirta nuobauda yra per griežta ir kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskirtos administracinės nuobaudos – 60 eurų baudos – dydį sumažinus iki minimalios ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos 30 eurų baudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo D. B. skundą iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR N-11781-2026 (ROIK: 26301831694) – pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir D. B. paskirtą administracinę nuobaudą– 60 eurų baudą sumažinti iki 30 eurų. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.