Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir atskirojo skundo argumentų

Iš Testamento registro išrašo nustatyta, kad pareiškėja priėmė palikimą po KAN1 mirties. Pareiškėja 2025 m. gruodžio 3 d. pateikė notarei prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimo.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama išduoti teismo leidimą jai, jos advokatui Jonui Butkui gauti paveldėjimo bylos, užvestos po KAN1 mirties ir esančios Vilniaus miesto 35-ajame notarų biure, visų dokumentų kopijas. Pareiškimą pareiškėja grindė tuo, kad ji 2026 m. kovo 30 d. žodžiu paprašė notarės išduoti paveldėjimo bylos dokumentų kopijas ir priimti papildomus dokumentus apie palikėjo turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, tačiau notarė nepateikė atsisakymo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimo, kitos su tuo susijusios informacijos, be to, notarė žodžiu atsisakė išduoti paveldėjimo bylos dokumentų kopijas ir priimti pareiškėjos teikiamus rašytinius įrodymus apie palikėjo turtą, esantį pas trečiuosius asmenis. todėl yra reikalingas teismo leidimas gauti paveldėjimo bylos, užvestos po KAN1 mirties ir esančios Vilniaus miesto 35-ajame notarų biure, visų dokumentų kopijas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog CPK 579 straipsnis nėra tiesiogiai taikomas notaro paveldėjimo bylos duomenims išreikalauti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pareiškimo faktiniu pagrindu ir pareiškime suformuluotu reikalavimu (pareiškimo dalyku), neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjos prašymas turėjo būti teismo nagrinėjamas vadovaujantis CPK 442 straipsnio 14 punktu, teismui sprendžiant dėl teismo leidimo išdavimo nurodomų paveldėjimo bylos dokumentų kopijų gavimui iš notarės. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjos reikalavimas iš esmės kildinamas ne iš paveldėjimo procedūrų taikymo, kurios nagrinėtinos CPK XXXIX skyriaus reglamentuota supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 straipsnis), o iš notarės (ne)veikimo, t. y. iš notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo bylos dokumentų kopijas. Pažymėtina, kad CPK XXXIX skyriaus normos (į kurias nukreipia CPK 442 straipsnio 14 punktas) nustato tik procesinę tvarką (supaprastintą procesą), kuria nagrinėjami prašymai dėl teismo leidimų išdavimo, kai tokį leidimą numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ar kiti įstatymai, t. y. materialinės teisės normos. Šiuo atveju įstatymai nenumato, kad įpėdiniui gauti paveldėjimo bylos dokumentų kopijas yra reikalingas teismo leidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo spręsti dėl teismo leidimo išdavimo pareiškėjos prašomiems paveldėjimo bylos duomenims išreikalauti iš notarės. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad šiuo atveju pareiškimu iš esmės yra prašoma įpareigoti notarą atlikti jam galimai priklausantį notarinį veiksmą. Skundai dėl notarinių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), laikantis CPK 511-513 straipsniuose nustatytos skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarkos. Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, teismui gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 14 straipsnyje įtvirtinta, kad notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.

Notariato įstatymo 40 straipsnyje reglamentuota, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.

Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prie pareiškimo pridėto jos atstovo 2026 m. balandžio 7 d. rašto notarei, kuriuo buvo prašoma išduoti visų paveldėjimo bylos dokumentų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškime šis raštas apskritai nebuvo minimas ir pareiškėja juo savo reikalavimo negrindė. Pareiškime nurodyta tik tai, kad 2026 m. kovo 30 d. pareiškėja žodžiu kreipėsi į notarę ir ši žodžiu atsisakė išduoti paveldėjimo bylos dokumentų kopijas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje aptarė ir vertino būtent pareiškime nurodytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl pareiškėjos atskirojo skundo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas įvertino atskirajame skunde nurodomo pareiškėjos pareiškimo priedo - 2026 m. balandžio 7 d. rašto notarei - turinį, iš kurio matyti, kad pareiškėjos atstovas prašė notarės: 1) išduoti visų paveldėjimo bylos dokumentų kopijas; 2) raštu nurodyti priežastis, dėl kurių notarė atsisakė priimti dokumentinius įrodymus apie KAN1 turtą, esantį pas trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame rašte pareiškėja prašė notarės nurodyti tik atsisakymo priimti įrodymus apie palikėjo turtą priežastis, tačiau pareiškėja minėtame rašte neprašė notarės raštu nurodyti priežasčių, dėl kurių jai atsisakoma (jeigu atsisakoma) išduoti paveldėjimo bylos dokumentų kopijas. Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, pagal Notariato įstatymo 40 straipsnį atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastys raštu išdėstomos tik esant asmens rašytiniam prašymui, tačiau pareiškėja įrodymų, kad būtų pateikusi notarei raštu tokį prašymą - pateikti motyvuotą atsisakymą išduoti paveldėjimo bylos dokumentų kopijas, kartu su pareiškimu nepateikė. Dėl to pareiškėjos teiginiai, kad notarė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos pateikti motyvuotą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, nepagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais – raštu suformuluotu prašymu notarei tokį atsisakymą pateikti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, notaras, esant asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą rašytiniam prašymui, privalo pateikti rašytinį atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, raštu nurodydamas atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo turinį ir jam pagrįsti pateiktus įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nesant raštiško notaro atsisakymo atlikti pareiškėjos nurodomą veiksmą – išduoti paveldėjimo bylos dokumentų kopijas, ir nesant duomenų, kad pareiškėja dėl atsisakymo atlikti jos prašomą veiksmą priežasčių pateikimo raštu būtų kreipusis į notarę, nėra skundo dėl notarinių veiksmų nagrinėjimo objekto CPK 511 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.