- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-2241-643/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01907-2025-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone
- Kategorijos
N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 24 d. Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo bei kitų reikalavimų ir atsakovo ATS1 pateiktą priešieškinį byloje.
Teismas n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo bei kitų reikalavimų, ir atsakovo ATS1 priešieškinį byloje.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta nepilnametės VAIK1 laikinoji gyvenamoji vieta su atsakovu ATS1, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Taip pat teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovės bendravimo su dukra VAIK1 tvarką, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas: 1. Darbo dienomis: 1.1. Motina turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 15 iki 18 val., kai turi galimybę atvažiuoti į Mažeikius, susitarus su tėvu prieš 24 val.; 1.2. Jei dukra serga, užsiima papildomais būreliais (kurie iki šiol nebuvo žinomi motinai) ar yra kitos svarbios priežastys, tėvas iš anksto informuoja motiną, o susitikimas perkeliamas kitu abiem pusėms tinkamu metu. 2. Savaitgaliais: 2.1. Motina turi teisę praleisti laiką su dukra kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; 2.2. Dukra šiuo laikotarpiu gali vykti pas motiną ir nakvoti jos gyvenamojoje vietoje, sutarus, kad pasiims reikiamas priemones; 2.3. Motina pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžina į ją sutartu laiku. 3. Švenčių ir atostogų metu: Šventų Kalėdų, Naujųjų Metų ir Šventų Velykų šventės dalijamos pakaitomis: 3.1. 2025 m. Šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina, Naujųjų metų dieną – su tėvu; 3.2. 2026 m. - Šv. Velykų šventes – su motina, Šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu, Naujujų metų dieną - su motina; 3.3. Kiekvienais metais, pirmąjį gegužės sekmadienį (Mamos dieną), nepaisant įprasto bendravimo grafiko, dukra bendrauja su mama nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu šią dieną pagal nustatytą grafiką dukra turėtų būti su tėvu, bendravimo teisė šią dieną suteikiama mamai, o tėvui praleistas laikas kompensuojamas kitu abiem tėvams suderintu metu. 3.4. Dukra mamos gimtadienio dieną, t. y. sausio 11 d., bendrauja su mama nuo 16:00 val. iki 20:00 val., o jei tai ne darbo diena – nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu mamos gimtadienio dieną pagal grafiką dukra turėtų būti su tėvu, tą dieną ji bendrauja su mama, o tėvui praleistas laikas kompensuojamas kitu abiejų tėvų suderintu metu. 3.5. Vasaros atostogų metu motina turi teisę praleisti su dukra 30 dienų ( šis laikotarpis gali būti dalinamas, bet laikotarpio trukmė turi būti ne mažiau nei dvi savaites iš eilės), iš anksto (ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų) informuodama tėvą apie tikslų laikotarpį. 3.6. Vaiko gimtadienis švenčiamas vienais metais su vienu iš tėvų, o kitais metais su kitu. Nustatant, kad 2026 m. gimtadienį dukra praleidžia su mama. 4. Bendravimas nuotoliniu būdu: 4.1. Motina turi teisę bendrauti su dukra telefonu, vaizdo skambučiais ar kitomis ryšio priemonėmis kasdien nuo 16.00 iki 20.00 val., t. y. tada, kai susitaria su dukra. 4.2. Tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai laisvai bendrauti su motina, nepertraukinėjant, nesikišant į bendravimą ir neįrašinėjant pokalbių, neriboti kontaktų ir neriboti pokalbių trukmės. 4.3. Abu tėvai įsipareigoja elgtis pagarbiai viena su kita dukros akivaizdoje ir neskatinti vaiko priešiškumo nei vienam iš tėvų.
2026 m. balandžio 9 d. teisme buvo gautas ieškovės IES1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovės bendravimo su dukra VAIK1 tvarką, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, tokia tvarka:
„1. Darbo dienomis: 1.1. Motina turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 15 iki 18 val., kai turi galimybę atvažiuoti į Mažeikius, susitarus su tėvu prieš 24 val.; 1.2. Jei dukra serga, užsiima papildomais būreliais (kurie iki šiol nebuvo žinomi motinai) ar yra kitos svarbios priežastys, tėvas iš anksto informuoja motiną, o susitikimas perkeliamas kitu abiem pusėms tinkamu metu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Savaitgaliais: 2.1. Motina turi teisę praleisti laiką su dukra kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.;
3. Švenčių ir atostogų metu: Šventų Kalėdų, Naujųjų Metų ir Šventų Velykų šventės dalijamos pakaitomis: 3.1. 2026 m. – Šv. Velykų šventes - su motina, Šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu, Naujųjų metų dieną - su motina; 3.2. Kiekvienais metais, pirmąjį gegužės sekmadienį (Mamos dieną), nepaisant įprasto bendravimo grafiko, dukra bendrauja su mama nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu šią dieną pagal nustatytą grafiką dukra turėtų būti su tėvu, bendravimo teisė šią dieną suteikiama mamai, o tėvui praleistas laikas kompensuojamas kitu abiem tėvams suderintu metu. 3.3. Dukra mamos gimtadienio dieną, t. y. sausio 11 d., bendrauja su mama nuo 16:00 val. iki 20:00 val., o jei tai ne darbo diena - nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu mamos gimtadienio dieną pagal grafiką dukra turėtų būti su tėvu, tą dieną ji bendrauja su mama, o tėvui praleistas laikas kompensuojamas kitu abiejų tėvų suderintu metu. 3.4. Visų atostogų (rudens, žiemos, pavasario, papildomų ir vasaros) metu motina turi teisę praleisti su dukra pusę atostogų laiko, iš anksto (ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas) informuodama tėvą apie tikslų laikotarpį. 3.5. Vaiko gimtadienis švenčiamas vienais metais su vienu iš tėvų, o kitais metais su kitu. Nustatant, kad 2026 m. gimtadienį dukra praleidžia su mama.
4. Bendravimas nuotoliniu būdu: 4.1. Motina turi teisę bendrauti su dukra telefonu, vaizdo skambučiais ar kitomis ryšio priemonėmis kasdien t. y. tada, kai susitaria su dukra. 4.2. Tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai laisvai bendrauti su motina, nepertraukinėjant, nesikišant į bendravimą ir neįrašinėjant pokalbių, neriboti kontaktų ir neriboti pokalbių trukmės. Be to, tėvas įsipareigoja nesekti dukros mobiliomis bendravimo priemonėmis, nesiklausyti per pasiklausymo programėles ir nenurodinėti kur ir kaip vaikas turi praleisti laiką su mama.
5. Abu tėvai įsipareigoja elgtis pagarbiai vienas su kitu dukros akivaizdoje ir neskatinti vaiko priešiškumo nei vienam iš tėvų.
6. Tėvas įsipareigoja pateikti motinai visus dukros naudojamų mobiliųjų įrenginių (mobilųjį telefoną, planšetinį kompiuterį ir kitus skaitmeninius įrenginius) prisijungimo duomenis (slaptažodžius, PIN kodus ir kitą prieigos informaciją). Šie prisijungimo duomenys turi būti žinomi abiem tėvams ir, jiems pasikeitus, nedelsiant atnaujinami bei pateikiami kitam iš tėvų.
7. Abu nepilnamečio vaiko tėvai turi lygias teises gauti visą informaciją apie vaiką iš sveikatos priežiūros, ugdymo, socialinių paslaugų bei kitų institucijų ar įstaigų.
8. Vaiko asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, pasas ar kiti oficialūs dokumentai) turi būti prieinami abiem tėvams. Nė vienas iš tėvų neturi teisės nepagrįstai atsisakyti perduoti ar sudaryti galimybę kitam tėvui naudotis šiais dokumentais, kai tai būtina vaiko interesams užtikrinti.“
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Skundžiama nutartis iš esmės grindžiama tokiais motyvais: Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo prašymą grindžia iš esmės bendro pobūdžio teiginiais apie užsitęsusį bylos nagrinėjimą, galimą apeliacinį procesą bei siekį užtikrinti lankstesnį bendravimą su nepilnamete dukra, taip pat nurodo planuojanti pradėti dirbti. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės nelaikytinos naujomis ar iš esmės pasikeitusiomis, kurios sudarytų pagrindą keisti jau nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Vien bylos nagrinėjimo trukmė ar ieškovės planuojami darbo santykiai savaime nesudaro pagrindo keisti galiojančios bendravimo tvarkos. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą naują bendravimo tvarką, nurodė, kad ji iš esmės nedaug skiriasi nuo jau nustatytos tvarkos, dauguma nuostatų yra analogiškos arba tik nežymiai koreguotos (pavyzdžiui, savaitgalio bendravimo laiko pakeitimas), ir nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog esama tvarka būtų netinkama ar neįgyvendinama praktikoje, juolab, kad ji jau dabar užtikrina reguliarų, pakankamai dažną ir įvairiomis formomis vykstantį ieškovės bendravimą su nepilnamete dukra. Tuo tarpu siūlomi papildomi punktai, susiję su mobiliųjų įrenginių naudojimu, prisijungimo duomenų atskleidimu, vaiko dokumentų ar informacijos teikimu, nėra tiesiogiai susiję su laikinojo bendravimo tvarkos nustatymu. Šie klausimai gali būti išsamiai įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės ir ištyrus visus reikšmingus įrodymus. Be to, nors ieškovė nurodo planuojanti pradėti dirbti ir dėl to galimai kils sunkumų įgyvendinant nustatytą bendravimo tvarką, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų apie konkretų darbo grafiką ar objektyvų negalėjimą laikytis galiojančios tvarkos teismui nepateikė. Todėl šiuos teiginius teismas laikė nepakankamai pagrįstais laikinųjų apsaugos priemonių keitimo būtinumui. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje vis dar galioja 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatyta laikinoji ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kuri buvo priimta įvertinus visas tuo metu reikšmingas aplinkybes, pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių naujų, objektyvių ir teisiškai reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių poreikį keisti ar iš esmės koreguoti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė IES1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta pakeisti laikiną ieškovės IES1 bendravimo su nepilnamete dukra VAIK1 tvarką, ir išspręsti klausimą iš esmės – pakoreguoti, papildyti ir pakeisti 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovės IES1 bendravimo su dukra VAIK1 tvarką, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovės 2026 m. balandžio 9 d. prašyme nurodyta tvarka. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas tęsiasi iki šiol ir nėra aišku, kada jis bus baigtas, be to, net ir priėmus teismo sprendimą, jo įsiteisėjimui būtina sulaukti apeliacinio apskundimo terminų pabaigos, o esant apeliaciniam procesui, bylos nagrinėjimo trukmė gali dar baliau užsitęsti, siekiant užtikrinti sklandų ir vaiko interesus atitinkantį ieškovės bendravimą su dukra, yra būtina peržiūrėti ir pakoreguoti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką. Praktikoje paaiškėjo, kad esama tvarka kelia nepatogumų ir neužtikrina pakankamai lankstaus bei efektyvaus bendravimo tarp ieškovės ir nepilnametės dukros. Be to, ieškovė artimiausiu metu planuoja pradėti dirbti, todėl dabartinė bendravimo tvarka gali tapti sunkiai įgyvendinama dėl darbo grafiko. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būti realiai įgyvendinama, atitiktų abiejų šalių galimybes bei, svarbiausia, vaiko interesus. Teismas, pažeisdamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nepaisydamas nepilnametės interesų, neišklausęs net antros pusės, t. y. atsakovo, visiškai nepagrįstai, neesminiais argumentais ir motyvais atmetė ieškovės 2026 m. balandžio 9 d. prašymą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartis (toliau – skundžiama nutartis), kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjamas ginčas tarp šalių, netiriami ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, tik sprendžiama, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, ar būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei priimti naują nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. pakoreguoti, papildyti ir pakeisti 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovės IES1 bendravimo su dukra VAIK1 bendravimo tvarką pagal ieškovės 2026 m. balandžio 9 d. prašyme nurodytą tvarką.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad bylos nagrinėjimas iki šiol nėra baigtas ir nėra aišku, kada bus priimtas galutinis sprendimas. Be to, sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Pažymi, kad susidaro situacija, kai laikinoji bendravimo tvarka galioja ilgą ir neapibrėžtą laikotarpį, todėl ji turi būti peržiūrėta, siekiant užtikrinti sklandų ir vaiko interesus atitinkantį ieškovės bendravimą su dukra. Apeliantė nurodo, kad praktikoje paaiškėjo esamos tvarkos trūkumai, t. y. ji nėra pakankamai lanksti ir efektyvi, o pradėjus dirbti gali būti sunkiai įgyvendinama dėl darbo grafiko. Atsižvelgiant į tai, prašoma peržiūrėti nustatytą laikinąją bendravimo tvarką ir nustatyti tokią, kuri būtų realiai įgyvendinama, atitiktų abiejų šalių galimybes ir geriausius vaiko interesus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde apeliantės nurodytus motyvus, dėl ko reiktų keisti teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, neturi pagrindo sutikti su apeliantės reikalavimu.
Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės kartoja pirmosios instancijos teismui prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytus argumentus, tačiau nepateikia jokių naujų įrodymų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad užsitęsęs bylos nagrinėjimas ir galima apeliacinio proceso perspektyva yra bendro pobūdžio aplinkybės, susijusios su teisminiu ginču, ir pačios savaime negali būti pagrindas modifikuoti laikinąją bendravimo tvarką. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybė turi būti grindžiama egzistuojančiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, o ne prielaidomis apie galimą būsimą procesinę eigą. Vien tai, kad pagrindinės bylos nagrinėjimas užtrunka ilgiau, nei tikėjosi viena iš šalių, nereiškia, kad anksčiau nustatyta laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka dėl šios priežasties tapo netinkama, neproporcinga ar neatitinkanti vaiko interesų.
Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad praktikoje paaiškėjo esamos bendravimo tvarkos trūkumai, todėl ji turėtų būti pakeista. Tačiau vien subjektyvus vienos iš šalių vertinimas, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra pakankamai patogi ar lanksti, nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui. Ieškovė privalo nurodyti ir pagrįsti konkrečias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, kad galiojanti tvarka objektyviai yra netinkama, faktiškai neįgyvendinama arba neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių ieškovė nenurodo. Priešingai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės siūloma nauja bendravimo tvarka iš esmės nedaug skiriasi nuo jau nustatytos tvarkos, dauguma nuostatų yra analogiškos arba tik nežymiai koreguotos (pavyzdžiui, savaitgalio bendravimo laiko pakeitimas). Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas negali būti grindžiamas vien siekiu turėti patogesnę ar lankstesnę bendravimo tvarką, jeigu nėra nustatyta, kad esama tvarka dėl objektyvių priežasčių nebeatitinka vaiko interesų ar negali būti realiai įgyvendinama. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad galiojanti tvarka jau užtikrina reguliarų ir pakankamai dažną ieškovės bendravimą su nepilnamete dukra, todėl ieškovės argumentai nepagrindžia tokio faktinių aplinkybių pasikeitimo, kuris lemtų būtinybę skubiai keisti laikinąją tvarką iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Nagrinėjamu atveju, nepagrįstas ir argumentas, kad artimiausiu metu ieškovė planuoja pradėti dirbti, ko pasėkoje dabartinė bendravimo tvarka ateityje gali tapti sunkiai įgyvendinama. Šiuo atveju apeliantė remiasi tik tikėtina aplinkybe. Ji nepateikė jokių duomenų apie konkretų darbo pobūdį, darbo pradžios datą, darbo grafiką, darbo valandas ar kitus objektyvius duomenis, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl darbo santykių galiojanti bendravimo tvarka faktiškai nebegalės būti įgyvendinama. Tam, kad ši aplinkybė galėtų būti reikšminga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi būti pateikti konkretūs ir objektyvūs duomenys, patvirtinantys realią kliūtį vykdyti nustatytą tvarką. Tokių duomenų ieškovė nepateikė nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikia objektyvių duomenų, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka darytų žalą nepilnametei, trukdytų palaikyti ryšį su ieškove ar kitais būdais neatitiktų jos interesų. Priešingai, galiojanti tvarka užtikrina reguliarų ieškovės ir nepilnametės dukros bendravimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad iki galutinio bylos išnagrinėjimo būtina skubiai ją pakeisti. Nagrinėjamu atveju bendro pobūdžio argumentai apie proceso trukmę, galimą apeliacinį procesą, pageidavimą turėti lankstesnę bendravimo tvarką ir planuojamą pradėti darbą nėra pakankami konstatuoti objektyvų būtinumą pakeisti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones.
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi būti iš anksto išsprendžiami visi galutinio ginčo dėl bendravimo tvarkos klausimai. Ieškovės pageidaujami papildomi ar išsamesni punktai, susiję su mobiliųjų įrenginių naudojimu, prisijungimo duomenų atskleidimu, vaiko dokumentų ar informacijos teikimu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra tiesiogiai susiję su laikinojo bendravimo tvarkos nustatymu, gali būti visapusiškai įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės, įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir vaiko interesams reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti jau nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamete tvarką. Atskirajame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.