Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Simonai Misiurevičei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. KAL1 kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis, 2026 m. vasario 15 d., apie 01:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2026 m. vasario 15 d. 02:41 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo šeimos nario - sutuoktinės NKA1, atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. jai sėdint ant kėdės, vieną kartą, koja spyrė NKA1 į veido sritį, po to jai gulint ant grindų ir dengiantis veidą rankomis paėmė jai už plaukų ir tempė bei rankų kumščiais sudavė mažiausiai 5 smūgius į įvairias rankų dalis, po to sudavė vieną smūgį kėde į kairės pusės sėdmenis, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai NKA1 poodines kraujosruvas veide, dešinio peties srityje, rankose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame sėdmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais KAL1 sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios NKA1 sveikatą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis KAL1 nurodė, kad kaltinimas aiškus, kaltę pripažįsta, gailisi ir nieko neneigia. Laikosi savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, viską jau yra pasakęs. Papildomai dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad jo manymu 10 tūkstančių eurų neturtinės žalos suma yra didelė. Jis neseniai pakeitė darbą, šiuo metu per mėnesį uždirba apie 1,5 tūkstančio eurų. Vaikams (11 ir 13 metų amžiaus) perveda per mėnesį apie 500 eurų. Taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų. Bet kaip teismas nuspręs, tokią neturtinės žalos sumą atlygins.

3. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji NKA1 parodė, kad laikosi parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Dabar jau praėjo daug laiko, tad smulkmenų nepamena. Tuo momentu pasakė kas nutiko ir ką patyrė. Prašo 10 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jai tai buvo didelis dvasinis smūgis, nes iš savo vyro tokio poelgio tikrai nesitikėjo, taip nutiko pirmą kartą. Dėl savo patirtų fizinių sužalojimų, emocinių sužalojimų ir streso taip nusprendė. Lieka prie savo pateikto ieškinio, bet sutiktų šiek tiek sumažinti neturtinės žalos sumą. Supranta puikiai, kad kaltinamajam suma gali pasirodyti per didelė. Kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Jos tikslas, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai ir teisingai. Papildomai nurodo, kad jos vyras nebūna dažnai namuose girtas. Dabar vyras gyvena atskirai nuo jos. Anksčiau abu dirbo pamaininį darbą. Iki įvykio 1 metus laiko negyveno kartu, bet buvo susitarę, kad jei ji dirbs, o vyras turės galimybę atvažiuoti ir prižiūrėti vaikus, tai prižiūrėdavo. Nenakvodavo, tik prižiūrėdavo vaikus. Jos vyras likęs prižiūrėti vaikų nepradėdavo gerti. Kalbant apie būtent tą vakarą, buvo taip, kad ji grįžo iš darbo, vyras buvo paruošęs vaišių stalą, pasiruošęs su ja pabendrauti, susitaikyti. Iš pradžių atsisakė. Vyras sakė, kad atvažiuos draugas jo pasiimti ir jis pas ją nenakvos. Nemeluos, išgėrė kartu šampano. Pokalbis buvo normalus, nebuvo pykčių, barnių. Jau buvo apie vidurnaktį, suprato, kad vyras jau nenori išeiti. Kartas nuo karto tuo tarpu vyras išeidavo į balkoną parūkyti. Apie vidurnaktį pasakė vyrui, kad jam jau laikas ruoštis namo. Jis paprašė nakvoti pas ją, pakloti jam lovą virtuvėje. Ji atsisakė ir pasakė, kad jis tikrai neliks nakvoti ir, kad skyrybos yra neišvengiamos.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė nurodė, kad jos ginamasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, šiam kaltės pripažinimui neturi pagrindo prieštarauti, nes jis yra pagrįstas byloje esančia medžiaga. Prokurorės siūlomai bausmei neturi jokio teisinio pagrindo prieštarauti, tačiau vis tiek prašo ją mažinti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino, gailisi, anksčiau neteistas, turi nuolatinį darbą, dirba tvarkingai, nepertraukiamai, pagal neterminuotą darbo sutartį, moka išlaikymą savo vaikams, gyvenimo pareigas vykdo. Tuo tarpu dėl nukentėjusiosios pateikto 10 tūkstančių eurų civilinio ieškinio, prašo jį kiek galima labiau mažinti, atsižvelgiant į tai, kad visgi padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tokia suma nėra priteisiama. Prašo atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį, jo atlyginimas yra vidutiniškai 1500 eurų, moka išlaikymą savo vaikams, nurodė, kad sumoka 500 eurų per mėnesį, taip pat papildomai skiria lėšų, apmoka už telefoną ir kitas jų išlaidas. Jam taip pat kainuoja kitos pragyvenimo išlaidos, jo finansinės galimybės nėra tokios didelės, kad išmokėtų tokią didelę ieškinio prašomą sumą. Prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis 1 metus iki įvykio kartu negyvena, taigi tarp jų ir taip jau buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija, todėl prašo priteistiną civilinio ieškinio sumą mažinti iki minimumo.

5. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis KAL1 prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Toliau nuosprendyje išdėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

6. 2026 m. vasario 15 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir apklausus įtariamuoju KAL1 parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Galvos smegenų traumų nėra turėjęs. Priklausomybių neturi, priklausomybių ligų centre neregistruotas. Psichiatrinėje įskaitoje nėra. Kartu su sutuoktine, NKA1, gyvena 14 metų. Kartu su jais gyvena du nepilnamečiai vaikai. Dėl jam pareikštų įtarimų savo kaltę pripažįsta visiškai, kuo yra įtariamas supranta. 2026 m. vasario 14 d. vakare vartojo su žmona alkoholį, šampaną ir vyną. Nakties metu, gali būti apie 01:00 val. žodiškai susipyko su žmona, tačiau dėl ko neprisimena. Konflikto metu, vieną kartą, spyrė sutuoktinei į veidą, nosies sritį. Po įvykio žmona iškvietė policiją, kuri atvykusi jį sulaikė. Anksčiau prieš žmoną smurtavęs nėra, taip nutiko pirmą kartą. Dėl savo elgesio labai gailisi, būtinai atsiprašys NKA1. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens atskirai, pas savo tėvus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu papasakojo viską, daugiau papildymų neturi (b. l. 29-32, II tomas).

7. 2026 m. kovo 30 d. papildomai apklaustas įtariamasis KAL1, parodė, kad parodymus duoti sutinka, juos duos rusų kalba. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Lieka prie anksčiau duotų parodymų ir nori paminėti, kad 2026 m. vasario 14 d. – 15 d. jie su žmona, NKA1, vartojo alkoholinius gėrimus, tą naktį jis buvo stipriai neblaivus ir įvykio aplinkybes atsimena prastai, kai kurių momentų neatsimena. Iš to vakaro atsimena, kad kartu vartojo alkoholį, jis vaikščiojo parūkyti į balkoną ir ten išgėrė brendį, vėliau atsimena, kai jau buvo atvykę pareigūnai ir jį sulaikė. Pačio momento, kai smurtavo prieš NKA1 jis neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad sudavė visus įtarime nurodytus smūgius. Dėl savo poelgio labai gailisi, daugiau tai nepasikartos. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 66-68, II tomas).

8. 2026 m. vasario 17 d. apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji NKA1 parodė, kad parodymus duoti sutinka, juos duos jai gerai žinoma lietuvių kalba. Gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su dviem nepilnamečiais vaikais. Su sutuoktiniu KAL1 jau metus laiko kartu negyvena, tačiau oficialiai išsiskyrę nėra, kartu gyveno 13 metų. 2026 m. vasario 14 d. 20:00 val. ji grįžo iš darbo, bute kur ji gyvena su vaikais buvo vyras KAL1, jis turi raktus nuo buto ir atvyksta prižiūrėti vaikų kai ji dirba. Jai atėjus namo, vyras buvo paruošęs vaišes virtuvėje, vyras nurodė, kad nori pasikalbėti, galbūt pavyks susitaikyti. Jie kartu sėdėjo virtuvėje, bendravo, viskas buvo gerai, kartu išgėrė du butelius šampano. Vėliau KAL1 atsidarė vyno, tačiau ji jau vyno nebegėrė. Apie 00:00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, ji KAL1 pasakė, kad jis turi išvykti, nes jai reikia eiti miegoti, kadangi kitą dieną į darbą. Tada vyras nurodė, kad nori likti nakvoti bei, kad paklotų jam miegoti virtuvėje, tačiau ji jam pasakė, kad to nebus, jis turi išeiti ir tai situacijos nepakeis, ir skyrybos neišvengiamos. Po šių jos žodžių apie skyrybas įvyko katastrofa, jai sėdint virtuvėje ant kėdės vyras stovėjo šalia, tada jis koja sudavė jai į veido sritį, patyrė fizinį skausmą, smūgis buvo toks stiprus, kad ji nukrito ant grindų, po ko vyras pasilenkė ir ranka sugriebė ją už plaukų bei tempė, tuo metu taip pat pajuto fizinį skausmą, bei rankos kumščiu bandė suduoti jai į veidą, mažiausiai 5 smūgius, tačiau į veidą nei vieno smūgio nepataikė, kadangi ji abiem rankomis dengėsi veidą, vyras jai pataikė į rankas, patyrė fizinį skausmą. Kai vyras ją mušė ji gulėjo ant grindų susirietusi į kamuoliuką, po ko ji pajuto didelį smūgį į dešinės pusės sėdmenį (pajuto fizinį skausmą), ji mano, kad vyras jai sudavė su kėde, nes po įvykio kėdė buvo sulaužyta. Pasibaigiant konfliktui jai pavyko nušliaužti iki dukters kambario, nes žinojo, kad vaiko akivaizdoje KAL1 jos nemuš, taip ir įvyko. Kaip suprato, policiją iškvietė kaimynai, greitoji atvyko labai greitai, vyras iš pradžių nenorėjo į butą įleisti greitosios pagalbos darbuotojų. KAL1 prieš medikus buvo agresyvus, todėl jie jį uždarė vonioje ir tada apžiūrėjo ją. Ji tuo metu buvo šoko būsenoje, negalėjo suprasti, kodėl KAL1 taip su ja pasielgė. Per 13 kartu pragyventų metų jis prieš ją smurto nenaudojo. Šio įvykio metu namuose buvo dukra (duomenys neskelbtini) (12 metų), tačiau ji įvykio nematė, nes buvo savo kambaryje. Kai vyras jai spyrė į veidą iš kojos, jis buvo be avalynės, tik su kojine. Taip pat nori paminėti, kad ji negali nurodyti, kuria koja vyras jai sudavė, kuria ranka tempė ją už plaukų, kuria ranka į ją smūgiavo. Kai atvyko policijos pareigūnai vyras buvo sulaikytas, ji gavo siuntimą kreiptis į ekspertizę dėl sužalojimų. Į ekspertizę nuvyko 2026 m. vasario 17 d. 08:00 val. Pretenzijų dėl sulaužytų daiktų ji neturi, nes viskas buvo atstatytą. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje. Po įvykio pamatė, kad KAL1 vaikščiodamas rūkyti į balkoną, ten dar gėrė stiprųjį gėrimą „Grand“. Daugiau neturi, ką pasakyti (b. l. 41-44, I tomas).

9. 2026 m. vasario 19 d. apklausta liudytoja LUD1 parodė, kad parodymus duos rusų kalba. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Kaimynus NKA1 ir KAL1 pažįsta jau pakankamai seniai, jie augina du vaikus. Juos apibūdintų, kaip tylią ir ramią šeimą, kad anksčiau pas juos būtų buvę konfliktai ji negirdėjo. 2026 m. vasario 15 d. apie 01:00 val. jos susiskambino su kaimynėmis, nes girdėjo pas anksčiau minėtus kaimynus triukšmą, triukšmas buvo toks, kad greičiausiai kaimynė su kaimynų žodiškai konfliktavo, kaimynė garsiai šaukė, ką būtent šaukė ji tiksliai pasakyti negali. Tada pasitarus su kaimynėmis telefonu, nusprendė, kad ji paskambins ir iškvies policiją, tą ji ir padarė. Nori pabrėžti, kad kas vyko tame bute ji nežino ir jame nebuvo, tik girdėjo triukšmą. Daugiau neturi, ką pasakyti (b. l. 101-103, I tomas).

10. 2026 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. vasario 15 d. apie 01:00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, sėdint prie stalo, kilus žodiniam konfliktui tarp sutuoktinių, NKA1 gim. (duomenys neskelbtini), ir KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, šis iš kojos vieną kartą trenkė NKA1 į nosies sritį, dėl ko ši pajuto fizinį skausmą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal faktą (b. l. 5-7, I tomas).

11. 2026 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo NKA1. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai, nuotraukoje pažymėta ranka ir veidas (patinimas, įdrėskimas). Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo KAL1. Smurtu įtariamo asmens būklė: akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Gauti paaiškinimai: Atvykus įvykio vietą adresu, (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė NKA1., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad su sutuoktiniu KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), kartu vartojo alkoholį virtuvėje, prie stalo, kadangi tarp šių vyksta skyrybų procesas, kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Konflikto metu sutuoktinis, KAL1, sėdint prie stalo iš nenustatytos kojos spyrė vieną kartą NKA1 į veido sritį, o tiksliau į skruostą bei nosį, dėl šių veiksmų NKA1 patyrė fizinį skausmą, po to būdamas agresyvus KAL1 pradėjo daužyti visus baldus virtuvėje bei dušo patalpoje išdaužė dušo kabinos stiklą. NKA1 akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, pati papasakojo, kad išgėrė 2 butelius šampano, tačiau dėl savo girtumo įpūsti į alkotesterį nesugebėjo. Pabendravus su KAL1 šis tik pasakė, kad sutuoktinė NKA1 pergėrė, kilo žodinis konfliktas, daugiau dėl savo girtumo nieko paaiškinti negalėjo, klausimus ignoravo. Patikrinus šio blaivumą, nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada 0838 apžiūrėjo NKA1, į ligoninę nevežė. Bute taip pat buvo šių nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Į vietą buvo iškviestas Vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie nepilnametę (duomenys neskelbtini)nuvežė pas senelius, adresu, (duomenys neskelbtini), ten taip savaitgaliui pasisvečiuoti likęs sutuoktinių nepilnametis sūnus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi NKA1 buvo labai susijaudinusi, teigė, kad tai pirmas kartai kai sutuoktinis pakėlė ranką ir buvo akivaizdžiai neblaivi, jokių aplinkybių tiksliai paaiškinti negalėjo, šiai buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus rajono Policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui 2026 m. vasario 17 d. 10:00 val., adresu, Vilnius, P. Vileišio g. 20C. Tuo tarpu KAL1 paaiškino, kad išeiti jis neturi kur, apart ten, kur gyvena šio tėvai, (duomenys neskelbtini), tačiau ten būti negali, kadangi ten buvo palikti nepilnamečiai vaikai. Patikrinus, šis už smurtą artimoje aplinkoje baustas nebuvo, tačiau laikinai apsigyventi neturi daugiau kur, todėl buvo nuspręsta šį sulaikyti ir ekipažas V1740 KAL1 pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, esančią adresu, Vilnius, T. Ševčenkos g. 26. Buvo bandyta susisiekti su pranešėju telefonu, tačiau niekas neatsiliepė, pranešė apie įvykį, kadangi girdėjo šauksmus, darytina prielaida, kad tai kažkas iš kaimynų, tačiau bandant pasibelsti į šalia esančių kaimynų butų Nr. 2 ir Nr. 3 duris, niekas durų neatidarė, todėl pranešėjo duomenų nepavyko nustatyti ir pranešęs apie įvykį asmuo nebuvo apklaustas (b. l. 15-19, I tomas).

12. 2026 m. vasario 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro laiptinės duris, užlipus į pirmą aukštą, kairėje pusėje matomas butas, ant kurio yra numeraciją 1. Užėjus pro buto duris patenkama į koridorių, kuriame matomos spintos, su įvairiausiais daiktais, drabužiais, ant žemės avalynė, kilimas, ant kilimo matomi baltos spalvos „Nike“ batai, prie jų ant grindų matoma rausvos spalvos dėmė, galimai kraujas, nuo šios dėmės buvo paimta nuoplova, kuri buvo supakuota į voką Nr. 1. Toliau koridoriuje, kairėje pusėje, matomas praėjimas į virtuvės kambarį, užėjus į jį matomas ant šono pavirtęs sulūžęs stalas, dvi stalo kojos guli ant grindų, matoma gulinti kėdė, praviros spintelės durys, po kuriomis matomi išmėtyti įvairiausi daiktai, matoma netvarka. Priėjus arčiau tos netvarkos, spintelės viduje matomos skardinės nuo alkoholinio gėrimo. Toliau priėjus buto vonios kambarį, matoma, kad vonios kabinos šoninė stiklinė sienelė yra suskilusi, sudužusi ir matomos pabirusios šukės dušo kabinos viduje. Toliau kituose kambariuose bendra tvarka nepažeista. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos, pėdsakų ar objektų nėra. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 26-36, I-tomas).

13. 2026 m. vasario 15 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima NKA1, gim. (duomenys neskelbtini), veido sritis. Ant kairiojo skruosto matomas paraudimas rausvos spalvos. Taip pat, ant nosies, yra matomas rausvos spalvos paraudimas. Apžiūrint NKA1 abiejų rankų plaštakas, ant dešinės rankos smiliaus piršto yra matomas įdrėskimas, daugiau sužalojimų ant kūno neužfiksuota (b. l. 50-57, I tomas).

14. 2026 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime dėl daiktinio įrodymo (kėdės) nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, susiskambinus su nukentėjusiąją NKA1, ši nurodė, kad kėdės su kuria sudavė jai įtariamasis KAL1 nebeturi, nes išmetė, tačiau atsiųs nuotraukas. Remiantis tuo kas išdėstyta, prie ikiteisminis tyrimo medžiagos nėra galimybės paimti daiktinį įrodymą - kėdę (b. l. 127-130, I tomas).

15. 2026 m. vasario 25 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92462371588, skambučio pradžia_ 2026-02-15 01_54_36) (1)“, skambučio trukmė 01:08 min. Į bendrąjį pagalbos centrą moteris, prisistatanti kaimyne, vardo ir pavardės nenurodo. Moteris nurodo, kad pas kaimynus triukšmas, girdimi šauksmai, kaimynai dėl to negali miegoti, kas vyksta pas kaimynus bute nežino, nežino ką daryti. Ar ten vyksta muštynės nežino, girdi tik šauksmus. Pranešėja nurodo adresą (duomenys neskelbtini). Taip pat pranešėja nurodo, kad, bute gyvena šeima su dviem vaikais. Garso įrašas rusų ir lietuvių kalbomis (b. l. 119-122, I tomas).

16. 2026 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai.

16.1. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-bhh0a“, vaizdo įrašo trukmė 04.14 min., vaizdo įrašo data 2026 m. vasario 15 d., pradžios laikas 03:23:46 val. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įraše matoma, jog pareigūnas bando susikalbėti su vyru apsirengusiu juoda striuke, dėl to, jog vyras atsisėstų į laikino sulaikymo kamerą. Vyras kategoriškai atsisako, pargriūna ant žemės, jį pareigūnas pakelia, toliau jis sako, jog nenori ten sėsti, vėliau jis eidamas nuo pareigūno link laiptinės, pradeda dar labiau priešintis pareigūnui, ko pasekoje yra paguldomas ant žemės. Pareigūnas bando surakinti jo rankas už nugaros, vyras priešinasi ir neleidžia atsiguldamas ant nugaros, pareigūnas jam pripurškia ašarinių dujų į akis, surakina rankas priekyje. Vyras pakeliamas nuo žemės ir vedamas iki tarnybinio automobilio, pasodinamas ant žemės laikino sulaikymo kameroje, nes iki šiol vyras priešinasi, pareigūnas įkelia vyrą į sulaikymo kamerą. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

16.2. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-vjpy7“, vaizdo įrašo trukmė 15.10 min., vaizdo įrašo data 2026 m. vasario 15 d., pradžios laikas 02:45:53 val. Pokalbiai vyksta lietuvių ir rusų kalbomis. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras aiškiai matosi nesiorientuoja aplinkoje. Tarp jo ir pareigūnų vyksta pokalbis, kuris nėra reikšmingas ikiteisminiam tyrimui. Įrašo gale pareigūnui ir vyrui sėdint ant sofos pas juos į kambarį užeina pareigūnė. Vaizdo įraše galima matyti vyro blaivumo patikrinimą kuris matosi ir yra užfiksuotas pareigūno telefone. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

16.3. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-7252q“, vaizdo įrašo data 2026 m. vasario 15 d., pradžios laikas 02:45:36 val., vaizdo įrašo trukmė 15.10 min. Pokalbiai vyksta lietuvių ir rusų kalbomis. Vaizdo įraše matosi moteris ir mergaitė kambaryje. Pareigūnė bando nustatyti moters blaivumą, bet moteris aiškiai prašo, jog nenustatinėtų jos girtumo, kitaip tariant maldauja pareigūnės, jog jos įrašų apie pripustas promiles niekur nebūtų. Visame vaizdo įraše moteris bando pūsti į alkotesterį, bet vis nutraukia pūtimą, taip neleisdama alkotesteriui nustatyti jos girtumo. Pareigūnei paklausus moters kur viskas įvyko, pastaroji atsakė virtuvėje. Vyras sudaužė baldus virtuvėje. Moteris aiškina, jog vyras jai trenkė iš kojos į nosį. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnė vis dar bando patikrinti moters girtumą, bet moteris piktnaudžiaudama tuo vis tiek neįpučia į alkotesterį. Pareigūnė nufotografuoja moters sužalojimus, matomas paraudimas nosies srityje, kairiojo skruosto srityje, taip pat nufotografuojamos rankos, tačiau vaizdo įraše nesimato vaizdo. Pareigūnė informuoja nukentėjusiąją, kad vaikas (mergaitė) turės būti pristatyta pas senelius bei bus iškviestos vaikų teisės. Toliau vaizdo įrašę matomas vaizdas kartojasi su įrašu Nr. 2. Papildymas: moteris virtuvėje pasakoja, jog jie abu su vyru sėdėjo prie stalo. Vaizdo įrašo pabaigoje pareigūnei fiksuojant įvykio vietą buvo pastebėta jog dušo kabinos stiklas sudaužytas, moteris patvirtino, jog tai padarė jos vyras. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota;

16.4. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-84ygi“, vaizdo įrašo data 2026 m. vasario 15 d., pradžios laikas 02:30:52 val., vaizdo įrašo trukmė 15.10 min. Pokalbiai vyksta lietuvių ir rusų kalbomis. Vaizdo įraše matoma, jog pareigūnai ir GMP atvykę į įvykio vietą, virtuvėje randa vyrą sėdinti ant žemės ir renkantį šukes. Pareigūnai vyrą nuvedė į kambarį ir paprašė papasakoti kas nutiko. Pareigūnui paklausus, ar vyras naudojo fizinę jėga prieš savo žmoną, jis atsakė, jog ne. Vyras nurodo, kad bute taip pat yra dukra. Vaizdo įraše pastebima į kambarį ateinanti moteris verkianti. Vyras aiškiai matoma, jog yra neblaivus, nesiorientuojantis aplinkoje, kalba nesąmones. Pareigūnė užsirašo įtariamojo asmens duomenis. Bandant patikrinti vyro girtumą, iš pirmo patikrinimo to padaryti nepavyko. Antra kartą bandant, vyras pripūtė 2,55 promiles. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

16.5. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-76o6m“, vaizdo įrašo data 2026 m. vasario 15 d., pradžios laikas 02:30:36 val., vaizdo įrašo trukmė 15.10 min. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įrašas identiškas ketvirtam įrašui, nes filmuota kito pareigūno „body“ kamera tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje. Papildymas: Pareigūnė užėjusi į kitą kambarį sutinka mergaitę, kuriai yra 12 metų. Mergaitė pasakoja jog pati su tėvais alkoholio nevartojo, mama išgėrė truputį, o tėvas daugiau. Jos brolis yra šiuo metu pas senelius, seneliai gyvena maždaug 5 kilometrai nuo namų. Medikai nurodo, kad nukentėjusiosios neveš į ligoninę. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

16.6. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-1sdbf“, vaizdo įrašo data 2026 m. vasario 15 d., pradžios laikas 03:15:36 val., vaizdo įrašo trukmė 15.10 min. Pokalbiai vyksta lietuvių ir rusų kalbomis. Vaizdo įraše matoma pareigūnė vis dar bando patikrinti moters girtumą. Vis tiek girtumo patikrinti nepavyksta. Vaizdo įraše toliau girdima kaip pareigūnė tikslina įvykio detales. Kiek kartų moteris gavo smūgį iš kojos ji neatsimena, dabar nieko negali pasakyti, nes teigia esanti šoko būsenoje. Moteris toliau pasakoja įvykio detales: viskas įvyko apie 40 min prieš atvykstant pareigūnams. Pastaroji teigia jog vyras alkoholį vartoja retai, kartą per metus, ji taip pat labai retai. Prieš konfliktą jie vartojo tik vyną ir šampaną, stipresnių alkoholinių gėrimų nebuvo. Moteris negali įvertinti jai sukelto fizinio skausmo stiprumo, ji patyrė šoką, nes tai buvo tik pirmas kartas, kada vyras prieš ją smurtavo. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

16.7. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-hrpow“, vaizdo įrašo data 2026 m. vasario 15 d., pradžios laikas 03:00:36 val., vaizdo įraše matoma, kad pareigūnė paima nuoplovą. Įtariamasis yra sulaikomas. Pareigūnė dar kartą bando patikrinti nukentėjusiosios blaivumą, tačiau nustatyti nepavyksta. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

16.8. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-989r8“, vaizdo įrašo data 2026 m. vasario 15 d., pradžios laikas 03:00:53 val., vaizdo įrašo trukmė 4.58 min. Įtariamasis yra sulaikomas. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nėra (b. l. 114-118, I tomas).

17. 2026 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „3VTP-385(3v)“, kurį pateikė Vaiko teisių apsaugos tarnyba (toliau – VTAT). Įrašo trukmė 27 min. 26 sek. Policijos pareigūnė kartu su dviem VTAT darbuotojais užeina į daugiabučio namo laiptinę, užeina į butą Nr. 1. Bute yra moteris (apie 45 metų) ir mergina (apie 16-18 metų amžiaus). VTAT darbuotojas klausia moters, ar toli seneliai? Ji atsako, kad netoli. VTAT darbuotojas į moterį kreipiasi vardu NKA1, prašo jos pasakyti telefono numerį. Ji pasako savo telefono numerį. VTAT darbuotojas paklausia moters ar ji žino KAL1 numerį. Moteris atsako, kad nežino. VTAT darbuotojas klausia merginos, ar ji žino tėčio telefono numerį. Mergina pasako numerį. VTAT darbuotojas klausia moters, kas čia vyksta? Moteris atsako, skyrybų procesas. VTAT darbuotojas klausia, buvo muštynės? Moteris atsako, kad muštynių nebuvo, tiesiog ją sumušė. VTAT darbuotojas klausia moters, ar nereikia greitosios? Moteris atsako, kad nereikia. VTAT darbuotojas klausia moters kas iškvietė policiją. Moteris atsako, kad kaimynai. VTAT darbuotojas klausia moters, smurtas pirmą kartą? Moteris atsako, kad pirmą kartą. VTAT darbuotojai sako, kad važiuoja pas močiutę. VTAT darbuotojas palieka moteriai atmintinę. Toliau matomas kabinetas. Kabinete esanti moteris atidaro duris ir iš koridoriaus pakviečia moterį (apie 45 metų amžiaus), berniuką (apie 10 metų amžiaus) ir merginą (apie 16-18 metų amžiaus). Moteris (VTAT darbuotoja) sėda prie stalo, ji įspėja žmones apie daromą pokalbio įrašymą. VTAT darbuotoja paklausia žmonių ar jie žino dėl kokio įvykio atvyko. Visi atsako teigiamai. VTAT darbuotoja į merginą kreipiasi vardu (duomenys neskelbtini) ir prašo papasakoti apie tą vakarą, tą naktį, kas įvyko, ką ji matė? Mergina sako, kad nieko nematė, nes buvo savo kambaryje, bet girdėjo kaip mama su tėčiu pykosi, miegojo, bet nuo tėvų rėksmų pabudo, kai pamatė atvažiavusius medikus, tik tada išėjo iš kambario, nes prieš tai buvo baisu išeiti iš kambario. VTAT darbuotoja klausia merginos kokie jos santykiai su mama. Mergina atsako, kad jos kaip draugės. VTAT darbuotoja klausia kaip sekasi bendrauti su tėčiu. Mergina atsako, kad su tėčiu sunkiau, nes jie nesupranta vienas kito, tėtis apie metus kartu negyvena. VTAT darbuotoja į berniuką kreipiasi vardu (duomenys neskelbtini), klausia kaip jam sekasi, kaip jo reikalai mokykloje? Berniukas atsako rusų kalba, kad jo tą vakarą nebuvo, jis buvo pas senelius, mokykloje jam sekasi puikiai. VTAT darbuotoja klausia berniuko kokie jo santykiai su motina, ką jie mėgsta daryti. Berniukas atsako, kad jie mėgsta gaminti valgyti, kartu vaikščioti. VTAT darbuotoja klausia kokie jo santykiai su tėvu. Berniukas atsako, kad santykiai su tėvu puikūs, jie kartu važinėja automobiliu, traktoriumi. VTAT darbuotoja klausia berniuko kaip jis pasijuto, kai tą naktį pas jį atvažiavo (duomenys neskelbtini) nakvoti, ar jis domėjosi kodėl? Berniukas atsako, kad domėjosi, bet nieko nesuprato. VTAT darbuotoja klausia moters dėl ko ji skiriasi su vyru. Moteris rusų kalba atsako, kad jie jau apie metus kartu negyvena, vyras nėra geriantis, tiesiog jie labai skirtingi, nenori į jų rutiną įvelti vaikų, jie vienas pas kitą iššaukia agresiją, labiau vyras iššaukia agresiją pas ją, jie nusprendė skirtis, kad vaikai negyventų įtampoje, tą dieną jis nusprendė taikytis, bet pasekmės liūdnos. VTAT darbuotoja klausia moters kaip vyras bendrauja su vaikais, ar yra koks grafikas? Moteris atsako, kad grafiko nėra, jis bet kada gali bendrauti su vaikais, (duomenys neskelbtini) jis visada pasiima pas save savaitgaliams ir per atostogas, ji nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, kai vaikai nori tada ir bendrauja, nėra jokių apribojimų. VTAT darbuotoja klausia moters ar po to įvykio bendravo su vyru? Moteris atsako, kad jam neuždrausta, ką jis pridarė bute, viską atlygino. VTAT darbuotoja klausia susirinkusių ar jie nenorėtų pabendrauti su psichologu. Moteris atsako, kad psichologas yra mokykloje, sūnus su juo bendrauja kartą per savaitę. Mergina atsako, kad nenori. Tolimesnis įrašas neinformatyvus (b. l. 123-126, I tomas).

18. 2026 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G576/2026 (01) nurodyta, kad NKA1 padarytos poodinės kraujosruvos veide, dešinio peties srityje, rankose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešiniame sėdmenyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ir, galimai, paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2026 m. vasario 15 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos surikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktai ir, galimai, paviršiais. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek griuvinėjant, tiek susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu, tiek pačiai griuvinėjant ir atsitrenkant į kažkokius kietus daiktus (b. l. 61-62, I tomas).

19. 2026 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG834/2026 (01), nurodyta, kad remiantis NKA1 papildomais medicininiais dokumentais bei specialisto išvados Nr.G576/2026 (01) duomenimis, pateikta išvada, kurioje nurodoma, jog papildomai pateiktuose NKA1 medicininiuose dokumentuose iš VšĮ Vilniaus rajono poliklinikos bei iš VšĮ VULSK, sužalojimų nepaminėtų specialisto išvadoje Nr. G576/2026 (01), nėra. (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos (duomenys neskelbtini) minimas smegenų sukrėtimas nepagrįstas objektyviais duomenimis bei tyrimais ir kaip sužalojimas nevertinamas (b. l. 76-78, I tomas).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

20. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. 21. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad KAL1 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. 2026 m. vasario 15 d., apie 01:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo šeimos nario - sutuoktinės NKA1, atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. jai sėdint ant kėdės, vieną kartą, koja spyrė NKA1 į veido sritį, po to jai gulint ant grindų ir dengiantis veidą rankomis paėmė jai už plaukų ir tempė bei rankų kumščiais sudavė mažiausiai 5 smūgius į įvairias rankų dalis, po to sudavė vieną smūgį kėde į kairės pusės sėdmenis, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai NKA1 poodines kraujosruvas veide, dešinio peties srityje, rankose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame sėdmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą bei sukėlė fizinį skausmą. KAL1 ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo prisipažinimą patvirtina teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios duoti parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų duoti parodymai, gauta specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama KAL1 objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes KAL1 veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

22. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

23. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

24. Teismas, skirdamas bausmę KAL1, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. KAL1 padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sutuoktinės NKA1 sveikatą. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. KAL1 praeityje neteistas. Per pastaruosius 5 (penkerius) metus administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini).

25. Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

26. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam KAL1 už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio

2 dalyje, prokurorės pasiūlytą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Viešųjų darbų bausmė gali būti skiriama tik kaltinamojo sutikimu, o arešto arba laisvės atėmimo bausmės skyrimas pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų neproporcingas.

27. Kaltinamajam teisiamajame posėdyje visiškai prisipažinus savo kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, KAL1 skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė

bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

28. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas kaltinamojo baudžiamajai atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

29. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. BK 72² straipsnyje įtvirtinta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri numato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Nagrinėjamu atveju KAL1 padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, t. y. jis, panaudojo savo šeimos nario - sutuoktinės NKA1, atžvilgiu fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam KAL1 kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

30. Nukentėjusioji NKA1 ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos 10 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo. 2026 m. balandžio 14 d. nutarimu NKA1 pripažinta civiline ieškove.

31. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1726,50 eurų civilinį ieškinį žalai atlyginti. 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pripažintas civiliniu ieškovu.

32. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 272,59 Eur civilinį ieškinį žalai atlyginti. 2026 m. balandžio 28 d. nutarimu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pripažinta civiline ieškove.

33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad KAL1 2026 m. gegužės 27 d. atliko 1726,50 eurų bankinį pavedimą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą bei 272,59 Eur bankinį pavedimą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Taigi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padaryta žala buvo visiškai atlyginta.

34. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 parodė, kad nukentėjusios NKA1 pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 tūkstančių eurų neturtinės žalos sumos yra per didelis. Jis neseniai pakeitė darbą, šiuo metu per mėnesį uždirba apie 1,5 tūkstančio eurų. Vaikams perveda per mėnesį apie 500 eurų. Taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų. Bet kaip teismas nuspręs dėl civilinio ieškinio, tokią sumą yra pasiruošęs atlyginti.

35. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji NKA1 pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, jog 10 tūkstančių eurų prašo, kadangi jai tai buvo didelis dvasinis smūgis, nes iš savo vyro tokio poelgio tikrai nesitikėjo, taip nutiko pirmą kartą. Dėl savo patirtų fizinių sužalojimų, emocinių sužalojimų ir streso taip nusprendė. Supranta puikiai, kad kaltinamajam suma gali pasirodyti per didelė. Sutiktų šiek tiek sumažinti neturtinės žalos sumą.

36. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK

6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, svyruoja apytiksliai nuo 100 iki 2000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 nukentėjusiosios NKA1 atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, padarydamas pastarajai poodines kraujosruvas veide, dešinio peties srityje, rankose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame sėdmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą bei sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios NKA1 civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl KAL1 smurtinių veiksmų, ji turėjo dvasinių išgyvenimų, jautė nepatogumus, t. y. gydymas, žymės ant veido, gėdos jausmas, neigiamus emocinius išgyvenimus bei traumą, kurią jaučia iki dabar. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl 2026 m. vasario 15 d. įvykio metu patirtų sužalojimų, nukentėjusioji, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus duomenimis, nuo 2026 m. vasario 18 d. iki 2026 m. balandžio 16 d. buvo laikinai nedarbinga. Taip pat paminėtina, kad Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje yra konstatuota, jog sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad nukentėjusioji pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo atlyginti neturtinę žalą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo KAL1 priteistina NKA1 naudai 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma.

38. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2026 m. liepos 13 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-07636, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 352,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. 39. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikintinos KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios. 40. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – laikmena, kurioje yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendė:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bei skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose.

Kaltinamajam teisiamajame posėdyje visiškai prisipažinus savo kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

straipsniu, KAL1 paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio

1 dalimi, į KAL1 paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 15 d. 03:45 val. iki 2026 m. vasario 15 d. 15:21 val., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš KAL1 nukentėjusiosios NKA1 naudai 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (352,08 Eur) priteisimo iš kaltinamojo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – laikmeną, kurioje yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo

terminui, – sunaikinti.

KAL1 išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo: atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.