- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-3517-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19818-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.1.18.2Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos nustatymo, asmuo, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikrose srityse, SUA1, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti SUA1 ribotai veiksniu: turtinių santykių srityse, t. y. 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis; 4) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 6) paveldėjimo teisiniai santykiai; 7) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; 8) kitose turtinių santykių srityse; asmeninių neturtinių santykių srityse, t. y. 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis; 3) šeimos santykių sritis ; 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis; 6) politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo sritis; 7) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis, 8) kitose asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti jį SUA1 laikinuoju rūpintoju, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų apsaugoti SUA1 asmeniniai ir turtiniai interesai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalimi nutarė netenkinti pareiškėjo PRS1 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių aplinkybę, kad yra reali grėsmė SUA1 sveikatai, gyvybei, turtui, aplinkiniams asmenims, ir būtinybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti prašomo pripažinti ribotai veiksniu konkrečiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse SUA1 turtinius ir asmeninius neturtinius interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Iš pareiškėjo pareiškime dėstomų aplinkybių ir pridėtų įrodymų be asmens, turinčio specialių medicinos žinių (teismo eksperto), ekspertinės išvados nėra pagrindo vienareikšmei išvadai dėl SUA1 riboto veiksnumo konkrečiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Taigi, minėtas asmuo, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir surinkti bei ištirti reikšmingi įrodymai, nėra pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Tik po ekspertizės išvados pateikimo bus galima spręsti dėl asmens psichinės būklės ir asmens gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 505–508 straipsniais, teismas globėju skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją, turto administratorių. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad pats teismas savo iniciatyva negali skirti asmens, kurio neveiksniems asmenims socialinę paramą užtikrinanti institucija, kuri prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), nerekomenduoja skirti globėju/turto administratoriumi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje teismui nėra pateikta institucijos, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų/rūpintojų veiklą, išvada dėl pareiškėjo tinkamumo eiti rūpintojo (laikino rūpintojo) pareigas, todėl teismas pareiškimo priėmimo stadijoje taip pat neturi galimybės įvertinti, ar pareiškėjas galėtų būti paskirtas SUA1 laikinuoju rūpintoju.
Pareiškėjas PRS1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį netenkinti pareiškėjo PRS1 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirti jį SUA1 laikinuoju rūpintoju. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepakankamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir nepagrįstai konstatavo, kad reali grėsmė neįrodyta. Byloje yra pateikti konkretūs ir tarpusavyje susiję įrodymai, patvirtinantys ne hipotetinę, o realią grėsmę aplinkiniams ir visuomenės saugumui. Byloje pateikti visi procese esantys administracinių nusižengimų dokumentai (ROIK), iš kurių matyti 6 administracinių nusižengimų procesai, tarp jų – du pasišalinimo iš eismo įvykio vietos atvejai. Taip pat byloje yra dokumentas, patvirtinantis, kad SUA1 teisė vairuoti transporto priemones atimta 12 mėnesių – nuo 2026 m. kovo 19 d. iki 2027 m. kovo 18 d. Be to, „Regitros“ duomenimis, SUA1 medicininė pažyma negalioja nuo 2025 m. gruodžio 5 d. Nepaisant negaliojančios medicininės pažymos bei apribotos teisės vairuoti, byloje esantys duomenys rodo, kad 3,5 t krovininė transporto priemonė yra naudojama eisme iki šių dienų. Šių aplinkybių visuma, vertinama kartu su byloje esančiais duomenimis apie SUA1 sveikatos ir kognityvinę būklę, pagrindžia realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei visuomenės saugumui. Tai nėra vien teorinė ar hipotetinė rizika. Taip pat byloje jau užfiksuoti konkretūs įvykiai, kuriuose buvo padaryta žala ir pasišalinta iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, vien būsimos teismo psichiatrijos ekspertizės laukimas savaime nepašalina šiuo metu egzistuojančios grėsmės. Prašomo pripažinti ribotai veiksniu asmens SUA1 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta atstovė advokatė Ieva Jastramskienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas su pareiškimu teismui pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad SUA1 diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei visa eilė kitų ligų. Konsultuotas psichiatro, psichologo – MMSE 13 balų, fiksuoti grubūs pažintinių funkcijų sutrikimai, tikėtinas neadaptyvus elgesys. 2026 m. birželio 10 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorės pateiktoje išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ Nr. 6.63 SPBS-6388, nurodyta, kad SUA1 negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų aštuoniose turtinių santykių ir aštuoniose asmeninių neturtinių santykių srityse. Iš į bylą pateiktų administracinių nusižengimų registro išrašų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, matyti, kad SUA1 laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 17 d. iki 2025 m. lapkričio 21 d. padarė aštuonis administracinius nusižengimus. 2025 m. lapkričio 21 d. ir 2025 m. sausio 23 d. SUA1 sukėlė eismo įvykius ir iš įvykių vietos pasišalino. Šių eismo įvykių metu buvo apgadinti automobiliai. Nors SUA1 šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones, o medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad jam vairuoti nerekomenduojama, jo medicininė pažyma negalioja, telefoninio pokalbio su atstove 2026 m. rugsėjo 23 d. metu vyras pats nurodė, kad dirba vairuotoju ir šiuo metu vis dar vairuoja krovininę mašiną. Pasiteiravus ar jo vairuotojo pažymėjimas galioja, SUA1 iš pradžių sakė, kad dar galioja, paskui, kad reikia keisti, o galiausiai, kad nežino. Byloje esantys duomenys pagrindžia realią grėsmę ne tik paties SUA1 sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų eismo dalyvių bei visuomenės saugumui. Byloje šiuo metu nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti paskirtas laikinuoju SUA1 rūpintoju.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių skundžiamos nutarties dalies negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo PRS1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pareiškėjas, pateikęs pareiškimą, kuriuo prašoma pripažinti SUA1 ribotai veiksniu pareiškime nurodytose srityse, taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti jį SUA1 laikinuoju rūpintoju, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų apsaugoti SUA1 asmeniniai ir turtiniai interesai.
Pareiškime nurodė, kad SUA1 diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga. Dėl šių psichikos ir kognityvinių sutrikimų yra sutrikusios jo kognityvinės funkcijos, orientacija laike, mąstymas ir gebėjimas kritiškai vertinti savo galimybes bei sveikatos būklę. Dėl šių sutrikimų SUA1 negali tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės ir galimų pasekmių, taip pat tinkamai jų įvertinti ir valdyti.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu taip pat gali būti siekiama suinteresuoto asmens teisėtų interesų apsaugos, užkertamas kelias asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. CPK 145 straipsnyje reglamentuotos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus draudimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių, kurios gali būti pritaikytos, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą. Tačiau pateiktas sąrašas nėra baigtinis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visais atvejais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Pabrėžtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Bylose dėl asmenų globos ir rūpybos, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė iki sprendimo priėmimo apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau.
Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11 straipsnio 1 dalis, CK 3.239 straipsnio 1 dalis. Tačiau pažymėtina, kad per laikotarpį nuo bylos dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje iškėlimo iki teismo procesinio sprendimo priėmimo asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, sergančio psichine liga ar turinčio specialių slaugos ir nuolatinės priežiūros poreikių, teisės ir teisėti interesai lieka neapsaugoti. Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje pateiktų duomenų apie SUA1 sveikatos būklę matyti, jog jam 2026 m. vasario mėn. diagnozuota: kitos (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktoje Kauno savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2026 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. 6.63 SPBS-6388 dėl gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, kad SUA1 negeba savarankiškai priimti sprendimų ir atlikti veiksmų išvadoje nurodomose 8 turtinių ir 8 neturtinių santykių srityse.
Iš į bylą pateiktų administracinių nusižengimų registro išrašų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, matyti, kad SUA1 laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 17 d. iki 2025 m. lapkričio 21 d. padarė aštuonis administracinius nusižengimus. 2025 m. lapkričio 21 d. ir 2025 m. sausio 23 d. SUA1 sukėlė eismo įvykius ir iš įvykių vietos pasišalino. Po 2025 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio SUA1 buvo skirta ne tik 600 Eur bauda, bet ir specialiosios teisės atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Be to, „Regitros“ duomenimis, SUA1 medicininė pažyma negalioja nuo 2025 m. gruodžio 5 d. Nepaisant negaliojančios medicininės pažymos bei apribotos teisės vairuoti, byloje esantys duomenys rodo, kad 3,5 t krovininė transporto priemonė yra naudojama eisme iki šiol. Šių aplinkybių visuma, vertinama kartu su byloje esančiais duomenimis apie SUA1 sveikatos ir kognityvinę būklę, tikėtinai pagrindžia realią grėsmę ne tik paties SUA1 sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų eismo dalyvių bei visuomenės saugumui.
Preliminariai vertinant nurodytus duomenis apie suinteresuoto asmens, prašomo pripažinti ribotai veiksniu tam tikrose srityse, sveikatos būklę, Socialinio skyriaus išvadą, duomenis apie SUA1 elgesį, darytina išvada, jog bylos nagrinėjimo metu būtina apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Taigi, pagal šiuo metu esančius duomenis apie SUA1 sveikatos būklę, elgesį, preliminariai spręstina, jog jis pats savarankiškai negeba pasirūpinti savimi, todėl būtina laikinai, iki ši byla bus išnagrinėta iš esmės ir joje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, SUA1 skirti laikinąjį rūpintoją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, pritartina pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytiems argumentams, kad byloje esantys duomenys pagrindžia realią grėsmę ne tik paties SUA1 sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų eismo dalyvių bei visuomenės saugumui.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą (DOK – 103285), kurioje nurodoma, kad dėl atitinkamos sveikatos būklės SUA1 galimai pats savimi pasirūpinti negali, jo globėju/rūpintoju turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse sutinka būti sūnus PRS1. PRS1 prižiūri bei rūpinasi tėvu SUA1. Pretendentas yra dirbantis ir gaunantis su darbiniais santykiais susijusias pajamas. Manoma, kad PRS1 turi galimybes globėjo/rūpintojo pareigas vykdyti tinkamai. Daugiau artimųjų galinčių, pageidaujančių ir (ar) sutinkančių būti globėjais/rūpintojais, išskyrus PRS1, Sveikatos apsaugos skyriui nėra žinoma, prašymų negauta. Pats SUA1 objektyvios nuomonės savo globos/rūpybos klausimu dėl atitinkamos sveikatos būklės pareikšti negali.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog byloje šiuo metu nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti paskirtas laikinuoju suinteresuoto asmens rūpintoju. Pareiškėjas yra prašomo pripažinti ribotai veiksniu asmens sūnus, prašo, jog, SUA1 pripažinus ribotai veiksniu, būtų paskirtas asmens rūpintoju. PRS1 sutuoktinė ir kartu gyvenantis sūnus sutinka, kad PRS1 taptų rūpintoju.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog, kol asmuo nepripažįstamas ribotai veiksniu, preziumuojamas asmens veiksnumas, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiamo klausimo ir nagrinėjamos bylos specifika įpareigoja teismą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, yra būtina bylos nagrinėjimo laikotarpiu laikinosiomis apsaugos priemonėmis apsaugoti prašomo pripažinti ribotai veiksniu asmens interesus.
Be to, akcentuotina ir tai, jog Civilinio proceso kodekse nėra numatytas baigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, jog laikinosiomis apsaugos priemonės, be konkrečiai išvardytųjų, gali būti ir kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas), taigi teismas, nuspręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo socialiai jautrioje byloje, neturėtų formaliai vertinti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: šioje proceso stadijoje, preliminariai vertinant bylos duomenis, konstatuotina būtinybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis apsaugoti suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas ir, iki bus priimtas sprendimas byloje, PRS1 paskirtinas laikinuoju SUA1 rūpintoju (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo PRS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir, iki bus priimtas sprendimas byloje, paskirti PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikinuoju SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), rūpintoju. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.