- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-2062-562/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06226-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis SUA1 .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Antstolio SUA1 (toliau – ir antstolis) kontoroje vykdomas priverstinis skolų išieškojimas iš pareiškėjos PRS1 (toliau – ir pareiškėja), išieškojimą nukreipiant į pareiškėjai priklausantį turtą: 43/992 dali žemes sklypo (duomenys neskelbtini), ir 9/20 dali (53,54 kv. m.) buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Antstolio nuo 2026 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 26 d. vykdo antrąsias Turto varžytynes Nr. 319835, kuriose Turtas parduodamas už 63 600 Eur pradine pardavimo kaina. Pareiškėjos vertinimu, Turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, Turtas įkainotas ir parduodamas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui vykdyti pareiškėjos turto – 43/992 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir 9/20 dalies (53,54 kv. m) buto, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – pardavimą iš varžytynių. Pareiškėja nurodė, kad antstolio vykdomojoje byloje pareiškėjos turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas įkainotas ir parduodamas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolis šiuo atveju nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjos turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina. Pareiškėja mano, jog egzistuoja objektyvus pagrindas atlikti turto vertės nustatymą, skiriant turto vertės nustatymo ekspertizę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei grąžino pareiškėjai 57 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė ir skundą dėl antstolio veiksmų bei duomenis, kad šį skundą per informacinę antstolių sistemą pateikė antstoliui. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų aiškiai suformulavo skundo dėl antstolio veiksmų dalyką (reikalavimus), nurodė faktinį bei teisinį skundo pagrindus. Atitinkamai, teismas sprendė, kad pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nustatė, kad esminė skundžiamų antstolio veiksmų priežastis yra pareiškėjos nesutikimas su iš varžytynių parduodamo turto nustatyta kaina. Pareiškėja mano, jog egzistuoja rizika, kad turtas gali būti parduotas už ženkliai mažesnę nei jo tikroji rinkos vertė. Pareiškėjos teigimu, patenkinus jos skundą, kai turtas jau būtų perleistas kitam asmeniui, pareiškėjai tektų imtis papildomų teisinių veiksmų – reikšti ieškinius, mokėti didelius žyminius mokesčius, patirti išlaidų advokatams.
Teismas nurodė, kad ar pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti argumentai yra pagrįsti ir teisėti, bus atsakyta, tik išnagrinėjus skundą iš esmės. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą. Vykdymo procese laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis stabdomi vykdymo veiksmai, taikomos tik išimtiniais atvejais. Vien tik tam tikrų galimų kaštų atsiradimo rizika savaime nesuponuoja tokių priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl galimų būsimų išlaidų, jei tektų imtis papildomų teisinių veiksmų, pačios savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas sprendė, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių turto rinkos vertę, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie turto vertę ir pateikti duomenys (vieši nekilnojamojo turto skelbimai portale www.aruodas.lt) nepatvirtina konkretaus turto individualios rinkos vertės ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad turtas iš varžytynių gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Pažymėjo, kad vien tik deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai, kad turto kaina nustatyta neteisingai ir kad turtas iš varžytynių parduodamas per maža kaina, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Teismas akcentavo, kad pareiškėja savo prašyme tik abstrakčiai nurodė, kad turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje galėjo būti atliktas netinkamai, tačiau nepateikė konkrečių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių šiuos teiginius. Pati pareiškėja pripažino, jog tiksliai nežino, ar byloje buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad egzistuoja reali grėsmė, jog turtas gali būti parduotas už neadekvačiai mažą, netinkamai nustatytą kainą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį;
Priimti naują nutartį – nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui surašyti, pasirašyti, išduoti pareiškėjos turto – 43/992 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 9/20 dalies (53,54 kv. m.) buto (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytynių aktą.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių Turto rinkos vertės. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vieši nekilnojamojo turto skelbimai portale www.aruodas.lt nepatvirtina konkretaus turto individualios rinkos vertės ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad turtas iš varžytynių gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Pareiškėja pateikė panašaus turto pardavimo skelbimus, liudijančius, kad už pareiškėjos Turtą būtų galima gauti daug didesnę kainą, jei jo vertė būtų nustatyta tinkamai. Turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika;
Teismas nurodė, kad vykdymo procese laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis stabdomi vykdymo veiksmai, taikomos tik išimtiniais atvejais, o vien galimų būsimų išlaidų rizika jų taikymo nepateisina. Tačiau šiuo atveju pareiškėja grindė prašymą ne galimų išlaidų rizika, bet realia grėsme būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėja siekia panaikinti antrąsias Turto varžytynes ir paskirti pakartotinę Turto rinkos vertės ekspertizę, tačiau antrosios varžytynės jau yra pasibaigusios, o antstolis turi teisę perleisti turtą varžytynių laimėtojui už kainą, nustatytą pagal, pareiškėjos teigimu, akivaizdžiai per mažą turto vertę. Perleidus turtą ir paskirsčius gautas lėšas, būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės taptų neįmanomas, o pareiškėjos skundo nagrinėjimas netektų praktinės reikšmės. Taigi pareiškėja įrodė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-15149-1253/2026, išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, iki kurio išnagrinėjimo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėta nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Ši nutartis įsiteisėjo 2026 m. birželio 6 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kurio pagrindu nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-15149-1253/2026), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išnyko ir apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas (atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas), dėl ko neliko teisinio pagrindo ir atskirojo skundo nagrinėjimui. Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nutraukiamas (315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.