Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovės priteista ieškovės naudai 16 150,00 Eur skola, 2 096,85 Eur palūkanos, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos, 11,15 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2026 m. vasario 5 d. sumokėti 410 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė sumokėjo 47 Eur žyminio mokesčio.

Teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovės apeliacinis skundas pripažintas nepaduotu ir grąžintas atsakovei.

Teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartis panaikinta ir atsakovei nustatytas terminas iki 2026 m. kovo 2 d. sumokėti 363,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovės UAB „Doreita“ apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, grąžino atsakovei 47 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, dalyvaujantiems byloje asmenims procesinį dokumentą įteikiant Formos viršuselektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

2026 m. vasario 19 d. nutartis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atsakovei išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis, per teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemio paskyrą 2026 m. vasario 19 d., todėl laikoma, kad nutartis atsakovui įteikta 2026 m. vasario 20 d. Atsakovės prašymu teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis buvo išsiųsta dar ir atsakovės nurodytu el. paštu.

Terminas apeliacinio skundo trūkumams šalinti pasibaigė 2025 m. kovo 2 d. Atsakovė apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, nes nesumokėjo likusios žyminio mokesčio dalies.

CPK 42 straipsnio nuostatos įpareigoja šalis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Atsakovė – juridinis asmuo, jo vadovas procesinius dokumentus, tame tarpe ir apeliacinį skundą, teismui teikė per EPP sistemą. Pateikusi apeliacinį skundą, atsakovė nesidomėjo skundo eiga, todėl turi prisiimti visas neigiamas pasekmes.Formos apačia

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, teisėtumo.

Teismui pateikiamas apeliacinis skundas turi atitikti CPK 306 straipsnio reikalavimus apeliacinio skundo turiniui, prie jo turi būti pateikiami duomenys, pagrindžiantys žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė terminą iki 2026 m. kovo 2 d. atsakovei (apeliantei) sumokėti likusią nesumokėtą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį, t. y. 363,00 Eur bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė remiasi tuo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis jai nebuvo tinkamai įteikta, nes neišsiųsta jos elektroninio pašto adresu. Atsakovės tvirtinimu, jos 2026 m. vasario 17 d. teiktame skunde buvo išreikštas prašymas dokumentus gauti elektroniniu paštu.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovė jos nurodytame 2026 m. vasario 17 d. teiktame atskirajame skunde buvo išreiškusi teismui prašymą dokumentus gauti per EPP bei elektroniniu paštu, o ne tik elektroniniu paštu, kaip nurodyta atskirajame skunde.

Atsakovė neginčija, kad jos Liteko VEP paskyra yra aktyvi.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje ir jo Liteko VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato Liteko VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie Liteko VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Pažymėtina, kad aktyvuojant paskyrą yra galimybė susipažinti su visu taisyklių tekstu.

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja, Liteko VEP paskyra yra aktyvi, atsakovės procesiniai dokumentai byloje buvo teikiami per EPP.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis buvo išsiųsta per EPP 2026 m. vasario 19 d., todėl ji laikoma įteikta atsakovei 2026 m. vasario 20 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad 2026 m. vasario 19 d. nutartį atsakovei išsiuntė ir elektroniniu paštu. Atsakovė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė, įrodymų išreikalauti neprašė.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo priimtą procesinį sprendimą dėl apeliacinio skundo trūkumų nustatymo.

Atsakovė teismo nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsakovės apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį atsakovei (CPK 316 straipsnio 2 dalis).