Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (skolininko) ATS1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus KRE1 pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo dėl skolos iš skolininko ATS1 priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus apygardos teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko ATS1 3300 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 10 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 19 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditoriui KRE1 . 2026 m. kovo 30 d. skolininkas pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo, priimto pagal kreditoriaus pareiškimą, teisėtumo.

Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Šiame skyriuje reglamentuotas civilinis procesas yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neišklausius priešingos šalies pozicijos ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Teismo įsakymas neskundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo, skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis). Todėl šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, kad nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

Nagrinėjamu atveju skolininkas nebuvo EPP vartotojas, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 10 d. priimtą įsakymą bei pranešimą dėl prieštaravimų pateikimo apeliantui išsiuntė registruota pašto siunta jo registruotu gyvenamosios vietos adresu. Bylos duomenimis registruota pašto siunta grįžo su atžyma apie neįteikimą adresatui. Teismas 2025 m. vasario 25 d. pateikė užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apelianto darbovietes. Byloje esančio išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas duomenimis apeliantas verčiasi individualia veikla, duomenų apie darbovietę nėra. Teismas 2025 m. vasario 10 d. priimtą įsakymą bei pranešimą dėl prieštaravimų pateikimo apeliantui pakartotinai išsiuntė jo registruotu gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta su 30 d. saugojimo terminu. Apeliantas pašto siuntos pašte per jos saugojimo laiką neatsiėmė. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų siekiant realiai informuoti skolininką. 2025 m. balandžio 24 d. teismo įsakymas atiduotas vykdymui.

Apeliantas prieštaravimus dėl teismo įsakymo pateikė teismui 2026 m. kovo 30 d. Prieštaravimuose nurodė, kad teismo įsakymas jam nebuvo įteiktas, apie teismo įsakymą sužinojo iš antstolio Jono Petriko, teismo įsakyme nurodyta apelianto skolos suma nepagrįstai didelė, nes iki teismo įsakymo priėmimo apeliantas banko pavedimais kreditoriui yra sumokėjęs 1500 Eur sumą. Prie prieštaravimų pateikti mokėjimo nurodymai bei apelianto 2025 m. gegužės 20 d. siųstas elektroninis laiškas antstolio Jono Petriko kontorai prieštaraujant išieškomai sumai.

Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apie 2025 m. vasario 10 d. teismo įsakymą apeliantui buvo žinoma 2025 m. gegužės 20 d., o į teismą su prieštaravimais dėl teismo įsakymo jis kreipėsi tik 2026 m. kovo 30 d., t. y. po daugiau nei dešimties mėnesių nuo sužinojimo.

Nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas akivaizdžiai piktnaudžiavo procesu, tačiau netinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybą. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2025 m. gegužės 20 d. apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų kreipdamasis į skolos išieškojimą vykdantį antstolį su prieštaravimais, siekdamas pagrįsti mažesnį įsiskolinimą kreditoriui nei vykdomas išieškojimas, teikdamas antstoliui mokėjimų kreditoriui patvirtinančius įrodymus. Teismui taip pat pateikė mokėjimų pavedimus kreditoriui, kuriais siekia pagrįsti, kad kreditorius buvo nesąžiningas, nes beveik pusė skolos sumos kreditoriui buvo apmokėta iki kreditoriui kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apelianto tvirtinimu, nors kreditoriui buvo žinoma skolininko faktinė gyvenamoji vieta, kiti kontaktiniai duomenys, tačiau pastarasis sąmoningai pasirinko neatskleisti šių duomenų, neatsakinėjo į skolininko žinutes, kuriomis buvo prašoma patvirtinimo apie dalinį skolos apmokėjimą, siekiant šią informaciją pateikti antstoliui.

Įvertinus šios bylos faktines aplinkybes bei tai, kad apeliantui teismo įsakymo įteikimas savo esme yra įteikimo fikcija, kad apelianto pateikti duomenys galimai reikšmingi materialinio reikalavimo išsprendimui (esant ginčui dėl didelės dalies skolos sumos), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, suteikiant prioritetą teisingam bylos išnagrinėjimui, skolininko praleistas terminas prieštaravimams pareikšti atnaujintinas (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartis panaikinama, terminas skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas ir šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti, terminą skolininko ATS1 prieštaravimams dėl 2025 m. vasario 10 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujinti ir šių prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.