Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos už elektros energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas. Apeliacijos objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2026-04-15 nutarties, kuria atsakovo apeliacinį skundą nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį su priedais atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamosios nutarties pagrįstumo

Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Pažymėtina, jog apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 306, 311 straipsniuose. Vienas iš tokių reikalavimų yra apeliacinio skundo dalyko suformulavimas. Kitaip tariant, asmuo turi nurodyti, kokio rezultato siekia, teikdamas apeliacinį skundą.

Pažymėtina, kad atsakovas pradiniu apeliaciniu skundu prašė: „atsisakyti atsakovo atžvilgio ieškovo pateikto ieškinio padengti skolą ir bylinėjimosi išlaidas“. Patikslintame apeliaciniame skunde atsakovas patikslino savo reikalavimą, prašydamas: „panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – teismas naujajame sprendime turėtų atsisakyti atsakovo atžvilgiu ieškovo pateikto ieškinio padengti skolą – 893,08 Eur ir 23,23 Eur bylinėjimosi išlaidų kaip nepagrįstą“.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atsakovo apeliacinių skundų reikalavimų yra akivaizdu, jog jis siekia pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo nurodytus reikalavimus neįmanoma suprasti kitaip, patikslintame apeliaciniame skunde, kuriame nurodytas reikalavimas „panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą“. Pastebėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2026-04-08 nutartyje dėl trūkumų šalinimo cituojama CPK 326 straipsnio 1 dalis bei pažymima, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą. Minima nutartimi apeliantas įpareigotas suformuluoti apeliacinio skundo dalyką pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taigi patikslintu apeliaciniu skundu reiškiamas reikalavimas šias teismo rekomendacijas atitinka. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas iš esmės įvykdė nutartį dėl trūkumų šalinimo ir nurodė apeliacinio skundo dalyką, kuris negali būti suprastas neaiškiai arba dviprasmiškai.

Taip pat skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas pataisytą apeliacinį skundą teismui pateikė elektroniniu paštu, o tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra tinkamas dokumento pateikimo būdas.

Sprendžiant dėl patikslinto apeliacinio skundo pateikimo būdo, svarbi aplinkybė yra ta, jog atsakovas įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, pirmosios instancijos teismui teikė būtent elektroniniu paštu. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas priėmė, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog atsakovas sumokėjo žyminį mokestį. Taip pat svarbu yra ir tai, jog atsakovas Šiaulių apylinkės teismo 2026-04-08 nutartį dėl trūkumų šalinimo gavo elektroniniu paštu. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas su atsakovu komunikavo būtent elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas 2026-04-08 nutartyje dėl trūkumų šalinimo nenurodė jokių skundo pateikimo formos reikalavimų. Sutiktina su atsakovu, kad komunikuodamas su teismu elektroniniu paštu, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad pateikęs patikslintą apeliacinį skundą elektroniniu paštu, tinkamai įgyvendins savo teisę į apeliaciją. Esant tokiai situacijai, nustatęs, kad apeliacinis skundas yra pateiktas netinkamu būdu, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutartį dėl trūkumų pašalinimo, o ne formaliais pagrindais užkirsti kelią į apeliaciją.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas iš esmės ištaisė pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumus – suformulavo apeliacinio skundo dalyką, o patikslintą apeliacinį skundą teikė tinkamu būdu. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas Šiaulių apylinkės teismo 2026-04-15 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl atsakovo apeliacinio skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, šiuos klausimus turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo ATS1 atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl atsakovo ATS1 apeliacinio skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.