Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojančius CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Pabrėžtina, kad pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo aktyvius veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimais, santuokos liudijimu, Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro pažyma, Testamentų registro išrašu, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. K., kuris buvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas. B. K. sutuoktinė D. K. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai turėjo du vaikus: J. K. (miręs (duomenys neskelbtini) ) ir A. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja PRS1 yra J. K. bei jo sutuoktinės T. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukterėčia ir turto paveldėtoja, nors palikėjų teisės į iki mirties nuosavybės teise turėtą turtą nebuvo pilnai įregistruotos ir išviešintos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta, kad po J. K. mirties jo vardu liko turtas - 0,3400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). v. ir jame esantys pastatai adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po teismo sprendimų įregistravo savo vardu nekilnojamojo turto registre žemės sklypą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytame sklype esančius pastatus įregistruoti negali, nes nurodytame sklype esantys statiniai, t. y. gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) J. K. tėvo B. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu.

Palikėjas B. K. testamentų sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo B. K. palikimą notaro biure nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad palikėjo vardu įregistruotos nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamojo turto objektus adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) o pastatus: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . Po B. K. mirties minimu adresu gyvenamajame name liko gyventi jo sūnus J. K. su sutuoktine T. K. Duomenų apie kitus galimus palikėjo B. K. įpėdinius byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, kad J. K. po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo, t. y. nepertraukiamai gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po B. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad J. K. po savo tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl teismas pareiškimą tenkina (1964 m. CK 587 straipsnis). Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos PRS1 paveldėjimo teisės įgyvendinimui.

Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustato palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto, kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos PRS1 prašymą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo B. K. (gimusio (duomenys neskelbtini) ) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo PRS1 paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.